Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Juozui Rėksniui, atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Dariui Binkiui, trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus teritorinės muitinės atstovei Janinai Meškevič, trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „BnB group“ atstovei Irenai Biriukovai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Elite Formula“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, tretieji suinteresuotieji asmenys ( Vilniaus teritorinė muitinė, UAB „BnB group“, UAB „Autochemija“, UAB „Chemopolis“).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad ginčijamas sprendimas grindžiamas vieninteliu motyvu dėl objektyvumo principo pažeidimo: t. y. tuo, kad 2012-03-26 supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr.2VM 190495S yra „priimta neištyrus ir neįvertinus Pareiškėjos skunde ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime nurodytų aplinkybių dėl mėginio ėmimo“. Pareiškėjos nuomone, toks motyvas yra abstraktus ir todėl nesudaro pagrindo spręsti kokias pareiškėjos skunde ar teismo sprendime nustatytas aplinkybes teritorinė muitinė turi ir gali įvertinti ir ištirti ir kodėl to paties padaryti negali Muitinės departamentas. Atsakovo sprendimas pažeidžia teismo sprendimo privalomumo principą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014-03-20 sprendimu būtent Muitinės departamentas buvo įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą. LVAT sprendime nebuvo įvardinta jokių aplinkybių, lemiančių būtinybę kartoti patikrinimo procedūrą. Taigi, vykdydamas minėtą teismo sprendimą Muitinės departamentas turėjo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą (atsižvelgdamas į jame išdėstytas aplinkybes) ir pats priimti sprendimą.

Taip pat nurodo, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia teisinio apibrėžtumo (teisinio aiškumo) principą, kadangi Muitinės departamentas pavedė Vilniaus teritorinei muitinei atlikti pakartotinį patikrinimą, nepanaikinęs patikrinimo ataskaitos, t. y. administracinio akto, kuriuo įforminami pirminio patikrinimo rezultatai ir nustatomos prievolės pareiškėjai. Tokioje situacijoje nėra aišku kokiu tikslu atliekamas pakartotinis patikrinimas (galiojant patikrinimo ataskaitai) ir kuri konkreti patikrinimo ataskaita nustatys pareiškėjos pareigas, kai bus surašyta pakartotinio patikrinimo ataskaita.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remiantis jame išdėstytais argumentais.

Muitinės departamentas nesutinka su pareiškėjos motyvais, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia teismo sprendimo privalomumo principą. Nurodo, kad Muitinės departamentas nepažeidė teismo sprendimo privalomumo principo, kaip skunde teigia pareiškėja, nes Muitinės departamentas, vykdydamas LVAT 2014-03-20 sprendimą, iš naujo išnagrinėjo Pareiškėjos skundą ir 2014-04-03 priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 1A-156. Tokiu būdu LVAT sprendimas buvo įvykdytas.

Paaiškina, kad Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) IX skyrius reglamentuoja mokestinius ginčus. Vadovaujantis MAĮ 150 straipsniu Muitinės departamentas, kaip centrinis mokesčių administratorius, nagrinėja mokestinius ginčus, kurie kyla tarp mokesčių mokėtojo ir vietos mokesčių administratoriaus. MAĮ 154 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kokį sprendimą, išnagrinėjęs mokestinį ginčą, gali priimti centrinis mokesčių administratorius. Pagal MAĮ 154 straipsnio 4 dalies 5 punktą, vienas iš galimų centrinio mokesčių administratorius sprendimų yra pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą. Taigi Pareiškėja nepagrįstai skunde teigia, kad Muitinės departamentas skundžiamu 2014-04-03 sprendimu Nr. 1A-156 neturėjo teisės Vilniaus teritorinei muitinei (vietos mokesčių administratoriui) pavesti atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje remiantis proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, pateiktais dokumentais, kitais rašytiniais įrodymais nustatyta:

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-03-20 sprendimu administracinėje byloje Nr. A143-198/2014 iš dalies patenkino pareiškėjos skundą: panaikino skundžiamus Vilniaus apygardos administracinio teismo, Mokestinių ginčų komisijos ir Muitinės departamento sprendimus ir pareiškėjos 2012-04-25 skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2012-03-26 supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 2VM190495S perdavė Muitinės departamentui nagrinėti iš naujo (b. l. 15-25).

