Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-1006-662/2016

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-04-21
Bylos Nr.: A-1006-662/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02394-2014-8
Bylos rūšis: administracinė byla
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Veslava Ruskan (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Anatolijus Baranovas
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Elite Formula“
Atsakovas: Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Vilniaus teritorinei muitinei, uždarajai akcinei bendrovei „BnB group“, uždarajai akcinei bendrovei „Autochemija“, uždarajai akcinei bendrovei „Chemopolis“

Kategorijos

10.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A-1006-662/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02394-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 10.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Elite Formula“ skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Elite Formula“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus teritorinei muitinei, uždarajai akcinei bendrovei „BnB group“, uždarajai akcinei bendrovei „Autochemija“, uždarajai akcinei bendrovei „Chemopolis“ dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Elite Formula“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) pateikė skundą teismui, kuriuo prašė:

1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 1A-156 (toliau – ir ginčijamas sprendimas);

2) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2012 m. kovo 26 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 2VM190495S (toliau – ir patikrinimo ataskaita).

Paaiškino, kad ginčijamas sprendimas grindžiamas vieninteliu motyvu dėl objektyvumo principo pažeidimo: t. y. tuo, kad 2012 m. kovo 26 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 2VM 190495S yra priimta neištyrus ir neįvertinus pareiškėjo skunde ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime nurodytų aplinkybių dėl mėginio ėmimo. Pareiškėjo nuomone, toks motyvas yra abstraktus ir todėl nesudaro pagrindo spręsti, kokias pareiškėjo skunde ar teismo sprendime nustatytas aplinkybes teritorinė muitinė turi ir gali įvertinti ir ištirti ir kodėl to paties padaryti negali Muitinės departamentas. Atsakovo sprendimas pažeidžia teismo sprendimo privalomumo principą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. sprendimu būtent Muitinės departamentas buvo įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime nebuvo įvardinta jokių aplinkybių, lemiančių būtinybę kartoti patikrinimo procedūrą. Taigi vykdydamas minėtą teismo sprendimą Muitinės departamentas turėjo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą (atsižvelgdamas į jame išdėstytas aplinkybes) ir pats priimti sprendimą. Taip pat nurodė, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia teisinio apibrėžtumo (teisinio aiškumo) principą, kadangi Muitinės departamentas pavedė Vilniaus teritorinei muitinei atlikti pakartotinį patikrinimą, nepanaikinęs patikrinimo ataskaitos, t. y. administracinio akto, kuriuo įforminami pirminio patikrinimo rezultatai ir nustatomos prievolės pareiškėjui. Tokioje situacijoje nėra aišku, kokiu tikslu atliekamas pakartotinis patikrinimas (galiojant patikrinimo ataskaitai) ir kuri konkreti patikrinimo ataskaita nustatys pareiškėjo pareigas, kai bus surašyta pakartotinio patikrinimo ataskaita.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovas Muitinės departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Muitinės departamentas nesutiko su pareiškėjo motyvais, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia teismo sprendimo privalomumo principą. Nurodė, kad Muitinės departamentas nepažeidė teismo sprendimo privalomumo principo, kaip skunde teigia pareiškėjas, nes Muitinės departamentas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. sprendimą, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir 2014 m. balandžio 3 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 1A-156. Tokiu būdu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas buvo įvykdytas.

Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) IX skyrius reglamentuoja mokestinius ginčus. Vadovaujantis MAĮ 150 straipsniu, Muitinės departamentas, kaip centrinis mokesčių administratorius, nagrinėja mokestinius ginčus, kurie kyla tarp mokesčių mokėtojo ir vietos mokesčių administratoriaus. MAĮ 154 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kokį sprendimą, išnagrinėjęs mokestinį ginčą, gali priimti centrinis mokesčių administratorius. Pagal MAĮ 154 straipsnio 4 dalies 5 punktą, vienas iš galimų centrinio mokesčių administratorius sprendimų yra pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą. Taigi pareiškėjas nepagrįstai skunde teigia, kad Muitinės departamentas skundžiamu 2014 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. 1A-156 neturėjo teisės Vilniaus teritorinei muitinei (vietos mokesčių administratoriui) pavesti atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą. Atsakovo nuomone, ginčijamas sprendimas yra pakankamai aiškus ir motyvuotas. Jame nurodyta, kad pakartotinai išnagrinėjus pareiškėjo skundą matyti, jog pareiškėjo skundžiama Vilniaus teritorinės muitinės patikrinimo ataskaita priimta neištyrus ir neįvertinus pareiškėjo skunde ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime nurodytų aplinkybių dėl mėginio ėmimo. Iš ginčijamo sprendimo turinio galima aiškiai suprasti, kokios aplinkybės nebuvo ištirtos.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Vilniaus teritorinė muitinė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad administracinių teismų praktikoje pripažįstama, jog MAĮ 154 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatytos centrinio mokesčių administratoriaus teisės pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą paskirtis yra pašalinti aplinkybes, kurios trukdo priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl kilusio mokestinio ginčo. Paprastai pagrindas priimti tokį sprendimą atsiranda, kai vietos mokesčių administratorius nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai yra ištyręs bei nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes ir (arba) kai yra padaryta esminių procesinių teisės normų pažeidimų, kurių negalima pašalinti kitu būdu, kaip tik pakartojus iš naujo atitinkamas administracines procedūras (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1146/2010). Nagrinėdamas skundą iš naujo, centrinis mokesčių administratorius gali priimti bet kurį sprendimą, numatytą MAĮ 154 straipsnio 4 dalyje. Įstatyme nenumatyti jokie ribojimai dėl galimos sprendimų rūšies tais atvejais, kai mokestinis ginčas nagrinėjamas iš naujo, aukštesnei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai panaikinus ankstesnį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A248-187/2007). Muitinės departamentas, įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime išdėstytus argumentus ir nurodymus bei Vilniaus teritorinės muitinės ataskaitos trūkumus, priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą – pavesti Vilniaus teritorinei muitinei atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą. Nagrinėjamu atveju yra aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-1817/2005, kurioje pažymėta, kad centriniam mokesčių administratoriui išnagrinėjus skundą dėl vietinio mokesčių administratoriaus sprendimo ir priėmus vieną iš MAĮ 154 straipsnyje numatytų sprendimų – atlikti pakartotinį patikrinimą – mokestinio patikrinimo ribos negali pasikeisti, todėl nepagrįsti apelianto teiginiai, kad atsakovui nenurodžius pakartotinio patikrinimo ribų ir apimties, vietos mokesčių administratorius negalės tinkamai atlikti duoto nurodymo, o mokesčių mokėtojas negalės tinkamai realizuoti savo teisių mokestinio patikrinimo eigoje. Iš to seka išvada, kad ginčijamame sprendime, kuriuo pavedama Vilniaus teritorinei muitinei atlikti pakartotinį patikrinimą, neprivalo būti apibrėžtos tokio pakartotinio patikrinimo ribos. Centriniam mokesčių administratoriui nusprendus pavesti atlikti pakartotinį tyrimą ir priimti naują sprendimą, ankstesnis priimtas sprendimas netenka galios.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstė MAĮ 154 straipsnio 4 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju atsakovas Muitinės departamentas buvo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą. Vadinasi, atsakovas, kaip centrinis mokesčių administratorius, gali priimti vieną iš MAĮ 154 straipsnio 4 dalyje išvardintų sprendimų. Atsakovas priėmė sprendimą pavesti vietos mokesčių administratoriui (Vilniaus teritorinei muitinei) atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-1146/2010. Nagrinėjamu atveju ginčijamame sprendime konstatuota, kad patikrinimo ataskaita priimta neištyrus ir neįvertinus pareiškėjo skunde ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime nurodytų aplinkybių (dėl tinkamo mėginių paėmimo). Todėl ginčijamame sprendime nurodyta, kad patikrinimo ataskaita yra naikintina ir turi būti atliekamas naujas tyrimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. kovo 20 d. sprendime nurodė, kad sprendžiant muitinės vykdytos mėginių paėmimo procedūros teisėtumo klausimą, o tuo pačiu ir paimtų mėginių patikimumo tolimesniam jų tyrimui muitinės laboratorijoje klausimą, yra būtina išaiškinti ir įvertinti visas šiam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes.

