Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Bartkaus, Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Nijolės Žimkienės,

nuteistajam R. V. K. (dalyvavo taikant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones) ir jo gynėjui advokatui Rimantui Prėskieniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Taip pat skundžiamu nuosprendžiu R. V. K. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmės subendrintos jas visiškai sudedant ir paskirta subendrinta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2019 m. spalio 18 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. birželio 8 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. spalio 18 d.

Kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiu patenkintas nukentėjusiosios civilinis ieškinys ir iš nuteistojo R. V. K. priteista nukentėjusiajai M. B. 26 eurai turtinės ir 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. V. K. pagal BK 149 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, panaudodamas fizinį smurtą, grasindamas panaudoti fizinį smurtą bei kitaip atimdamas galimybę priešintis, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja M. B., gim. (duomenys neskelbtini), prieš jos valią, o būtent: jis 2019 m. birželio 2 d., apie 17.00 val., name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), abiem rankomis stvėrė M. B. už rūbų prie kaklo, nustūmė ją į namo vidų ir numetė ant grindų, įsibrovė į jos namus bei duris užrakino iš vidaus, tokiu būdu atimdamas nukentėjusiajai galimybę priešintis. M. B. nugriuvus ant nugaros, panaudojo prieš ją fizinį smurtą – sudavė jai ne mažiau kaip 10 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, smaugė nukentėjusiąją. Po to iš savo kelnių kišenės ištraukė peilį ir juo grasindamas liepė nukentėjusiajai atsigulti ant nugaros, tačiau, pastarajai nesutikus, jis nustūmė ją ant lovos, užgulė savo kūno svoriu ir, pražergęs jos kojas, įkišo savo lytinį organą jai į makštį ir taip lytiškai santykiavo su M. B. prieš jos valią. Šiais savo veiksmais R. V. K. padarė nukentėjusiajai muštinę žaizdą dešiniojo žando gleivinėje, poodines kraujosruvas veide, krūtinėje, pilve, kairiame petyje ir kairiame žaste, abiejuose dilbiuose, šlaunų vidiniuose paviršiuose, pėdose, odos nubrozdinimus kairiame kelyje, kairėje blauzdoje, kairėje pėdoje, nubrozdinimą ir plyšimus makšties prieangio gleivinėje, pereinančius į makšties gleivinę, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja M. B. prieš jos valią, t. y. tokiu būdu ją išžagino.

2. Taip pat R. V. K. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį už tai, kad, panaudodamas fizinį smurtą, grasindamas panaudoti fizinį smurtą bei kitaip atimdamas galimybę priešintis, pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2019 m. birželio 2 d., apie 17.00 val., pastūmęs nukentėjusiąją M. B. nuo durų į jos namo adresu (duomenys neskelbtini), vidų, tokiu būdu įsibrovė į patalpą bei iš vidaus užrakino namo duris, taip atimdamas nukentėjusiajai galimybę priešintis. Tęsdamas savo veiksmus, namo viduje grasino nukentėjusiajai panaudoti fizinį smurtą, panaudodamas peilį, t. y. demonstravo jai peilį sakydamas „duok pinigų“. M. B. atsakius, kad pinigų neturi, R. V. K. panaudojo prieš M. B. fizinį smurtą, t. y. sudavė jai ne mažiau kaip 10 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, smaugė nukentėjusiąją, taip jai padarydamas muštinę žaizdą dešiniojo žando gleivinėje, poodines kraujosruvas veide, krūtinėje, pilve, kairiame petyje ir kairiame žaste, abiejuose dilbiuose, šlaunų vidiniuose paviršiuose, pėdose, odos nubrozdinimus kairiame kelyje, kairėje blauzdoje, kairėje pėdoje. Atėmęs nukentėjusiajai galimybę priešintis ir ją išžaginęs, paėmė M. B. piniginę, iš jos pavogė 26 eurus monetomis ir iš nukentėjusiosios namų pasišalino, taip plėšimo būdu pagrobė svetimą, M. B. priklausantį turtą – 26 eurus grynųjų pinigų.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. V. K. apeliacinis skundas atmestinas

11. Pirmiausia pasisakytina dėl nuosprendžio dalies, kuria R. V. K. pripažintas kaltu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį. Laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino R. V. K. kaltu padarius nurodytą nusikalstamą veiką. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 149 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.

12. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios vyko lytiniai santykiai. Tokių santykių buvimą patvirtina tiek nuoseklūs nukentėjusiosios M. B. parodymai, tiek šios aplinkybės neneigia ir pats nuteistasis. Be to, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2019 m. birželio 21 d. specialisto išvados Nr. S 224/2019 (01) 1 punkte nustatyta, kad ant M. B. šortų rasti sperminio skysčio pėdsakai, nustatytas M. B. DNR profilis su 99,9999999999999996 procentų tikimybe bei R. V. K. DNR profilis su 99,994l procento tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyrišką liniją su R. V. K. nesusijusių asmenų (1 t., b. l. 98). Šie duomenys neabejotinai patvirtina lytinių santykių tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios buvimą.

16. Tad apibendrinant konstatuotina, jog byloje surinktų įrodymų visuma paneigia nuteistojo argumentus dėl nukentėjusiosios sutikimo lytiškai santykiauti, dėl ko laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino R. V. K. kaltu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį.

18. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 180 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Teismas pažymi, kad tiek įvykdant plėšimą, tiek įvykdant vagystę yra pagrobiamas svetimas turtas. Esminiu kriterijumi, pagal kurį atribojami šie du nusikaltimai, laikytinas veikos padarymo būdas. Teismų praktikoje yra nurodoma, kad kaip vagystė kvalifikuojamas slaptas ar atviras, tačiau tik nesmurtinis (nenaudojamas nei fizinis, nei psichinis smurtas bei kitaip neatimama galimybė nukentėjusiajam priešintis) svetimo turto pagrobimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-648/2015).

19. Nagrinėjamu byloje apeliantas pripažįsta pagrobęs svetimą turtą. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme R. V. K. parodė pas nukentėjusiąją ėjęs pinigų. Nors iš anksto ir nežinojo, ar pastaroji turi kokio turto ar pinigų, tačiau jį kamavo abstinencija, reikėjo pinigų narkotikams (3 t., b. l. 40-46). Tokie nuteistojo parodymai atskleidžia, kad dar iki ateinant pas nukentėjusiąją jau buvo susiformavęs nuteistojo siekis pagrobti svetimą turtą. Nors nuteistasis teigia, kad šį savo tikslą jis įgyvendino įvykdydamas vagystę, vis tik akivaizdu, kad tokie teiginiai yra subjektyvūs ir nepagrįsti. Šioje vietoje apeliantui primintina, jog kaip vagystė kvalifikuojamas slaptas ar atviras, tačiau, pabrėžtina, tik nesmurtinis svetimo turto pagrobimas, t. y. kai nenaudojamas nei fizinis, nei psichinis smurtas bei kitaip neatimama galimybė nukentėjusiajam priešintis. Nagrinėjamu atveju neginčytinai įrodyta, kad nuteistasis ne tik prieš nukentėjusiosios valią įsibrovė į pastarosios namus, iš vidaus užrakino duris, bet ir vartojo prieš M. B. fizinį smurtą, išsitraukė peilį ir, tokiu būdu atėmęs nukentėjusiajai galimybę priešintis, pagrobė svetimuose namuose rastus pinigus. Pats nuteistasis, kuris, beje, ir neginčija nei smurto naudojimo, nei peilio demonstravimo, apklausiamas negalėjo logiškai paaiškinti, kokiu kitu nei plėšimo tikslu naudojo anksčiau nurodytus veiksmus bei išsitraukė peilį. Antai, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis parodė: „kai paprašiau vandens atsigerti, nukentėjusioji man jo padavė. Vandenį gėriau lauke. Atsigėręs vandens aš nieko nesakiau, stvėriau jai už kaklo ir prasidėjo grumtynės prieškambaryje“. Dėl peilio nuteistasis aiškino: „peilį nukentėjusiajai parodžiau, kad gal ji nusiramintų. Aš negaliu paaiškinti, kokiu tikslu parodžiau jai peilį. Peilį išsitraukiau prieškambaryje, kai buvo grumtynės. Kai paėmiau peilį, aš nukentėjusiajai nieko nesakiau, aš tik parodžiau jai peilį“. Iš nukentėjusiosios M. B. parodymų akivaizdu, kad dėl panaudoto smurto ji buvo palaužta, negalėjo priešintis, pamačiusi ištrauktą peilį galvojo, kad nuteistasis ją „papjaus“. Byloje nustatyta, jog prieš nukentėjusiąją naudotas fizinis smurtas buvo intensyvus – jai nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 27 trauminiais poveikiais. Visa tai rodo, kad apeliantas savo nusikalstamam sumanymui – svetimo turto pagrobimui – pasirinko akivaizdžiai smurtinį būdą, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip plėšimas. Ta aplinkybė, kad nuteistajam paimant pinigus nukentėjusioji buvo tame pačiame kambaryje, matė, kaip R. V. K. nuo stalo paėmė piniginę ir susibėrė joje buvusias monetas, dar prašė nuteistojo, kad šis jai paliktų bent keletą eurų duonai, neprilyginama atvirosios vagystės situacijai, kadangi iki minėto pinigų paėmimo momento M. B. jau buvo palaužta fizinio smurto, įbauginta, jai buvo žinoma, kad nuteistasis turi peilį, kurį prieš tai pastarasis išsitraukęs demonstravo, be to, panaudojant tą patį fizinį smurtą ir taip atėmus galimybę pasipriešinti dar patyrusi ir lytinę prievartą (kaip nurodyta anksčiau, pastarieji veiksmai kvalifikuotini kaip atskiras nusikaltimas).

20. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde keliama prielaida esą nukentėjusioji jai nustatytus sužalojimus veido srityje patyrė ne dėl jo veiksmų, o anksčiau, kadangi, anot apelianto, pati jam pripažino veidą susižalojusi, nešdama malkas (atskilus malkos gabalui), tačiau toks apelianto bandymas paneigti dalį nukentėjusiajai padarytų sužalojimų vertintinas tik kaip pastarojo siekis sušvelninti savo veiksmus. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nukentėjusioji M. B. kategoriškai paneigė veidą susižalojusi pati. Nukentėjusioji parodė, kad įvykio dieną iki nuteistajam pasirodant jos namuose ji neturėjo jokių sužalojimų, muštinės žaizdos veide (kaip ir kiti nustatyti sužalojimai) buvo padarytos tik dėl nuteistojo smūgių, kairę akį išties buvo susižalojusi prieš 3 metus, tačiau įvykio dieną ji buvo sveika, apie tą susižalojimą pasakė tik tikėdamasi, kad nuteistasis jos pasigailės, prašė nebemušti, sakydama „nebemušk, nes mano gyvenime akis jau buvo sumušta, aš pristigsiu akies, „nebemušk, nes aš galiu apakti“ (3 t., b. l. 40-46). Specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai, taip pat ir muštinė žaizda dešiniojo žando gleivinėje, poodinės kraujosruvos veide padaryti iki pusės paros iki nukentėjusiosios apžiūros (nusikaltimai įvykdyti 2019 m. birželio 2 d., apie 17 val., nukentėjusioji apžiūrėta – 2019 m. birželio 3 d.), taip pat iš esmės neatmesta, kad nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 85-88).

