- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-05
- Bylos Nr.
- eB2-796-221/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00066-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Suinteresuotas asmuo
- I. T.
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui bankroto administratoriui Edmundui Raukčiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo I. T. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorius Jonas Uselis teismui pateikė pareiškimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu (2 t., b. l. 18–23). Pareiškėjas nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) iškėlė bankroto bylą. 2018 m. spalio 23 d. nutartimi bankroto administratoriumi paskirtas J. Uselis. Nurodo, kad įmonei iki bankroto bylos iškėlimo vadovavo I. T., su kuria bankroto administratorius ne kartą bandė susisiekti dėl finansinės atskaitomybės sudarymo bei dokumentacijos ir turto perdavimo. Nesulaukus bendradarbiavimo iš įmonės vadovės, bankroto administratorius nuvyko bankrutuojančios įmonės adresu, tačiau nei dokumentų, nei turto nerado. Susisiekti telefonu ir suderinti susitikimą su vadove administratoriui taip pat nepavyko. Teigia, jog UAB (duomenys neskelbtini) prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. įmonės bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė ar kitos priežastys, o tyčiniai buvusios įmonės vadovės I. T. veiksmai, todėl egzistuoja Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu. Faktą, jog I. T. nevykdė savo, kaip vadovės, pareigų iki bankroto bylos iškėlimo, patvirtinta, tai, kad buvusi įmonės vadovė nepateikė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centras, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme. Paskutinis UAB (duomenys neskelbtini) balansas yra sudarytas remiantis 2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis. Iškėlus bankroto bylą, buvusi įmonės vadovė neįvykdė ir imperatyviai įstatymo bei bankroto bylą nagrinėjančio teismo nustatytos pareigos sudaryti ir perduoti bankroto administratoriui įmonės balansą, t. y. finansinę atskaitomybę UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo dienai. Dėl to buvusiai įmonės vadovei yra paskirta bauda. Įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, teigia, kad I. T. veikė išimtinai savo, o ne UAB (duomenys neskelbtini) interesais, nesilaikė nei CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų, nei Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme (toliau – BAĮ) įtvirtintų specialiųjų pareigų bendrovės vadovui, kas atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį. Tai, kad buvusi vadovė nevykdo įpareigojimo perduoti įmonės dokumentus ir turtą administratoriui, leidžia pagrįstai konstatuoti, jog buvusi įmonės vadovė siekia nuslėpti įmonės dokumentus bei galimai tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Administratorius daro tikėtiną prielaidą, jog neperduoti įmonės finansiniai dokumentai galimai yra sunaikinti, neperduotas įmonės turtas pasisavintas, sunaikintas, prarastas ir iššvaistytas. Todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas pripažinti BUAB (duomenys neskelbtini) bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto administratorius neturi nė vieno BUAB (duomenys neskelbtini) dokumento, mano, jog I. T. neteisėti veiksmai, t. y. sąmoningas įmonės dokumentų slėpimas bei aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas nulėmė tai, kad neįmanoma visapusiškai nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, kas atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį.
Suinteresuotas asmuo I. T. atsiliepimo nepateikė.
Atsiliepimas
Teismo pavedimu kreditoriams apie pareiškimą pripažinti UAB (duomenys neskelbtini) bankrotą tyčiniu pranešta bankroto administratorės išsiųstais pranešimais. Per nustatytą terminą negauta atsiliepimų į bankroto administratoriaus pareiškimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu, BUAB (duomenys neskelbtini) kreditoriai nepateikė informacijos, galinčios turėti reikšmės tyčinio bankroto požymių nustatymui ir bankroto pripažinimui tyčiniu (2 t., b. l. 41–42).
2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio metu nemokumo administratorius palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad buvusi vadovė netinkamai vykdė veiklą, ją organizavo taip, kad būtų neįmanoma nustatyti tikrosios įmonės veiklos. Įmonės veiklos negalima nustatyti ir dėl netinkamai vestos buhalterinės apskaitos. Vadovė neperdavė dokumentų, o, bendraujant su I. T., ji administratoriui pasakė, kad dokumentų ir turto nėra. Todėl negalima patenkinti kreditorinių reikalavimų.
