Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-06-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1521-817/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-06-01
Bylos Nr.
1-1521-817/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13104-2022-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Gavelytė-Kalytienė
Kaltinamasis
M. Š.
Advokatai
Janas Kučy
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1521-817/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13104-2022-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6; 1.2.25.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė,sekretoriaujant Deimantei Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui,kaltinamajam M. Š., jo gynėjui advokatui Janui Kučynskiui (Jan Kučynski),laiduotojai D. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso, ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal verslo liudijimą, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Š. neblaivus vairavo transporto priemonę, o būtent: jis 2022 m. balandžio 16 d., apie 20.06 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,55 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais M. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. Š. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, paaiškino, kad dirbo draugo sklype, netoli (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Baigus darbus draugas pasiūlė atšvęsti darbų baigimą. Trise išgėrė du butelius po 0,7 l. Jautėsi išgėręs, tačiau vis tiek sėdo į jam priklausantį automobilį ir išvažiavo namo į (duomenys neskelbtini), atstumas iki namų buvo apie 8 km, važiavo vienas. Kai policija jį sustabdė pasireiškė suvartoto alkoholio poveikis. Supranta, kad sukėlė pavojų sau ir kitiems, draugė buvo tik baigusi darbą, todėl negalėjo atvažiuoti jo paimti. Supranta, kad galėjo išsikviesti taksi, kodėl to nepadarė, nežino. Kodėl jį sustabdė policiją, nežino, tuo metu reido nebuvo, pareigūnams nesipriešino. Vairuotojo pažymėjimą turi jau apie 15 metų, pirmą kartą vairavo girtas. Šis įvykis bus jam gera pamoka. Vairuotojo pažymėjimas buvo jo darbo įrankis, kai jo neteko, darbo procesas tapo apsunkintas, dabar į darbą jį vežioja tėtis. Dėl baudų už greičio viršijimą paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), kur yra šviesoforas, stengiasi važiuoti lėtai, tačiau kartais nesužiūri, jog viršija 5 km/val., o toks viršijimas jau yra fiksuojamas. Automobilio galingumas 126 kW, jis taip pat susijęs su greičio viršijimu, kadangi net važiuojant laisva pavara, esant mažiausiam pagreitėjimui greitis pakyla. Prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jo mamos D. Š. priežiūrai. Nurodė, kad padarė išvadas, pažada ateityje nenusikalsti. Su tėvais sutaria gerai, kartais padeda susitvarkyti sodą, šienauja jį, kai tėtis buvo patyręs traumą, vežiojo jį ir mamą. Tėvai gyvena (duomenys neskelbtini), kiekvieną vakarą užvažiuoja pas juos, ten taip pat laiko savo darbo įrankius. Sutinka su automobilio konfiskavimu. Papildomai nurodė, kad jo atlyginimas į rankas 1 400 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu laiduotoja prašanti būti D. Š. prašė kaltinamąjį M. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį jos priežiūrai. Nurodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus, gyvena 5 km atstumu vienas nuo kito, matosi kiekvieną dieną po kelis kartus. Sūnus visada jai padeda, yra labai geras vaikas. Apie jo padarytą nusikalstamą veiką sužinojo balandžio 16 d., apie 20 val., kai vyrui paskambino pareigūnai ir pasakė, kad sūnus padarė nusikaltimą. Kalbėjo su sūnumi apie įvykį. Jis negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė, pati neįsivaizduoja, kaip taip atsitiko. Jos sūnus įprastai alkoholio nevartoja, po įvykio iš viso alkoholio atsisakė. Kartu su vyru užsiima prekyba drabužiais pagal patentą. Turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau nevairuoja, administracine tvarka nebausta. Sūnus yra baustas už KET pažeidimus, žino, kad yra tempęs priekabą be techninės apžiūros, taip pat viename ruože (duomenys neskelbtini) yra viršijęs greitį, nors įprastai sūnus važinėja tvarkingai, nėra greičio mėgėjas. Jo pažeidimus vertina blogai, visada perspėja, kad žiūrėtų ženklus. Mano, kad yra sūnui autoritetas, jis niekada nėra atsisakęs jai padėti. Galėtų daryti jam teigiamą įtaką, būtent ji pastūmėjo sūnų atsisakyti alkoholio vartojimo, tikisi, kad ateityje jokių problemų nekils.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. Š. prisipažinimo ir jo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

