Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-344-227/2010

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-05-06
Bylos Nr.: 2A-344-227/2010
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Laimantas Misiūnas (pirm.), Zina Mickevičiūtė, Margarita Dzelzienė (pran.)
Ieškovas: D. P.
Atsakovas: UAB „Anykštos redakcija“
Trečiasis asmuo: J. I.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-344-227/2010

Vaida Dirgėlienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)22.7; 26.6; 44.2.4.2; 121.15; 121.21PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N UTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės (pranešėja), Zinos Mickevičiūtės,sekretoriaujant Vilmai Daukšienei.,dalyvaujant ieškovei D. P. ir jos atstovei advokatei K. Č.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Anykštos redakcija“ apeliacinius skundus dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. sprendimo, atsakovės UAB „Anykštos redakcija“ ir ieškovės D. P. apeliacinius skundus dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 19 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1-834/2010 pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovei UAB „Anykštos redakcija“ trečiajam asmeniui J. I. dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovę ir žeminančiais asmens garbę bei orumą, įpareigojimo išspausdinti paneigimą ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė D. P. kreipėsi į teismą, prašydama teismo:

1) pripažinti, kad atsakovė UAB „Anykštos redakcija“ laikraščio „Anykšta“ 2005-07-09 J. I. straipsnyje „Kas padės tašką Kultūros centro direktorės finansinių aferų byloje“ paskelbdama informaciją, kad „o kai Kultūros centro direktorė, sukčiaudama nebe pirmus metus, apvaginėja Savivaldybės biudžetą dešimtimis tūkstančių litų, tai visi, matantys nepagrįstą lėšų „nusiurbimą“ kažkodėl tyli arba žiopčioja iš nuostabos ir laukia , kol ši godi siurbėlė, besidangstanti miesto kultūros renginių skraiste, išpampusi pati savaime susprogs“ ir „užkertančių kelią „a la (duomenys neskelbtini)“ gudrybėms bei savivalei, grobstanti miesto lėšas..“ paskelbė tikrovės neatitinkančius ir ieškovės D. P. garbę ir orumą žeminančius duomenis;

2) įpareigoti atsakovę UAB „Anykštos redakcija“ per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos artimiausiame laikraščio „Anykšta“ numeryje paneigti tikrovės neatitinkančius ir garbę bei orumą žeminančius duomenis;

3) priteisti iš atsakovės UAB „Anykštos redakcija“ 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;

4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad laikraštyje „Anykšta“ paskleista informacija žeidžia jos garbę ir orumą bei neatitinka tikrovės, nes ji niekada negrobstė biudžeto lėšų ir nieko nėra pavogusi. Po šios publikacijos ieškovė turėjo didelių išgyvenimų, buvo priversta aiškintis kitiems žmonėms dėl tariamų nusikaltimų padarymo, aplinkiniai ja nepasitikėjo, ją kamavo emocinė depresija ir nemiga.

Žemesnės instancijos teismas

Anykščių rajono apylinkės teismas 2010-01-20 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

1) pripažino, kad atsakovė UAB „Anykštos redakcija“ laikraščio „Anykšta“ 2005-07-09 J. I. straipsnyje „Kas padės tašką Kultūros centro direktorės finansinių aferų byloje“ paskelbdama informaciją, kad „o kai Kultūros centro direktorė, sukčiaudama nebe pirmus metus, apvaginėja Savivaldybės biudžetą dešimtimis tūkstančių litų, tai visi, matantys nepagrįstą lėšų „nusiurbimą“ kažkodėl tyli arba žiopčioja iš nuostabos ir laukia , kol ši godi siurbėlė, besidangstanti miesto kultūros renginių skraiste, išpampusi pati savaime susprogs“ ir „užkertančių kelią „a la (duomenys neskelbtini)“ gudrybėms bei savivalei, grobstanti miesto lėšas..“ paskelbė tikrovės neatitinkančius ir ieškovės D. P. garbę ir orumą žeminančius duomenis;

2) priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Anykštos redakcija“ 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimui;

3) priteisė iš atsakovės ieškovei 3483 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 70,59 Lt teismo turėtų pašto išlaidų į valstybės biudžetą;

4) ieškinį dalyje dėl įpareigojimo paneigti informaciją paliko nenagrinėtu ir grąžino ieškovei D. P. permokėtą žyminį mokestį - 950 Lt.