Suinteresuotas asmuo I. T. teismo posėdyje, apie kurį informuota įstatymo nustatyta tvarka (CPK 130 straipsnis) nedalyvavo, neatvykimo priežasčių nenurodė, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.
BUAB (duomenys neskelbtini) kreditoriai informuoti apie teismo posėdį (2 t., b. l. 144).
Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiuntė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes kaip pakankamas preziumuoti tyčinį UAB (duomenys neskelbtini) bankrotą (2 t., b. l. 148).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registre įregistruota 2005 m. rugsėjo 1 d. Jos vadove nuo 2016 m. birželio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo I. T. (1 t., b. l. 10–13). Į Kauno apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi kreditorius valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyrius (1 t., b. l. 1–3). Teismas 2018 m. sausio 25 d. nutartimi priėmė kreditoriaus pareiškimą, įpareigojo vadovę I. T. per 5 dienas nuo šios teismo nutarties įteikimo dienos pateikti: įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas bei kalendorinę atsiskaitymų datą pagal sutartis ar įstatymus (pvz.: 2018 m. sausio 1 d.); 2016 metų ir 2017 metų įmonės finansinių ataskaitų rinkinius; duomenis apie įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus; informaciją apie teismuose atsakovei iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka (1 t., b. l. 26–27). Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Audata“, įmonės valdymo organus įpareigojo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. (1 t., b. l. 48–50). Nutartis įsiteisėjo 2018 m. kovo 27 d. Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (1 t., b. l. 127–128). Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartimi patenkintas UAB „Audata“ prašymas atstatydinti iš BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorės pareigų, bankroto administratoriumi paskirtas J. Uselis (1 t., b. l. 153–154). 2019 m. rugsėjo 18 d. teisme gautas bankroto administratoriaus J. Uselio prašymas dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu (2 t., b. l. 18–23). J. Uselio prašymu 2020 m. vasario 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi jis atstatydintas iš BUAB (duomenys neskelbtini) nemokumo administratoriaus pareigų, nemokumo administratore paskirta Ala Jefimova (2 t., b. l. 84, 85–86). A. Jefimovos prašymu ji Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 27 d. nutartimi atstatydinta iš nemokumo administratorės pareigų, nemokumo administratoriumi paskirtas Edvardas Rauktys (2 t., b. l. 126, 129–130).
Kauno apylinkės teismas, konstatavęs, kad įmonės vadovė elgėsi nerūpestingai, pažeidė pareigą rūpintis savo vadovaujama bendrove, 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš buvusios vadovės I. T. BUAB (duomenys neskelbtini) naudai priteisė 8 180,94 Eur nuostolius, 5 procentų palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2 t., b. l. 28–31).
Prašymas dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu reiškiamas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5 punkte numatytais pagrindais.
2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.
Nagrinėjamu atveju bendrovės bankroto procesas pradėtas galiojant ĮBĮ, taip pat ir pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu teisme gautas 2019 m. rugsėjo 18 d., t. y. iki JANĮ įsigaliojimo. Tokiu būdu ginčo klausimas turi būti sprendžiamas pagal pareiškimo dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pateikimo metu galiojusias ĮBĮ nuostatas (JANĮ 155 straipsnis). Toks reglamentavimas išaiškintas ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-326-381/2020; 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-613-241/2020; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-744-553/2020; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-724-585/2020; kt.).
ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis). Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, šio straipsnio 3 dalyje yra apibrėžtos sąlygos, kurias nustačius tyčinio bankroto faktas yra preziumuojamas.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
Įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018; 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-303-781/2020).
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio
Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustatoma, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Bankroto administratorius ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu požymiu laikė tai, kad buvusi įmonės vadovė I. T. tinkamai nevykdė vadovės pareigų, kadangi nepateikė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centras, kaip tai numatyta Akcinių bendrovių įstatyme.
