- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-04
- Bylos Nr.
- AN2-660-319/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-40-3-00257-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Viršininko (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarimo G. M. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Administracinio nusižengimo protokolas G. M. surašytas už tai, kad ji 2017 m. liepos 29 d., nakties metu, – po 22 val., (duomenys neskelbtini), garsiai kalbėdama, juokdamasi bei šūkaudama, trikdė viešąją rimtį, poilsį bei asmenų ramybę ir tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 1 dalyje. Šakių rajono apylinkės teismas skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo teiseną G. M. atžvilgiu nutraukė, nesant jos veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 1 dalyje, numatytų požymių. Nutarime teismas nurodė, kad byloje nėra surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, patvirtinančių ją padarius numatytą pažeidimą. Apeliaciniame skunde Institucija nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada ir prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą. Skunde teigiama, jog pagal teismų praktiką, patraukti asmenį už ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, nebūtina jo kaltę įrodinėti garso prietaisų užfiksuotais duomenimis, pakanka ir liudytojų aprodymų, kas ir buvo šioje byloje neginčijamai nustatyta. Skunde teigiama, kad teismas be pagrindo patikimais įrodymais nelaikė policijos registre užregistruoto pranešimo apie įvykį ir į įvykio vietą atėjusių policijos pareigūnų parodymų, kurie laikomi nešališkais pažeidėjai asmenimis. Skundo autoriaus teigimu, tai, kad bylos baigtini suinteresuoto asmens parodymais nesutampa su pareigūnų parodymais, negali duoti pagrindo išvadai, jog byloje yra prieštaravimų, kurių neįmanoma pašalinti. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, objektyviai, betarpiškai ir visapusiškai ištyrė rašytinius įrodymus ir savo išvadas dėl pažeidėjos kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad G. M. kaltė dėl administracinio nusižengimo protokole nurodyto pažeidimo nepasitvirtino.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose 2AT-21-2012, 2AT-21-2012, 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015).Pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sutrikdė viešąją rimtį. Viešosios rimties sutrikdymas gali pasireikšti šauksmu, švilpimu, garsiu dainavimu arba grojimu muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą.
9.1. Apygardos teismas su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai netikėjo policijos pareigūnų parodymus, o patikimais laikė suinteresuotų asmenų pateiktą versiją, nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas ištyrė ir išanalizavo visus byloje esančius duomenis, jų patikimumą ir atitikimą faktinėms aplinkybėms vertino tirdamas jos tiek kiekvieną atskirai, tiek ir kitų įrodymų visumoje. Pažymėtina, jog vien tai, kad asmuo suinteresuotas bylos baigtimi, dar savaime neduoda pagrindo jo parodymus vertinti kritiškai. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo, įvertinus ištirtų įrodymų visumą, buvo konstatuota, kad neįrodytas pats administracinio nusižengimo faktas: nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių viešosios rimties sutrikdymo faktą. Tokios išvados pagrįstos. Administracinėn atsakomybėn traukiama G. M. nuo pat pradžių savo kaltės nepripažino ir nurodė, jog viešoje vietoje netriukšmavo, su kartu buvusiais draugais kalbėjosi normaliu tonu, muzika iš jų automobilio nesklido, jokių pastabų dėl triukšmo nebuvo, todėl mano, kad netrukdė aplinkiniams gyventojams. Tokius jos parodymus patvirtino ir kartu su ja buvę liudytojais apklausti M. Š., M. A., G. C., P. V. ir G. L.. Šių liudytojų parodymai dėl administracinio nusižengimo protokole nurodytų aplinkybių buvo analogiški, nuoseklūs. Iš G. M. ir minėtų liudytojų nurodytą aplinkybę, kad toje pačioje gatvėje, prie netoli stovinčio kito automobilio taip pat buvo priėjusi policijos pareigūnė, kuri surašė ten buvusiems asmenims administracinio nusižengimo protokolus, patvirtina Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK išduota pažyma (b. l. 20). Netikėti jais nebuvo objektyvaus pagrindo ir todėl, kad jų nurodytą aplinkybe, jog tuo pačiu metu E. S. gatvėje buvo ir daugiau automobilių, kuriuose buvo žmonių, patvirtino ir liudytojais apklausti policijos pareigūnai A. M. bei R. S..
9.2. Iš policijos pareigūnų parodymų matyti, kad jie būdami už apytiksliai 150 metrų nuo įvykio vietos stebėjo jaunuolių grupę, tačiau jie negalėjo įvardinti jokio konkretaus veiksmo, kurį atliko G. M. ir dėl kokių konkrečių jos veiksmų buvo sutrikdyta viešoji rimtis. Tokie objektyvūs ir ginčo nekeliantys duomenys pagrįstai apylinkės teismui davė pagrindo išvadai, jog būdami pakankamai dideliu atstumu nuo minimų jaunuolių grupelės, pareigūnai galėjo suklysti nustatydami, kad triukšmavo nurodytoje jaunuolių grupėje buvusi būtent G. M.. Kiti rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad gautas anoniminis pranešimas apie prie E. S. g. Nr. 12 ir Nr. 14 namų susirinkusio jaunimo keliamą triukšmą, nes jie garsiai klausosi muzikos (b. l. 1). Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, liudytojų, net ir pažeidimą fiksavusių policijos pareigūnų parodymų nustatyta, kad jaunuolių grupė, kurioje buvo ir G. M., muzikos nesiklausė. Aukštesnysis teismas sutinka, kad ir kitos aplinkybės: anoniminio skambučio gavimo laikas, kuris 2017 m. liepos 29 d. 22 val. 48 min., administracinio nusižengimo padarymo laikas, jaunuolių buvimo pažeidimo padarymo vietoje nustatyta buvimo trukmė, ne tik kad nepatvirtina G. M. kaltės, tačiau tik kelia dar didesnes abejones dėl pakankamų atsakomybėn patraukto asmens kaltės įrodymų buvimo. Vertinant aptartus duomenis, kurie, kaip minėta, yra prieštaringi ir nesudaro viseto faktų, galinčių patvirtinti G. M. padarius ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, apylinkės teismui pagrįstai nebuvo objektyvaus pagrindo teisingais ir patikimais laikyti policijos pareigūnų parodymus, kurių nepatvirtino kokie kiti objektyvūs ir patikimi faktiniai duomenys. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nors apeliaciniame skunde teisingai pažymėta, jog viešosios rimties sutrikdymo faktas gali būti įrodinėjamas ne tik techninėmis priemonėmis, tačiau tokioje situacijoje, kai nusižengimas įrodinėjamas prieštaringais liudytojų parodymais, ir nėra jokių objektyvių duomenų (pvz. matavimo prietaisų rodmenų), kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar viešoji rimtis išvis buvo sutrikdyta, kas, kaip minėta, vertinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai, tačiau šioje byloje institucija nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų, kad G. M. sukėlė tokį triukšmą, kuris trikdė viešąją rimtį.
10. Aukštesnysis teismas negali nesutikti su apylinkės teismo išdėstytais teiginiais, kad duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas (nusižengimas) galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda ir visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Šioje administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra neginčijamų ir neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad G. M. administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis atliko veiksmus, kurie atitiktų ANK 488 straipsnio 1 dalies požymius, todėl ji negali būti traukiama atsakomybėn. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad naikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo byloje priimti naują nutarimą Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Viršininko apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.