Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui G. V.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. V. K. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, be pastovios gyvenamosios vietos, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

1. 1984-06-28 Trakų rajono teismo pagal BK (1961 m.) 118 str. 1 d., 146 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis TSRS ATP 1987-06-18 įsako „Dėl amnestijos“ 9 str., neatlikta bausmė sumažinta 1/2, t. y. 2 metais 3 mėnesiais 9 dienomis; 1988-08-06 paleistas, atlikęs bausmę;

2. 1992-02-11 Trakų rajono teismo pagal BK (1961 m.) 146 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1993-06-15 įstatymo „Dėl amnestijos“ 3 str., neatlikta bausmė sumažinta 1/3, t. y. 6 mėnesiais 27 dienomis; 1994-08-20 paleistas, atlikęs bausmę;

3. 1995-07-24 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK (1961 m.) 148 str. 2 d., 271 str. 2 d., 278 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 metams su turto konfiskavimu; vadovaujantis BK 26 str., pripažintas itin pavojingu recidyvistu; 2000-02-22 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1999-11-25 įstatymu Nr. VIII-1439, Nr. VIII-1440, bausmė pagal senojo BK 271 str. 2 d. sutrumpinta iki 2 metų laisvės atėmimo, vadovaujantis senojo BK 42 str., paskirta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu; vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos“ 3 str. 2 d. 2 p., neatlikta bausmė sumažinta 1 metais ir paskirta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu; 2001-01-24 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK (1961 m.) 54² str., lygtinai paleistas, neatlikus 4 mėnesių 12 dienų bausmės;

4. 2001-08-21 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK (1961 m.) 271 str. 3 d., 35 str., 16 str. 2 d., 271 str. 3 d., 278 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams su 500 Lt vertės turto konfiskavimu; vadovaujantis BK (1961 m.) 43 str. 1, 3 d. d., prie šios bausmės pridėta dalis – 3 mėnesiai – 1995-07-24 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams su 500 Lt vertės turto konfiskavimu; Įsigaliojus 2000 m. BK, perkvalifikavus nusikalstamas veikas pagal naująjį BK paskirtas laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams; 2003-08-19 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BVK 157 str., paleistas lygtinai, neatlikęs 9 mėnesių 2 dienų bausmės;

5. 2003-12-19 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d., 178 str. 2 d. (4 nusikalstamos veikos), 187 str. 1 d. (2 nusikalstamos veikos), 65 str. 1 d. 1 p., 63 str. 1, 2 d. d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 str. 3 d., prie šios bausmės pridėta dalis – 6 mėnesiai – 2001-08-21 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 metai laisvės atėmimo; 2006-09-22 paleistas, atlikęs bausmę;

6. 2007-03-26 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

7. 2007-04-16 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. (2 nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; 2007-09-27 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. d., 2007-03-26 ir 2007-04-16 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams; 2010-05-27 paleistas, atlikęs bausmę,

8. 2011-05-20 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. (dešimt nusikalstamų veikų), 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (dvi nusikalstamos veikos), 187 str. 1 d. (penkios nusikalstamos veikos), 187 str. 3 d. (penkios nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 5 metams, bausmę atlikęs, 2015-10-08 paleistas atlikęs bausmę;

9. 2016-06-27 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. (devynios nusikalstamos veikos), 178 str. 1 d., 187 str. 1 d. (trys nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 3 metams 4 mėnesiams, 2019-05-24 paleistas atlikęs bausmę;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. K. , panaudodamas fizinį smurtą, grasindamas panaudoti fizinį smurtą bei kitaip atimdamas galimybę priešintis, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja M. B., gim. 1945 m., prieš jos valią, o būtent:

jis 2019 m. birželio 2 d. apie 17.00 val. name, adresu (duomenys neskelbtini) abiem rankomis stvėrė M. B. už rūbų prie kaklo, nustūmė ją į namo vidų ir numetė ant grindų, įsibrovė į jos namus bei duris užrakino iš vidaus, tokiu būdu atimdamas nukentėjusiajai galimybę priešintis. M. B. nugriuvus ant nugaros, panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą - sudavė jai ne mažiau 10 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, smaugė nukentėjusiąją. Po to iš savo kelnių kišenės ištraukė peilį, ir juo grasindamas liepė nukentėjusiajai atsigulti ant nugaros, tačiau pastarajai nesutikus, jis nustūmė ją ant lovos, užgulė savo kūno svoriu ir pražergęs jos kojas įkišo savo lytinį organą jai į makštį ir taip lytiškai santykiavo su M. B. prieš jos valią. Šiais savo veiksmais R. V. K. padarė nukentėjusiajai muštinę žaizdą dešiniojo žando gleivinėje, poodines kraujosruvas veide, krūtinėje, pilve, kairiame petyje ir kairiame žaste, abiejuose dilbiuose, šlaunų vidiniuose paviršiuose, pėdose, odos nubrozdinimus kairiame kelyje, kairėje blauzdoje, kairėje pėdoje, nubrozdinimą ir plyšimus makšties prieangio gleivinėje, pereinančius į makšties gleivinę, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja M. B. prieš jos valią, t. y. tokiu būdu ją išžagino. Šiais savo veiksmais R. V. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat R. V. K., panaudodamas fizinį smurtą, grasindamas panaudoti fizinį smurtą bei kitaip atimdamas galimybę priešintis, pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2019 m. birželio 2 d. apie 17 val., pastūmęs nukentėjusiąją M. B. nuo durų į jos namo adresu (duomenys neskelbtini), vidų, tokiu būdu įsibrovė į patalpą, bei iš vidaus užrakino namo duris, tokiu būdu atimdamas nukentėjusiajai galimybę priešintis. Tęsdamas savo veiksmus, namo viduje grasino nukentėjusiajai panaudoti fizinį smurtą, panaudodamas peilį, t. y. demonstravo jai peilį sakydamas „duok pinigų“. M. B. atsakius, kad pinigų neturi, R. V. K. panaudojo M. B. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. sudavė jai ne mažiau 10 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, smaugė nukentėjusiąją, taip jai padarydamas muštinę žaizdą dešiniojo žando gleivinėje, poodines kraujosruvas veide, krūtinėje, pilve, kairiame petyje ir kairiame žaste, abiejuose dilbiuose, šlaunų vidiniuose paviršiuose, pėdose, odos nubrozdinimus kairiame kelyje, kairėje blauzdoje, kairėje pėdoje. Atėmęs nukentėjusiajai galimybę priešintis ir ją išžaginęs, paėmė M. B. piniginę, iš jos pavogė 26 eurus monetomis ir iš nukentėjusiosios namų pasišalino, taip plėšimo būdu pagrobė svetimą, M. B. priklausantį turtą – 26 Eur grynųjų pinigų. Šiais savo veiksmais R. V. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis nurodė, kad savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų pripažįsta iš dalies: pripažįsta, kad pagrobė nukentėjusiosios pinigus, dėl nukentėjusiosios sumušimo ir išžaginimo savo kaltės nepripažino, duoti parodymus atsisakė. Kaltinamasis aktas kaltinamajam neįteiktas kaltinamajam atsisakius jį priimti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2019-06-11 specialisto išvadą Nr. G1805/2019 (01), matyti, kad 1. M. B. apžiūros metu nustatytos muštinė žaizda dešiniojo žando gleivinėje, poodinės kraujosruvos veide, krūtinėje, pilve, kairiame petyje ir kairiame žaste, abiejuose dilbiuose, šlaunų vidiniuose paviršiuose, pėdose, odos nubrozdinimai kairiame kelyje, kairėje blauzdoje, kairėje pėdoje, nubrozdinimas ir plyšimai makšties prieangio gleivinėje, pereinantys į makšties gleivinę, padaryti kietais bukais daiktais, iki pusės paros laikotarpyje iki pažiūros, galimai užduotyje nurodytomis ir nukentėjusiosios patikslintomis aplinkybėmis. M. B. makšties prieangyje rasti odos nubrozdinimai ir gleivinės plyšimas, padaryti kietu, buku daiktu, galimai standžia vyro varpa, lytinių santykių metu, iki pusės paros laikotarpyje iki apžiūros. Visi nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Visi nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Poodines kraujosruva kairiojo perties išoriniame paviršiuje ir kairiame žaste bei odos nubrozdinimus kairiame kelyje ir kairėje blauzdoje nukentėjusioji galėjo pasidaryti nugriūdama, pavyzdžiui kai ja pargriovė už drabužių sugriebęs užpuolikas. Poodinės kraujosruvos abiejuose dilbiuose galėjo būti padarytos nukentėjusiajai ginantis nuo smūgių, tačiau neatmetama galimybė, kad jas ji galėjo pasidaryti pati užsigaudama į kietas bukus daiktus įvykio metu. M. B. nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 27 trauminiais poveikiais iš kurių į veidą - 4, į krūtinę - 2-11, į pilvą - 2, į pėdas po vieną, tai yra viso 10 yra būdingi smūgių sudavimui, kakle rastos trys kraujosruvos galėjo būti padarytos plaštaka spaudžiant kaklą, poodinės kraujosruvos šlaunyse galėjo būti padarytos skečiant kojas, tokias prielaidas leidžia daryti sužalojimų lokalizacija ir pobūdis. M. B. apžiūros metu nustatytuose sužalojimuose užsifiksavo vienodi morfologiniai kriterijai, kuriais remiantis išdiferencijuoti sužalojimų padarymo eiliškumo nėra galimybės. M. B. makšties prieangyje rasti odos nubrozdinimai ir gleivinės plyšimas, padaryti kietu, buku daiktu, galimai standžia vyro varpa, lytinių santykių metu. Apžiūros matu paimtuose M. B. tepinėliuose ir tamponėliuose su makšties turiniu spermos nerasta (t 1., b. l. 85-88).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2019 m. birželio 21 d. specialisto išvados Nr. S 224/2019 (01) nustatyta, jog ant M. B. šortų rasti sperminio skysčio pėdsakai ir nustatyti M. B. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe bei V. K. DNR profilis su 99,994l% tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyrišką liniją su V. K. nesusijusių asmenų ( 1 t.,b.l. 97-105).