Akcinių bendrovių įstatymo (redakcija, galiojusi bankroto bylos iškėlimo metu) 37 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą; bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui (2, 6 punktai).
BAĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad paskutinis UAB (duomenys neskelbtini) balansas yra sudarytas remiantis 2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis. Minėta, kad įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimas ir pateikimas Juridinių asmenų registrui yra įmonės vadovo pareiga. Šios pareigos sistemingas nevykdymas rodo, kad įmonė vengė išviešinti savo finansinius duomenis.
Iškėlus bankroto bylą, buvusi įmonės vadovė neįvykdė ir imperatyviai įstatymo bei bankroto bylą nagrinėjančio teismo nustatytos pareigos sudaryti ir perduoti bankroto administratoriui įmonės balansą, t. y. finansinę atskaitomybę UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo dienai.
Įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, teismas pripažįsta, kad buvusi bendrovės vadovė I. T. nesilaikė įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, kas atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio
ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad teismas bankrotą pripažįsta tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.
Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė pareigą UAB (duomenys neskelbtini) valdymo organams per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Buvusi vadovė apie pareigą perduoti turtą ir dokumentus žinojo. 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi, konstatavus, kad I. T. žinoma apie pareigą perduoti bankroto administratoriui turtą ir dokumentus, I. T. už įpareigojimo nevykdymą skirta 300 Eur bauda (2 t., b. l. 2–3). Minėta, kad buvusi UAB (duomenys neskelbtini) vadovė iki šios dienos nėra perdavusi įmonės turto pagal balansą bei įmonės dokumentų, todėl nėra galimybės nustatyti bankroto bylos iškėlimo dienai įmonei priklausiusio ir bankroto administratoriui neperduoto turto vertės. Tai, kad bankroto administratoriui neperduodamas bendrovės turtas ir dokumentai, leidžia pagrįstai manyti, jog buvusi įmonės vadovė siekia nuslėpti įmonės dokumentus bei galimai tikrąsias įmonės bankroto priežastis, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, jog kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad BUAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimų suma kreditoriams sudaro 6 790,94 Eur.
Dėl 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio
Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, kai teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
Pagal BAĮ 19 straipsnio 1 dalį apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. BAĮ 21 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas.
Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką aplinkybė, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų, leidžia spręsti apie tyčinį bankrotą kvalifikuojančio požymio – netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkytos įmonės buhalterinės apskaitos, dėl ko įprastai nėra galimybės nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ir įvertinti turtą, identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis, egzistavimą (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-841-381/2016; 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-318-381/2017; kt.).
Nagrinėjamu atveju jau minėta, kad buvusi vadovė bankroto administratoriui neperdavė įmonės turto ir dokumentų. Suinteresuotas asmuo I. T. neteikė atsiliepimo į pareiškimą, nedalyvavo teismo posėdžiuose, nepaaiškino, kodėl pati nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo, nepateikė teismui duomenų, dėl kokių priežasčių neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų ir turto. Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-534-381/2018).
Buvusiai vadovei nepagrindus, kodėl bankroto administratoriui neperduotas bendrovės turtas ir dokumentai, yra pagrindas spręsti apie tyčinį bankrotą kvalifikuojančio požymio – netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkytos įmonės buhalterinės apskaitos, dėl ko nėra galimybės nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ir įvertinti turtą, identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis, egzistavimą (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad UAB (duomenys neskelbtini) bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai buvusios įmonės vadovės I. T. veiksmai, todėl egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5 punktuose numatyti pagrindai pripažinti UAB (duomenys neskelbtini) bankrotą tyčiniu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais,
nutaria:
Pripažinti uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), bankrotą tyčiniu.
Nutarties kopiją išsiųsti nemokumo administratoriui Edmundui Raukčiui, suinteresuotam asmeniui I. T.
Nutarčiai įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nutarties kopiją pateikti prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Pavesti nemokumo administratoriui Edmundui Raukčiui per Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą atlikti šiame straipsnyje nurodytus veiksmus.
Dėl nutarties per septynias dienas nuo jos priėmimo gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.