Teismas nurodė, kad 2009-11-10 ieškovė atsisakė visų reikalavimų pagal ankstesnius ieškinius ir prašė bylą nagrinėti pagal patikslintą 2006-10-12 ieškinio redakciją (T.2, b.l. 59). Teismas nustatė, kad 2005-06-15 buvo atliktas Anykščių kultūros centro veiklos vidaus auditas, 2005-07-09 laikraštis „Anykšta“ išspausdino trečiojo asmens J. I. straipsnį „Kas padės tašką Kultūros centro direktorės finansinių aferų byloje” paskelbdamas informaciją apie tai, kad „o kai Kultūros centro direktorė, sukčiaudama nebe pirmus metus, apvaginėja Savivaldybės biudžetą dešimtimis tūkstančių litų, tai visi, matantys nepagrįstą lėšų „nusiurbimą“ kažkodėl tyli arba žiopčioja iš nuostabos ir laukia , kol ši godi siurbėlė, besidangstanti miesto kultūros renginių skraiste, išpampusi pati savaime susprogs“ ir „užkertančių kelią „a la (duomenys neskelbtini)“ gudrybėms bei savivalei, grobstanti miesto lėšas..“. Laikraščiui „Anykšta“ buvo pateiktas reikalavimas dėl informacijos paneigimo tuo pačiu metu, kai kreiptasi į teismą su ieškiniu (T.1, b.l. 19; T.2, b.l. 87).

Teismas nustatė, kad trečiojo asmens straipsnis rašytas vadovaujantis Anykščių rajono savivaldybės atlikto audito išvadomis, ir jame pateikiama informacija apie D. P., kuri „sukčiaudama nebe pirmus metus apvaginėja savivaldybės biudžetą dešimtimis tūkstančių“. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo UAB „Anykštos redakcija“ laikraštyje „Anykšta“ išspausdinta ir ieškovo ginčijama informacija yra duomenys, bet ne nuomonė. Atsakovė nepateikė teismui neginčijamų įrodymų, kad ieškovė apvaginėjo biudžetą, o byloje apklausti liudytojai parodė, kad atlikus auditą ir išanalizavus audito išvadas buvo nustatyti trūkumai, tačiau vagystės fakto nebuvo užfiksuota. Straipsnyje nurodyti teiginiai “sukčiaudama”, “apvaginėja” visuomenėje sukelia neigiamą nuomonę apie vagimi pavadintą asmenį, pažeidžia asmens garbę ir orumą, gerą vardą visuomenėje. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovė D. P. vogė lėšas iš savivaldybės biudžeto, todėl teismas pripažino, kad atsakovas UAB „Anykštos redakcija“ nurodytame straipsnyje paskelbė tikrovės neatitinkančias ir ieškovės D. P. garbę ir orumą žeminančias žinias.

Asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą dėl paskleistų duomenų paneigimo tik tuo atveju, jeigu visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi šiuos duomenis, atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadarė per dvi savaites nuo paneigimo gavimo dienos. Ieškovė tuo pačiu metu kreipėsi ir į visuomenės informavimo priemonę dėl žinių paneigimo, ir į teismą, taigi kreipėsi į teismą nesilaikydama šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, todėl jos ieškinys šioje dalyje paliktinas nenagrinėtu CPK 296 str. 1 d. 1 p. pagrindu.

Ieškovė dėl paskleistos informacijos patyrė dvasinius išgyvenimus, turėjo aiškintis artimiesiems dėl paskleistos informacijos, nuo žmonių palaikymo nebenorėjo išeiti į miestą, toks dėmesys vargino, todėl ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 str. 1 d.) ir jai priteistina 1000 Lt neturtinės žalos.

Ieškovė D. P. pateikdama ieškinį ir patikslintus ieškinius sumokėjo žyminius mokesčius. 2009-11-10 ieškovė atsisakė visų reikalavimų pagal ankstesnius ieškinius ir prašė bylą nagrinėti pagal patikslintą 2006-10-12 ieškinio redakciją (T.2, b.l. 59), todėl žyminio mokesčio dydis nustatytinas pagal 2006-10-12 patikslintą ieškinį - 150 Lt, o permokėtas žyminis mokestis - 950 Lt grąžintinas ieškovei (CPK 87 str.). Pagal CPK 93 str. nuostatomis iš atsakovės UAB „Anykštos redakcija” priteistinos ieškovės turėtos žyminio mokesčio išlaidos - 150 Lt ir proporcingai patenkintų ieškininių reikalavimų daliai turėtos atstovavimo išlaidos, t.y. ieškinys patenkintas 66,66 procento, todėl priteistina 3333 Lt ir 70, 59 Lt teismo turėtos pašto išlaidos į valstybės biudžetą.

