Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-05-02 · Civilinė byla Nr. e2-11291-433/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-02
Bylos Nr.
e2-11291-433/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Juozėnas
Ieškovas
UAB „Julianus Inkaso“
Atsakovas
A. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-11291-433/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05860-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLietuvos Respublikos vardu2018 m. gegužės 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Julianus Inkaso“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui A. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 000,00 Eur negrąžintą kreditą, 727,99 Eur sutartines palūkanas, 155,52 Eur dydžio delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nepavykus įteikti atsakovui procesinių dokumentų nurodytu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimai dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – procesinius dokumentus siunčiant deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir laikant juos įteiktais praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad pranešimas atsakovui paliktas 2018 m. kovo 12 d., procesiniai dokumentai atsakovui laikytini įteiktais 2018 m. balandžio 12 d. Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įformintų atsiliepimų į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pradinis kreditorius UAB „Nordecum“ ir atsakovas 2015 m. gruodžio 24 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. PS955643 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu pradinis kreditorius suteikė atsakovui 1 000,00 Eur vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti paskolą ir vykdyti kitus Sutartyje numatytus įsipareigojimus. Kadangi atsakovas sutartinio įsipareigojimo grąžinti pradiniam kreditoriui kreditą dalimis tinkamai nevykdė, liko skolingas 1 000,00 Eur negrąžinto kredito. Byloje duomenų, kad atsakovas būtų padengęs susidariusį įsiskolinimą nėra (CPK 178 straipsnis).

Ieškovas nurodo, jog UAB „Julianus Inkaso“ su pradiniu kreditoriumi UAB „Nordecum“ 2017 m. gegužės 30 d. sudarytos Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu įgijo reikalavimą į perleistą įsiskolinimą, susidairiusį atsakovo vardu pagal paskolos (vartojimo kredito) sutartį.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieškinyje teigiama, jog atsakovas buvo informuotas apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą 2017 m. birželio 29 d. pranešimu Nr. 702387924; be to, atsakovas apie reikalavimo perleidimą informuotas ieškovui pareiškus šį ieškinį teisme bei prie ieškinio pateikus reikalavimo perleidimą patvirtinančius rašytinius įrodymus.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad 2015 m. gruodžio 24 d. vartojimo kredito sutarties pagrindu tarp pradinio kreditoriaus UAB „Nordecum“ ir atsakovo buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Ieškovas nurodo, kad negrąžinto kredito suma yra 1 000,00 Eur, sutartinės palūkanos 727,99 Eur. Vartojimo kredito sutarties specialiojoje dalyje numatyta, kad bendra grąžinama kredito suma yra 1 320,00 Eur, todėl atsižvelgiant į tai, ieškovui priteistina negrąžinto kredito ir sutartinių palūkanų bendra suma yra ne 1 727,99 Eur, o 1 320,00 Eur.

CK 6.71 straipsnio 1 dalis numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Atsakovas Sutarties 8.3. punktu už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną įsipareigojo mokėti pradiniam kreditoriui UAB „Nordecum“ 0,05 procentų dydžio delspinigius už Sutarties nevykdymą. Kadangi atsakovas savo sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai iš atsakovo priskaičiuotus 155,52 Eur dydžio delspinigių už apmokėjimo termino praleidimą (už 180 dienų) yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; etc.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku grąžinti gautą paskolą, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (1 475,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. vasario 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimus patenkinus iš dalies, jam iš atsakovo priteistina proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (78,34 proc.) 172,22 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktai, 98 straipsnis).

Iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Julianus Inkaso“, juridinio asmens kodas 300115639, naudai: 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) skolos, 320,00 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų) palūkanų, 155,52 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus, 52 euro ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 475,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. vasario 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 172,22 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt du eurus, 22 euro ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Išaiškinti atsakovui, kad jis per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Už pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą mokamas žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 3 ir 7 dalis.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas ` Edvardas Juozėnas