Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, Ik-1289-815/2010

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2010-09-03
Bylos Nr.: Ik-1289-815/2010
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00462-2010-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ernestas Spruogis, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas: R. T. A.
Atsakovas: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai

Kategorijos

6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
9.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
9.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
9.9pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-1289-815/2010(Proceso Nr. 3-61-3-00462-2010-8)Procesinio sprendimo kategorija 6.1; 8.2; 9.1.1.2; 9.1.3; 9.7; 9.9; 74 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos ir Halinos Zaikauskaitės), sekretoriaujant Santai Buivydaitei, dalyvaujant pareiškėjos – R. T. A. atstovui – teisininkui Kaziui Vainorui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos – R. T. A. skundą atsakovei – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėja – R. T. A., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 1-5) kreipėsi į teismą, prašydama:

1.1. panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2010 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. S-25(7-427/2009) „Dėl R. T. A. 2009-12-07 skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. S-25(7-427/2009));

1.2. panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija, ir atsakovė) 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 68-333 „Dėl R. T. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2009-10-01 skundo ir skundo papildymo (be datos)“ (toliau – ir sprendimas Nr. 68-333);

1.3. panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Šiaulių apskrities VMI) 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 14.4-83-66 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 14.4-83-66).

2. Pareiškėja skunde nurodo, kad mokestinis ginčas kilęs dėl pareiškėjos vykdytų nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorių, medienos bei stačiojo miško pardavimo sandorių priskyrimo prie individualios veiklos ir iš šios veiklos gautų pajamų apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – ir GPM) bei valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokomis. Pareiškėjos skundas grindžiamas tokiais argumentais.

2.1. Dėl pirkimo–pardavimo sandorių priskyrimo prie individualios veiklos

Individuali veikla apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 2straipsnio 7 dalyje. Komisija, vadovaudamasi tais pačiais argumentais, kuriais vadovavosi Inspekcija ir Šiaulių AVMI, padarė išvadas, jog 2005 m.–2007 m. pareiškėjos įvykdyti pirkimo–pardavimo sandoriai atitinka GPMĮ 2straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintus komercinės veiklos požymius ir turi savarankiškumo, tęstinumo ir ekonominės naudos siekimo požymius, dėl to šią veiklą priskyrė prie individualios veiklos ir patvirtino apskaičiuotus mokėtinus mokesčius, tačiau pareiškėja nesutinka su Komisijos išvada, mano, kad tiek Komisija, tiek mokesčių administravimo institucijos, atlikusios patikrinimą, priimdamos sprendimus atliko procedūrinių pažeidimų, turėjusių esminės reikšmės priimtų sprendimų pagrįstumui ir teisėtumui.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ) nėra įtvirtinti reikalavimai, keliami centrinio mokesčių administratoriaus priimamiems sprendimams dėl mokestinių ginčų, todėl pagal teisės analogiją taikytinos nuostatos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme, jog sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, jame turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, turi būti nustatyta, kurios aplinkybės, turinčios ginčui esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, argumentai, dėl kurių kurie nors įrodymus atmestini.

Komisija ir mokesčių administravimo institucijos, priėmusios ginčijamus sprendimus, vadovavosi trafaretinėmis įstatymo formuluotėmis, rėmėsi prielaidomis, formaliai taikė įstatymų nuostatas, todėl jų priimti sprendimai laikytini nepagrįstais ir neteisėtais.

2.2. Dėl veiklos savarankiškumo

Gyventojo veikla yra savarankiška, kai jo santykiuose su kita sandorio puse nėra būdingų darbo santykiams požymių, gyventojas pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats dengia savo išlaidas, susijusias su veiklos vykdymu ir kt.

Komisija sprendime nurodo, jog sudarydama nekilnojamojo turto objektų pirkimo–pardavimo sutartis, medienos bei stačiojo miško pardavimo sutartis, ji, R. T. A., veikė savo vardu ir savo sąskaita, nebuvo darbo ar kitų teisinių (faktinių) pavaldumo ryšių su sutarties šalimis bei kitų aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, jog pareiškėja neveikė savo valia ir nuožiūra, todėl konstatavo, kad jos, R. T. A. vykdyta veikla nagrinėjamu atveju laikytina savarankiška. Tokią komisijos išvadą paneigia tame pačiame sprendime Komisijos padaryta išvada dėl atliktų sandorių su nekilnojamuoju turtu: Komisija nurodė kad vietos mokesčių administratorius, sistemiškai išnagrinėjęs mokestinio ginčo medžiagą, pagrįstai konstatavo, kad pajamos, gautos 2005 m. liepos 15 d. pardavus žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Kelmės r., 2006 m. liepos 4 d. pardavus žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Kretingos, r., bei 2007 m. gruodžio 19 d. pardavus žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Kelmės. r., nepriskiriamos prie iš individualios veiklos vykdymo gautų pajamų. Taigi, trys sandoriai, atlikti jos, R. T. A., valia ir savo nuožiūra, Komisijos traktuoti kaip neturintys savarankiškumo požymių. Akivaizdu, kad esant toms pačioms aplinkybėms, Komisija, vadovaudamasi tik prielaidomis ir diskrecija darė skirtingas išvadas, todėl jos išvados dėl veiklos savarankiškumo laikytinos nepagrįstomis.

2.3. Dėl veiklos tęstinumo

Atsitiktiniai sandoriai (turto nuoma, pardavimas, kuriame nėra „verslininkiškumo“ elementų) negali būti laikomi veiklos vykdymo požymiu, todėl tokie sandoriai nereikš individualios veiklos vykdymo; kad gyventojas būtų laikomas vykdančiu individualią veiklą, jo sudaromiems sandoriams turi būti būdingas tam tikras tęstinumas, taip pat motyvas ir galimybės sandorius sudaryti ir ateityje. Atskirais atvejais ir ne vieną analogišką sandorį per trumpą laiką sudaręs gyventojas dažniausiai nebus laikomas vykdančiu individualią veiklą. Tam tikrais atvejais ir nesant tęstinumo, iš tam tikrų aplinkybių darytina išvada, kad gyventojas vertėsi individualia veikla, tokios aplinkybės gali būti naudos dydis, tai, kokią gyventojo pajamų dalį sudaro ši nauda, su naudos gavimu susijusios sąnaudos.

Komisija konstatavo, kad nevienkartinis ir pasikartojantis nekilnojamojo turto objektų įsigijimo ir pardavimo bei medienos pardavimo sandorių sudarymas per tęstinį laikotarpį nesudaro prielaidų laikyti minėtų sandorių su nekilnojamojo turto objektais ir mediena atsitiktiniais ir leidžia pagrįstai konstatuoti jos, pareiškėjos, veikloje tęstinumo požymį. Skunduose pareiškėja nurodė, kad sandorius dėl nekilnojamojo turto ji atliko dėl susiklosčiusių aplinkybių: ji nedirbo, neturėjo kitų pajamų, gautas pajamas naudojo išskirtinai tik asmeniniams tikslams. Komisija privalėjo nustatyti, ar šios nurodytos aplinkybės, sąlygojusios sandorių vykdymą, buvo tęstinės visą 2005 m.–2007 m. laikotarpį. Iš patikrinimo medžiagos matyti, kad pažyma iš Sodros patvirtina, jog pareiškėja per visą tikrinimą laikotarpį (2005 m.–2007 m.) nedirbo ir neturėjo kitų pajamų. Komisija išvadą apie veiklos tęstinumą padarė vadovaudamasi prielaida, vertindama sandorių skaičių per atitinkamą laikotarpį, neįvertindama pareiškėjos argumentų ir nenustatydama aplinkybių, sąlygojusių sandorių atlikimą, egzistavimą. Be to, vertindama sandorių skaičių, Komisija priskaičiavo ir tuos sandorius, kurie nebuvo priskirti individualiai veiklai, dėl ko laikytina, kad dėl veiklos tęstinumo komisija padarė nepagrįstą išvadą.

2.4. Dėl veiklos versliškumo ir ekonominės naudos

Komisija konstatavo, kad nustatant ar ji, R. T. A., siekė kitos ekonominės naudos, gali būti atsižvelgiama ir į tokias aplinkybes kaip pajamų dalis, gauta iš mokesčių mokėtojos vykdomos veiklos, kad, remiantis bylos medžiaga, pareiškėjos pajamas tikrinamu laikotarpiu iš esmės sudarė pajamos iš nekilnojamojo turto, medienos ir stačiojo miško pardavimo, kad nustatyta, jog 2005 m. pareiškėja gavo 51 028,6 Lt pajamų iš nekilnojamojo turto, medienos ir stačiojo miško pardavimo, tai sudarė 98,89 proc. visų pareiškėjos atitinkamu laikotarpiu gautų pajamų, 2006 m. – 148 823,67 Lt, tai sudarė 99,98 proc. visų pareiškėjos atitinkamu laikotarpiu gautų pajamų, 2007 m. – 63 376,23 Lt, tai sudarė 92,7 proc. visų pareiškėjos gautų pajamų.

Tokia Komisijos išvada prasilenkia su protingumo kriterijumi: kitaip ir negalėjo būti, ji, R. T. A., neturėdama kitų pajamų, savo poreikius tenkino iš gautų lėšų, realizavus turtą. Komisija nenurodė nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad gautos pajamos buvo naudojamos verslui ar jo plėtrai, kas galėtų apspręsti tokios veiklos versliškumą.

Dar mokestinio patikrinimo metu pareiškėja nurodė reikšmingas aplinkybes, kad kertama mediena buvo naudojama pareiškėjos gyvenamo namo statybai, prašė įvertinti, kaip ši aplinkybė atsilieptų individualiai veiklai priskiriamų pajamų dydžiui. Mokesčių administratorius, priimdamas sprendimus, šios aplinkybės nevertino, į pareiškėjos prašymą nereagavo, todėl Inspekcija, priimdama sprendimą, pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 3 dalį; o sprendimas, priimtas pažeidžiant teisės nuostatas, laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu.