Žemesnės instancijos teismas

Anykščių rajono apylinkės teismas 2010-02-19 papildomu sprendimu tenkino atsakovo prašymą ir priteisė atsakovui UAB „Anykštos redakcija“ iš ieškovės 1770,35 Lt (CPK 277 str. 1 d. 3 p.). Teismas nurodė, kad Anykščių rajono apylinkės teismas 2010-01-20 sprendimu iš dalies patenkino ieškovės D. P. ieškinį ir iš atsakovo priteisė ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai - 66,66 procento. Tačiau teismas šioje dalyje nepasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui iš ieškovo- proporcingai teismo nepatenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Nepatenkintų ieškinio reikalavimo dalis sudaro 33,34 procento, todėl atsakovui iš ieškovo proporcingai nuo 5310 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų priteistina dalis sudaro- 1770,35 Lt. Teismas atmetė atsakovo prašymą apmokėti 66,66 procentus advokato išlaidų, tai yra 3540,18 Lt dėl to, kad ieškovė atsisakė dalies reikalavimų ir tikslino ieškinį. Byla buvo nagrinėjama pagal patikslintą ieškinį, kuris buvo patenkintas 66,66 procentais ieškovės naudai, todėl vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais atsakovui priteistina 33,34 procentai proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Apeliaciniais skundais (T.2, b.l. 113-131, 133-134) atsakovė UAB „Anykštos redakcija“ prašė:

1) Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimą 2010-01-20 dalyje, kurioje tenkino ieškovės D. P. ieškinį, panaikinti:

- dalyje, kurioje pirmos instancijos teismas pripažino, kad atsakovė laikraščio „Anykšta“ 2005-07-09 J. I. straipsnyje „Kas padės tašką Kultūros centro direktorės finansinių aferų byloje?“ paskelbtoje informacijoje: „sukčiaudama nebe pirmus metus, apvaginėja Savivaldybės biudžetą dešimtimis tūkstančių“ paskelbė tikrovės neatitinkančius ir ieškovės garbę ir orumą žeminančius duomenis, priimti naują sprendimą;

- dalyje, kurioje pirmos instancijos teismas pripažino, kad atsakovės laikraščio „Anykšta“ 2005-07-09 J. I. straipsnyje „Kas padės tašką Kultūros centro direktorės finansinių aferų byloje?“ paskelbtoje informacijoje: „o kai Kultūros centro direktorė, ... litų, tai visi, matantys nepagrįstą lėšų „nusiurbimą“ kažkodėl tyli arba žiopčioja iš nuostabos ir laukia, kol ši godi siurbėlė, besidangstanti miesto kultūros renginių skraiste, išpampusi pati savaime susprogs“ ir „užkertančių kelią „a la (duomenys neskelbtini)“ gudrybėms bei savivalei, grobstanti miesto lėšas...“ paskelbė tikrovės neatitinkančius ir ieškovės garbę ir orumą žeminančius duomenis, bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

2) Anykščių rajono apylinkės teismo 2010-02-19 papildomą sprendimą pakeisti ir papildomai priteisti atsakovei iš ieškovės 1769,83 Lt.

3) Priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė – apeliantė nurodė, kad pirmos instancijos teismas toje sprendimo dalyje, kurioje ieškinį tenkino, netinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas, neatsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką ir Lietuvos Aukščiausio Teismo praktiką. Ieškovės nurodytame straipsnyje paskelbta publikacija yra ne žinios (informacija, duomenys), bet publikacijos autoriaus nuomonė, kuri yra paremta asmeniniu patyrimu, kitomis publikacijomis laikraštyje „Anykšta“ bei Anykščių rajono savivaldybės Vidaus audito tarnybos medžiaga. EŽTT savo sprendimuose yra nurodęs, kad turi būti aiškus skirtumas tarp fakto konstatavimo ir vertinamųjų teiginių, nes neįmanoma įrodyti vertinamojo teiginio teisingumą ir reikalavimas tai įrodyti pažeistų nuomonės laisvę, kuri yra esminė pagal Konvencijos 10 str. garantuojamos teisės dalis (EŽTT 2006 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas byloje Lyashko v. Ukraina, bylos Nr. 21040/02; 2007 m. liepos 31 d. sprendimas byloje Dyuldin ir Kislov v. Rusija, bylos Nr. 25698/02, ir kt.). Skirtingai nei žinių, paskelbtos nuomonės nesaisto tiesos kriterijus, todėl išreikšdami nuomonę per visuomenės informavimo priemones asmenys yra nevaržomi išsakydami savo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-853/2003). Be to ieškovei taikytinas viešojo asmens kriterijus, nes ji yra Anykščių Kultūros centro direktorė, Anykščių rajono Kultūros tarybos narė, Utenos apskrities Kultūros tarybos narė, ekspertė kultūros centrų veiklos klausimais, Lietuvos kultūros centrų asociacijos tarybos narė. Todėl yra pateisinamas kritiškesnės nuomonės apie tokį viešąjį asmenį reiškimas, nes jo kritikos ar komentavimo ribos yra platesnės(Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-04-28 nutartis Nr. 3K.-3-193/2009). Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino, kad straipsnyje „Kas padės tašką Kultūros centro direktorės finansinių ajerų byloje?“ buvo rašoma išimtinai apie ieškovės, kaip Anykščių Kultūros centro direktorės, veiklą, t. y. apie ieškovės viešojo gyvenimo sritį. Publikuotame straipsnyje reiškiamas susirūpinimas ne tik Kultūros centro veikla, bet ir viso Anykščių krašto kultūriniu gyvenimu, taigi straipsnis nėra skirtas asmeniškai ieškovei, o jo tema yra žymiai platesnė. Nors trečiojo asmens J. I. rašymo stilius nėra oficialus, o vaizdingas, naudojama daug metaforų, frazeologizmų ir kitų meninės išraiškos priemonių, tačiau šiomis išraiškos priemonėmis nebuvo siekiama pažeminti ieškovės ar kitų asmenų garbės ar orumo. EŽTT savo sprendimuose yra nurodęs, kad žurnalistų saviraiškos laisvė gali apimti tam tikrą perdėjimą ar provokaciją bei hiperbolizavimą (EŽTT 1999 m. rugsėjo 28 d. sprendimas byloje Dalban v. Rumunija, bylos Nr. 28144/95; 1995 m. balandžio 26 d. sprendimas byloje Pr?ger ir Oberschlik v. Austrija, bylos Nr. 15974/90; ir kt.).

Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė, kad publikacijos „Kas padės tašką kultūros centro direktorės finansinių aferų byloje?“ atsiradimo priežastis - Anykščių rajono savivaldybės administracijos Centralizuota vidaus audito tarnybos atliktas ieškovės vadovaujamo Anykščių kultūros centro 2004 - 2005 m. vidaus auditas ir 2005-06-15 Vidaus audito ataskaita Nr. 004, kurioje nurodyta daugybė ieškovės vadovaujamame Anykščių rajono Kultūros centre padarytų finansinės ir darbo drausmės pažeidimų. Ataskaitos nei ieškovė, nei Anykščių kultūros centras neginčijo, ir jos pagrįstumu nėra pagrindo abejoti. Trečiasis asmuo J. I., rašydamas ginčo publikaciją, rėmėsi šia ataskaita bei A. L. straipsniu, ir išreiškė tik nuomonę, kaip savivaldybė atitinkamai turėtų vertinti tokią ieškovės veiklą. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat nurodė, kad vagystės faktas nebuvo užfiksuotas, nors straipsnyje ir nebuvo teigiama, kad ieškovė asmeniškai pasisavino biudžeto lėšas. Žodžiais „apvaginėdama savivaldybės biudžetą“, „miesto biudžeto lėšų grobstymų“ ir kt. buvo apibūdinti Kultūros centre nustatyti finansinės drausmės pažeidimai. Ieškovė yra Kultūros centro vadovė, todėl ji buvo atsakinga už viso kultūros centro veiklą, taigi ir už Kultūros centre nustatytus pažeidimus. Žodžiai „sukčiauti, apvaginėti“ publikacijoje buvo panaudoti ne baudžiamosios teisės prasme, autorius šiuos žodžius panaudojo, jo nuomone, ieškovės veiklai apibūdinti, nepagrįstai ir netinkamai panaudojant savivaldybės biudžeto lėšas. EŽTT 2007 m. liepos 12 d. sprendime byloje A/S Diena ir Ozolinš v. Latvija, bylos Nr. 16657/03 taip pat yra pažymėjęs, kad atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, baudžiamąjį atspalvį turintys teiginiai tam tikrais atvejais negali būti laikomi peržengiančiais saviraiškos laisvės ribas.