21. Pasisakant dėl apeliaciniame skunde ginčijamos aplinkybės, kuria nuteistasis tikina pagrobęs ne 26 eurus, kaip konstatuota skundžiamame nuosprendyje, o tik 17 eurų, pažymėtina, kad tokia aplinkybė pagrįstai nustatyta, vadovaujantis nukentėjusiosios M. B. parodymais. Viso proceso metu nukentėjusioji nuosekliai įvardino būtent tokią sumą. Tiesa, iš parodymų matyti, kad M. B. teigė, kad piniginėje buvo būtent apie 26 Eur, t. y. iš ko galima numanyti, kad suma nebuvo įvardinta kategoriškai. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiosios buvo prašoma paaiškinti, kodėl ji nurodė tokią sumą. M. B. parodė, kad piniginėje buvo būtent 26 Eur, sumą ji žinojo dėl to, kadangi prieš dvi dienas apmokėjo elektros išlaidas, šiukšlių išvežimą, pripildė dujų balioną, žinojo, kiek buvo išleidusi ir kiek konkrečiai jai liko, žinojo, kad su tokia suma jai dar teks išgyventi iki mėnesio 12 d., kol bus pervesta pensija (3 t., b. l. 40-46). Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiosios parodymais, laikyti, kad ji pagrobtą sumą padidino 11 Eur, juo labiau, kad šiuo atveju tokia aplinkybė dėl pagrobto turto neturi jokios įtakos nusikalstamos veikos kvalifikacijai.

22. Taigi teisėjų kolegija pilnai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir dėl nuteistojo R. V. K. veiksmų kvalifikacijos pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad plėšimas įvykdytas įsibrovus į patalpą, panaudojant ne tik fizinį smurtą, bet ir peilį, kas yra plėšimą kvalifikuojantys požymiai.

23. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su jam paskirta bausme, mano ją esant per griežtą ir prašo bausmę sušvelninti. Visgi teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas bausmės klausimą išsprendė tinkamai (tiek skyrė tinkamas bausmes už atskirus nusikaltimus, tiek nepadarė klaidų jas bendrindamas). Kaip matyti, R. V. K. už BK 149 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą buvo paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra artima sankcijoje numatytai maksimaliai bausmei. Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, už kurią baudžiamasis įstatymas numato iki 7 metų laisvės atėmimą, teismas skyrė kone perpus mažiau, t. y. 4 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra tik kiek griežtesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Skirdamas bausmes ir nustatydamas jų dydį, teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė motyvus, kodėl nuteistajam yra skirtina griežtesnė laisvės atėmimo bausmės trukmė. Iš nuosprendžio motyvų matyti, jog teismas įvertino visumą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, kurios nulėmė už atskirus nusikaltimus skiriamas bausmes. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir jų visų iš naujo nekartoja. Papildomai pažymėtina tik tai, kad apelianto asmenybė yra aiškiai didesnio pavojingumo, R. V. K. yra pripažintas itin pavojingu recidyvistu, pastarasis tiek už išžaginimą, tiek už plėšimą jau anksčiau yra buvęs pripažintas kaltu. Nors teistumai už šias nusikalstamas veikas yra išnykę, tačiau apeliantas iš esmės nepertraukiamai daro kitus nusikaltimus, nuo 1991 m. nuolat atlieka laisvės atėmimo bausmes, o šioje nagrinėjamoje byloje nusikaltimus įvykdė praėjus vos 8 dienoms po to, kai buvo paleistas atlikęs ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, abiejų nusikalstamų veikų atveju nustatyta po dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Matyti, kad nuteistasis nėra linkęs daryti kritiškas išvadas, neturi jokio noro keistis, išėjęs į laisvę iš esmės nė nebandė rinktis kitokį gyvenimo būdą (nesikreipė socialinės paramos, nesiregistravo darbo biržoje, valkatavo, vartojo narkotines medžiagas), todėl nėra jokio juridinio pagrindo nustatyti švelnesnius laisvės atėmimo bausmės dydžius.

24. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo laikyti, jog skundžiamu nuosprendžiu bausmės subendrintos netinkamai. Pirmosios instancijos teismas išdėstė išsamius motyvus, kodėl nuteistojo V. R. K. įvykdytos nusikalstamos veikos sudaro realiąją nusikaltimų sutaptį. Atsižvelgiant į tai, jog apeliaciniame skunde nėra ginčijamos šios išvados, teismas jų iš naujo nekartoja. Pažymėtina tik tai, jog realioji nusikalstumų veikų sutaptis konstatuota pagrįstai. Nors nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarytos iš esmės tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje jos nebuvo vieningo nusikalstamo sumanymo dalis. Tokia išvada darytina įvertinus paties nuteistojo apeliacinės instancijos teisme duotus parodymus. Apklausiamas R. V. K. pripažino „pas nukentėjusiąją atėjau pinigų“, o tai, kaip jau minėta, rodo dar iki susitikimo su nukentėjusiąja susiformavusį R. V. K. siekį – pagrobti pinigus. Toliau nuteistasis teigia, kad „atsigėręs vandens aš nieko nesakiau, stvėriau jai už kaklo ir prasidėjo grumtynės prieškambaryje“, kas rodo, jog nuteistasis smurtiniu būdu ėmė įgyvendinti savo sumanymą. Dar vėliau nuteistasis teigia, kad „po smūgių užėjom toliau į kambarį ir aš pasiūliau pasimylėti“. Iš viso to matyti, kad nuteistasis lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja nusprendė tik tada, kai faktiškai jau buvo įgijęs realią galimybę įgyvendinti savo pirminį sumanymą, t. y. apiplėšti nukentėjusiąją, kuri po daugkartinių smūgių sudavimo ir išsitraukto peilio buvo palaužta ir neturėjo jokios galimybės priešintis. Nekyla abejonių, kad apelianto siekis patenkinti lytinę aistrą buvo naujai susiformavęs papildomas pastarojo sumanymas, o ne pirminio nusikalstamo sumanymo apiplėšti nukentėjusiąją dalis. Iš nukentėjusiosios parodymų taip pat matyti, kad M. B. nuteistasis liepė rengtis jau po to, kai ši buvo sumušta, kai nuteistasis buvo išsitraukęs peilį, kurį demonstruodamas reikalavo pinigų ir kurį atgal paskui paslėpė, tada, kai nukentėjusioji nuėjo į kitą kambarį, iš ko aišku, jog apeliantas turėjo visas galimybes nekliudomai pagrobti iš nukentėjusiosios namų svetimą turtą, tačiau to nedarė, o pareikalavo lytinių santykių ir nukentėjusiąją prieš šios valią išžagino. Bylos aplinkybės rodo, kad aptariamo įvykio metu buvo susiformavę du tarpusavyje atskiri nuteistojo siekiai – pagrobti pinigus ir patenkinti savo lytinę aistrą, kas lemia nesant pagrindo konstatuoti idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį ir atitinkamai apeliantui palankesniu būdu (apėmimo) bendrinti bausmes.

25. Taigi nustačius realiąją nusikalstamų veikų sutaptį už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės turi būti bendrinamos sudėjimo būdu, jas sudedant visiškai arba iš dalies. Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas neįtvirtina taisyklės, kada bausmės turi būti sudedamos visiškai, o kada tik iš dalies. Vadinasi, būtent teismas nuspendžia, kokia apimtimi bausmės turi būti sudedamos, tokį savo sprendimą pagrindžiant aiškiais motyvais. Pagal teismų praktiką sprendžiant šį klausimą atsižvelgiama į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-578/2012). Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas sprendimą parinkti visišką bausmių sudėjimą grindė nusikaltimų padarymo aplinkybėmis ir kaltinamojo asmenybe. Konkretesnių motyvų teismas šioje dalyje nenurodė, tačiau, kaip galima suprasti, jie iš esmės atitinka tuos, kurie išdėstyti motyvuojant skirtinas bausmes už padarytus nusikaltimus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su nuteistajam R. V. K. pritaikytų visišku bausmių sudėjimo būdu. Nustatytos aplinkybės rodo, kad apeliantas yra itin pavojingas visuomenei, nerodo nė menkiausio noro taisytis, todėl yra būtina pastarąjį izoliuoti nuo visuomenės pagrįstai ilgesniam laikotarpiui.