BK 149 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis lytiškai santykiauja su nukentėjusiąją prieš jos valią, pasipriešinimui įveikti panaudojęs fizinį smurtą, grasinimus tuoj pat jį panaudoti ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudojęs bejėgiška nukentėjusiojo būkle, ir nori tokių lytinių santykių.

Byloje ištirti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, jog 2019 m. birželio 2 d. apie 17.00 val. name, adresu Elektrėnų sav., Pastrėvio sen., Lunkiškių k. kaltinamasis R. V. K. įvykdė nusikalstamą veiką, t. y. panaudodamas fizinį smurtą, grasindamas panaudoti fizinį smurtą bei taip atimdamas galimybę priešintis, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja M. B. prieš jos valią ir ši veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str.1 d.

BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris pagrobia svetimą turtą įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą ir atima nukentėjusiam asmeniui galimybę priešintis. Plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnį ir tuomet, kai jei asmens sumanymas pagrobti turtą kyla smurto panaudojimo metu. Kadangi kaltinamasis atsisakė duoti parodymus teisiamojo posėdžio metu, vertinami kaltinamojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėtina, jog iš kaltinamojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, jog kaltinamasis neginčija aplinkybės, jog su savimi turėjo peilį ir jį parodė nukentėjusiajai, taip pat parodė, jog iš nukentėjusiosios paėmė 17,10 Eur (t 2., b. l. 12-13), kaltinamasis duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje ( t 2., b. l. 27-33). Nukentėjusioji patvirtino, jog kaltinamasis jos akivaizdoje iš kelnių kišenės išsitraukė peilį, maždaug 25 cm ilgio, iš ko ji suprato, jog kaltinamasis peilį panaudos jos atžvilgiu. Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu neigė naudojęs smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, tačiau tokią aplinkybę paneigia byloje surinkti įrodymai. Tiek pati nukentėjusioji nuosekliai patvirtino, jog kalinamasis prieš ją panaudojo fizinį smurtą, tiek teismo medicinos tarnybos išvada patvirtina, jog nukentėjusioji buvo sužalota suduodant smūgius. Prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas fizinis smurtas bei panaudotas peilis, tokiu būdu atimant nukentėjusiajai galimybę priešintis su tikslu užvaldyti nukentėjusiajai priklausantį turtą. Kaltinamasis pagrobė iš nukentėjusiosios namų pinigus, rastus nukentėjusiosios piniginėje. Nors nukentėjusioji teigė, jog kaltinamasis pagrobė 26 Eur, o kaltinamasis nurodė, jog paėmė 17,10 Eur monetomis, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kurie yra nuoseklūs, ir duoti teisiamajame posėdyje atitinka parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, kambaryje rastoje nukentėjusiosios piniginėje pinigų nebuvo, kas leidžia spręsti, jog kaltinamasis pagrobė visus piniginėje rastus pinigus. Pinigai buvo nukentėjusiosios, todėl teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji žinojo, kiek turi pinigų, todėl kaltinime nurodytą 26 Eur sumą, teismas laiko įrodyta

