Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-185-425/2016

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 28 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. V. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1190-842/2015 pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovei J. K., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. spalio 13 d. Utenos rajono apylinkės teismui buvo pateiktas prašymas atidėti 2015 m. lapkričio 3 d. paskirtą posėdį iki ieškovas gaus patikslintus žemės sklypo kadastrinius matavimus ir planus, o tuo atveju, jei prašymas teismo posėdį atidėti nebūtų tenkintas, buvo prašoma stabdyti civilinę bylą iki kol bus parengti patikslinti žemės sklypo kadastriniai matavimai ir planai. Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. posėdyje ieškovo prašymas atidėti teismo posėdį bei bylą stabdyti atmestas, nurodyta, kad sklypų ribos nėra pakeistos, tačiau nutarus į kitą teismo posėdį kviesti liudytojus, teismo posėdis atidėtas 2015 m. gruodžio 1 d. Ieškovas 2015 m. lapkričio 26 d. pateikė prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą iki bus atlikti matavimai. Į 2015 m. gruodžio 1 d. teismo posėdį atvyko atsakovė J. K., jos atstovė advokatė N. G. bei trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas L. K., ieškovas P. V. į posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdžio datą ir vietą pranešta tinkamai. Ieškovas nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar nagrinėti jam nedalyvaujant, nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių atvykti į teismo posėdį jis negalėjo. Ieškovas ieškinyje buvo nurodęs nesutinkantis su sprendimo už akių priėmimu, atsakovės atstovė sprendimo už akių priimti neprašė, o tiek atsakovės atstovė, tiek trečiasis asmuo teismo posėdžio metu prašė ieškinį palikti nenagrinėtą. Teismas, atsižvelgęs į šalių prašymus, ieškinį paliko nenagrinėtą CPK 246 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo nutartį, nepažeidė proceso teisės normų, kadangi civilinio proceso įstatymas bylos šalims numato pareigą sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti su teismu (CPK 8 str.). Ieškovas, dėl svarbių priežasčių negalėdamas dalyvauti teismo posėdyje, apie tai turėjo informuoti teismą, tačiau to nepadarė. Apelianto atskirajame skunde nurodomos aplinkybės apie pateiktą prašymą dėl bylos stabdymo taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad nutartis yra nepagrįsta ar neteisėta. Kaip jau buvo minėta, teismas ieškovo prašymą bylą stabdyti iki bus atlikti matavimai atmetė 2015 m. lapkričio 3 d. teismo posėdyje, todėl ieškovo pakartotinai pareikštas identiškas prašymas, grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis ir tais pačiais argumentais, nebuvo nagrinėtas. Ieškovo prašyme nebuvo nurodyta privalomųjų bylos sustabdymo pagrindų (CPK 163 str.), todėl teismas turėjo teisę nuspręsti, ar nurodytu atveju bylą stabdyti yra būtina. Įvertinęs, kad bylos stabdyti nėra reikalinga, teismas prašymą atmetė, todėl ieškovas negalėjo reikšti pakartotinio identiško prašymo. Pažymėtina ir tai, kad prašymo stabdyti bylą pareiškimas neatleidžia šalies nuo civilinio proceso kodekso jam numatytų pareigų, todėl net ir esant prašymui bylą stabdyti, ieškovas į teismo posėdį privalėjo atvykti. Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo nustatyta priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti kelią nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog, palikus ieškinį nenagrinėtu, ieškovui neužkertamas kelias iš naujo kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju, ieškovui neatvykus į teismo posėdį ir nepateikus CPK reikalavimus atitinkančio prašymo, teismo neinformavus apie nedalyvavimo priežastis, ieškovo ieškinys pagrįstai paliktas nenagrinėtu. Skundžiama nutartis yra teisėta, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.