2022 m. balandžio 20 d. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. Š. parodė, kad dėl inkriminuojamos nusiklastomos veikos savo kaltę pripažįsta visiškai. 2022 m. balandžio 16 d., nuo pat ryto, maždaug nuo 10 val. savo automobiliu „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo pas savo draugą R., kuris (duomenys neskelbtini) nusipirko sklypą ir statosi namą. Visą dieną buvo pas savo draugą (duomenys neskelbtini), padėjo jam su statybos darbais. Maždaug apie 18 val. baigė statybos darbus, kurie buvo suplanuoti šiai dienai. Baigus darbus, R. pasiūlė atšvęsti tai, ką pavyko šiandien padaryti. Jis išgėrė, nepamena kiek, tačiau atrodo, apie du butelius 0,7 l talpos degtinės. Visi gėrė „Lithuania“ degtinę. Po išgertuvių, maždaug 19.30 val., nežino dėl kokios priežasties, jis pats atsisėdo į savo automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo iki savo namų. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, jį sustabdė policijos pareigūnai. Žino, kad blogai pasielgė, galėjo atvažiuoti namo su taksi arba paprašyti savo draugės, kad jį atvežtų. Labai gailisi, kad vairavo automobilį neblaivus (b. l. 44-46).

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, 2022 m. balandžio 16 d. 19.50 val. Bendrajam pagalbos centrui pranešėjas R. Š. pranešė, kad matė, kaip prieš 2 min. į automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), juodą universalą, įsėdo neblaivus vyras ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) (b. l. 7).

2022 m. balandžio 20 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Įrašo pavadinimas BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2022 m. balandžio 16 d. 19:50:04). Garso įraše užfiksuota, kad į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs R. Š. pranešė, jog ką tik matė, kaip šalia jo namo (duomenys neskelbtini) girtas vyras įsėdo į automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), juodą universalą ir „visiškai kominis išvažiavo su mašina“. Pranešėjas nurodė, kad „jie čia trise gėrė, atsisėdo ir išvažiavo“, į automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsisėdo tik vienas vyras, jis išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo link pagrindinės gatvės, galimai (duomenys neskelbtini), tikriausiai važiuos link Vilniaus (b. l. 8-9).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-o būrio vyriausiosios patrulės E. Č. 2022 m. balandžio 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. balandžio 16 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu S. B., apie 19.50 val., iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) į automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos universalą įsėdo neblaivus vairuotojas ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Važiuodami (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), sankryžoje (duomenys neskelbtini) pamatė prie šviesoforo sustojusį minėtą automobilį. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, automobilis pajudėjo ir jie jį sustabdė adresu (duomenys neskelbtini). Priėjus prie vairuotojo, akivaizdžiai matėsi, kad jis yra neblaivus. Paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo M. Š. Bendraujant su vairuotoju, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Paklausus, ar vairuotojas vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsakė, kad vartojo prieš pusvalandį, išgėrė pusę alaus skardinės. Patikrinus vairuotojo blaivumą alkotesteriu, pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 2,55 promilių neblaivumas, antru pūtimu nustatytas 3,01 promilių neblaivumas. Automobilio salone matėsi daug taros nuo alaus ir kitų alkoholinių gėrimų. Automobilis buvo priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Vilniuje, Minsko pl. 21, vairuotoją iš įvykio vietos pasiėmė jo tėvas ir draugė. Filmuota Body 1815 (b. l. 10).

2022 m. balandžio 16 d. Neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad M. Š. patikros alkotesteriu Dräger Alcotest 7510, Nr. ARFM-0207 (patikros sertifikato Nr. 1540532), pirmą kartą – 2022 m. balandžio 16 d., apie 20.06 val., buvo nustatytas 2,55 promilių girtumas, antrą kartą – 2022 m. balandžio 16 d., apie 20.22 val., buvo nustatytas 3,01 promilių girtumas (b. l. 36).

Patikros alkotesterio Dräger Alcotest 7510, Nr. ARFM-0207, ir patikros sertifikato Nr. 1540532 duomenys patvirtina, kad M. Š. pirmą kartą – 2022 m. balandžio 16 d., apie 20.06 val., buvo nustatytas 2,55 promilių girtumas, antrą kartą – 2022 m. balandžio 16 d., apie 20.22 val., buvo nustatytas 3,01 promilių girtumas (b. l. 33-35).

VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas yra M. Š. (b. l. 20-21).