2.5. Dėl delspinigių skaičiavimo

Inspekcija pareiškėjai apskaičiavo 7 784 Lt GPM delspinigių. Komisijos posėdyje pareiškėjos atstovas nurodė, jog pareiškėjai nepagrįstai apskaičiuoti delspinigiai, nes ji nežinojo daranti mokesčių įstatymų pažeidimą, be to, pareiškėja teikė pajamų mokesčio deklaracijas, o teritorinis mokesčių administratorius, priimdamas deklaracijas, jokių trūkumų nenustatydavo, nei mokestinio patikrinimo akte, nei mokesčių administratoriaus sprendimuose nenurodyta delspinigių skaičiavimo metodika, už kokį laikotarpį, kokio dydžio ir nuo kokių sumų buvo apskaičiuota 7 784 Lt suma. Komisija sprendime nepateikė argumentų į pareiškėjos atstovo pateiktus motyvus dėl delspinigių skaičiavimo teisėtumo, o nesant pateiktos delspinigių apskaičiavimo metodikos, delspinigių apskaičiavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

2.6. Pažymėtina, kad mokesčių administratorius turi ne vien tik teises, numatytas MAĮ, bet ir pareigas, tame tarpe pareigą padėti mokesčių mokėtojui tinkamai realizuoti savo teises ir įvykdyti pareigą mokėti mokesčius (MAĮ 19 straipsnis); tuo tarpu mokesčių administratorius nevykdė savo pareigos ir, gaudamas deklaracijas apie vykdomą veiklą, laiku neinformavo pareiškėjos apie galimus individualios veiklos požymius. Taigi, delspinigiai ir baudos tiesiogiai susiję su mokesčio administratoriaus įstatyminių prievolių netinkamu vykdymu.

II

Atsakovė – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 26-28) nurodo, kad ginčo esmė – ar pareiškėja vykdė individualią turto pirkimo–pardavimo veiklą, pabrėžia, nagrinėjamu atveju nustatytos objektyvios aplinkybės sudaro pagrindą daryti vienareikšmę išvadą, jog nagrinėjama pareiškėjos veikla atitiko individualią veiklą, numatytą GPMĮ 2 straipsnio 7 dalyje, taip pat nurodo, jog su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.

1. Remiantis GPMĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta individualios veiklos sąvoka bei atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, taip pat tokios veiklos priskirtinumą įstatyme išvardytoms veiklos rūšims. Atsitiktiniai sandoriai (asmeninio būsto, asmeninės transporto priemonės pardavimas) nelaikomi veiklos vykdymo požymiu, todėl tokie atsitiktiniai sandoriai nereiškia individualios veiklos vykdymo. Atskirais atvejais ir ne vieną analogišką sandorį per trumpą laiką sudaręs gyventojas nelaikomas vykdančiu individualią veiklą, jeigu jis per trumpą laiko tarpą parduoda keletą tapačių daiktų, tačiau įrodo, kad šis turto pardavimas susijęs su jo negalėjimu tuo turtu naudotis. Sprendžiant, ar gyventojas verčiasi individualia veikla, yra svarbios ir kitos aplinkybės: naudos dydis, tai, kokią gyventojo pajamų dalį sudaro ši nauda; taigi, individualiai veiklai yra priskiriama komercinė veikla (įskaitant ir nekilnojamojo turto pirkimą–pardavimą) arba gamybinė veikla, išskyrus tas komercinės arba gamybinės veiklos sritis, kuriomis verstis įstatymai įsakmiai numato reikalavimą įsteigti juridinius asmenis.

2. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme savarankiška veikla laikytina tokia veikla, kurią vykdydamas asmuo veikia savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų asmenų, ir iš kurios tiesiogiai gauna pajamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-916/2006); savarankiškai veikdamas fizinis asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats investuoja (savo nuosavomis ar skolintomis lėšomis (turtu)), dengia su veiklos vykdymu susijusias išlaidas, paskirsto ir naudoja gautas pajamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-693/2007).

Nustatyta, kad pareiškėja, sudarydama turto objektų pirkimo–pardavimo sutartis, veikė savo vardu ir savo sąskaita, nebuvo darbo ar kitų teisinių (faktinių) pavaldumo ryšių su sutarties šalimis bei kitų aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, jog pareiškėja neveikė savo valia ir nuožiūra, Todėl konstatuotina, kad pareiškėjos veikla, susijusi su turto objektų pardavimu, laikytina savarankiška veikla GPMĮ prasme.

Analizuojant Pareiškėjos sudarytus sandorius pastebėtina, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis 2005 m. pardavė 4 nekilnojamojo turto objektus bei medienos, įsigijo 2 nekilnojamojo turto objektus, 2006 m. pardavė 2 nekilnojamojo turto objektus bei medienos, įsigijo 4 nekilnojamojo turto objektus, 2007 m. pardavė 5 nekilnojamojo turto objektus ir medienos, įsigijo 2 nekilnojamojo turto objektus. Inspekcijos nuomone, būtent toks nevienkartinis ir pasikartojantis nekilnojamojo turto objektų pirkimo–pardavimo sandorių sudarymas per tęstinį laikotarpį nesudaro prielaidų teigti, jog minėti sandoriai su nekilnojamojo turto objektais buvo atsitiktiniai, ir leidžia pagrįstai konstatuoti tęstinumo požymio buvimą nagrinėjamoje pareiškėjos veikloje.

3. Tam, kad atitinkamą pareiškėjos veiklą būtų galima priskirti individualiai veiklai GPMĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme, būtina nustatyti ir tai, ar pareiškėja, vykdydama nagrinėjamą veiklą, turėjo tikslą gauti pajamų ar siekti kitokios ekonominės naudos bei šios veiklos versliškumo (komerciškumo) požymį. Pareiškėja skunde teigia, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypus įsigijo asmeniniais tikslais.

Nustatant, ar atitinkamais sandoriais buvo siekiama pajamų ar (ir) kitokios ekonominės naudos, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja nuolat įsigydavo miškų ūkio paskirties žemės sklypus, kuriuose kirsdavo medieną, bei parduodavo iškirstą medieną ir minėtus sklypus. Vertinant pareiškėjos tikslus įsigyjant minėtus objektus, pažymėtina, kad buvo įsigyti 11,4 ha, 11,39 ha, 7,92 ha dydžių sklypai, kurie akivaizdžiai per dideli asmeninių poreikių tenkinimui (medienos išsikirtimui savo reikmėms). Svarbu pažymėti, kad už medieną, kuri buvo sunaudota asmeninėms reikmėms, nebuvo gautos ir pajamos, todėl atitinkamai nebuvo ir GPM objekto. Nustatyta, kad pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu iškirto 1 117,561 m³ medienos, kas taip pat patvirtina, jog mediena buvo kertama ne asmeninių poreikių tenkinimui, o siekiant gauti pajamų iš jos pardavimo. Inspekcija patikrinimo metu detaliai išnagrinėjo medienos kirtimų aplinkybes, išskyrė kirtimus, kurie buvo atliekami vykdant sanitarinius kirtimus, ir pajamų, gautų už medieną, iškirstą sanitarinių kirtimų metu, pagrįstai nepripažino individualios veiklos pajamomis (17 647,34 Lt 2006 m. ir 3 727,83 Lt 2007 m.). Taip pat pažymėtina, kad Inspekcija detaliai išnagrinėjo visų pareiškėjos nekilnojamojo turto objektų įsigijimo aplinkybes bei tikslus ir pagrįstai pareiškėjos individualios veiklos pajamomis nepripažino pajamų, 2005 m. gautų už 5,0093 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Kelmės r. (2 800 Lt), 2006 m. gautų už 1,1280 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu (duomenys neskelbtini) k., Kretingos r. (20 000 Lt) bei 2007 m. gautų už 1,6 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) mst., Kelmės r. (6 000 Lt), nes buvo nustatyta, kad minėti objektai buvo įsigyti asmeninių poreikių tenkinimui.

4. Aiškinant GPMĮ 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžtą individualios veiklos sąvoką darytina išvada, jog įstatymų leidėjas ją sieja su gyventojo siekiu gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos, neatsižvelgiant į tai, ar atitinkama veikla yra pelninga ar nepelninga; tačiau pažymėtina, kad į gautų pajamų (naudos) dydį gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą kriterijų, siekiant nustatyti tikruosius pareiškėjos tikslus, o būtent tikslą gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos. Sprendžiant, ar atitinkamais veiksmais (sandoriais) pareiškėja siekia gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos, gali būti atsižvelgiama ir į tokias aplinkybes, kaip: su naudos gavimu susijusios sąnaudos, kokią pareiškėjos pajamų dalį sudaro pajamos iš tokios veiklos ir pan.; nustatyta, kad pareiškėjos pajamos iš nekilnojamojo turto pardavimo sandorių sudarė: 2005 m. – 98,89 proc., 2006 m. – 99,98 proc., 2007 m. – 92,70 proc. visų gautų pajamų.

5. Atsakant į pareiškėjos motyvus, kad ji nuolat teikė metines pajamų mokesčio deklaracijas ir todėl Inspekcija turėjo žinoti apie jos vykdomą veiklą, o todėl nėra pagrindo skaičiuoti delspinigių ir skirti baudų, pažymėtina, kad pareiškėja gautas pajamas deklaravo kaip neindividualios veiklos pajamas, o Inspekcija nustatyti pajamų rūšį gali tik atlikusi mokestinį patikrinimą, kurio metu nustatomos visos reikšmingos faktinės aplinkybės.

6. Inspekcija, vadovaudamasi GPMĮ ir MAĮ nuostatomis, pagrįstai pareiškėjos pajamas apmokestino taikydama palankesnį pareiškėjai 15 proc. (o ne 33 proc.) pajamų mokesčio tarifą ir, atsižvelgdama į pareiškėjos deklaruotą ir sumokėtą GPM, už 2005 m. apskaičiavo 2 994 Lt GPM, už 2006 m. – 118 863 Lt GPM ir už 2007 m. – 2 470 Lt GPM; nuo papildomai apskaičiuoto GPM patikrinimo metu pagrįstai apskaičiuota 7 784 Lt GPM delspinigių bei pagrįstai paskirta 10 proc. dydžio – 2 433 Lt – GPM bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 4 straipsniu, patikrinimo metu pagrįstai apskaičiuota 3 984 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai ir skirta 1 992 Lt šių įmokų baudos, bei apskaičiuota 3 150 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai ir skirta 1 575 Lt šių įmokų baudos.