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad R. V. K. veika pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, jog abi nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), bei abi nusikalstamos veikos įvykdytos prieš 74 metų amžiaus asmenį, kuri dėl savo senyvo amžiaus buvo bejėgiškos būklės. (BK 60 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Teismas pažymi tai, kad nukentėjusiojo asmens bejėgiška būklė yra nusikaltimo, numatyto BK 149 str. 1 d. kvalifikuojantis požymis, tačiau R. V. K. pareikštame kaltinime jis neinkriminuotas. Šis kvalifikuojantis požymis, kaip nusikaltimo sudėties elementas, reikalauja platesnio nukentėjusiosios būklės vertinimo, jos galimybių apsiginti analizės ir vertinimo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu tokia aplinkybė netirta ir neįrodinėta. Todėl šioje byloje laikytinas kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį - padaryti du tyčiniai, baigti, smurtinio pobūdžio sunkūs nusikaltimai; į kaltinamojo asmenybę – itin pavojingas recidyvistas, praeityje teistas 9 kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, nusikalstamas veikas padarė praėjus vos aštuonioms dienoms, po to kai išėjo iš įkalinimo įstaigos atlikęs bausmę už ankstesnius nusikaltimus, kas vertinama kaip asmens pasirinktas gyvenimo būdas elgtis visiškai nepaisant ne tik įstatymų, bet ir elementariausių visuomenėje priimtas bendražmogiškųjų elgesio normų. Taip pat atsižvelgiama į tai, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, į dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, didesnės už sankcijose numatytų bausmių vidurkius.

Paskyrus bausmes už atskiras nusikalstamas veikas jos bendrinamos BK 63 str. pagrindu. Nors prokuroras siūlė paskirtas bendrinti taikant bausmių apėmimą pagal BK 63 str. 5 d. 1 p. pažymėtina, kad idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo siekdamas vieningo tikslo asmuo tais pačiais veiksmais, tuo pačiu laiku padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, nurodytų skirtinguose BK straipsniuose. Nusikalstamų veikų sutaptis pripažįstama idealiąja ir tuo atveju, kai įgyvendinant bendrą sumanymą padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą. Atribojant realiąją ir idealiąją nusikaltimų sutaptis, turi būti remiamasi šiomis bendrosiomis nuostatomis, kurių turinį atskleidžia konkrečios nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, kaltinamasis užpuolė nukentėjusiąją, kėsindamasis užvaldyti jos turtą. Pargriovęs nukentėjusiąją ant grindų ir, reikalaudamas pinigų, ją sumušęs, taip atimdamas galimybę priešintis, jau buvo nuėjęs į kambarį, kur galėjo įgyvendinti savo nusikalstamus ketinimus – pasisavinti turtą. Tačiau nukentėjusiajai įėjus į kambarį ir paklausus, ko jis nori, kaltinamasis pareikalavo lytinio akto, o nukentėjusiajai nesutikus, ją išžagino. Šioje byloje kaltinamasis fizinį smurtą panaudojo tam, kad būtų atimta nukentėjusiajai galimybė priešintis tiek turto užvaldymui, tiek seksualinei prievartai. Iš byloje ištirtų įrodymų nėra pagrindo daryti išvadai, kad seksualinė prievarta prieš nukentėjusiąją buvo smurtinių veiksmų tąsą, siekiant užvaldyti jos turtą. Kaltinamojo tikslas atliekant kiekvieną nusikalstamą veiką formavosi atskirai ir šiomis veikomis kaltinamasis siekė skirtingų padarinių: vienu atveju - patenkinti lytinę aistrą, kitu – siekiant finansinės naudos apiplėšti nukentėjusiąją. Net pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu teigdamas, kad nukentėjusioji sutiko su jo pasiūlymu „pasimylėti“, pripažino, kad siekė ne tik pasisavinti nukentėjusiosios turtą, bet ir patenkinti lytinę aistrą. Taigi, kaltinamojo nusikalstamus veiksmus sąlygojo skirtingi tikslai ir vien tai, kad kaltinamojo nusikalstomos veikos padarytos tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, per trumpą laiką, nepatvirtina šių veikų idealios sutapties. Nagrinėjamu atveju R. V. K. kaltinamojo veiksmai sudaro savarankiškų nusikalstamų veikų sudėtis, ir jų sutaptis yra realioji. Taigi bausmės už šias nusikalstamas veikas bendrinamos jas sudedant, o įvertinus nusikaltimų aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę - taikant visišką bausmių sudėjimą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į R. V. K. bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019-06-08 iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019-10-18.