26. Apeliaciniame skunde yra keliamas klausimas dėl būtinumo skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo skirti minėtą ekspertizę. Analogiškas prašymas dėl ekspertinio tyrimo paskyrimo buvo reiškiamas ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Nuteistojo gynėjas savo ruožtu taip pat pabrėžė esant abejones dėl nuteistojo pakaltinamumo. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ši aplinkybė buvo grindžiama nuteistajam įvykio metu kilusiu pykčio proveržiu, kuris esą ir galėjo nulemti jo negebėjimą visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų esmę ir (ar) juos valdyti. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvuotai pasisakė, kodėl nėra pagrindo skirti prašomą teismo psichiatrijos ekspertizę, su tokiais teismo argumentais nesutikti negalima (2 t., b. l. 159-163, 167-174). Tenka pastebėti, kad prašymas dėl ekspertizės skyrimo nebuvo grindžiamas jokiais objektyviais duomenimis, kurie leistų kelti pagrįstas abejones dėl nuteistojo pakaltinamumo. Nors byloje yra duomenys, kad R. V. K. buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje (diagnozuotas patologinis asmenybės vystymasis), tačiau toks faktas buvo daugiau prieš 36 metus (2 t., b. l. 87). Po nurodyto patalpinimo į VšĮ Respublikinę psichiatrijos ligoninę, byloje nėra daugiau jokių duomenų, kad apeliantas būtų bent kada dar gydęsis psichikos ligas (tai, kad daugiau nesigydė, nuteistasis pripažino ir pats apeliacinės instancijos teisme, tiesa, teigė, kad vienoje iš ankstesnių bylų jam buvo atliekama teismo psichiatrijos ekspertizė, tačiau jis pripažintas pakaltinamu). Iki pirmosios instancijos teismui priimant šį apkaltinamąjį nuosprendį, R. V. K. buvo priimti dar 9 apkaltinamieji nuosprendžiai, nepakaltinamumas nė karto nekonstatuotas. Be to, R. V. K. iki pat 2019 m. gegužės 24 d. atliko ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau, nei priimant nuosprendį, pagal kurį iki nurodytos datos atliko bausmę, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nebuvo jokio pagrindo abejoti dėl nuteistojo pakaltinamumo, nėra ir duomenų, kad pataisos įstaigos administracijai būtų kilę kokių nors įtarimų dėl nuteistojo psichikos būsenos ar jo neadekvataus elgesio. Skundą nagrinėjančiam teismui taip pat nėra žinomos tokios aplinkybės (jų nenurodo ir gynybos pusė), dėl kurių nuteistojo psichikos būklė būtų galėjusi ženkliai pablogėti per trumpą laikotarpį nuo jo paleidimo iš pataisos įstaigos iki naujų nusikalstamų veikų padarymo. Tad, atsižvelgiant į aptartus argumentus, darytina išvada, jog nėra pagrindo abejoti nuteistojo pakaltinamumu ir šioje byloje nebuvo jokio pagrindo skirti teismo psichiatrijos ekspertizę.