III

Trečiasis suinteresuotas asmuo – Šiaulių apskrities VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 21-22) prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, nurodo, kad Šiaulių AVMI, priimdama sprendimą, atsižvelgė į L. A. ir R. T. A. 2009 m. rugpjūčio 10 d. gautas bendras rašytines pastabas, tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos teisės aktais ir pagrįstai apskaičiavo mokėtinas į valstybės biudžetą GPM sumas ir baudą, taip pat nurodo, kad skundžiami Inspekcijos sprendimas Nr. 68-333 bei Komisijos sprendimas Nr. S-25(7-427/2009) yra priimti pagrįstai ir teisėtai.

IV

Teismo posėdyje pareiškėjos – R. T. A. atstovas – teisininkas K. V. (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugpjūčio 18 d. įsakymas Nr. ISAK-1703 „Dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos pripažinimo“ (b. l. 37; Komisijos byla (b. l. 115))) (2010 m. sausio 11 d. įgaliojimas (b. l. 36, 43-44; Komisijos byla (b. l. 113-114))), remdamasis pareiškėjos skunde pateiktais argumentais, prašė skundą tenkinti, pažymėjo, kad pareiškėja ginčija buvus individualią veiklą, pateikė, be kita ko, turto vertės nustatymo pažymą (b. l. 46) ir turto vertės nustatymo ataskaitą (b. l. 47-77), šie įrodymai, pasak K. V., patvirtina, kokios lėšos buvo panaudotos pareiškėjos gyvenamajam būstui, tai pat nurodė, kad šių įrodymų negalėjo pateikti anksčiau, nes vertinimas atliktas tik 2010 m. balandžio mėn. K. V., be kita ko, pabrėžė, kad pagal pateiktą ataskaitą 1928 m. statytas namas, jungtinės nuosavybės teise valdomas sutuoktinių L.ir R. A., buvo rekonstruotas, namo vertė su visais priklausančiais pastatais jį įsigijus buvo apie 30 000 Lt, o 2010 m. – 284 000 Lt, kaip buvo sukurta tokia vertė matyti iš pateiktos ataskaitos: visos medinės namo konstrukcijos buvo pakeistos iš miško, kuris nuosavybės teise priklauso Abručiams, medienos, tai pat pabrėžė, kad šeima jauna, augina tris vaikus, todėl pareiškėja nedirbo visą tą laikotarpį, kad tikrinusios institucijos daro išvadą, jog 95 proc. visų pareiškėjos pajamų sudaro pajamos, gautos iš individualios veiklos – nedirbantį žmogų prilygina asmenims, gaunantiems darbines pajamas, priskaičiuoja socialinę pašalpą ir lygina su pajamomis, gautomis pardavus mišką, kad pateikta ataskaita parodo, jog gauta ekonominė nauda buvo panaudota ne investicijoms, sukuriant kitą pridėtinę vertę, t. y. versliškumui, o namui rekonstruoti, t. y. šeimos poreikiams užtikrinti. Pasak K. V., Šiaulių apskrities VMI surašius patikrinimo aktą, buvo pateiktos rašytinės pastabos, tačiau į jose nurodytus argumentus nereaguota, nurodytos reikšmingos aplinkybės netirtos ir nevertintos.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius ir reglamentavusius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Nagrinėjamoje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta:

1. Pareiškėja – R. T. A. ir jos sutuoktinis – L. A. 2005 m.–2007 m. įsigijo 8 nekilnojamojo turto objektus, pardavė 11 nekilnojamojo turto objektų bei gavo 87 656,99 Lt pajamų už parduotą medieną (sprendimas Nr. S-25(7-427/2009) (b. l. 8-14), Komisijos byla (b. l. 121-127); sprendimas Nr. 68-333 (Komisijos byla (b. l. 5-7, 9-11)); sprendimas Nr. 14.4-83-66 (Komisijos byla (b. l. 20-25)); Šiaulių apskrities VMI 2009 m. birželio 19 d. patikrinimo aktas Nr. 35-101 (Komisijos byla (b. l. 51-54))).

2. 2005 metais pareiškėja – R. T. A. ir jos sutuoktinis:2.1. įsigijo du žemės sklypus, iš viso už 16 000 Lt:

2.1.1. 2005 m. kovo 8 d. – 3,97 ha žemės sklypą (0,7 ha miško plotas) (duomenys neskelbtini) I k., Kelmės r., už 5 000 Lt;

2.1.2. 2005 m. lapkričio 30 d. – 2,5 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Radviliškio r., už 11 000 Lt;

2.2. pardavė keturis nekilnojamojo turto objektus, iš viso už 74 800 Lt:

2.2.1. 2005 m. liepos 15 d. – 5,0093 ha miško paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Kelmės r., už 2 800 Lt, įsigytą 2002 m. birželio 25 d. už 3 500 Lt;

2.2.2. 2005 m. rugpjūčio 18 d. – 11,4 ha miško paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Šilalės r., už 33 000 Lt, įsigytą 2004 m. spalio 28 d. už 10 000 Lt;

2.2.3. 2005 m. rugpjūčio 18 d. – 11,39 ha miško paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Šilalės r. už 33 000 Lt, įsigytą 2004 m. spalio 28 d. už 10 00 Lt;

2.2.4. 2005 m. rugsėjo 19 d. – 3,97 ha žemės sklypą (0,7 ha miško plotas) (duomenys neskelbtini) I k. Kelmės r., už 6 000 Lt, įsigytą 2005 m. rugsėjo 19 d. už 5 000 Lt.;

2.3. gavo 27 257,19 Lt pajamų už parduotą medieną pagal tris miško (medienos) pirkimo–pardavimo sandorius (25 000 Lt – iš UAB „MM Gipaja“ pagal sudarytą stataus miško pardavimo sutartį, už parduodamą bendrąja sutuoktinių nuosavybe priklausantį statųjį mišką; 1 000 Lt už parduotą medieną UAB „Kelmės giria“, 1 257,19 Lt už parduotą medieną UAB „Gaura“).

3. 2006 metais pareiškėja – R. T. A. ir jos sutuoktinis:

3.1. įsigijo keturis nekilnojamojo turto objektus, iš viso už 136 500 Lt:

3.1.1. 2006 m. vasario 2 d. – 1,03 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) vs., Kelmės r., už 4 000 Lt;

3.1.2. 2006 m. rugsėjo 22 d. – 2,41 ha žemės ūkio paskirties sklypą (duomenys neskelbtini) k., Kelmės r., už 2 500 Lt;

3.1.3. 2006 m. spalio 26 d. – 15,52 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą su namu ir ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini) k., Kelmės r., už 45 000 Lt;

3.1.4. 2006 m. gruodžio 7 d. – 25 ha žemės ūkio paskirties sklypą (duomenys neskelbtini) k., Kelmės r., už 85 000 Lt;

3.2. pardavė du nekilnojamojo turto objektus, iš viso už 280 000 Lt:

3.2.1. 2006 m. liepos 4 d. sutartimi – 1,128 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu (duomenys neskelbtini) k., Kretingos r., už 20 000 Lt., įsigytą 2002 m. balandžio 5 d. už 9 200 Lt;

3.2.2. 2006 m. rugsėjo 6 d. – 7,92 ha miškų ūkio žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Kelmės r., už 260 000 Lt, įsigytą 2003 m. gegužės 7 d. už 10 000 Lt;

3.3. gavo 17 647,34 Lt pajamų už parduotą medieną pagal 2006 m. kovo 3 d. prikimo–pardavimo sandorius su UAB „Gaura“(pareiškėja už parduotą medieną deklaravo 8 75,94 Lt, kitą dalį – jos sutuoktinis) (remiantis sandoriais, miško mediena parduota iš (duomenys neskelbtini) k., Kelmės r., esančio miško, atliekant sanitarinį miško kirtimą).

4. 2007 metais pareiškėja – R. T. A. ir jos sutuoktinis:

4.1. įsigijo du nekilnojamojo turto objektus, iš viso už 11 000 Lt:

4.1.1. 2007 m. kovo 9 d. – 5,2 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) k. Kelmės r., už 8 000 Lt;

4.1.2. 2007 m. liepos 11 d. – 3,2 ha žemės sklypą su 1,2 ha miško, (duomenys neskelbtini) k., Kelmės r., už 3 000 Lt;

4.2. pardavė penkis nekilnojamojo turto objektus, iš viso už 84 000 Lt:

4.2.1. 2007 m. balandžio 16 d. – 1,03 ha miškų ūkio žemės sklypą (duomenys neskelbtini) vs., Kelmės r., už 6 000 Lt, kuris įsigytas 2006 m. vasario 2 d. už 4 000 Lt;

4.2.2. 2007 m. balandžio 27 d. – 2/3 žemės sklypo (15,52 ha) su priklausiniais (namu ir ūkiniais pastatais) (duomenys neskelbtini) k., Kelmės r., už 60 000 Lt, įsigytą 2006 m. spalio 26 d. už 45 000 Lt

4.2.3. 2007 m. rugpjūčio 10 d. – 5,2 ha miškų ūkio žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Kelmės r., už 9 000 Lt, kuris buvo įsigytas 2007 m. už 8 000 Lt;

4.2.4. 2007 m. lapkričio 8 d. – 3,2 ha žemės sklypą su 1,2 ha mišku (duomenys neskelbtini) k., Kelmės r., už 3 000 Lt, kuris įsigytas 2007 m. už 3 000 Lt;

4.2.5. 2007 m. gruodžio 19 d. – 1,6 ha žemės ūkio paskirties sklypą (duomenys neskelbtini), Kelmės r., už 6 000 Lt; šio sklypo sutuoktinių nuosavybės teisė įregistruota 2007 m. lapkričio 28 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau už šį sklypą pareiškėjos sutuoktinis – L. A. 1994 m. rugsėjo 27 d. sumokėjo investiciniais čekiais 81,60 Lt, todėl jo įsigijimo data laikytina 1994 m.