Nukentėjusioji M. B. pareiškė civilinį ieškinį 26 Eur turtinei ir 5 000 Eur neturinei žalai atlyginti. Kaltinamasis nukentėjusiajai žalos neatlygino.

Nors ieškovė nepateikė rašytinių ar kitokių įrodymų dėl iš jos pagrobtų 26 Eur, tačiau kaip nurodyta anksčiau, teismas byloje konstatavo ir laiko įrodyta, jog iš nukentėjusiosios kaltinamasis pagrobė minėtą pinigų sumą, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkinamas.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad prieš nukentėjusiąją M. B. tiesiogine tyčia buvo padaryti du sunkūs, smurtiniais nusikaltimai dėl kurių nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir kartu dvasiniai išgyvenimai, psichologinis stresas dėl kaltinamojo prievartinių ir smurtinių veiksmų ,baimė būti nužudytai. Nukentėjusioji neabejotinai patyrė didelį stresą, išgąstį, siaubą, skausmą, stiprius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, todėl kaltinamojo veiksmai padarė didelę žalą M. B. orumui, saugumo jausmui kas neišvengiamai turės įtakos jos tolimesniam gyvenimui. Atsižvelgiant į tai, 5000 Eur neturtinės žalos dydis atitinka padarytų nusikalstamų veikų pasekmes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl M. B. civilinis ieškinys dėl neturinės žalos vertinamas kaip pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Kaltinamasis teisiamajame posėdyje reikalavo teismo skirti jam psichiatrinę ekspertizę, kad būtų nustatyta ar jis galėjo suprasti savo veiksmus. Bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis nuo 1983-11-30 iki 1984-03-12 buvo gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Diagnozė: patologinis asmenybės vystymasis (t 2., b. l. 87). Iš kitų byloje esančių duomenų - Respublikinio priklausomybės ligų centro, Trakų pirminės sveikatos priežiūros centro pažymų matyti, jog kaltinamasis R. V. K. dėl psichikos ligų ar sutrikimų vėliau nebesigydė (t 2. b. l. 87,89). Kaltinamasis iki 2019 m. gegužės 24 d. atliko bausmę Marijampolės pataisos namuose. Duomenų, jog laisvės atėmimo vietos įstaiga būtų kreipusis dėl kaltinamojo psichikos sutrikimų, taip pat aplinkybių, jog kaltinamasis elgtųsi neadekvačiai, nėra nustatyta. Kaltinamasis išėjo į laisvę 2019 m. gegužės 24 d., nusikalstamas veikas padarė 2019 m. birželio 2 d., t. y. praėjus 8 dienoms, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jo pakaltinamumu, o jo elgesys teismo posėdyje vertinamas kaip priešiškumo ir agresijos demonstravimas viskam ir visiems. Nežiūrint to, teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo išsakytus grasinimus nukentėjusiai, teismas vertina kaip galimą nusikalstame veiką, numatytą BK 145 str. 1 d., dėl kurios informuojamas prokuroras BPK 257 str. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

R. V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 6 metų laisvės atėmimu.

R. V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį nuteisti jį 4 metų laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmes subendrinti jas visiškai sudedant ir subendrintą bausmę paskirti – 10 metų laisvės atėmimą.

Bausmę atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2019-10-18.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į R. V. K. bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019-06-08 iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019-10-18.

Kaltinamajam R. V. K. paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti: priteisti iš kaltinamojo R. V. K. nukentėjusiajai M. B. 26 Eur turtinės ir 5000 Eur neturinės žalos atlyginimą.

Daiktinius įrodymus: smėlio spalvos palaidinę, mėlynos spalvos šortus, tvarka, šviesios spalvos gėlėtą užtiesalą, šviesios spalvos su netaisyklingos formos apskritimais antklodę, geltonos spalvos gėlėtą medžiagos fragmentą, šviesios spalvos languotus, apkarpytus marškinėlius, M. B. ir V. R. K. seilių poėmius, saugomus centrinėje įrodymų saugojimo saugykloje adresu Buivydiškių g. 19, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.