Įvertinus ginčijamo sprendimo motyvus ir su juo susijusius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas įvertino, jog vietos mokesčių administratorius nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai yra ištyręs bei nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, o tai yra pagrindas pakartoti iš naujo atitinkamas administracines procedūras. Atsižvelgiant į tai, kad padaryti pažeidimai yra susiję su faktų nustatymu, šiuos pažeidimus kaip tik ir turi pašalinti teritorinis mokesčių administratorius priimdamas naują sprendimą. Atsižvelgus į tai, jog mokestiniams ginčams spręsti yra MAĮ nustatyta privaloma ikiteisminė mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka (MAĮ IX skyrius), o bylos faktinės aplinkybės buvo nustatytos netinkamai ar visai nenustatytos, padaryta išvada, kad atsakovas kitokio sprendimo ir negalėjo priimti.

Teismas taip pat pažymėjo, kad ginčijamu sprendimu patikrinimo atskaita yra panaikinama, nors to nėra nurodyta ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje, tačiau tai expressis verbis nurodyta ginčijamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Sutiktina su Vilniaus teritorinės muitinės teiginiu, kad centriniam mokesčių administratoriui nusprendus pavesti atlikti pakartotinį tyrimą ir priimti naują sprendimą, ankstesnis priimtas sprendimas netenka galios. Konstatuota, kad teritorinė muitinė, įvykdžius atsakovo Muitinės departamento sprendimą, turi surašyti naują ataskaitą.

III.

Pareiškėjas UAB „Elite Formula“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamame sprendime ignoruojami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje išdėstyti reikalavimai sprendimui dėl pakartotinio patikrinimo mokestiniame ginče (žr., pvz., 2010 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1146/2010, 2005 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-131/2005). Muitinės departamento sprendimas grindžiamas motyvu, kuris yra abstraktus ir todėl nesudaro pagrindo spręsti, kokias pareiškėjo skunde ar teismo sprendime nustatytas aplinkybes teritorinė muitinė turi ir gali įvertinti ir ištirti, taip pat lieka neaišku, kodėl mokestiniame ginče jau nustatytų aplinkybių ir pareiškėjo skundų motyvų pagrindu sprendimo iš esmės ginče negali priimti pats Muitinės departamentas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime nėra įvardyta, kad kokių nors konkrečių aplinkybių nenustatė teritorinė muitinė, bet yra konstatuota, kad savo pareigos atlikti tyrimą ir įvertinti visas reikšmingas faktines aplinkybes neįvykdė būtent Muitinės departamentas, kuris dėl to, kaip mokestinį ginčą sprendžianti institucija, teismo sprendimu ir buvo įpareigotas Bendrovės skundą nagrinėti iš naujo. Skundžiamo sprendimo abstraktus motyvas, nukreipiantis į neįvardijamą Bendrovės skundą ir teismo sprendimo motyvus, patvirtina, kad realiai (faktiškai) Bendrovės skundo Muitinės departamentas iš esmės nenagrinėjo ir teismo sprendime nurodytų ginčo talpų atsiradimo teritorinėje muitinėje ir jų įforminimo aplinkybių nevertino, bet nepagrįstai ir nemotyvuotai pavedė jas tirti ir vertinti Vilniaus teritorinei muitinei pakartotinio patikrinimo metu. Muitinės departamento sprendime nėra įvardyta, kodėl pats Muitinės departamentas negali įvertinti mokestinio ginčo metu naujai paaiškėjusių mėginio ėmimo aplinkybių ir priimti sprendimo dėl ginčo iš esmės. Muitinės departamento sprendime taip pat nėra įvardyta, kodėl pagrindo tenkinti Bendrovės reikalavimus priimant sprendimą dėl ginčo esmės nesudaro visi kiti Bendrovės skunduose mokestiniame ginče išdėstyti savarankišką reikalavimų pagrindą sudarantys motyvai dėl ginčo cisternų turinio tinkamo denatūravimo, mėginių neplombavimo, netinkamo saugojimo ir laikymo iki jo tyrimo Muitinės laboratorijoje. Muitinės departamento sprendime neįvardijama, kokias konkrečias papildomas aplinkybes turėtų tikrinti ir kokiomis priemonėmis jas galėtų nustatyti teritorinė muitinė, taip pat, kodėl šių aplinkybių negali nustatyti ir įvertinti pats Muitinės departamentas.