Žemesnės instancijos teismas

Dalis pirmosios instancijos teismo sprendimu išspręstų ieškininių reikalavimų yra be motyvų. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakyta ne dėl viso teismo sprendimo rezoliucinėje nurodyto teksto, bet tik dėl fragmento: „sukčiaudama nebe pirmus metus, apvaginėja Savivaldybės biudžetą, dešimtimis tūkstančių“, taip dėl žodžių „sukčiaudama“, „apvaginėja“. Dėl publikacijos dalies:„O kai Kultūros centro direktorė, ... litų, tai visi, matantys nepagrįstą lėšų „nusiurbimą“, kažkodėl tyli arba žiopčioja iš nuostabos ir laukia, kol ši godi siurbėlė, besidangstanti miesto kultūros renginių skraiste, išpampusi pati savaime susprogs“, „užkertančių kelią „a la (duomenys neskelbtini)“ gudrybėms bei savivalei, grobstant miesto lėšas“, teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje iš viso nepasisakyta, t. y. teismo sprendimas šioje dalyje yra be motyvų. Rezoliucinė teismo sprendimo dalis būtinai turi būti grindžiama motyvuojamąja dalimi, t. y. teismo išvada turi būti pagrįsta teismo sprendimo motyvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-03 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-141/2008). Taigi teismo sprendimas šioje dalyje neatitinka CPK 270 str. 4 d. reikalavimų, ir naikintina pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. kaip absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra išvestinis iš reikalavimo dėl žinių pripažinimo neatitinkančiomis tikrovės ir žeminančiomis ieškovės garbę ir orumą. Atsakovė nurodė, kad šioje dalyje atmetus ieškinį, atmestinas ir ieškininis reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Šalies argumentai

Atsakovė atsisakė nuo apeliacinio skundo dalies, kurioje buvo skundžiama Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimo 2010-01-20 dalis dėl atsakovei nepriteistų bylinėjimosi išlaidų (T.2, b.l. 135) ir pateikė apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2010-02-19 papildomo sprendimo, kuriuo atsakovei priteista 1770,35 Lt dalis ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė nurodė, kad prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo prašė priteisti 33,34 proc. bylinėjimosi išlaidų proporcingai netenkintų ieškininių reikalavimų daliai, taip pat bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą toje dalyje, kurioje ieškovė buvo pareiškusi ieškininius reikalavimus, kurių vėliau atsisakė. Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė tik toje dalyje, kurioje ieškinys nebuvo patenkintas , tačiau kitoje dalyje atsakovės prašymą teismas atmetė. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė buvo pareiškusi du ieškinius, kurie vėliau buvo sujungti į vieną bylą ir tikslinti, ieškovei atsisakant dalies reikalavimų. Ta aplinkybė, kad ieškovė atsisakė dalies ieškininių reikalavimų, nėra pagrindas nepriteisti iš jos išlaidų advokato pagalbai toje dalyje apmokėti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998-04-10 konsultacijoje Nr. A3-26 nurodyta, kad ieškovas atsisako ieškinio ne dėl to, kad atsakovas geruoju patenkino reikalavimą, ir byla nutraukiama, atsakovas turi teisę reikalauti turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nes šios išlaidos atsirado dėl ieškovo veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-12-04 konsultacijoje Nr. A3-94 nurodyta, jog iš ieškinį atsiėmusio ieškovo taip pat išieškomos ir atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, esant atsakovo pareiškimui (CPK 3 str. 5 d., 87 str. 1 d. 2p.). Kadangi ieškovė savo noru ir nepriklausomai nuo atsakovės atsisakė nuo 33,33 proc. ieškininių reikalavimų, atsakovei iš viso turėjo būti priteista 66,67 proc. išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi pirmosios instancijos teismas atsakovei priteisė 1770,35 Lt, atsakovei papildomai priteistina 1769,83 Lt.

Apeliaciniu skundu ieškovė D. P. prašė Anykščių rajono apylinkės teismo 2010-02-19 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo atmesti atsakovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė – apeliantė nurodė, kad pagal CPK 93 str. 2 d. jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Anykščių rajono apylinkės teismo 2010-01-20 sprendimu iš esmės išsprendė bylą ieškovės naudai: pripažino, kad ginčo teiginiai neatitinka tikrovės ir žemina ieškovės garbę bei orumą, priteisė iš atsakovės 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę paneigti ginčo teiginius paliko nenagrinėtą, o ne atmetė. Ieškinio dalies palikimas nenagrinėta neturi teisinės reikšmės, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Be to teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei priteisimo, neatsižvelgė, kad atsakovė UAB „Anykštos redakcija“ yra juridinis asmuo , todėl ji, apmokėjusi už teisines paslaugas pagal pateiktas sąskaitas, dalį šių išlaidų (PVM dydžio) įstatymų nustatyta tvarka susigrąžino. Taigi bylinėjimosi išlaidų dalies (33,34 proc.) paskaičiavimas nuo bendros atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų sumos (t.y. nuo 5310 Lt) prieštarauja CPK 93 str. ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Anykštos redakcija“ prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė D. P. prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovės apeliaciniai skundai dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2010m. sausio 20 d. sprendimo ir 2010m. sausio 20d. papildomo sprendimo atmestini , o ieškovės apeliacinis skundas dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2010m. sausio 20d. papildomo sprendimo tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p. ir 2 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Motyvuojamoji dalis

