Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovui R.J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau jis per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių tenkintinas (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog atsakovas nuo 2006 m. birželio 2 d. iki 2010 m. balandžio 13 d. buvo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narys ir pirmininkas, bendrovės akcininkas, nuo 2012 m. lapkričio 2 d. iki 2015 m. kovo 10 d. bendrovės vadovas. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Bankroto valdyba“. 2015 m. gegužės 13 d., 2015 m. liepos 10 d., 2018 m. sausio 29 d. nutartimis patvirtintas bendrovės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai. Ieškovo kreditorinis reikalavimas sudaro 4309,98 Eur. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 26 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu. 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi bendrovės veikla pripažinta pasibaigusia dėl bankroto bei patvirtinti likę nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai, tame tarpe ieškovo 4309,98 Eur kreditorinis reikalavimas. 2019 m. gruodžio 18 d. bendrovė išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

Iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 20 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) CPK nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ), pakeitusio iki tol galiojusį ĮBĮ, 155 straipsnio 1 dalis nustato, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisės ir pareigoms, kurios atsiranda arba įgyvendinamos jam įsigaliojus. Ieškovas teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti žalą, atsiradusią dėl nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų, įgijo likvidavus UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. 2019 m. gruodžio 18 d. bendrovę išregistravus iš Juridinių asmenų registro. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Teismas konstatavo, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusio faktinio vadovo R.J. veiksmai, kai jis, žinodamas apie įmonės finansinę būklę, pažeisdamas įmonės vadovui keliamus reikalavimus (CK 2.87 straipsnio 1 dalis) suteikė paskolas įmonės vardu, vertintini ne tik kaip pažeidžiantys įmonės ir jos kreditorių interesus, bet ir kaip sudarantys pakankamą pagrindą konstatuoti tyčinio bankroto prezumpciją, kurią paneigiančių įrodymų byloje nepateikta. Todėl teismas sprendė, jog R.J. netinkamai vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas ir padarė išvadą, jog yra pagrindas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį (turto pasisavinimas), BK 219 straipsnio 2 dalį (mokesčių nesumokėjimas). Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), BUAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla pripažinta pasibaigusia. 2019 m. gruodžio 18 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Antros eilės kreditoriaus, t. y. ieškovo 4309,98 Eur finansinis reikalavimas pagrindinės skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje liko nepatenkintas.

Konstatuotina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi, bei 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Taikant bendrąsias juridinio asmens dalyvio arba vadovo civilinės atsakomybės sąlygas, iš tiesų turi būti įrodyta, kuriais konkrečiai neteisėtais veiksmais ir kokio dydžio žala buvo padaryta bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog pripažįstant bankrotą tyčiniu, yra įvertinama įmonės veiklos visuma ir padaroma išvada, jog buvo kryptingai siekiama bankroto. Todėl galima preziumuoti, kad neatsiskaitymas su kreditoriais yra nulemtas būtent tų veiksmų, kurie privedė įmonę prie tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

Taigi, atsižvelgiant į Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi, bei 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimu nustatytus faktus, kurie šioje byloje turi prejudicinę reikšmę, teismas sprendžia, jog šioje byloje yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti: atsakovo nesąžiningi ir kalti veiksmai, priežastinis ryšys, pagrindinės skolininkės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjimas įvykdyti prievolės kreditoriui, nes ši skolininkė yra pasibaigusi ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, o ieškovo (kreditoriaus) reikalavimo dalis pagrindinės skolininkės bankroto byloje liko nepatenkinta. Esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo (kreditoriaus) žala būtų kilusi ir jei nebūtų buvę jo neteisėtų veiksmų (privedimo prie bankroto tyčia). Atsakovas nepaneigė priežastinio ryšio prezumpcijos, todėl atsakovas yra atsakingas ieškovui pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį.

Taigi, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Neteisėti ir kalti veiksmai (atsakovas atliko nesąžiningus veiksmus, siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais), skolininkės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjimas įvykdyti prievolės ieškovui (kreditoriui), nes skolininkė yra pasibaigusi ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, ieškovo (kreditoriaus) reikalavimas skolininkės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje liko nepatenkintas, priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir pagrindinės skolininkės nemokumo, t. y. negalėjimo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdyti prievolės ieškovui, todėl atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovui žalą, atsiradusią dėl jo neteisėtų veiksmų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 6.246-6.249 straipsniai). Žala nagrinėjamu atveju yra lygi likusiai nepatenkintai ieškovo kreditorinio reikalavimo daliai BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje, tai yra 4309,98 Eur.

Ieškovas, pateikdamas ieškinį, buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 97 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsniu, 286 straipsniu,

Teismas nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R.J. 4309,98 Eur (keturių tūkstančių devynių eurų 98 ct) žalos atlyginimo bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4309,98 Eur (keturių tūkstančių devynių eurų 98 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2020 m. sausio 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.

Priteisti valstybei iš atsakovo R.J. 97 Eur (devyniasdešimt septynių eurų) žyminio mokesčio. Priteistą žyminį mokestį atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.