4.3. gavo 42 752,46 Lt pajamų už parduotą medieną pagal 9 medienos pirkimo–pardavimo sutartis (1 sutartį sudarė pareiškėja, likusias aštuonias – jos sutuoktinis).

5. Šiaulių apskrities VMI viršininko pavaduotoja Z. B. 2009 m. gegužės 5 d. pavedime tikrinti Nr. 35-101 (toliau – ir pavedimas tikrinti Nr. 35-101) (Komisijos byla (b. l. 37-40)) pavedė Šiaulių apskrities VMI II Patikrinimų skyriaus vyresniajam specialistui A. Č. patikrinti R. T. A., a. k. (duomenys neskelbtini) Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje nurodytų mokesčių ir kitų įmokų apskaičiavimą, deklaravimą bei sumokėjimą, mokestinį patikrinimą pradedant 2009 m. gegužės 5 d., baigiant iki 2009 m. gegužės 22 d.; mokestinio patikrinimo tema – fizinių asmenų pajamų mokestis / gyventojų pajamų mokestis. Su pavedimu tikrinti Nr. 35-101 pareiškėja pasirašytinai susipažino 2009 m. gegužės 22 d. (pavedimas tikrinti Nr. 35-101 (Komisijos byla (b. l. 37-40))).

6. Pareiškėjai Šiaulių apskrities VMI 2009 m. gegužės 5 d. pranešime apie mokestinį patikrinimą Nr. (11.6-34)S-9475 (toliau – ir pranešimas Nr. (11.6-34)S-9475) (Komisijos byla (b. l. 35)) pranešė, be kita ko, kad, vadovaujantis MAĮ 114 straipsniu, pradėtas jos, R. T. A., a. k. (duomenys neskelbtini) teminis mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimas, mokestinio patikrinimo dalykas – fizinių asmenų pajamų mokestis / gyventojų pajamų mokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos.

7. Šiaulių apskrities VMI II Patikrinimų skyriaus vyresnysis specialistas A. Č., vykdydamas pavedimą tikrinti Nr. 35-101, patikrino mokesčio mokėtoją – fizinį asmenį R. T. A., a.k. (duomenys neskelbtini) (patikrinimas pradėtas 2009 m. gegužės 5 d., baigtas 2009 m. birželio 19 d., patikrinimo rūšis – pagal atrankos kriterijus, tikrintas gyventojų pajamų mokestis nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d., patikrinimas inicijuotas pasibaigus mokestiniam tyrimui Nr. MT-66), ir surašė 2009 m. birželio 19 d. patikrinimo aktą Nr. 35-101 (toliau – ir patikrinimo aktas Nr. 35-101) (Komisijos byla (b. l. 51-54)), kuriame pareiškėjai papildomai apskaičiuota 39 244,54 Lt, iš jų:

7.1. 24 327 Lt GPM (už 2005 m. – 2 994 Lt, už 2006 m. – 18 863 Lt, už 2007 m. – 2 470 Lt)

7.2. 7 783,54 Lt GPM delspinigių (vadovaujantis MAĮ 96 straipsniu);

7.3. 3 984 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai (už 2005 m. – 1 116 Lt, už 2006 m. – 1 290 Lt, už 2007 m. – 1 578 Lt);

7.4. 3 150 VSD įmokų papildomai pensijos daliai (už 2005 m. – 945 Lt, už 2006 m. – 1 035 Lt, už 2007 m. – 1 170 Lt).

8. Patikrinimo akte Nr. 35-101 (Komisijos byla (b. l. 51-54))., be kita ko, nurodyta:

8.1. mokesčių mokėtoja Šiaulių apskrities VMI yra pateikusi metines pajamų deklaracijas už 2005 m.–2007 m., vienkartinės 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos neteikė; pagal mokestinio tyrimo užduotį Nr. MT-66 buvo atliktas R. T. A. mokestinis tyrimas už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d., mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad gyventojos vykdoma nekilnojamojo turto pardavimo ir medienos pardavimo veikla atitinka individualios veiklos požymius, todėl buvo inicijuotas mokestinis patikrinimas.

8.2. 2005 m.:

8.2.1. Pareiškėja 2006 m. balandžio 26 d. Šiaulių apskrities VMI pateikė metinę pajamų mokesčio deklaraciją (forma FR0462) už 2005 m., kurioje deklaravo: 571,51 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, 33 000 Lt ne individualios veiklos turto pardavimo pajamų, apmokestinamų 15 proc. tarifu, 10 000 Lt turto įsigijimo išlaidų, 12 500 Lt pajamų iš medienos pardavimo, 3 543,75 Lt turėtas išlaidas, sumokėtas už studijas, mažinančias apmokestinamąsias pajamas, 1 386 Lt mokėtiną į biudžetą GPM sumą. Mokėtina suma pervesta iš pareiškėjos banko sąskaitos.

8.2.2. Pareiškėja pajamų, gautų už parduotą 5,0093 ha miško sklypą (duomenys neskelbtini) k., Kelmės r. – 2 800 Lt ir už 3,97 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) I k. – 6 000 Lt pateiktoje metinėje pajamų deklaracijoje nedeklaravo, deklaravo 50 proc. bendrosios sutuoktinių nuosavybės priklausančio turto pardavimo gautų 12 500 Lt pajamų iš UAB „MM Gipaja“ (pajamas, gautas už parduotą medieną sutuoktinių nuosavybe priklausančio turto 1 000 Lt iš UAB „Kelmės giria“ deklaravo pareiškėjos sutuoktinis L. A.), 1 257,19 Lt sumą, gautą iš UAB „Gaura“, pateiktoje deklaracijoje nei pareiškėja, nei jos sutuoktinis nedeklaravo.

8.2.3. Įvertinus surinktą informaciją nustatyta, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis 2005 m. pirko ir pardavė nekilnojamąjį turtą, pardavė medieną ir gavo iš viso bendrąja savininkų nuosavybės teise priklausančių 102 057,19 Lt pajamų, iš jų: 74 800 Lt už parduotą nekilnojamąjį turtą, 27 257,19 Lt už parduotą medieną.

8.3. 2006 m.:

8.3.1. Pareiškėja 2007 m. balandžio 27 d. Šiaulių apskrities VMI pateikė metinę pajamų mokesčio deklaraciją (forma GPM302) už 2006 metus, kurioje deklaravo: 29,05 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, gautų iš UAB „Bomarkus“, 130 000 Lt nekilnojamojo turto pardavimo neapmokestinamųjų pajamų, 8 705,94 Lt medienos ne individualios veiklos pardavimo pajamų, 1 306 Lt išskaičiuotą pajamų mokesčio sumą, 2193,75 Lt turėtų išlaidų, mažinančių apmokestinamąsias pajamas, 1 306 Lt grąžintiną iš biudžeto GPM sumą.

Iš atsiradusios GPM permokos 32,38 Lt užskaityta kitų mokesčių nepriemokai padengti ir 2007 m. gegužės 11 d. į mokesčių mokėtojos nurodytą sąskaitą grąžinta 1 273,62 Lt.

8.3.2. Sutuoktiniai 2006 m. pirko ir pardavė nekilnojamąjį turtą, pardavė medieną ir gavo iš viso bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių 297 647,34 Lt pajamų, iš jų: 280 000 Lt už parduotą nekilnojamąjį turtą; 17 647,34 – už parduotą miško medieną; pajamų dalį už parduotą miško medieną – 8 705,94 Lt deklaravo pareiškėja, kitą dalį pajamų – 8 941,40 Lt deklaravo jos sutuoktinis.

8.4. 2007 m.:

8.4.1. Pareiškėja 2008 m. gegužės 7 d. pateikė patikslintą 2007 m. metinę pajamų deklaraciją (GPM305) kurioje deklaravo: 4 990,91 Lt su darbo santykiais gautų pajamų, 376 Lt išskaičiuotą pajamų mokestį, 39 000 Lt ne individualios veiklos nekilnojamojo turto pardavimo pajamų, apmokestinamų 15 proc. tarifu, 22 500 Lt su šio turto įsigijimu susijusių išlaidų, 4 500 Lt išskaičiuotą pajamų mokesčio sumą, 7 296 Lt medienos pardavimo pajamų, 1 094 Lt bendrą išskaičiuotą pajamų mokesčio sumą, 3 398 Lt grąžintiną iš biudžeto GPM sumą.

Iš šios sumos pareiškėjai užskaityta 2,24 Lt kitų mokesčių nepriemokai padengti bei likusi sumos dalis – 3 395,76 Lt 2008 m. gegužės 13 d. grąžinta į pareiškėjos nurodytą sąskaitą banke.

8.4.2. 2007 m. pareiškėja ir jos sutuoktinis pardavė ir pirko nekilnojamąjį turtą bei miško medieną ir gavo bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių 126 752,46 Lt pajamų: 84 000 Lt už parduotą nekilnojamąjį turtą, 42 752,46 Lt už parduotą medieną, iš jų 39 024,63 Lt pajamų gauta už parduotą medieną iš plyno miško kirtimo ir 3 727,83 Lt pajamų gauta iš sanitarinio miško kirtimo. Gautas pajamas – 39 000 Lt už parduotus žemės sklypus Kelmės r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose pareiškėja deklaravo kaip ne individualios veiklos turto pardavimo pajamas; likusią pajamų dalį, gautą už šio turto pardavimą – 39 000 Lt deklaravo pareiškėjos sutuoktinis. Pajamas (6 000 Lt), gautas už parduotą 1,6 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nei pareiškėja, nei jos sutuoktinis nedeklaravo. Iš gautų 42 752,46 Lt medienos pardavimo pajamų 7 296,40 Lt deklaravo pareiškėja, likusią dalį – jos sutuoktinis.

8.5. Patikrinimo metu palyginus R. T. A. gautas pajamas, susijusias su darbo santykiais, su pajamomis, gautomis už bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise parduotą medieną bei parduotą nekilnojamąjį turtą ir R. T. A. tenkančią šio turto pardavimo dalį, nustatyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu (nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d.) pajamos iš medienos ir nekilnojamojo turto pardavimo sudaro didžiąją dalį (97,92 proc.) gautų pajamų; tai suteikia pagrindą konstatuoti, kad pajamos iš medienos ir nekilnojamojo turto pardavimo veiklos buvo pagrindinis pareiškėjos pajamų šaltinis.

