Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą dėl nuteistajam M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini), paskirtos ir neįvykdytos bausmės – baudos, perdavimo vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1236-718/2018 M. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, ir pritaikius BK 64¹ straipsnį jam paskirta 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas: nuo 2018 m. lapkričio 24 d., 23.44 val., iki 2018 m. lapkričio 25 d., 12.44 val. (1 diena), viena laikinojo sulaikymo diena prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir galutinė bausmė M. B. paskirta - 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda. Nustatyta, kad bauda turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą ir turi būti teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas. Vadovaujantis BK 67 straipsniu, 68 straipsnio 2 dalimi, M. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2018 m. lapkričio 25 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsniu, M. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas ir konfiskuotas M. B. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris perduotas valdyti ir naudotis M. B.. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimu paskirtas laikinas M. B. nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykdžius baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimas, panaikintinas. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. gegužės 30 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

BPK 342 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė – bauda arba baudžiamojo poveikio priemonės – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą arba turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas, o nuteistasis ar turtas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba konfiskuotinas turtas yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, teismas savo iniciatyva arba bausmę (baudžiamojo poveikio priemonę) vykdančios institucijos teikimu gali šią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę perduoti vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai. Sprendimas priimamas BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų ir sprendimų konfiskuoti perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisykles patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Lietuvos Respublikos teismų baudžiamosiose bylose paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimas Nr. 219, kuris buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 287 (nauja redakcija įsigaliojo nuo 2014 m. balandžio 3 d., TAR, 2014, Nr. 2014-03998) patvirtintos Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklės. Šių taisyklių 4 punkte numatyta, kad piniginė sankcija gali būti perduodama vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei esant šioms sąlygoms: nubaustas asmuo savanoriškai nesumokėjo piniginės sankcijos ir yra teisinis pagrindas ją vykdyti priverstinai; turima duomenų, kad nubaustas asmuo yra kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar nuolatinis gyventojas arba nubausto asmens turtas ar pajamos, į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba nubausto juridinio asmens buveinė yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje; piniginė sankcija yra didesnė už 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straipsnio 2 dalies h punkte nustatytą sumą ir nežinoma aplinkybių, dėl kurių kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija galėtų atsisakyti pripažinti ar vykdyti paskirtą piniginę sankciją; nustatomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 9 punkte nurodytos aplinkybės arba yra kitų priežasčių manyti, kad priverstinis piniginės sankcijos išieškojimas Lietuvos Respublikoje būtų neįmanomas ar sudėtingas; piniginę sankciją būtų tikslinga perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Taisyklių 5 punkte numatyta, kad klausimą dėl piniginės sankcijos perdavimo vykdyti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėja ir nutartimi išsprendžia sprendimą dėl piniginės sankcijos priėmęs teismas. Šį sprendimą teismas priima savo iniciatyva pagal baudžiamojoje byloje esančią medžiagą arba piniginę sankciją vykdančios institucijos teikimą.

Bylos duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-1236-718/2018 įsiteisėjo 2019 m. gegužės 30 d. Nuteistasis M. B. jam paskirtą 48 MGL, t. y. 2 400 Eur baudą turėjo sumokėti iki 2020 m. gegužės 30 d., tačiau per įstatymo numatytą 12 mėnesių terminą M. B. baudos savanoriškai nesumokėjo, todėl buvo vykdomas priverstinis baudos išieškojimas. Antstolės L. P. išieškojimo negalimumo aktas patvirtina, kad skolininkas M. B. neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma paskirta bauda. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) Respublikoje, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad šioje Europos Sąjungos valstybėje jis turi turto ar pajamų, iš kurių būtų galima vykdyti išieškojimą (Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 4 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad M. B. Lietuvos Respublikoje neturi turto, nedirba ir negauna pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti paskirtos baudos išieškojimą, todėl priverstinis piniginės sankcijos išieškojimas Lietuvos Respublikoje yra neįmanomas. Nuteistajam paskirta bauda yra didesnė už 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straipsnio 2 dalies h punkte nustatytą sumą (70 Eur). Nežinoma aplinkybių, dėl kurių (duomenys neskelbtini) Respublikos kompetentinga institucija galėtų atsisakyti pripažinti ar vykdyti paskirtą nesumokėtą baudą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra visos Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklėse nurodytos sąlygos, kurioms esant bausmė gali būti perduota vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, be to, akivaizdu, kad piniginę sankciją tikslinga perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – 48 MGL, t. y. 2 400 Eur baudos, vykdymas yra perduotinas Latvijos Respublikos kompetentingai institucijai.

Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 10 straipsnyje nustatyta, kad jei neįmanoma visiškai arba iš dalies įvykdyti sprendimo, sprendimą vykdančioji valstybė gali taikyti alternatyvias sankcijas, įskaitant laisvės atėmimo sankcijas, jeigu tokiais atvejais tai numato vykdančiosios valstybės įstatymai, o sprendimą priėmusi valstybė leido taikyti tokias alternatyvias sankcijas 4 straipsnyje nurodytame liudijime. Alternatyvios sankcijos dydis nustatomas pagal sprendimą vykdančiosios valstybės teisę, bet jis negali viršyti sprendimą priėmusios valstybės perduotame liudijime nustatyto maksimalaus dydžio.

BK 47 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. BK 48 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmenį, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, įpareigoti: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu; 4) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; 5) gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kartu su intensyvia priežiūra, įpareigojimais arba vietoj jų teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, uždrausti: 1) lankytis tam tikrose vietose; 2) bendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis; 3) turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims tam tikrus daiktus; 4) vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Taigi teismas konstatuoja, kad nuteistajam M. B. vengiant savo noru sumokėti baudą ir nesant galimybių jos išieškoti, Latvijos Respublikos kompetentinga institucija gali nuteistajam M. B. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 48 MGL dydžio (2 400 Eur) baudą pakeisti laisvės apribojimu, nustatant, kad maksimali laisvės apribojimo trukmė šiuo atveju yra 48 dienos (BK 47 straipsnio 8 dalis, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b) papunktis).

Be to, BK 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, nuteistojo sutikimu, šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Taigi, jeigu paaiškėtų, jog M. B. neturi lėšų sumokėti baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą, Latvijos Respublikos kompetentinga institucija gali 48 MGL dydžio (2 400 Eur) baudą pakeisti viešaisiais darbais, nustatant, kad maksimali viešųjų darbų trukmė šiuo atveju yra 288 valandos (BK 47 straipsnio 8 dalis, 65 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 5, 6 dalimi, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1236-718/2018 nuteistajam M. B. paskirtos ir nesumokėtos 48 MGL dydžio, t. y. 2 400 Eur (dvejų tūkstančių keturių šimtų eurų) baudos išieškojimą perduoti vykdyti Latvijos Respublikai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.