27. Apeliaciniame skunde nuteistasis reiškia pretenzijas ir dėl to, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama jį pašalinus iš teismo posėdžių, ką nuteistasis vertina kaip teismo susidorojimą su juo. Šioje vietoje, matyt, tenka apeliantui priminti, jog kaltinamasis, kaip ir kiekvienas kitas proceso dalyvis, baudžiamajame procese turi ne tik teises, bet ir pareigas, viena kurių – laikytis teisiamojo posėdžio tvarkos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 259 straipsnio 1 dalimi, kaltinamasis, kuris nepaisydamas teisiamojo posėdžio pirmininko įspėjimo vėl pažeidžia posėdžio tvarką ar parodo nepagarbą teismui, teismo nutartimi gali būti laikinai arba visam laikui pašalintas iš posėdžių salės. Byloje esantis 2019 m. rugsėjo 30 d. vykusio teisiamojo posėdžio protokolas (2 t., b. 159-163), taip pat Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO patalpintas to paties teisiamojo posėdžio garso įrašas akivaizdžiai patvirtina, kad R. V. K. nesilaikė teisiamojo posėdžio tvarkos, necenzūriniais žodžiais žemino nukentėjusiąją, grasino ją nužudyti, dėl nederamo elgesio pastarasis teisiamojo posėdžio metu buvo ne kartą įspėtas, pakartotinio įspėjimo metu teisėjai nurodė ir toliau nenusiteikęs elgtis tinkamai, pareiškė nenorintis būti teismo salėje ir nebūsiantis (matyti, kad net ir išvestas iš posėdžių salės pasipriešino konvojaus pareigūnams, dėl ko buvo iškviesta policija). Esant tokioms aplinkybėms, teismas turėjo objektyvų pagrindą pašalinti R. V. K. visam laikui iš posėdžių salės, toks veiksmas nelaikytinas jo procesinių teisių pažeidimu.

28. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis ir neišdėstė argumentų dėl skundžiamo nuosprendžio dalies, kuria išspręstas civilinis ieškinys, visgi apeliacinės instancijos teisme R. V. K. pareiškė, kad nukentėjusiajai priteista 5 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti yra pernelyg didelė. Apeliacinės instancijos teismas su tokia nuteistojo pozicija nesutinka. Nustatyta, kad prieš nukentėjusiąją buvo padarytos dvi tyčinės nusikalstamos veikos, dėl kurių buvo pažeistos ypač jautrios įstatymo saugomos vertybės – nukentėjusiosios sveikata ir jos seksualinio apsisprendimo laisvė (šiuo atveju lytinė prievarta panaudota prieš garbaus amžiaus nukentėjusiąją). Prieš nukentėjusiąją naudotas fizinis smurtas buvo intensyvus (specialisto išvada nustatė, jog sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 27 trauminiais poveikiais), jai buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir didžiules dvasines kančias, stresą, išgąstį, pabrėžtina, kad nusikaltimai įvykdyti nukentėjusiosios namuose, kuriuose asmuo paprastai turi jaustis labiausiai saugus, todėl šiuo atveju nukentėjusiosios nesaugumo jausmas yra ženkliai didesnis (nukentėjusioji neslėpė bijanti būti savo pačios namuose, prie kiekvieno lango laiko pasidėjusi po kirvį ar plaktuką). Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nustatyta 5 000 Eur suma yra tinkamo dydžio, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, dėl ko sumažinti neturtinės žalos dydį nėra jokio pagrindo.

29. Dėl civilinio ieškinio dalies, susijusios su turtinės žalos išsprendimu, apeliantas argumentų neišsakė. Atsižvelgiant į tai, kad pastarasis ginčijo plėšimo metu pagrobtų pinigų sumą, tvirtindamas pagrobęs ne 26 Eur, o tik 17 Eur, galima numanyti, kad būtent tokio dydžio sumos priteisimą laikytų tinkamu turtinei žalai atlyginti. Vis dėlto skundžiamu nuosprendžiu buvo konstatuota pagrobus 26 Eur, apeliacinės instancijos teismas ankstesniais argumentais pasisakė, kad tokia aplinkybė nustatyta teisingai, teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios parodymais, todėl atitinkamai nėra pagrindo mažinti ir priteistą turtinės žalos dydį.

30. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino R. V. K. kaltu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį. Skundžiamu nuosprendžiu teismas taip pat tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą skirdamas bausmes ir jas bendrindamas, teisingai išnagrinėjo civilinį ieškinį, pagrindo abejoti nuteistojo pakaltinamumu nėra, procesinės teisės nepažeistos, kas atitinkamai leidžia daryti išvadą, jog nuteistojo R. V. K. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. V. K. apeliacinį skundą atmesti.