8.6. Vykdoma žemės sklypų pirkimo pardavimo bei medienos pardavimo veikla atitinka Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies individualios veiklos sąvoką – savarankiškai vykdoma veikla, kuria versdamasis gyventojas gauna pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Kaip matyti iš patikrinimo metu turimų dokumentų ir surinktos informacijos, pareiškėjos žemės sklypų pirkimo–pardavimo ir medienos pardavimo veikla nebuvo atsitiktiniai sandoriai, jiems būdingas tęstinumas, nes šia veikla mokesčių mokėtoja užsiėmė nuolat, t. y. 2005 m.–2007 m. pirko ir pardavė miško paskirties žemės sklypus, kirto ir pardavinėjo medieną; todėl veikla, vykdoma savarankiškai per tęstinį laikotarpį, siekiant gauti ekonominės naudos, vertinama kaip individuali veikla, kuri minėtą laikotarpį buvo R. T. A. pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Nors R. T. A. 2005 m.–2007 m. nebuvo įregistravusi individualios veiklos, tačiau tuo laikotarpiu jos gautos pajamos atitinka pagrindinius individualios veiklos požymius, todėl pajamos didžiąja dalimi už dalį parduotų sklypų ir už parduotą medieną pripažįstamos pajamomis, gautomis iš individualios veiklos, kurias mokesčių mokėtoja turėjo deklaruoti pajamų deklaracijose.

8.7. Nustatyta, kad 2005 m. pareiškėja ir jos sutuoktinis pardavė bendrąja savininkų nuosavybe priklausančius keturis nekilnojamojo turto objektus ir gavo 74 800 Lt pajamų ir už parduotą medieną bei statųjį mišką gavo 27 257,20 Lt pajamų, iš kurių išskaičiuota 4 088,88 Lt pajamų mokesčio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsniu, preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Kadangi 2005 m. nekilnojamojo turto pajamų dalis – 72 000 Lt yra priskiriamos prie individualios veiklos turto pardavimo pajamų ir 2 800 Lt nekilnojamojo turto ne individualios veiklos pardavimo pajamų, R. T. A. tenkanti nekilnojamojo turto individualios veiklos pardavimo pajamų suma sudaro 36 000 Lt, individualios veiklos medienos pardavimo pajamų dalis sudaro 13628,60 Lt, išskaičiuoto pajamų mokesčio dalis – 2 044 Lt; neindividualios veiklos nekilnojamojo turto pardavimo pajamų dalis sudaro 1 400Lt.

Pareiškėjai 2005 metais už individualios veiklos turto pardavimą palankesnis yra 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, t. y. pajamas apmokestinant neatskaičius patirtų sąnaudų, susijusių su šio turto įsigijimu bei pardavimu. Užpildžius pajamų mokesčio deklaraciją už 2005 metus, kurios P33 priede nurodžius 571,51 Lt su darbo santykiais susijusias gautas pajamas, V priede nurodžius 36 000 Lt individualios veiklos pajamas gautas už parduotą nekilnojamąjį turtą ir 13 628,60 Lt individualios veiklos pajamas gautas už parduotą medieną bei išskaičiuotą 2044 Lt pajamų mokestį, jas apmokestinant 15 proc. pajamų mokesčio tarifu, deklaracijos N priede nurodžius 1 400 Lt neapmokestinamųjų pajamų gautų už parduotą nekilnojamąjį turtą, bei deklaracijos L priede nurodžius 3 543,75 Lt patirtas išlaidas, pritaikius taikytiną MNPD 3 654 Lt, gaunama 4 380 Lt mokėtina į biudžetą GPM suma; pareiškėja pateiktoje pajamų mokesčio deklaracijoje už 2005 m. buvo deklaravusi 1 386 Lt mokėtiną GPM sumą, todėl papildomai priskaičiuojama 2 994 Lt gyventojų pajamų mokesčio.

8.8. 2006 metais sutuoktiniai pardavė bendrąja savininkų nuosavybe priklausančius du nekilnojamojo turto objektus ir gavo 280 000 Lt pajamų, iš jų 260 000 Lt gautos pajamos už parduotą nekilnojamąjį turtą priskiriamos prie individualios veiklos pardavimo pajamų ir 20 000 Lt pajamos gautos už parduotą nekilnojamąjį turtą bei 17 647,30 Lt pajamos gautos už parduotą medieną, iš kurių išskaičiuota 2 647,10 Lt pajamų mokesčio, priskiriamos prie neindividualios veiklos turto pardavimo pajamų. R. T. A. tenkanti nekilnojamojo turto individualios veiklos pardavimo pajamų suma sudaro 130 000 Lt, neindividualios veiklos medienos pardavimo pajamų dalis sudaro 8 823,65 Lt, išskaičiuoto pajamų mokesčio dalis – 1 324 Lt. Neindividualios veiklos turto pardavimo pajamų dalis, priskiriama prie neapmokestinamųjų pajamų, sudaro 10 000 Lt. 2006 metais mokesčių mokėtoja gavo 29,05 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, iš kurių pajamų mokesčio neišskaičiuota.

Pareiškėjai už individualios veiklos turto pardavimą palankesnis yra 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, t.y. pajamas apmokestinant neatskaičius patirtų sąnaudų. Užpildžius 2006 m. pajamų mokesčio deklaraciją ir P priede nurodžius 29,05 Lt su darbo santykiais susijusias gautas pajamas, V priede nurodžius 130 000 Lt individualios veiklos pajamas, jas apmokestinant 15 proc. pajamų mokesčio tarifu, N priede įtraukus 10 000 Lt neapmokestinamųjų pajamų, deklaracijos T priede nurodžius 8 823,65 Lt pajamas, gautas už parduotą nuosavybėn turėtą turtą ir deklaracijos T22 eilutėje įtraukus atskaičiuotą 1 324 Lt pajamų mokesčio GPM sumą ir jas sumažinus 24 pagrindinių NPD suma 6 960 Lt, bei deklaracijos L priede nurodžius 2 193,75 Lt pareiškėjos turėtų išlaidų, pritaikius taikytiną MNPD 3 654 Lt, gaunama 17 557 Lt mokėtina į biudžetą GPM suma. Pareiškėja pateiktoje pajamų mokesčio deklaracijoje už 2006 metus buvo deklaravusi 1 306 Lt grąžintiną GPM sumą, todėl papildomai priskaičiuojama 18 863 Lt gyventojų pajamų mokesčio.

8.9. 2007 metais pareiškėja ir jos sutuoktinis pardavė bendrąja savininkų nuosavybe priklausančius penkis nekilnojamojo turto objektus ir gavo 84 000 Lt pajamų, nuo kurių išskaičiuota 9 000 Lt pajamų mokesčio, bei pardavė medieną ir gavo 42 752,50 Lt pajamų, iš kurių išskaičiuota 6 412 Lt pajamų mokesčio. Patikrinimo metu nustatyta, kad nekilnojamojo turto pajamos – 78 000 Lt, gautos pardavus keturis nekilnojamojo turto objektus, ir 39 024,63 Lt pajamos gautos už parduotą medieną yra individualios veiklos vykdymo pajamos, pajamos – 3 727,83 Lt už parduotą medieną ir 558 Lt išskaičiuotas pajamų mokestis priskiriamos neindividualios veiklos turto pardavimo pajamoms, o pajamos – 6 000 Lt, gautos už parduotą vieną nekilnojamojo turto objektą, priskiriamos prie neapmokestinamųjų pajamų, kadangi šis turtas parduotas vėliau negu praėjus trejiems metams nuo jo įsigijimo. Pareiškėjai tenkanti nekilnojamojo turto bei medienos individualios veiklos pardavimo pajamų suma sudaro 58 512,32 Lt, iš jų 39 000 Lt už parduotą nekilnojamąjį turtą ir 19 512,32 Lt už parduotą medieną, išskaičiuota pajamų mokesčio dalis yra 7 427 Lt, neindividualios veiklos nekilnojamojo turto pardavimo pajamų dalis sudaro 3 000 Lt, neindividualios veiklos medienos pardavimo dalis – 1 863,92 Lt, išskaičiuoto pajamų mokesčio dalis – 279 Lt. Leidžiamų atskaitymų dalis, susijusi su šio turto įsigijimu, įskaitant turto pirkimo kainą, notaro atlyginimą sutarčių sudarymui ir atliktų geologinių tyrimų išlaidas, iš viso sudaro 32 376,21 Lt.

Pareiškėjai už individualios veiklos turto pardavimą palankesnis yra 27 proc. pajamų mokesčio tarifas, t. y. pajamas apmokestinant atskaičius patirtas sąnaudas. Užpildžius 2007 metų pajamų mokesčio deklaraciją ir P priede nurodžius 4 990,91 Lt su darbo santykiais susijusias gautas pajamas bei 376 Lt išskaičiuotą pajamų mokesčio sumą, N priede nurodžius 3 000 Lt neapmokestinamąsias pajamas, gautas už neindividualios veiklos nekilnojamojo turto pardavimą, deklaracijos T priede nurodžius 1 863,92 Lt neindividualios veiklos medienos pardavimo pajamas ir 279 Lt išskaičiuotą pajamų mokesčio sumą, V priede nurodžius 39 000 Lt pajamų sumą, gautą už parduotą nekilnojamąjį turtą ir 19 512,32 Lt pajamų, gautų už medienos pardavimą, bei V5 langelyje nurodžius 32 376,21 Lt leidžiamų atskaitymų iš nekilnojamojo turto individualios veiklos pardavimo sumą, V8 laukelyje įtraukus 7 427 Lt atskaitytą pajamų mokesčio sumą, pritaikius taikytiną MNPD 4 032 Lt, gaunama 928 Lt grąžintina iš biudžeto GPM suma. Mokesčių mokėtoja pateiktoje pajamų mokesčio deklaracijoje už 2007 metus deklaravo 3398 Lt grąžintiną GPM sumą, tuo būdu papildomai priskaičiuojama 2 470 Lt gyventojų pajamų mokesčio.