Atsakovas nepagrįstai vengia prisiimti atsakomybę ir priimti sprendimą dėl ginčo esmės, todėl patikrinimo ataskaita naikintina. Jos neteisėtumą ir nepagrįstumą patvirtina tiek Bendrovės skunduose ikiteisminiame nagrinėjime išdėstytos aplinkybės, tiek ir nagrinėjimo metu teisme ir ikiteisminiame tyrime nustatyti faktai, kurių nepagrįstai ir neteisėtai nevertino Muitinės departamentas. Aplinkybės, nurodytos Bendrovės skunduose mokestiniame ginče ir nustatytos ginčo nagrinėjimo eigoje patvirtina, kad Bendrovė įvežė į Lietuvos Respubliką tinkamai denatūruotą etilo alkoholį, kurį kita įmonė perdirbimo eigoje sumaišė su etilenglikoliu ir tokiu būdu pagamintą langų ploviklio koncentratą supylė į požemines talpyklas. Muitinės pareigūnas R. P. su nenustatytais asmenimis iš nenustatytos vietos į netinkamą tarą paėmė nežinomą produktą, padarydamas visą eilę grubių mėginio ėmimo ir įforminimo procedūros pažeidimų, sudarančių pagrindą abejoti pačia tokios procedūros esme, ir tokiu būdu paimtus „mėginius“ įformino mėginių ėmimo protokolu kaip Bendrovės prekę, bei neužplombavęs ir kitaip saugiai neuždaręs, perdavė mėginius saugoti į teritorinę muitinę. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad Muitinės laboratorijoje buvo tiriamas netinkamomis sąlygomis paimtas ir saugomas ne Bendrovės prekių mėginys, todėl ginčo patikrinimo ataskaita nepagrįsta ir naikintina.

Atsiliepimas

Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Muitinės departamentas išdėsto tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, jog teismas, įvertinęs ginčo medžiagą, skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad priimant Vilniaus teritorinės muitinės 2012 m. kovo 26 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 2VM190495S buvo padaryti pažeidimai, susiję su faktų nustatymu, t. y. bylos faktinės aplinkybės buvo nustatytos netinkamai ar visai nenustatytos. Iš dabartinėje ginčo stadijoje turimos mokestinio ginčo medžiagos neįmanoma nustatyti faktinių aplinkybių, susijusių su mėginių paėmimu, kadangi Vilniaus teritorinė muitinė jų netyrė ir nenustatinėjo. Muitinės departamentas sutinka su teismo sprendimo išvada, kad tokius pažeidimus turi pašalinti teritorinis mokesčių administratorius, o ne ikiteisminėje ginčo stadijoje skundą nagrinėjantis Muitinės departamentas. Mano, kad antroje apeliacinio skundo dalyje išdėstyti argumentai nėra susiję su nagrinėjamo ginčo dalyku.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra aktuali ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kurioje pažymėta, kad centriniam mokesčių administratoriui išnagrinėjus skundą dėl vietinio mokesčių administratoriaus sprendimo ir priėmus vieną iš MAĮ 154 straipsnyje numatytų sprendimų – atlikti pakartotinį patikrinimą – mokestinio patikrinimo ribos negali pasikeisti, todėl nepagrįsti apelianto teiginiai, kad atsakovui nenurodžius pakartotinio patikrinimo ribų ir apimties, vietos mokesčių administratorius negalės tinkamai atlikti duoto nurodymo, o mokesčių mokėtojas negalės tinkamai realizuoti savo teisių mokestinio patikrinimo eigoje (žr., pvz., 2005 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-l817/2005). Iš to seka išvada, kad centrinio mokesčių administratoriaus sprendime, kuriuo pavedama vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą, neprivalo būti apibrėžtos tokio pakartotinio patikrinimo ribos, ir tai paneigia pareiškėjo skundo argumentus dėl Muitinės departamento 2014 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. 1A-156 nepagrįstumo ir neteisėtumo. Muitinės departamento sprendimas yra vientisas administracinis aktas, jo nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais. Skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje aiškiai pasisakyta dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2012 m. kovo 26 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 2VM190495S trūkumų. Muitinės departamentas šiame sprendime daro išvadą, kad minėta Vilniaus teritorinės muitinės ataskaita prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintam objektyvumo principui, todėl ji yra naikintina ir Vilniaus teritorinei muitinei pavestina atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, centriniam mokesčių administratoriui nusprendus pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą, netenka galios vietos mokesčių administratoriaus sprendimas dėl pareiškėjo mokestinio patikrinimo akto patvirtinimo (žr., pvz., 2010 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1460/2010).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos rašytinius įrodymus, įvertinęs atstovų paaiškinimus, teisingai pritaikęs teisės aktus, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas įvertino, jog vietos mokesčių administratorius nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai yra ištyręs bei nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, o tai yra pagrindas pakartoti iš naujo atitinkamas administracines procedūras. Atsižvelgiant į tai, kad padaryti pažeidimai yra susiję su faktų nustatymu, šiuos pažeidimus kaip tik ir turi pašalinti teritorinis mokesčių administratorius priimdamas naują sprendimą. MAĮ mokestiniams ginčams nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra (145 str. 1 d.). Teismas, atsižvelgus į minėtą MAĮ nuostatą ir į tai, kad bylos faktinės aplinkybės buvo nustatytos netinkamai ar visai nenustatytos, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas kitokio sprendimo ir negalėjo priimti. Teismas irgi nusprendė, kad pareiškėjo UAB „Elite Formula“ skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. 1A-156, kuriuo pavesta Vilniaus teritorinei muitinei atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. kovo 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A143-198/2014 panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimą, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 1A-252 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. S-186(7-170/2012), o pareiškėjo UAB „Elite formula“ 2012 m. balandžio 25 d. skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2012 m. kovo 26 d. supaprastintos patikrinimo ataskaitos Nr. 2VM190495S perdavė Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nagrinėti iš naujo.

Vykdydamas anksčiau nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, atsakovas iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2012 m. balandžio 25 d. skundą ir priėmė šioje byloje ginčijamą sprendimą Nr. 1A-156. Tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliaciniame skunde, UAB „Elite formula“ teigia, jog Muitinės departamentas turėjo iš naujo išnagrinėti jos skundą, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime nurodytas aplinkybes, ir pats priimti naują sprendimą. Anot pareiškėjo atsakovas skundžiamu sprendimu neteisėtai ir nepagrįstai nusprendė pavesti Vilniaus teritorinei muitinei atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija) nuostatos. Šio įstatymo 154 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad centrinis mokesčių administratorius, išnagrinėjęs mokesčių mokėtojo skundą, pagal savo kompetenciją priima vieną iš šių sprendimų:1) patvirtina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą; 2) panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą; 3) iš dalies patvirtina arba iš dalies panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą; 4) pakeičia vietos mokesčių administratoriaus sprendimą; 5) paveda vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą.

Administracinių teismų praktikoje aiškinant šios teisės normos nuostatas yra konstatuota, kad Mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatytos centrinio mokesčių administratoriaus teisės pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą paskirtis - pašalinti aplinkybes, kurios trukdo priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl kilusio mokestinio ginčo. Paprastai pagrindas priimti tokį sprendimą atsiranda, kai vietos mokesčių administratorius nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai yra ištyręs bei nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes ir (arba) kai yra padaryta esminių procesinių teisės normų pažeidimų, kurių negalima pašalinti kitu būdu, kaip tik pakartojus iš naujo atitinkamas administracines procedūras (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1146/2010). Sprendimas pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą gali būti priimtas ne tik tais atvejais, kai būtina surinkti papildomų duomenų, bet ir tais atvejais, kai būtina pašalinti mokesčių apskaičiavimą, mokėjimą ir mokesčių administravimą reguliuojančių teisės normų pažeidimus, kuomet tokių teisės normų pažeidimų pašalinimas negalimas be pavedimo atlikti pakartotinį patikrinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2805/2012).

Anksčiau aptartas teisinis reglamentavimas reiškia, kad teismui perdavus skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo, pastarasis, nagrinėdamas skundą iš naujo gali priimti vieną iš sprendimų, numatytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 4 dalyje, tame tarpe ir sprendimą – pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą.

Minėta, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatytos centrinio mokesčių administratoriaus teisės pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą paskirtis - pašalinti aplinkybes, kurios trukdo priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl kilusio mokestinio ginčo. Šios kliūtys, kaip taisyklė, turi būti padarytos ginčą nagrinėjant vietos mokesčių administratoriaus institucijoje, arba turi būti sudarytos sąlygos joms atsirasti tolesnėse ginčo stadijose, kaip antai, nevisapusiškas, nepilnas visų aplinkybių ištyrimas, dėl ko yra negalimas teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimas, neatlikus papildomų veiksmų, susijusių su visų aplinkybių ištyrimu, nustatymu ir pan.

Anksčiau minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. sprendime akcentuota, kad sprendžiant muitinės (jos pareigūnų, dalyvavusių šioje byloje aptariamame mėginių paėmime) vykdytos mėginių paėmimo procedūros teisėtumo klausimą, o tuo pačiu ir paimtų mėginių patikimumo tolimesniam jų tyrimui muitinės laboratorijoje klausimą, yra būtina išaiškinti ir įvertinti visas šiam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes. Tai reiškia, jog teismo sprendimu buvo konstatuota, jog mokesčių administratorius nepilnai ir nevisapusiškai ištyrė bei nustatė visas teisiškai reikšmingas šio mokestinio ginčo aplinkybes. Atsakovas ginčijamame sprendime nurodė, kad siekiant išnagrinėti pareiškėjos skundą ir priimti objektyvų sprendimą, būtina ištirti ir įvertinti aplinkybes, susijusias su mėginio ėmimu. Taigi priešingai nei skunduose teigia UAB „Elite Formula“, šiuose procesiniuose dokumentuose (teismo ir atsakovo sprendimuose, taip pat pareiškėjo skunde) aiškiai nurodyta, kokias aplinkybes, susijusias su mokestiniu ginču, privalo papildomai ištirti ir įvertinti vietos mokesčių administratorius, tokiu būdu pašalinant kliūtis teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimui.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad atsakovui priimant ginčijamą sprendimą egzistavo teisinių prielaidų ir sąlygų visuma, suteikianti jam teisę priimti sprendimą, numatytą Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 4 dalies 5 punkte. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju atsakovas įvertino, kad vietos mokesčių administratorius nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai yra nustatęs bei ištyręs visas reikšmingas faktines aplinkybes, kas sudaro pagrindą pakartoti iš naujo atitinkamas administracines procedūras, o kadangi padaryti pažeidimai yra susiję su faktų nustatymu, šiuos pažeidimus ir turi pašalinti teritorinis mokesčių administratorius.

Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Elite Formula“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasAnatolijus BaranovasVeslava Ruskan