- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-22
- Bylos Nr.
- 2S-796-198/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05011-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- L. M.
- Atsakovas
- O. D. V.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-796-198/2012
Teisėjas Arvydas Jasonas Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05011-2012-5
2012 m. lapkričio 22 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6047-837/2012 pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovei O. D. V. dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo ir nuosavybės dalių pakeitimo ir atsakovės O. D. V. priešieškinį ieškovei L. M. dėl turto dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
atsakovė O. D. V. priešieškiniu prašė teismą atidalinti jai tenkančio gyvenamojo namo dalį ir priteisti jos asmeninėn nuosavybėn 95,49 kv. m. sudarančias patalpas. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – taikyti areštą gyvenamajam namui, esančiam Audėjų g. 9, Panevėžio m.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atsakovės prašymą patenkino iš dalies. Nurodė, kad pareikštas reikalavimas dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl perleidus minėtą turtą galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas. Kadangi turto arešto taikymo procedūra sudėtinga ir brangi, be to, apribojimai įkeisti, išnuomoti turtą neturi reikšmės sprendžiant turto atidalijimo klausimą, teismas konstatavo, kad pakanka taikyti vieną laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai neatlikęs preliminaraus priešieškinio pagrįstumo vertinimo, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios neužtikrina būsimo teismo sprendimo vykdymo, nutarties argumentus nukopijavo iš santuokos nutraukimo bylos, nesiaiškino ir nesivargino nustatyti, kieno prašymu laikinosios apsaugos priemonės taikomos. Mano, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės niekaip nesusijusios su pareikštais reikalavimais. Teigia, kad ginčo turto naudojimosi tvarka nėra nustatyta, todėl perleidus jai priklausančią dalį turto kitam asmeniui, pirkėjas neįgytų daugiau teisių nei pati turi ir perimtų jos teises civilinėje byloje. Nurodo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra betikslės, neužtikrina būsimo, galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, nepagrįstai varžo ieškovės teises ir teisėtus interesus. Teigia, kad be atsakovės žinios negali perleisti jai priklausančios turto dalies, todėl perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė nekyla. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas gynė tik atsakovės teises, nesigilino į situaciją, nepaisė šalių interesų pusiausvyros, tuo pažeidė LR CPK 6 str., LR Konstitucijos 29 str.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą, atsakovė O. D. V. ieškovės skundą prašo atmesti. Nurodo, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nevertina ar pagrįstai asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, gali tikėtis jam palankaus teismo sprendimo. Vertinama grėsmė, jog galimas palankus šaliai sprendimas nebus įvykdytas. Ieškovė nepagrįstai akcentuoja ginčo turto perleidimo negalimumą be atsakovės žinios, kadangi bendraturčio pirmumo teisė įsigyti parduodamas turto dalis taikoma pirkimo-pardavimo sandoriams, o kitiems turto perleidimo sandoriams minėta nuostata netaikoma. Pažymi, kad įstojus į bylą naujai šaliai, vietoje ieškovės, bylinėjimosi procesas užsitęstų, kas pareikalautų didesnių bylinėjimosi išlaidų. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė nepateikia įrodymų ir garantijų, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įvykdytas. Ieškovės skunde išvardintos skundžiamos nutarties klaidos dėl rašymo netikslumų parodo nesant pakankamų skundžiamos nutarties nepagrįstumo motyvų ir laikytinos tik rašymo apsirikimu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis įpareigoja teismą priimant procesinį sprendimą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Tačiau spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia ar tuo atveju jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti teismo sprendimą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima ar yra tokios grėsmės tikimybė (CPK 144 str. 1 d.).
Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovė O. D. V. priešieškinyje teismui nurodė, kad, siekiant užkirsti kelią tolimesniam bylinėjimui, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės pašalintų arba minimaliai sumažintų priešpriešą tarp ginčo šalių (b. l. 13-17). Prašė teismą atidalinti jai tenkančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., dalį ir priteisti 95,49 kv. m. sudarančias patalpas bei 1 943,23 Lt piniginę kompensaciją už mažiau tenkančią pastato dalį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė L. M. valdo dalinės nuosavybės teise gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., todėl neatmestina, kad ieškovė jai priklausančią ginčo turto dalį gali perleisti tretiesiems asmenims, o patenkinus O. D. V. priešieškinio reikalavimus, t. y. turto dalį atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas (CK 4.96 str.), o į bylą įstojus pirkėjui, bylos nagrinėjimas pernelyg užsitęstų ,pareikalautų didesnių išlaidų. Apie ketinimus perleisti dalį ginčo turto patvirtina atsakovės nurodytos aplinkybės dėl galimų pirkėjų ginčo namo apžiūros. Ieškovė šių aplinkybių nepaneigė. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja jog vien teismo įsitikinimas, kad egzistuoja reali grėsmė, jog šalis gali ginčo objektą perleisti ar kitaip suvaržyti, yra pakankamas pagrindas tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė ginčo turto areštą. Apeliantės teiginiai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nepagrįstai varžo ieškovės teises ir teisėtus interesus, pirmosios instancijos teismas gynė tik atsakovės teises, nesigilino į situaciją, nepaisė šalių interesų pusiausvyros, atmestini. Kaip aukščiau minėta, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nevertina reikalavimų pagrįstumo, be to, apeliantė nenurodė, kaip konkrečiai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės varžo jos teises ir teisėtus interesus. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas ginčo turto areštą nesuvaržė apeliantės teisių ir teisėtų interesų labiau nei būtina, todėl teigti, jog buvo pažeistas šalių pusiausvyros principas, nėra pagrindo. Skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje netinkamai įvardintos proceso šalys bei netiksliai nurodytos bylos aplinkybės nelaikytinos priežastimi panaikinti nutartį, nes iš esmės teismas pasisakė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, turtą atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir tai laikytina rašymo apsirikimu (CPK 276 str.).
Dėl paminėtų motyvų, naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.