Muitinės departamentas 2014-04-03 priėmė sprendimą Nr. 1A-156 (b. l. 5-6), kuriuo Vilniaus teritorinei muitinei pavesta atlikti pakartotinį patikrinimą

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar Muitinės departamentas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-03-20 sprendimą, teisėtai ir pagrįstai nusprendė pavesti Vilniaus teritorinei muitinei atlikti pakartotinį patikrinimą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas. Šio įstatymo 154 straipsnio 4 dalis nustato, kad Centrinis mokesčių administratorius, išnagrinėjęs mokesčių mokėtojo skundą, pagal savo kompetenciją priima vieną iš šių sprendimų: 1) patvirtina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą; 2) panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą; 3) iš dalies patvirtina arba iš dalies panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą; 4) pakeičia vietos mokesčių administratoriaus sprendimą; 5) paveda vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą.

Nagrinėjamu atveju atsakovas Muitinės departamentas buvo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą. Vadinasi atsakovas, kaip centrinis mokesčių administratorius, gali priimti vieną iš MAĮ 154 straipsnio 4 dalyje išvardintų sprendimų. Nagrinėjamu atveju atsakovas priėmė sprendimą pavesti vietos mokesčių administratoriui (Vilniaus teritorinei muitinei) atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą.

Administracinių teismų praktikoje aiškinant šią teisės normą yra konstatuota, kad „šio, centriniam mokesčių administratoriui leisto, elgesio modelio paskirtis, pašalinti aplinkybes, kurios trukdo priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl kilusio mokestinio ginčo. Paprastai, pagrindas priimti tokį sprendimą atsiranda, kai vietos mokesčių administratorius nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai yra ištyręs bei nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes ir/arba kai yra padaryta esminių procesinių teisės normų pažeidimų, kurių negalima pašalinti kitu būdu, kaip tik pakartojus iš naujo atitinkamas administracines procedūras“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartis, administracinėje byloje Nr. A-438-1146/2010).

Nagrinėjamu atveju ginčijamame sprendime konstatuota, kad patikrinimo ataskaita priimta neištyrus ir neįvertinus pareiškėjos skunde ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime nurodytų aplinkybių (dėl tinkamo mėginių paėmimo). Todėl ginčijamame sprendime nurodyta, kad patikrinimo ataskaita yra naikintina ir turi būti atliekamas naujas tyrimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-03-20 sprendime nurodė, kad „sprendžiant muitinės (jos pareigūnų, dalyvavusių šioje byloje aptariamame mėginių paėmime) vykdytos mėginių paėmimo procedūros teisėtumo klausimą, o tuo pačiu ir paimtų mėginių patikimumo tolimesniam jų tyrimui muitinės laboratorijoje klausimą, yra būtina išaiškinti ir įvertinti visas šiam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes“.

Įvertinus ginčijamo sprendimo motyvus ir su juo susijusius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovas įvertino, kad vietos mokesčių administratorius nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai yra ištyręs bei nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, o tai yra pagrindas pakartoti iš naujo atitinkamas administracines procedūras. Atsižvelgiant į tai, kad padaryti pažeidimai yra susiję su faktų nustatymu, šiuos pažeidimus kaip tik ir turi pašalinti teritorinis mokesčių administratorius priimdamas naują sprendimą. Pažymėtina, kad atsižvelgus į tai, jog mokestiniams ginčams spręsti yra MAĮ nustatyta privaloma ikiteisminė mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka (MAĮ IX skyrius), o bylos faktinės aplinkybės buvo nustatytos netinkamai ar visai nenustatytos, darytina išvada, kad atsakovas kitokio sprendimo ir negalėjo priimti.

Teismas taip pat pažymi, kad ginčijamu sprendimu patikrinimo atskaita yra panaikinama, nors to nėra nurodyta ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje, tačiau tai expressis verbis nurodyta ginčijamo sprendimo motyvacinėje dalyje. Sutiktina ir trečiojo suinteresuotojo asmens Vilniaus teritorinės muitinės teiginiu, kad centriniam mokesčių administratoriui nusprendus pavesti atlikti pakartotinį tyrimą ir priimti naują sprendimą, ankstesnis priimtas sprendimas netenka galios. Įvertinus išdėstytą, konstatuotina, kad teritorinė muitinė įvykdžius atsakovo Muitinės departamento sprendimą turi surašyti naują ataskaitą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Elite Formula“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.