Žemesnės instancijos teismas

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio „Audi A6“ (gamybos metai – 2006 m.), kaina 2022 m. balandžio mėnesį su PVM buvo 3 810 Eur, be PVM buvo 3 009,90 Eur (b. l. 22).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo suvokia savo nusikaltimo pavojingą pobūdį ir nori taip veikti. Pažymėtina ir tai, kad nors aptariama norma nėra blanketinė, pakanka paties fakto, kad asmuo vairavo neblaivus, kai jo kraujyje nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, vis tik ir Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo M. Š. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis M. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai ir parodė, kad jis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepaisant to, jog suvokė, kad yra išgėręs. Tokie kaltinamojo M. Š. parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma: neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys ir alkotesterio Dräger Alcotest 7510, Nr. ARFM-0207 duomenys, iš kurių matyti, jog M. Š. 2022 m. balandžio 16 d., apie 20.06 val., buvo nustatytas 2,55 promilių girtumas (b. l. 33-35, 36), policijos registruojamų įvykių registro duomenys, kuriose užfiksuotas pranešimas apie girtą vairuotoją (b. l. 7), kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota skambučio Bendrajam pagalbos centrui, kurio metu pranešta apie girtą vairuotoją, garso įrašo apžiūra (b. l. 8-9), tarnybinis pranešimas (b. l. 10) ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys. Šių surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visiškai pakanka išvadai, kad M. Š. neblaivus vairavo transporto priemonę, o būtent: jis 2022 m. balandžio 16 d., apie 20.06 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,55 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes yra pagrindo konstatuoti, kad M. Š. nurodytą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia ir jo padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Kaltinamojo M. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. Š. ir jo gynėjas advokatas Janas Kučynskis prašė atleisti M. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant kaltinamojo mamą D. Š. Analogišką prašymą teisiamojo posėdžio metu išreiškė ir laiduotoja prašanti būti D. Š.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010, 2K-221-693/2017, 2K-289-693/2019 ir kt.). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Sprendžiant klausimą dėl galimybės atleisti M. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas pirmiausia pažymi, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau baudžiamojon atsakomybėn traukiamas nebuvo (b. l. 62), administracine tvarka baustas (b. l. 57-61). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus bei kreipdamasis į teismą paskutiniu žodžiu, M. Š. savo kaltę pripažino, gailėjosi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Teismas, įvertinęs M. Š. parodymų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme turinį, sprendžia, jog jis nuoširdžiai pripažino, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus, papasakojo esmines faktines veikos aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykdyto nusikaltimo. Šiuo atveju nusikaltimu žala nepadaryta, civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Taigi egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Paskutinė sąlyga, kurią būtina konstatuoti taikant BK 40 straipsnio nuostatas, yra pagrindas manyti, jog kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip minėta, nusikalstama veika žala nepadaryta, todėl tikslinga aptarti, ar šioje byloje teismas gali daryti išvadą, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis M. Š. anksčiau neteistas. M. Š. praeityje yra padaręs administracinių nusižengimų, susijusių su KET pažeidimais, tačiau, teismo vertinimu, vien tai, kad jis yra baustas administracine tvarka, įvertinus administracinių nusižengimų pobūdį, nagrinėjamu atveju negali nulemti išvados dėl laidavimo instituto taikymo negalimumo, nes byloje nėra jokių kitų aplinkybių, leidžiančių abejoti tuo, jog kaltinamasis ateityje elgsis tinkamai ir nebenusikals. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, įvykdytus veiksmus vertina neigiamai, iš kaltinamojo paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu yra pagrindo manyti, jog jis tikrai suvokia savo elgesio pavojingumą, be to, suvokia, jog ateityje privalo elgtis tinkamai, laikytis KET reikalavimų. Kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, vykdo individualią veiklą (b. l. 56), byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis būtų kada nors gydęsis nuo priklausomybės ligų, kaip parodė jo motina, po įvykio visiškai nebevartoja alkoholio. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamasis M. Š. padarė tinkamas išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu konstatuotina esant visas būtinąsias sąlygas, numatytas BK 40 straipsnyje, leidžiančias atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apklausta laiduotoja prašanti būti kaltinamojo mama D. Š. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sūnus, su juo sutaria gerai, jų santykiai yra artimi, gyvena 5 km atstumu vienas nuo kito, matosi kiekvieną dieną po kelis kartus, sūnus visada jai padeda. Vertindamas, ar D. Š. yra tinkama laiduotoja, teismas atsižvelgia į tai, jog ji yra garbaus amžiaus, vykdo individualią veiklą ir gauna senatvės pensiją, neteista. M. Š. ir D. Š. nors ir negyvena kartu, tačiau jie palaiko itin glaudų ryšį, matosi beveik kiekvieną dieną, padeda vienas kitam. Pastebėtina, kad nuolatinis ryšio palaikymas, tarpusavio pagalba, sprendžiant įvairias gyvenimiškas problemas, moralinis vienas kito palaikymas, pasitikėjimo vienas kitam demonstravimas, pagarbus bendravimas yra veiksniai, kurie paprastai daro teigiamą įtaką santykius palaikantiems asmenims. Būtent tokį teigiamą poveikį, teismo vertinimu, D. Š. ir darys M. Š. Atsižvelgdamas į duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad D. Š. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam M. Š.

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, visas BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, sprendžia jog yra tikslinga kaltinamajam M. Š. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 2 (dvejiems) metams atitiks proporcingumo ir teisingumo kriterijus. Taigi M. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas ir įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Įstatymas neriboja baudžiamojo poveikio priemonių skaičiaus, kuris gali būti pritaikytas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamieji įstatymai nedraudžia skirti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones. Jei skiriama dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, jos turi būti tarpusavyje suderinamos. Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-287-1073/2018).