Dėl 2010m. sausio 20 d. sprendimo

Byloje iškilęs ginčas dėl ieškovės asmeninės neturtinės teisės į garbę ir orumą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėmis. Asmens garbė ir orumas yra asmeninės neturtinės teisės ir vertybės, kurias gina ir saugo įstatymas (CK 1.114 str.), garantuoja Konstitucijos 21 straipsnis ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis. Atsakomybė už šių asmeninių neturtinių teisių pažeidimą ir atsakomybės sąlygos numatytos CK 2.24 str., pagal kurį asmens garbė ir orumas pažeidžiami paskleidus apie asmenį jo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis. Ieškovės nurodė ir pirmos instancijos teismas pripažino, kad atsakovas paskelbė tikrovės neatitinkančius ir ieškovės D. P. garbę ir orumą žeminančius duomenis: atsakovės UAB „Anykštos redakcija“ laikraščio „Anykšta“ 2005-07-09 J. I. straipsnyje „Kas padės tašką Kultūros centro direktorės finansinių aferų byloje“ nurodyta informacija, kad „o kai Kultūros centro direktorė, sukčiaudama nebe pirmus metus, apvaginėja Savivaldybės biudžetą dešimtimis tūkstančių litų, tai visi, matantys nepagrįstą lėšų „nusiurbimą“ kažkodėl tyli arba žiopčioja iš nuostabos ir laukia, kol ši godi siurbėlė, besidangstanti miesto kultūros renginių skraiste, išpampusi pati savaime susprogs“ ir „užkertančių kelią „a la (duomenys neskelbtini)“ gudrybėms bei savivalei, grobstanti miesto lėšas.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad straipsnyje nurodyta publikacijoje yra nelaikytina „duomenimis“ CK 2.24 straipsnio prasme, o yra publikacijos autoriaus nuomonė, kuriai netaikomi tiesos kriterijai ir kuri paremta ieškovės vadovaujamo Anykščių kultūros centro 2004 - 2005 m. atliktu vidaus auditu ir 2005-06-15 Vidaus audito ataskaita Nr. 004, kurioje nurodyta daugybė ieškovės vadovaujamame Anykščių rajono Kultūros centre padarytų finansinės ir darbo drausmės pažeidimų. Atsakovė nurodė, kad straipsnio autorius trečiasis asmuo J. I., rašydamas ginčo publikaciją, išreiškė tik nuomonę, kaip savivaldybė atitinkamai turėtų vertinti tokią ieškovės veiklą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju yra būtina spręsti klausimą, ar publikacijoje nurodyta informacija laikytina autoriaus nuomone ar duomenimis. Paskelbtus „duomenis“ nuo nuomonės atriboti būtina, nes asmens teisės pagal CK 2.24 straipsnį ginamos paskelbus tikrovės neatitinkančius žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis – žinias (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2007). Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 33 punkte nurodyta, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais, paprastai ji yra subjektyvi. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad vertinamųjų teiginių teisingumui nustatyti netaikomas tiesos kriterijus, nes nuomonė yra asmens subjektyvus tam tikro fakto supratimas, asmens požiūris, įsitikinimai, bet nuomonė turi remtis tikrais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2009). Sąvoka „duomenys“ reiškia nurodytas, konstatuotas tam tikras aplinkybes, faktus, t. y. informaciją, kurios tikrumą galima patvirtinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad apie ieškovę D. P. nurodyta informacija: „sukčiaudama nebe pirmus metus apvaginėja savivaldybės biudžetą dešimtimis tūkstančių“, gali būti patikrinta pagal tiesos ir netiesos kriterijus, todėl laikytina ne straipsnio autoriaus nuomone, o duomenimis. Kita vertus, teisėjų kolegija kartu pažymi, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnis 33 punktas), teisė reikšti nuomonę nėra absoliuti, ja negalima piktnaudžiauti, t.y. nuomonės reiškimo laisvės negalima naudoti siekiant pažeminti kitą žmogų, pažeisti jo garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2001-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-988/2001).

Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais: 1) ar teisingas pranešimas apie faktus; 2) ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens elgesys vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2007). Atsakovas nei pirmos instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės D. P. savivaldybės biudžeto lėšų vagystės faktą. Priešingai, remiantis liudytojų parodymais ir 2005-06-15 Vidaus audito ataskaita Nr. 004, kuria remiantis rašyta ginčo publikacija, ieškovės vagystės faktas nebuvo užfiksuotas, o tik nustatyti padaryti apskaitos tvarkymo, darbo drausmės pažeidimai (T. 1, b.l. 50-70). Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB „Anykštos redakcija“ nurodytame straipsnyje paskelbti duomenys neatitinka tikrovės. Neabejotina, kad tikrovės neatitinkantys teiginiai - „sukčiaudama“, „apvaginėja“, lėšų „nusiurbimas“, taip pat su ieškove sietinas teiginys - „a la (duomenys neskelbtini)“ gudrybės bei savivalei, grobstant miesto lėšas“, kaltina ieškovę su savivaldybės biudžeto lėšų vagyste, sukčiavimu ir miesto lėšų grobstymu, bei kartu sukelia visuomenėje neigiamą nuomonę apie ieškovę. Teismų praktika pripažįsta, kad asmens įvardijimas sukčiumi, vagimi ar jų metodus naudojančiu asmeniu, yra asmens garbę ir orumą žeminantys teiginiai, nereikalaujantys specialaus įrodinėjimo, nes tokie teiginiai visuomenėje yra suprantami vienareikšmiškai. Taigi tokių žinių paskleidimas pats savaime yra akivaizdus asmens garbės ir orumo žeminimo įrodymas (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2001-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-988/2001; Teismų praktika, Nr. 9, p. 71-72). Atmestinas atsakovo argumentas, kad nors trečiojo asmens J. I. rašymo stilius vaizdingas, naudojama daug metaforų, frazeologizmų ir kitų meninės išraiškos priemonių, tačiau šiomis išraiškos priemonėmis nebuvo siekiama pažeminti ieškovės garbės ar orumo. Nors teisė skleisti informaciją visuomenės informavimo srityje apima ir teisę vartoti tam tikras lingvistines bei literatūrines išraiškos priemones, kurių pagalba pateikiama informacija abstrahuojama ar koncentruotai reziumuojama, tačiau šios lingvistinės ar literatūrinės priemonės nereiškia teisės skleisti informaciją ribų peržengimo, t.y. jomis turi būti naudojamasi sąžiningai, nesiekiant įžeisti ar pažeminti asmens, apie kurį rašoma. Šiuo atveju ieškovės lyginimas su „siurbėle“, nurodant: „kol ši godi siurbėlė, besidangstanti miesto kultūros renginių skraiste, išpampusi pati savaime susprogs“, taip pat laikytinas žeidžiančiu asmens garbę ir orumą bei negali būti pateisinamas rašymo stiliumi ir meninėmis priemonėmis.

Atsakovė nurodė, kad ieškovė yra viešas asmuo, todėl yra pateisinamas kritiškesnės nuomonės apie tokį viešąjį asmenį reiškimas, nes jo kritikos ar komentavimo ribos yra platesnės, o ginčo straipsnyje buvo rašoma išimtinai apie ieškovės, kaip Anykščių Kultūros centro direktorės, veiklą, t. y. apie ieškovės viešojo gyvenimo sritį. Viešuoju asmeniu ex officio paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008). Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 60 punkte nurodyta, kad viešuoju asmeniu laikomas valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo, tačiau pažymi, kad šiuo atveju yra būtina vertinti duomenų paskleidimo tikslą ir asmens, paskleidusio duomenis elgesį. Pagal CK 2.24 str. 6 d. apie viešą asmenį ir jo visuomeninę ar valstybinę veiklą tikrovės neatitinkančius duomenis paskleidęs asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, tik jeigu jis įrodo, kad veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla. Šiuo atveju atsakovė paskelbė apie ieškovę tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie laikytini žeminančiais asmens garbę ir orumą. Nors atsakovė pati nurodė, kad straipsnio atsiradimo priežastis yra atliktas ieškovės vadovaujamo Anykščių kultūros centro 2004 - 2005 m. vidaus auditas ir 2005-06-15 Vidaus audito ataskaita Nr. 004, tačiau skundžiamoje straipsnyje dalyje nurodyti ne audito metu nustatyti pažeidimai, siekiant informuoti visuomenę, o pateikta klaidinga informacija apie ieškovės neva padarytus nusikaltimus, naudojamos ieškovę įžeidžiančios metaforos. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, laikytina, kad šiuos duomenis atsakovė paskelbė turėdamas tikslą ieškovę įžeisti, pažeminti ir jai pakenkti, todėl CK 2.24 str. 6 d. negali būti taikoma.

Atsakovė nurodė, kad dalis pirmosios instancijos teismo sprendimu išspręstų ieškininių reikalavimų yra be motyvų, nes pirmos instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje pasisakė tik dėl fragmento: „sukčiaudama nebe pirmus metus, apvaginėja Savivaldybės biudžetą, dešimtimis tūkstančių“, o sprendimo rezoliucinėje dalyje asmens garbę ir orumą žeminančių pripažino visą ieškovės ginčijamą straipsnio dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar tam tikri duomenys žemina asmens garbę ir orumą, paskelbtos žinios turi būti vertintinos visos informacijos, visų faktinių aplinkybių, sąlygojusių šios informacijos paskelbimą, kontekste, o ne izoliuotai (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2000-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2000). Be to paskleisti duomenys vertintini ne tik kaip žodžių junginys bendrine prasme, veiksmų teisiniam kvalifikavimui reikšminga, kokios žiniai paskleisti pavartotos kalbinės raiškos priemonės: tekstinė konstrukcija, duomenų sisteminimo ir dėstymo būdai, loginiai žinių sąsajumo aspektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2007). Todėl pirmos instancijos teismas nurodytus atsakovės teiginius vertino ne izoliuotai nuo likusios visos ar skundžiamos straipsnio dalies, o jų kontekste, atsižvelgdamas į visoje skundžiamo straipsnio dalyje nurodytą asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją, pavartotas žodines konstrukcijas ir logines sąsajas bei pagrįstai pripažino, kad visa skundžiama straipsnio dalis žemina ieškovės garbę ir orumą.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra(CPK 326 str.1d.1p).

Dėl 2010-02-19 papildomo sprendimo

Tiek ieškovė, tiek atsakovė savo apeliaciniais skundais skundė pirmos instancijos teismo 2010-02-19 papildomą sprendimą, kuriuo išspręstas klausimas dėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų priteisimo: atsakovui UAB „Anykštos redakcija“ iš ieškovės priteista 1770,35 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Anykščių rajono apylinkės teismas 2010-01-20 sprendimu iš dalies patenkino ieškovės D. P. ieškinį, todėl ieškovei priteisė jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai - 66,66 procento. Ieškovė 2006-10-12 patikslintu ieškiniu, pagal kurį prašė nagrinėti bylą, reiškė tris savarankiškus ieškininius reikalavimus, iš kurių 2010-01-20 Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo patenkinti tik du reikalavimai, o trečiasis reikalavimas patiktas nenagrinėtas. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad ieškovės reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą išspausdinti paneigimą buvo ne atmestas, o paliktas nenagrinėtas, todėl neturi teisinės reikšmės, sprendžiant atsakovo bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės priteisimo klausimą. Pagal CPK 93 str. 2 d. atsakovui priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t.y. šios išlaidos priteisiamos tuo pagrindu, kad ieškinio dalis, kurioje jis atmestas, teismo yra pripažinta nepagrįsta ir reikalavimai atmesti. Šiuo atveju ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą išspausdinti paneigimą nebuvo pripažintas negrįstu, tačiau nustatyta, kad ieškovė nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos ir todėl šis reikalavimas paliktas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 1 p.). Teismas nustatė, kad atsakovo išspausdinta publikacija neatitinka tikrovės ir žemina ieškovės garbę ir orumą, todėl atsakovui nesutikus šio paneigimo išspausdinti paneigimą, atsakovė su tokiu prašymu turi kreiptis teismą. Pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo tik dalį ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, t.y. 66,66 procento, nes ieškovės ieškinys tenkintas tik iš dalies, tačiau tai automatiškai nesuteikia atsakovei teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes likusi ieškinio dalis buvo ne atmesta, o palikta nenagrinėta. Esant šioms aplinkybėms 2010-02-19 papildomas sprendimas naikintinas ir klausimas išsprendžiamas iš esmės atmetant atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo(CPK 236 str.1d.2p). Kiti su bylinėjimosi išlaidų klausimu susiję atsakovės ir ieškovo nurodyti motyvai neturi reikšmės sprendžiant pirmos instancijos teismo 2010-02-19 papildomu sprendimu atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų klausimą.

Aptartais motyvais atmetus atsakovo apeliacinius skundus dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2010-01-20 sprendimo ir 2010-02-19 papildomo sprendimo bei patenkinus ieškovės apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2010-02-19 papildomo sprendimo, atitinkamai priteistinos šalių turėtos apeliacinėje instancijoje bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.): iš atsakovo UAB „Anykštos redakcija“ ieškovės D. P. naudai priteistinos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.), kurių dydį bei pagrįstumą įrodo sąskaitos Nr. 83-3-2010 ir Nr. 84-3-2010 , 2010-04-20 kasos pajamų orderis Nr. 465227 ir 2010-04-20 mokėjimo nurodymas Nr. 465228 , t.y viso 800,00 Lt. Iš atsakovės į valstybės biudžetą taip pat priteistina 10Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktu ,

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 19 d. papildomą sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Anykštos redakcija“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), ieškovės D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 800,00 Lt (aštuonis šimtus litų 00 ct.) jos apeliacinės instancijos teisme turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Anykštos redakcija“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 10Lt(dešimt litų) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Teisėjai Margarita DzelzienėZina MickevičiūtėLaimantas Misiūnas