8.10. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos VSDF biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių nuostatomis, gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir VSD įmokas moka bazinei pensijos daliai ir papildomai pensijos daliai Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais; įmokos dydis pagrindinei pensijos daliai gauti – 50 proc. bazinės pensijos, įmokos papildomai pensijos daliai gauti dydis – 15 proc. nuo asmenų, vykdančių individualią veiklą, pačių pasirinktos valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų metinės sumos, kuri negali būti mažesnė negu 12 minimalių mėnesinių algų (MMA). Pareiškėja, vadovaujantis VSDĮ įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, VSD įmokų gali nemokėti tik tuo atveju, jeigu metinė pajamų suma, apskaičiuota iš individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal GPMĮ, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą, yra mažesnė už 12 minimalių mėnesinių algų ir šie asmenys privalomai draudžiami socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

2005 m., 2006 ir 2007 m. apmokestinamosios pajamos, gautos iš individualios veiklos atėmus pajamų mokesčio sumą, viršijo kiekvienais metais 12 MMA, todėl skaičiuojamos VSD įmokos: iš viso už 2005 m. papildomai priskaičiuojama 1 116 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai ir 945 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, už 2006 m. – 1 290 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai ir 1035 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, už 2007 m. – 1 578 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai ir 1 170 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai.

9. Pareiškėja (kartu su sutuoktiniu) pateikė Šiaulių apskrities VMI 2009 m. rugpjūčio 6 d. rašytines pastabas „Dėl patikrinimo aktų Nr. 35-101, Nr. 35-34 (2009-06-19)“ (toliau – ir Pastabos) (Komisijos byla (b. l. 26-27)), kuriose prašė priimant sprendimą įvertinti Pastabose nurodytas aplinkybes, taip papt įvertinti patikrinimo aktų pagrįstumą bei teisėtumą ir netenkinti aktuose nurodytų išvadų.

Rezoliucinė dalis

10. Šiaulių apskrities VMI, išnagrinėjusi patikrinimo aktą Nr. 35-101, 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendime Nr. 14.4-83-66 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (Komisijos byla (b. l. 20-25)) skyrė pareiškėjai minimalią – 10 proc. GPM dydžio baudą – 2 433 Lt bei 50 proc. dydžio VSD įmokų baudas: 1 992 Lt VSD įmokų bazinės pensijos daliai baudą ir 1 575 Lt VSD įmokų papildomos pensijos daliai baudą bei nusprendė:

10.1. patvirtinti patikrinimo aktą Nr. 35-101;

10.2. nurodyti sumokėti:

10.2.1. 24 327 Lt GPM;

10.2.2. 7 784 Lt GPM delspinigių

10.2.3. sprendime Nr. 14.4-83-66 paskirtą 2 433 Lt GPM baudą;

10.2.4. 3 984 Lt VSD įmokas bazinės pensijos daliai;

10.2.5. 3 150 Lt VSD įmokas papildomos pensijos daliai;

10.2.6. sprendimu Nr. 14.4-83-66 paskirtas VSD įmokų baudas – 1 992 Lt bazinės pensijos daliai ir 1 575 Lt papildomos pensijos daliai.

11. Pareiškėja pateikė Inspekcijai skundą „Dėl Šiaulių AVMI 2009-09-08 sprendimo Nr. 14.4-83-66“ (Komisijos byla (b. l. 15-18)) bei priedą prie skundo (Komisijos byla (b. l. 12-13)) (toliau – ir skundas Inspekcijai), kuriame prašė patikrinti Šiaulių apskrities VMI sprendimo Nr. 14.4-83-66 teisėtumą ir šį sprendimą panaikinti, pabrėžė, kad 2005 m. ir 2006 m. tikrai nevykdė jokios individualios veiklos ir net neturėjo tokių minčių.

12. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą ir skundo papildymą dėl Šiaulių apskrities VMI sprendimo Nr. 14.4-83-66, kuriuo patvirtintas Šiaulių apskrities VMI patikrinimo aktas Nr. 35-101 ir pareiškėjai nurodyta sumokėti į biudžetą 24 327 Lt GPM, 7 784 Lt šio mokesčio delspinigių, 2 433 Lt šio mokesčio baudos, 3 984 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai, 1 992 Lt šių įmokų baudos, 3 150 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai ir 1 575 Lt šių įmokų baudos, 2009 m. lapkričio 11 d. sprendime Nr. 68-333 „Dėl R. T. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2009-10-01 skundo ir skundo papildymo (be datos)“ (Komisijos byla (b. l. 5-7, 9-11)) nusprendė patvirtinti Šiaulių apskrities VMI 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 14.4-83-66.

13.Pareiškėja (kartu su sutuoktiniu L. A.) pateikė Komisijai skundą „Dėl VMI prie LR Finansų ministerijos 2009-11-11 sprendimų Nr. 68-332, 68-333“ (toliau – ir skundas Komisijai) (Komisijos byla (b. l. 1-3)), kuriame prašė panaikinti Inspekcijos sprendimus, be kita ko, sprendimą Nr. 68-333.

14. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2010 m. sausio 12 d. posėdyje (dalyvaujant mokesčių mokėtojos atstovui – K. V., mokesčių administratoriaus atstovui nedalyvaujant) išnagrinėjusi pareiškėjos 2009 m. gruodžio 7 d. skundą dėl Inspekcijos sprendimo Nr. 68-333, 2010 m. sausio 25 d. sprendime Nr. S-25(7-427/2009) „Dėl R. T. A.2009-12-07 skundo“ (sprendimas Nr. S-25(7-427/2009) (b. l. 8-14); Komisijos byla (b. l. 121-127))) nusprendė patvirtinti Inspekcijos 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 68-333.

15. Remiantis UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis Turtas 2010 m. balandžio 29 d. turto vertės nustatymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) SIAU (toliau – ir pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) SIAU) (b. l. 46), vertinamo turto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), indeksas 1A1m, bendras plotas – 92,71 m², statybos metai – 1928, rekonstrukcija neregistruota, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) vs., Kelmės r. sav., bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančio R. T. A., a. k. (duomenys neskelbtini) bei L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) (juridinis disponavimo pagrindas – 2002 m. liepos 19 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2002 m. liepos 19 d. priėmimo–perdavimo aktas), vertė, apskaičiuota taikant atkuriamosios vertės (sąnaudų) vertinimo metodą, yra 284 000 Lt (įvertinto turto apžiūros data – 2010 m. balandžio 27 d.).

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje mokestinis ginčas yra kilęs dėl pareiškėjos R. T. A. nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. vykdytos nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo bei medienos ir stačiojo miško pardavimo veiklos pripažinimo pareiškėjos vykdoma individualia veikla bei iš šios veiklos gautų pajamų apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu ir valstybinio socialinio draudimo įmokomis.

Atsižvelgiant į Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-902/2006) šiame mokestiniame ginče būtina nustatyti, ar pareiškėjos 2005 metais–2007 metais vykdytas medienos ir žemės sklypų pardavimas atitinka individualios veiklos požymius (savarankiškumą, versliškumą, tęstinumą), ir ar ši veikla gali būti priskirta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme išvardintoms individualios veiklos rūšims.

2. Kaip minėta, pareiškėja nuo 2005 metų iki 2007 metų kartu su sutuoktiniu įsigijo 8 nekilnojamojo turto objektus, pardavė 11 nekilnojamojo turto objektų bei gavo 87 656,99 Lt pajamų už parduotą medieną (sprendimas Nr. S-25(7-427/2009) (b. l. 8-14), Komisijos byla (b. l. 121-127); sprendimas Nr. 68-333 (Komisijos byla (b. l. 5-7, 9-11)); sprendimas Nr. 14.4-83-66 (Komisijos byla (b. l. 20-25)); Šiaulių apskrities VMI 2009 m. birželio 19 d. patikrinimo aktas Nr. 35-101 (Komisijos byla (b. l. 51-54))).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatos, numatančios, jog individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, kaip matyti iš pateiktos individualios veiklos sąvokos, jai būdingi tam tikri specifiniai požymiai, t.y. veiklos savarankiškumas, tęstinumas, versliškumas bei tokios veiklos tikslas – ekonominės naudos siekimas, kurių visuma apsprendžia ar tam tikra veikla laikytina individualia, ar ne.

Vertinant, ar R. T. A. vykdyta veikla priskirtina individualiai veiklai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme, būtina atsižvelgti net tik į jau aptartas įstatymo nuostatas bei mokestinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, bet taip pat ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje pateiktą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatų aiškinimą. Kaip ne kartą yra konstatavęs Lietuvos vyriausias administracinis teismas, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme savarankiška laikytina tokia veikla, kurią vykdydamas asmuo veikia savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų asmenų ir iš kurios tiesiogiai gauna pajamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14–916/06). Savarankiškai veikdamas fizinis asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats investuoja (savo nuosavomis ar skolintomis lėšomis (turtu)), dengia su veiklos vykdymu susijusias išlaidas, paskirsto ir naudoja gautas pajamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8 693/2007).

3. Dėl veiklos savarankiškumo

Nagrinėjamoje administracinėje byloje minėta, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis L. A. 2005 metais įsigijo du žemės sklypus, iš viso už 16 000 Lt (2005 m. kovo 8 d. – 3,97 ha žemės sklypą (0,7 ha miško plotas) (duomenys neskelbtini) I k., Kelmės r., už 5 000 Lt; 2005 m. lapkričio 30 d. – 2,5 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Radviliškio r., už 11 000 Lt), pardavė keturis nekilnojamojo turto objektus, iš viso už 74 800 Lt (2005 m. liepos 15 d. – 5,0093 ha miško paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Kelmės r., už 2 800 Lt, įsigytą 2002 m. birželio 25 d. už 3 500 Lt; 2005 m. rugpjūčio 18 d. – 11,4 ha miško paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Šilalės r., už 33 000 Lt, įsigytą 2004 m. spalio 28 d. už 10 000 Lt; 2005 m. rugpjūčio 18 d. – 11,39 ha miško paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Šilalės r. už 33 000 Lt, įsigytą 2004 m. spalio 28 d. už 10 00 Lt; 2005 m. rugsėjo 19 d. – 3,97 ha žemės sklypą (0,7 ha miško plotas) (duomenys neskelbtini) I k. Kelmės r., už 6 000 Lt, įsigytą 2005 m. rugsėjo 19 d. už 5 000 Lt.); 2006 metais – įsigijo keturis nekilnojamojo turto objektus, iš viso už 136 500 Lt (2006 m. vasario 2 d. – 1,03 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) vs., Kelmės r., už 4 000 Lt; 2006 m. rugsėjo 22 d. – 2,41 ha žemės ūkio paskirties sklypą (duomenys neskelbtini) k., Kelmės r., už 2 500 Lt; 2006 m. spalio 26 d. – 15,52 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą su namu ir ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini) k., Kelmės r., už 45 000 Lt; 2006 m. gruodžio 7 d. – 25 ha žemės ūkio paskirties sklypą (duomenys neskelbtini) k., Kelmės r., už 85 000 Lt); pardavė du nekilnojamojo turto objektus, iš viso už 280 000 Lt (2006 m. liepos 4 d. sutartimi – 1,128 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu (duomenys neskelbtini) k., Kretingos r., už 20 000 Lt., įsigytą 2002 m. balandžio 5 d. už 9 200 Lt; 2006 m. rugsėjo 6 d. – 7,92 ha miškų ūkio žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Kelmės r., už 260 000 Lt, įsigytą 2003 m. gegužės 7 d. už 10 000 Lt); 2007 metais – įsigijo du nekilnojamojo turto objektus, iš viso už 11 000 Lt (2007 m. kovo 9 d. – 5,2 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) k. Kelmės r., už 8 000 Lt; 2007 m. liepos 11 d. – 3,2 ha žemės sklypą su 1,2 ha miško, (duomenys neskelbtini) k., Kelmės r., už 3 000 Lt); pardavė penkis nekilnojamojo turto objektus, iš viso už 84 000 Lt (2007 m. balandžio 16 d. – 1,03 ha miškų ūkio žemės sklypą (duomenys neskelbtini) vs., Kelmės r., už 6 000 Lt, kuris įsigytas 2006 m. vasario 2 d. už 4 000 Lt; 2007 m. balandžio 27 d. – 2/3 žemės sklypo (15,52 ha) su priklausiniais (namu ir ūkiniais pastatais) (duomenys neskelbtini) k., Kelmės r., už 60 000 Lt, įsigytą 2006 m. spalio 26 d. už 45 000 Lt; 2007 m. rugpjūčio 10 d. – 5,2 ha miškų ūkio žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Kelmės r., už 9 000 Lt, kuris buvo įsigytas 2007 m. už 8 000 Lt; 2007 m. lapkričio 8 d. – 3,2 ha žemės sklypą su 1,2 ha mišku (duomenys neskelbtini) k., Kelmės r., už 3 000 Lt, kuris įsigytas 2007 m. už 3 000 Lt; 2007 m. gruodžio 19 d. – 1,6 ha žemės ūkio paskirties sklypą (duomenys neskelbtini), Kelmės r., už 6 000 Lt; šio sklypo sutuoktinių nuosavybės teisė įregistruota 2007 m. lapkričio 28 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau už šį sklypą pareiškėjos sutuoktinis – L. A. 1994 m. rugsėjo 27 d. sumokėjo investiciniais čekiais 81,60 Lt, todėl jo įsigijimo data laikytina 1994 m.).

Įvertinus šių nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorių duomenis, pripažintina, kad pareiškėjos vykdyta nekilnojamų objektų pardavimo veikla atitinka aukščiau aptartą veiklos savarankiškumo požymį, kadangi, kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja sandorius sudarė savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kokių nors kitų asmenų, parduotas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė pačiai pareiškėjai bei jos sutuoktiniui. Kadangi patikrinimo akte nurodyti nekilnojamojo turto objektai jungtinės nuosavybės teise priklausė pareiškėjai bei jos sutuoktiniui L. A., todėl pajamos, gautos pardavus šį turtą, taip pat yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas priklauso lygiomis dalimis abiem sutuoktiniams, juo disponuojama abiejų sutuoktinių bendra valia (Civilinio kodekso 3.87, 3.88, 4.73 straipsniai). Nurodyti požymiai patvirtina, kad individuali veikla, pasireiškianti sutuoktinių bendro turto pirkimu–pardavimu, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme laikytina savarankiška abiejų sutuoktinių atžvilgiu.

4. Dėl veiklos tęstinumo

Nustatant, ar pareiškėjos atliktiems nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sandoriams būdingas veiklos tęstinumo požymis, pažymėtina, kad pareiškėja (kartu su sutuoktiniu) 2005 m. įsigijo 2 žemės sklypus ir pardavė 4 žemės sklypus, 2006 m. – įsigijo 4, o pardavė 2 žemės sklypus, 2007 m. – įsigijo 2 žemės sklypus ir pardavė 5 žemės sklypus, t.y. iš viso įsigijo – 8 ir pardavė 11 žemės sklypų (pajamos, gautos už 5,0093 ha miško paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) k., Kelmės r.; 1,128 ha žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu (duomenys neskelbtini) k.,Kretingos r.; 1,6 ha žemės ūkio paskirties sklypo (duomenys neskelbtini), Kelmės r. pardavimą nepriskirtinos pajamoms, gautoms iš individualios veiklos). Šie nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjos veikla, sudarinėjant nekilnojamojo turto pirkimo-pradavimo sandorius buvo pakankamai intensyvi. Mokesčių administratoriai nustatė, kad pareiškėjos gautų pajamų dalis už parduotą nekilnojamąjį turtą ir medieną sudarė: 2005 m. 95,56 proc., 2006 m. 97,32 proc., 2007 m. 93,64 proc. nuo visų gautų pajamų atitinkamais metais. Todėl pripažintina, jog nekilnojamojo turto pardavimo pajamos buvo pagrindinis pareiškėjos šeimos pragyvenimo, taip pat individualios veiklos išlaidų padengimo šaltinis. Tokiu būdu, vietos mokesčių administratoriaus nustatytos pareiškėjos vykdomos veiklos aplinkybės, o būtent, nevienkartinis, nuolatinis sandorių su nekilnojamuoju turtu sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (atsikartojamumas), sudaro pagrindą konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį.

5. Dėl veiklos versliškumo ir ekonominės naudos

Nagrinėjamu atveju taip pat reikšminga aplinkybė, kad pareiškėja, įsigydama ir parduodama nekilnojamo turto objektus, siekė ekonominės naudos. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad 2005 metais buvo parduoti 4 nekilnojamojo turto objektai (5,0093 ha miško paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini) k., Kelmės r., už 2800 Lt, įsigytas 2002 m. birželio 25 d.; 11,4 ha miško paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini) k., Šilalės r., už 33 000 Lt, įsigytas 2004 m. spalio 28 d.; 11,39 ha miško paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini) k., Šilalės r., už 330 00 Lt, įsigytas 2004 m. spalio 28 d.; 3,97 ha žemės sklypas (0,7 ha miško plotas) (duomenys neskelbtini) I k., Kelmės r., už 6 000 Lt, įsigytas 2005 m. rugsėjo 19 d.) iš viso už 74 800 Lt. Taip pat šiuo laikotarpiu pareiškėja kartu su sutuoktiniu pirko du žemės sklypus (2005 m. kovo 8 d. – 3,97 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) I k., Kelmės r., už 5 000 Lt; 2005 m. lapkričio 30 d. – 2,5 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Radviliškio r., už 11 000 Lt), iš viso už – 16 000 Lt. 2006 metais pardavė 2 nekilnojamojo turto objektus (1,128 ha su gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu (duomenys neskelbtini) k. Kretingos r., už 20 000 Lt, įsigytą 2002 m. balandžio 5 d.; 7,92 ha miškų ūkio žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Kelmės r., už 260 000 Lt, įsigytą 2003 m. gegužės 7 d.), iš viso už 280 000 Lt. Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo laikotarpiu taip pat buvo nupirkti 4 nekilnojamojo turto objektai (2006 m. vasario 2 d. – 1,03 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas Kelmės r., (duomenys neskelbtini) vs., už 4 000 Lt; 2006 m. rugsėjo 22 d. – 2,41 ha žemės ūkio paskirties sklypas Kelmės r. (duomenys neskelbtini) k., už 2 500 Lt; 2006 m. spalio 26 d. – 15,52 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas su namu ir ūkiniais pastatais Kelmės r. (duomenys neskelbtini) k., už 45 000 Lt; 2006 m. gruodžio 7 d. – 25 ha žemės ūkio paskirties sklypas Kelmės r., (duomenys neskelbtini) k., už 85 000 Lt), iš viso už 136 500 Lt. 2007 metais pareiškėja pardavė 5 nekilnojamojo turto objektus (1,03 ha miškų ūkio žemės sklypą (duomenys neskelbtini) vs., Kelmės r., už 6 000 Lt, kuris įsigytas 2006 m. vasario 2 d.; 2/3 žemės sklypo (15,52 ha) su priklausiniais (namu ir ūkiniais pastatais) (duomenys neskelbtini) k., Kelmės r., už 60 000 Lt, įsigytą 2006 m. spalio 26 d.; 5,2 ha miškų ūkio žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Kelmės r., už 9 000 Lt, kuris buvo įsigytas tais pačiais metais; 3,2 ha žemės sklypą su 1,2 ha mišku (duomenys neskelbtini) k., Kelmės r., už 3 000 Lt, kuris įsigytas 2007 metais; 1,6 ha žemės ūkio paskirties sklypą (duomenys neskelbtini), Kelmės r., už 6 000 Lt. Šio sklypo sutuoktinių nuosavybės teisė įregistruota 2007 m. lapkričio 28 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), už šį sklypą pareiškėjos sutuoktinis – L. A. sumokėjo 81,60 Lt 1994 m. rugsėjo 27 d. investiciniais čekiais), iš viso už 84 000 Lt. Šiuo laikotarpiu pirkimo–pradavimo sandorių pagrindu buvo nuosavybės teise įsigyti 2 nekilnojamojo turto objektai (2007 m. kovo 9 d. įsigijo 5,2 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Kelmės r., už 8 000 Lt; 2007 m. liepos 11 d. įsigijo 3,2 ha žemės sklypą su 1,2 ha miško, (duomenys neskelbtini) k., Kelmės r., už 3 000 Lt), iš viso už 11 000 Lt. Pažymėtina, kad mokesčių administratorius, išnagrinėjęs visų pareiškėjos nekilnojamojo turto objektų įsigijimo aplinkybes bei tikslus, individualios veiklos pajamomis nepripažino pajamų, gautų 2005 metais pardavus 5,0093 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Kelmės r. (2 800 Lt), 2006 m. pardavus 1,1280 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu, esančius (duomenys neskelbtini) k., Kretingos r. (20 000 Lt), bei 2007 metais pardavus 1,6 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Kelmės r. (6 000 Lt), nes buvo nustatyta, kad šis nekilnojamasis turtas buvo įsigytas asmeninių poreikių tenkinimui. Ir šios mokesčio administratoriaus nustatytos aplinkybės nepaneigia, kad kitas turtas buvo įsigytas siekiant ekonominės naudos. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jos įsigyti bei parduoti nekilnojamojo turto objektai (išskyrus objektus, esančius (duomenys neskelbtini) k., Kelmės r., (duomenys neskelbtini) k., Kretingos r., (duomenys neskelbtini) mstl., Kelmės r.,) buvo įsigyti turint kitokį tikslą, negu gauti pajamų iš jų vėlesnio pardavimo. Atvirkščiai, byloje nustatyta, kad pareiškėja kartu su sutuoktiniu, nupirkusi miško paskirties sklypus, juos iškirsdavo, dalį medienos parduodavo ir vėliau parduodavo pačius sklypus, t. y. sklypai buvo įsigyti trumpam laikotarpiui, siekiant iš jų įsigijimo gauti kuo didesnę ekonominę naudą. Vertinant pareiškėjos tikslus įsigyjant minėtus objektus, pažymėtina, kad įsigyti 11,4 ha, 11,39 ha, 7,92 ha dydžių sklypai, kurie akivaizdžiai per dideli asmeninių poreikių tenkinimui (medienos iškirtimui savo reikmėms).

Atsižvelgiant į šias byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėja, įsigydama bei parduodama mokesčio administratoriaus patikrinimo akte nurodytus nekilnojamo turto objektus, siekė gauti ekonominę naudą. Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad sandorius su nekilnojamuoju turtu pareiškėja atliko, nes nedirbo, neturėjo kitų pragyvenimo pajamų, gautas pajamas naudojo išskirtinai asmeniniams tikslams, be kita ko, gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Kelmės r., (duomenys neskelbtini) vs., renovacijai (žr. turto vertės nustatymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) SIAU su priedais (b. l. 46-78)). Tačiau teismas pabrėžia, kad lėšos, kurios buvo naudojamos gyvenamojo turto renovacijai, buvo neabejotinai uždirbtos dėl versliškos pareiškėjos veiklos perkant ir parduodant paminėtus turto objektus. Todėl tam, kad lėšos būtų naudojamos asmeniniams tikslams, jos turėjo būti prieš tai apmokestintos.

Konstatuotina, kad mokesčių administratorius detaliai išnagrinėjo visų pareiškėjos nekilnojamojo turto objektų įsigijimo aplinkybes bei tikslus ir pagrįstai pripažino, kad R. T. A. mokestiniu laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. gautos pajamos už nekilnojamo turto objektų pardavimą priskirtinos pajamoms, gautoms iš individualios veiklos. Taip pat pripažintina, kad pagrįstai pareiškėjos individualios veiklos pajamomis nepriskirtos pajamos gautos: už 5,0093 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) km., Kelmės r. (2 800 Lt) (2005 m.); už 1,1280 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu (duomenys neskelbtini) k., Kretingos r. (20 000 Lt) (2006 m.); už 1,6 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) mstl., Kelmės r. (6 000 Lt) (2007 m.), kadangi mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad sodybų sandoriai nebuvo tęstiniai ir pasikartojantys, jų pardavimas nebuvo siejamas su ekonominės naudos siekimu, o sąlygojamas asmeninių pareiškėjos poreikių. Šiame kontekste pažymėtina, kad visi sandoriai, iš kurių gautos pajamos nebuvo pripažintos iš individualios veiklos gautomis pajamomis, yra netipiniai, lyginant juos su kitais pareiškėjos sudarytais nekilnojamo turto sandoriais. Visi objektai buvo įsigyti žymiai anksčiau, nei kad buvo parduoti, tuo tarpu kiti nekilnojamo turto objektai buvo parduoti netrukus po jų įsigijimo, kartais net nepraėjus vieneriems metams. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jo pareiškėjos veikla 2005 m.–2007 m. perkant bei parduodant nekilnojamąjį turtą, už kurį gauta 205 000 Lt (410 000 Lt / 2) pajamų, buvo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta savarankiška komercinė veikla, t. y. atitiko individualios veiklos požymius.

6. Nagrinėjamoje byloje taip pat būtina įvertinti, ar R. T. A. vykdyta medienos bei stačiojo miško paradavimo veikla laikytina individualia veikla Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies prasme, t. y. ar ši veikla pasižymi savarankiškumu, tęstinumu, versliškumu (ekonominės naudos siekimu).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja kartu su sutuoktiniu L. A. nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. taip pat gavo pajamų iš medienos bei stačiojo miško pardavimo, o konkrečiai pareiškėjai tenkanti pajamų dalis yra: 2005 metais – 13 628,60 Lt (27 257,20 Lt / 2); 2006 metais – 8 823,65 Lt (17 647,30Lt / 2); 2007 metais – 19 512,32 Lt (39 024,63Lt / 2).

Pažymėtina, kad pajamoms, gautoms iš individualios veiklos, priskirtos tik pajamos, gautos 2005 ir 2007 metais, t. y. 33 140,92 Lt, tuo tarpu 2006 metais pajamos, gautos už medienos pardavimą – 8 823,65 Lt (17 647,30Lt / 2), pripažintos kaip ne individualios veiklos pagrindu gautos pajamos, nes mediena gauta atliekant sanitarinius kirtimus.

7. Vertinant, ar R. T. A. iš medienos bei stačiojo miško pardavimo gautos pajamos teisėtai bei pagrįstai priskirtos pajamoms, gautoms iš individualios veiklos, būtina šioje veikloje nustatyti savarankiškumo, tęstinumo, versliškumo bei komerciškumo požymius.

Pažymėtina, kad medienos bei stačiojo miško pardavimas priskirtinas komercinei veiklai, t. y. atitinka Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytą veiklos rūšį. Įvertinus pareiškėjos sudarytus medienos bei stačiojo miško pardavimo sandorius, konstatuotina, kad pareiškėja juos sudarydama veikė savo iniciatyva ir sąskaita (su sutuoktiniu), todėl jos vykdyta veikla laikytina savarankiška Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies prasme.

Teismas pažymi, kad atsižvelgiant į pareiškėjos sutuoktinio sudarytų medienos pirkimo–pardavimo sutarčių kiekį, t. y. jų atsikartotinumą, darytina išvada, kad tiek medienos, tiek ir stačiojo miško pardavimo veikla atitinka ir veiklos tęstinumo požymį. Taigi, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjos vykdyta medienos bei stačiojo miško pirkimo–pardavimo veikla pagrįstai pripažinta individualia Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies prasme, t. y. atitiko individualios veiklos požymius. Todėl mokesčių administratorius pagrįstai pareiškėjai apskaičiavo papildomas pajamų mokesčio, šio mokesčio delspinigių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą sumas.

8. Pareiškėja nurodo, kad jos atžvilgiu yra nepagrįstai apskaičiuoti delspinigiai, nes ji nežinojo daranti mokesčių įstatymų pažeidimą, be to, teikusi pajamų mokesčio deklaracijas, tuo tarpu vietos mokesčių administratorius, priimdamas minėtas deklaracijas, jokių trūkumų nenustatydavo. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas delspinigiai yra vienas iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų ir Mokesčių administravimo įstatymas nenumato galimybės, esant įstatyme nurodytiems pagrindams, neskaičiuoti delspinigių (išskyrus Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 2 dalį). Delspinigiai laikomi objektyvia valstybei priklausančių pajamų surinkimo užtikrinimo priemone, kuri taikoma nepriklausomai nuo kaltės buvimo mokesčių mokėtojo padarytame mokesčių įstatymo pažeidime. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punktą delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 97 straipsnio 2 dalį (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija, galiojanti nuo 2007 m. liepos 19 d.) šio įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos. Išnagrinėjus byloje esančias aplinkybes, konstatuotina, jog vietos mokesčių administratorius pagrįstai pareiškėjai apskaičiavo 7 784 Lt GPM delspinigių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims. Savarankiškai dirbantys asmenys papildomai pensijos daliai privalomai draudžiami tuo atveju, jeigu jų pajamų metinė suma, apskaičiuota pagal GPM įstatymą, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą, yra lygi 12 minimalių mėnesinių algų sumai arba didesnė. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjos 2005, 2006 ir 2007 metų metinė pajamų suma, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą, viršijo 12 minimalių mėnesinių algų, todėl jis privalėjo sumokėti VSD įmokas bazinei ir papildomai pensijos daliai. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis VSDĮ 4 straipsniu, teismas pripažįsta, kad pareiškėjai buvo pagrįstai apskaičiuota 3 984 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai ir skirta 1 992 Lt šių įmokų baudos, bei apskaičiuota 3 150 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai ir skirta 1 575 Lt šių įmokų baudos.

9. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad mokesčių administratorius pagrįstai pripažino, jog pareiškėja vykdė individualią nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo, medienos bei stačiojo miško pardavimo veiklą ir pagrįstai pareiškėjos už parduotus žemės sklypus, medieną ir statųjį mišką gautas pajamas priskyrė prie individualios veiklos pajamų bei apmokestino gyventojų pajamų mokesčiu, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. sausio 25 d. sprendimas Nr. S-25(7-427/2009), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimas Nr. 68-333 bei Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimas Nr. 14.4-83-66 paliktini nepakeisti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos – R. T. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ernestas SpruogisLiudmila ZaborovskaHalina Zaikauskaitė