Teismo vertinimu, baudžiamojo proceso prevencinei paskirčiai įgyvendinti M. Š. skirtinos dvi baudžiamosios poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise; pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio, konfiskavimas. Vien tik asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, neskiriant minėtų baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju neleistų pasiekti BK 281¹ straipsniu įtvirtinto tikslo, siekio apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei nuo jų atgrasyti.

Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės

Prokuroras teismo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – 2 (dvejų) metų terminui.

BK 67 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš tokių baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų – ir teise vairuoti transporto priemones) (BK 68 straipsnis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Pažymėtina, jog vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Kaltinamasis M. Š. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemones, vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,55 promilių etilo alkoholio koncentracija, kuri žymiai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Vairuoti kaltinamasis nusprendė, nors prieš tai vartojo nemažą kiekį stipraus alkoholio bei nekreipdamas dėmesio į tai, kad jautėsi apsvaigęs ir suprato, kad tokios būklės vairavimas kelia pavojų tiek jam, tiek aplinkiniams. Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą bei atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Administracinių nusižengimų kodeksas už vairavimą neblaiviam iki 1,5 promilės (t. y. už panašią mažesnio pavojingumo veiką) nustato privalomą skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į prevencinį uždraudimo naudotis specialia teise taikymo tikslą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dvejų) metų terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 20 d. (b. l. 47-48, 49) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė sudarys galimybę kaltinamajam dar kartą įvertinti savo veiksmus bei motyvuos ateityje laikytis teisės aktų reikalavimų ir nebenusikalsti.

Dėl konfiskuotino turto ir jo vertės nustatymo

Prokuroras teismo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018 ir kt.).

Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl turto konfiskavimo baudžiamosiose bylose, kuriose kaltinamasis, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, matyti, jog vien faktas, kad buvo pritaikytas laidavimas, nesudaro pagrindo teismui netaikyti turto konfiskavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-136-699/2018). Matyti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas netaiko turto konfiskavimo tais atvejais, kai tai aiškiai prieštarauja proporcingumo principui. Vertinama kaltinamojo sveikatos būklė, veikos pavojingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-35-719/2018 ir kt.). Teismų praktikoje gausu atvejų, kai asmenys, vairavę transporto priemones neblaivūs, nesukėlę eismo įvykio, yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bet jų atžvilgiu vis tiek yra taikomas transporto priemonės konfiskavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-302-1073/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis neturi teistumo. Neskyrus kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimo taikymas šioje byloje nepažeidžia proporcingumo principo, o priešingai – būtinas tam, kad būtų pasiekti baudžiamojo įstatymo tikslai, kaltinamasis galutinai suvoktų savo nusikalstamos veikos pasekmes ir tai jį atgrasytų nuo veikų darymo ateityje.

M. Š. konstatuotą nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis transporto priemone, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl jos ar jos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nusikalstamos veikos padarymo metu valdytojas ir savininkas buvo M. Š. (b. l. 20-21). Taigi, vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis minėta transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, aplinkybę, kad automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo M. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso kaltinamajam, sprendžia, kad minėto automobilio konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, jog automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kad asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui. Taigi, vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskuotinas valstybės naudai.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2022 m. balandžio 20 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2022 m. balandžio 20 d. iki 2022 m. spalio 20 d. Turto saugotoju paskirtas M. Š. (b. l. 23-24). Kadangi automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra konfiskuojamas, prokuroro 2022 m. balandžio 20 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam automobiliui paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo, dienos.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022 m. balandžio 22 d. prašymu kreipėsi į teismą dėl 93,33 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo valstybės naudai. Papildomai buvo pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo (b. l. 72-75). 2022 m. gegužės 17 d. prašymas patikslintas, prašant priteisti iš kaltinamojo 206,67 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Baudžiamoji byla, kurioje kaltinamas M. Š., teisme gauta nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, advokato dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta tvarka. Kaltinamasis savo teise į gynybą nepiktnaudžiavo, nagrinėta byla nėra didelės apimties, visos aplinkybės buvo aiškios, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, vykdo individualią veiklą, iš jo yra nutarta konfiskuoti automobilį, taigi jis ir taip patirs turtinę naštą, kito jam priklausančio turto neturi, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų jo finansinę padėtį. Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Kiti procesiniai klausimai

Kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos (b. l. 47-48).

Paimtas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė laikmena su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

M. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoja paskirti D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti 2 (dvejų) metų laidavimo terminą be užstato.

Paskirti M. Š. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 20 d.

Paskirti M. Š. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2022 m. balandžio 20 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo dienos.

Paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Paimtą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš M. Š. netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Išaiškinti M. Š., kad, jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti M. Š., kad, jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti D. Š., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 dalimi ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė