Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-1496/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-12-06
Bylos Nr.: 2A-1496/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-02345-2010-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas
Atsakovas: M. M.
Ieškovas: akcinės bendrovės „SEB lizingas“

Kategorijos

36.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1496/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02345-2010-2Procesinio sprendimo kategorijos: 36.2.;42.10; (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Meldra“, M. M. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas AB „SEB lizingas“ 2010 m. birželio 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 602 795,03 Lt skolos priteisimo iš atsakovų UAB „Meldra“, M. M.. Ieškovas nurodė, kad 2007-2008 metais tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Meldra“ buvo sudarytos finansinio lizingo sutartys. Lizingo sutarčių įvykdymui užtikrinti su atsakovu M. M. buvo sudarytos laidavimo sutartys, pagal kurias atsakovas sutiko atsakyti tuo atveju, jeigu UAB „Meldra“ neįvykdys prisiimtų įsipareigojimų. Kadangi nuo 2009 metų rugpjūčio mėnesio atsakovas UAB „Meldra“ nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovių 481 867 Lt skolą, 120 927 Lt delspinigių, viso 602 795 Lt bei procesines palūkanas. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartimi atsakovui BUAB „Meldra“ iškelta bankroto byla. Ieškovas 2012 m. vasario 2 d. pateikė Klaipėdos apygardos teismui patikslintą ieškinį, kuriuo padidino ieškinio reikalavimus iki 2 943 587,55 Lt. Ieškovas nurodė, kad 2007 - 2008 m. tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Meldra“ buvo sudarytos šios finansinio lizingo sutartys: Nr.L2007-060148-01, lizinguojamas turtas DAF FT XF105 SPACE CAB, valstybins Nr. (duomenys neskelbtini) Nr.L2007-060148-02, lizinguojamas turtas DAF FT XF105 SPACE CAB, valstybins Nr. (duomenys neskelbtini) Nr.L2007-060148-03, lizinguojamas turtas DAF FT XF105.460 SPACE CAB, valstybins Nr. (duomenys neskelbtini) Nr.L2007-060148-04, lizinguojamas turtas DAF FT XF105 SPACE CAB, valstybins Nr. (duomenys neskelbtini) Nr.L2007-060148-05, lizinguojamas turtas DAF FT XF105 SPACE CAB, valstybins Nr. (duomenys neskelbtini) Nr.L2007-060148-06, lizinguojamas turtas DAF FT XF105 SPACE CAB, valstybins Nr. (duomenys neskelbtini) Nr.L2007-060148-07, lizinguojamas turtas DAF FT XF105 SPACE CAB, valstybins Nr. (duomenys neskelbtini) Nr.L2007-060148-08, lizinguojamas turtas DAF FT XF105 SPACE CAB, valstybins Nr. (duomenys neskelbtini) Nr.L2007-060149-01, lizinguojamas turtas puspriekabė Schmitz Cargobull SKO 24/L-13.4 FP 60 Cool, valstybins Nr.BT 633; Nr.L2007-060149-02, lizinguojamas turtas puspriekabė Schmitz Cargobull SKO 24/L-13.4 FP 60 Cool, valstybins Nr.BT 634; Nr.L2007-060149-03, lizinguojamas turtas puspriekabė Schmitz Cargobull SKO 24/L-13.4 FP 60 Cool, valstybins Nr.BT 632; Nr.L2007-060149-04, lizinguojamas turtas puspriekabė Schmitz Cargobull SKO 24/L-13.4 FP 60 Cool, valstybins Nr.TR 635; Nr.L2007-060149-05, lizinguojamas turtas puspriekabė Schmitz Cargobull SKO 24/L-13.62 BS E B, valstybins Nr.BR 397; Nr.L2007-060149-06, lizinguojamas turtas puspriekabė Schmitz Cargobull SKO 24/L-13.62 BS E B, valstybins Nr.BR 396; Nr.L2007-060149-08, lizinguojamas turtas puspriekabė Schmitz Cargobull SCS 24/L-13.62 BS E B, valstybins Nr.BR 395; Nr.L2008-020108-02, lizinguojamas turtas Schmitz Cargobull SCS 24/L-13.62 EBBS, valstybins Nr.CE 994; Nr.L2008-020108-03, lizinguojamas turtas Schmitz Cargobull SCS 24/L-13.62 EBBS, valstybins Nr.CG 045; Nr.L2008-020108-04, lizinguojamas turtas Schmitz Cargobull SCS 24/L-13.62 EBBS, valstybins Nr.CG 046; Nr.L2008-020109-01, lizinguojamas turtas HONDA CR-V 2.0, valstybins Nr.(duomenys neskelbtini) Nr.L2008-020142-01, lizinguojamas turtas Renault Magnum E-Tech 480, valstybins Nr.(duomenys neskelbtini); Nr.L2008-040030-01, lizinguojamas turtas Savivartis MAN 35.414, valstybins Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtų prievolių įvykdymui užtikrinti tarp ieškovo ir atsakovo M. M. buvo sudarytos laidavimo sutartys: 2008 m. lapkričio 6 d. Nr. L2007-070122, 2007 m. birželio 29 d. Nr. L2007-060149, 2007 m. birželio 29 d. Nr. L2007-060148, pagal kurias atsakovas M. M. įsipareigojo kaip solidarus bendraskolis atsakyti ieškovui, jei atsakovas BUAB „Meldra“ neįvykdys savo prievolių pagal lizingo sutartis. Tarp šalių 2009 m. liepos 3 d. buvo pasirašytas susitarimas dėl skolos grąžinimo. Tačiau atsakovas BUAB „Meldra“ prisiimtų įsipareigojimų nebevykdė, todėl 2010 m. balandžio 13 d. pranešimu ieškovas informavo atsakovą, kad 2010 m. birželio 21 d. ieškovas nutraukia visas lizingo sutartis. Ieškovas kreipėsi į atsakovą M. M. dėl nesumokėtų privalomųjų mokėjimų bei delspinigių padengimo, tačiau atsakovas sutartinių įsipareigojimų ieškovui neįvykdė. Ieškovas nurodė, kad dalis lizinguoto turto, t. y. trys transporto priemonės DAF FT XF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Renault Magnum, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir savivartis MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo grąžintos, tačiau jas realizavus patyrė ieškovas nuostolius – 211 581,74 Lt. Nors lizingo sutartys buvo nutrauktos 2010 m. balandžio 21 d., tačiau atsakovas turto negrąžino, todėl ieškovas vykdydamas lizingo sutarties sąlygas ir siekdamas apsaugoti jam nuosavybės teise priklausantį, tačiau nesantį jos žinioje, turtą nuo galimo sugadinimo ar žuvimo, apdraudė, dėl ko patyrė 42 654,18 Lt išlaidų. Taip pat patyrė 3 057,90 Lt papildomų išlaidų, kurias sudaro laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, dokumentų įteikimas, bendrosios vykdymo išlaidos ir dokumentų vertimas. Iškėlus bankroto bylą atsakovui ieškovas įgijo teisę reikalauti visomis lizingo sutartimis numatytų įsipareigojimų įvykdymo ir jie sudarė 1 883 051 Lt negrąžinto turto likutinės vertės, 397 854 Lt nesumokėtų lizingo įmokų, 211 581 Lt nuostolių pardavus grąžintas transporto priemones, 42 654 Lt sumokėtų už atsakovą draudimo įmokų, 365 708 Lt delspinigių, 3 057,90 Lt papildomų išlaidų, viso 2 943 587,55 Lt. Ieškovas 2012 m. gegužės 21 d. dar kartą patikslino ieškinį ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų 2 954 916,41 Lt įsiskolinimo sumą bei procesines palūkanas.

Atsiliepimas

Atsakovo BUAB „Meldra“ bankroto administratorius UAB „Administratoriai LT“ pateikė atsiliepimą į ieškovo patikslintą ieškinį. Nurodė, kad ieškovas yra įtrauktas į BUAB „Meldra“ kreditorių sąrašą. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gruodžio 28 d. nutartimi patvirtino ieškovo kreditinį reikalavimą 2 988 473,95 Lt sumai. Dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo ieškovas į bankroto administratorių nesikreipė.

Atsakovas M. M. pateikė atsiliepimą į ieškovo patikslintą ieškinį, prašė ieškinį atmesti, tačiau teismui nusprendus ieškinį tenkinti visiškai ar iš dalies, sumažinti delspinigių dydį iki 0,02 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos, taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ir priteisti 0,02 proc. delspinigių tik už šešis mėnesius, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas pasirinkdamas BUAB „Meldra“ lizingo sutarčių įvykdymą užtikrinti fizinio asmens laidavimu, pasielgė neteisėtai, nerūpestingai ir nesąžiningai, todėl ieškovas privalo prisiimti visą riziką ir jos rezultatus. Kadangi ieškovas realizavo susigrąžintą lizinguotą turtą mažesne kaina nei yra šio turto likutinė vertė, todėl patirtas nuostolis – 211 581,74 Lt – atsiradęs dėl ieškovo priimtų sprendimų, kuriuos atsakovas M. M. negalėjo įtakoti, ši suma negali būti priteista iš atsakovo. Ieškovas nepagrįstai skaičiuoja delspinigius už 18 ir 19 mėnesius, nes ieškiniams dėl delspinigių išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Be to, delspinigių dydis lizingo sutartyse yra nepagrįstai didelis 0,1 proc., todėl jis turėtų būti sumažintas iki 0,02 proc. dydžio nuo nesumokėtos sumos.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo M. M. 1 894 380,43 Lt negrąžinto turto likutinės vertės, 39 678,54 Lt nesumokėtų palūkanų, 359 974,33 Lt nesumokėtų lizingo įmokų, 211 581,74 Lt nuostolių dėl grąžinto turto, 42 654,18 Lt draudimo įmokų, 3 057,90 Lt papildomų išlaidų, 85 575,82 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas, apskaičiuotas nuo 602 795,03 Lt skolos sumos už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 30 d. iki 2012 m. vasario 2 d., o nuo 2012 m. vasario 2 d. priteisė nurodyto dydžio procesines palūkanas nuo 2 636 902,70 Lt skolos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, kitą ieškinio dalį atmetė, nutraukė bylos dalį dėl skolos priteisimo iš BUAB „Meldra“, priteisė iš atsakovo M. M. ieškovei AB „SEB lizingas“ 10 028 Lt žyminio mokesčio bei 6 931 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti, priteisė iš atsakovo M. M. 19 972 Lt žyminio mokesčio valstybei. Nurodė, kad tarp šalių ginčo dėl lizingo sutarčių sudarymo nėra, todėl nutraukus lizingo sutartis, ieškovas turi teisė reikalauti grąžinti daiktus ir atlyginti nuostolius. Kadangi ieškovui buvo grąžintos tik 3 transporto priemonės teismas sprendė, kad ieškovas turi teisę reikalauti negrąžintų transporto priemonių vertės 1 894 380,43 Lt. Teismas nustatė, kad atsakovas iki lizingo sutarties nutraukimo nesumokėjo 39 678,54 Lt palūkanų, todėl jos priteistinos ieškovui (CK 6.221 str.). Pagal ieškovo pateiktus duomenis dėl skolos dydžio 2012 m. liepos 12 d. nesumokėtų lizingo įmokų dydis sudaro 359 974,33 Lt, todėl šią sumą teismas laikė galutine atsakovų skola dėl nesumokėtų lizingo įmokų. Teismo vertinimu, ieškovas taip pat pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovų 211 581,74 Lt nuostolių pardavus grąžintas transporto priemones, nes ieškovas transporto priemones pardavė už mažesnę kainą nei buvo jų likutinė vertė ir negautos pajamos yra ieškovo realūs nuostoliai.

Šalies argumentai

Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovų 42 654,18 Lt sumokėtų už atsakovą draudimo įmokų. Kadangi atsakovas BUAB „Meldra“ negrąžino transporto priemonių, teismas sprendė, kad ieškovas turėjo teisę savo lėšomis tęsti draudimo įmokų mokėjimą, nes ieškovas pagrįstai tikėjosi, jog transporto priemonės ieškovui bus grąžintos. Tik paaiškėjus aplinkybei dėl transporto priemonių negrąžinimo ieškovas draudimo įmokų mokėjimą nutraukė ir įgijo teisę jas priteisti iš atsakovų (LR CK 6.249 str.). Ieškovas dubliku prašė teismo padidinti draudimo įmokų dydį nuo 42 654,18 Lt iki 56 186,20 Lt, tačiau dubliku ieškinio reikalavimų didinti negalima. Dėl tos priežasties teismas konstatavo, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovų 42 654,18 Lt draudimo įmokų. Kadangi ieškovas patyrė išlaidų taikant laikinąsias apsaugos priemones, už vertimą dokumentų į lietuvių kalbą, ieškovas pagrįstai patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovių 3 057,90 Lt. Dubliku ieškovas šią sumą padidino iki 3 099,47 Lt, tačiau šiuo procesiniu dokumentu ieškinio reikalavimų didinti negalima, todėl iš atsakovų ieškovui priteisiama 3 057,90 papildomoms išlaidoms atlyginti.

Ieškovas pareiškė prašymą priteisti iš atsakovų 365 708,70 Lt delspinigių. Kadangi atsakovai nemokėjo sutartyje nustatytais terminais lizingo įmokų, lizingo sutarčių 3.7 punkte buvo numatytas 0,1 procento dydžio delspinigių taikymas atsakovui UAB „Meldra“. Taigi ieškovas turi teisę į delspinigių priteisimą (LR CK 6.256 str.). LR CK 1. 125 str. numatyti sutrumpinti delspinigių išieškojimo terminai, atsakovas M. M. prašė taikyti ieškinio senatį, todėl iš atsakovų priteistina delspinigių suma už 6 mėnesių laikotarpį sudaro 85 575,82 Lt. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas iš atsakovų priteisė iš viso 2 636 902,70 Lt. Teismas atsižvelgė ir tai, kad ieškovo kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas BUAB „Meldra“ bankroto byloje, todėl nurodė, kad pakartotinai priteisti iš BUAB „Meldra“ ieškinio sumą nėra pagrindo ir bylos dalį dėl skolos priteisimo iš BUAB „Meldra“ nutraukė (LR CPK 293 str. 3 p.).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas M. M. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas, sudarydamas laidavimo sutartį neprivalo nustatinėti laiduotojo turtinies padėties, bei priimdamas sprendimą neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą ieškovo pareigą prieš priimant sprendimą skolinti ar prisiimti įsipareigojimus už savo klientą, įsitikinti, kad kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus.

2. Situacija, kai finansinė institucija reikalauja iš fizinio asmens pasirašyti laidavimo sutartis siekiant užtikrinti pagrindinio skolininko juridinio asmens labai didelės vertės prievolių įvykdymą žinant, jog fizinis asmuo neturi pakankamai turto, kad įvykdytų laiduotojo įsipareigojimus, ar to nežinant, bet ir nepasidomėjus pasirinkto laiduotoju asmens turtine padėtini, prieštarauja universaliems teisės principams, t.y. teisingumui, protingumui ir sąžiningumui. Tokiu atveju, apelianto nuomone, laiduotojui atsakomybė neturėtų kilti, nes finansinė institucija pati savo netinkamais veiksmais ne tik realiai neužtikrina pagrindinio skolininko prievolių įvykdymą, bet ir sąmoningai padaro nuostolių sau bei kitiems laidavimo teisinių santykių dalyviams.

3. Ieškovas realizavo turtą dvigubai ir trigubai mažesne kaina, nei šio turto vertė. Dėl tokių ieškovo veiksmų apeliantas negali būti laikomas atsakingu, nes sprendimą dėl turto realizavimo kainos priiminėjo pats ieškovas, kuris yra profesionalus rinkos dalyvis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo nuostolis, patirtas realizavus lizinguotą turtą, yra patirtas dėl paties ieškovo priimtų subjektyvaus pobūdžio sprendimų, kuriuos atsakovas M. M. negalėjo įtakoti, todėl apeliantas ir neturi būti laikomas už tai atsakingu.

Atsiliepimas

Ieškovas „SEB lizingas“, AB pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodė, kad su skundu nesutinka. Teisė pasirinkti laiduotoją yra palikta pačios finansų įstaigos diskrecijai, įstatymas laiduotojams nenumato jokių specialių reikalavimų, todėl nėra jokio pagrindo teigti apie kokius nors įstatymų pažeidimus. Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas skirtas apsaugoti ne skolininko, o kreditoriaus interesus, todėl M. M. neturi teisės šio įstatymo pagrindu ginčyti laidavimo sutartį ar atsisakyti vykdyti pagal ją finansų įstaigai prisiimtų įsipareigojimų. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas, suteikdamas UAB „Meldra“ finansavimą transporto priemonėms įsigyti, būtų pažeidęs lizingo veiklą reglamentuojančias nuostatas ir finansavimo tvarką, laidavimo sutarčių galiojimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiga įvertinti savo turtinę padėtį ir su laidavimu susijusią riziką pirmiausia tenka laiduotojui, o ne kreditoriui. Laidavimo sutartys buvo sudarytos apeliantui veikiant laisva valia. Jis, būdamas bendrovės, už kurią laidavo savininkas ir direktorius, turėjo visas galimybes įvertinti, kokia jo valdomos bendrovės finansinė padėtis, ar bendrovė ateityje sugebės vykdyti įsipareigojimus ieškovui, apsvarstyti laidavimo sutarties sudarymo neigiamas pasekmes savo turtinei padėčiai, o nesant abejonėms dėl sandorio, galėjo jo atsisakyti. Pats apeliantas veikė galimai neapdairiai, todėl turi prisiimti nepasisekusio verslo padarinius. Apeliantas, ieškovo nuomone, nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog prievolės jis negali įvykdyti dėl ieškovo kaltės, todėl taikyti CK 6.259 straipsnio 1 dalį ir atleisti apeliantą nuo sutartinės atsakomybės šiuo atveju nėra jokių faktinių pagrindų. Kadangi apeliantas teigia, kad ieškovas transporto priemones pardavė mažesne nei rinkos kaina, būtent jam tenka pareiga tai įrodyti. Ieškovas nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo ieškovui priteisė jo sumokėtas draudimo įmokas. AB „SEB lizingas“ vadovaudamasis Lizingo sutarčių bendrosios dalies 14.13 p., tais atvejais, kai turtas nėra apdraustas, turėjo teisę nedelsiant apdrausti savo turtą, o klientas privalo kompensuoti turėtas turto draudimo išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 42 654,18 Lt išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Byloje kilęs ginčas dėl apelianto (laiduotojo) pareigos įvykdyti ieškovui (kreditoriui) laidavimu prisiimtus įsipareigojimus atsakyti kreditoriui (ieškovui) už skolininko BUAB „Meldra“ skolas, kildinamas iš lizingo sutarčių.

Laidavimas – vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70, 6.76 str.), kuriuo kreditoriui papildomai garantuojama, kad jo reikalavimas bus patenkintas. CK 6.81 straipsnis nustato laiduotojo solidarią atsakomybę. Todėl kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų abu (skolininkas ir laiduotojas) kartu arba skyrium. Nors prievolės įvykdymas užtikrintas, skolininkui tenka pagrindinė pareiga ją įvykdyti. Laiduotojui tenka pareiga atsakyti kreditoriui už skolininką, kai šis neįvykdo savo subjektinės pareigos prievolėje, t. y. įvykdyti sutartį visa apimtimi – grąžinti pinigus ir sumokėti palūkanas bei netesybas, jei laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip (CK 6.81 str. 3 d.).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp ieškovo AB „SEB lizingas“ ir trečiojo asmens UAB „Meldra“ buvo sudarytos lizingo sutartys (t.1, b.l. 89-105,154-174; t.2. b.l. 15-23, 26-59). Vadovaudamasis sudarytomis lizingo sutartimis ieškovas perdavė turtą valdyti ir naudoti lizingo gavėjui, o lizingo gavėjas įsipareigojo mokėti ieškovui mokėjimus, nustatytus mokėjimų grafikuose. Tinkamas prievolių pagal lizingo sutartis įvykdymas buvo užtikrintas laidavimo sutartimis, sudarytomis tarp ieškovo AB „SEB lizingas“ ir atsakovo M. M., pagal kurias laiduotojas įsipareigojo atsakyti kaip solidarus skolininkas tuo atveju, jei lizingo gavėjas UAB „Meldra“ tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal lizingo sutartis. Nustatyta, kad trečiasis asmuo netinkamai vykdė lizingo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, t. y. nustatytais terminais nemokėjo lizingo įmokų, todėl ieškovas 2010 m. balandžio 13 d. raštu dėl sutarčių nutraukimo nuo 2010 m. balandžio 21 d. nutraukė lizingo sutartis (t.2, b.l.71).

Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija tuo pagrindu, kad ieškovas sudarydamas laidavimo sutartį su atsakovu privalėjo pasidomėti laiduotojo turtine padėtimi, o šios pareigos nevykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punktui bei universaliems teisės principams. Ieškovas su apelianto pozicija nesutiko ir nurodė, kad teisė pasirinkti laiduotoją yra palikta pačios finansų įstaigos diskrecijai, įstatymas laiduotojams nenumato jokių specialių reikalavimų, todėl nėra jokio pagrindo teigti apie kokius nors įstatymų pažeidimus.

Teisėjų kolegija pastebi, kad pagal laidavimo sutarčių sudarymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo redakcijos 31 straipsnio 3 dalį finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą įsigyti kapitalo arba pinigų rinkos priemonių, skolinti, prisiimti įsipareigojimus už savo klientą, privalo įsitikinti, kad: 1) įsigyjamas finansinis turtas, įkeičiamas arba kitas turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iš jo gali būti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas; 2) kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus; 3) klientas vykdė ir vykdo savo finansinius įsipareigojimus finansų įstaigoms. Finansų įstaigos klientas – asmuo, kuriam finansų įstaiga teikia finansines paslaugas (LR FĮĮ 2 straipsnio 8 dalis). Finansinės paslaugos išvardintos LR FĮĮ 3 straipsnio 1 dalyje, tarp kurių nurodyta tiek skolinimas (2 punktas), tiek finansinė nuoma (lizingas) (3 punktas), tiek finansinių laidavimų ir finansinių garantijų teikimas (6 punktas). Pagal LR FĮĮ 2 straipsnio 39 dalį tarpusavyje susijusių klientų grupė - tai du arba daugiau finansų įstaigos klientų, kurie, jeigu neįrodyta kitaip, sukelia vieną riziką, nes vienas iš jų tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja antrąjį arba kitus klientus, arba tai du arba daugiau finansų įstaigos klientų, kurie nesusiję šios nurodytais kontrolės santykiais, bet kuriuos reikia laikyti sukeliančiais vieną riziką, kadangi jie taip tarpusavyje susiję, kad jeigu vienas iš jų turėtų finansinių problemų, visų pirma lėšų pritraukimo arba grąžinimo sunkumų, antrasis arba visi kiti klientai, pritraukdami arba grąžindami lėšas, tikriausiai taip pat susidurtų su sunkumais. Minėtų LR FĮĮ nuostatų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad laiduotojai už finansų įstaigos kliento (lizingo paslaugos gavėjo) prievoles nėra finansinių paslaugų gavėjai (nėra finansų įstaigos klientai), todėl jiems netaikytinas ir LR FĮĮ 31 straipsnyje numatytas reikalavimas finansų įstaigai prieš sudarant sutartį įvertinti kliento galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus (Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas civilinėje byloje Nr.2A-961/2013). Laiduotojų turėjimas bei laiduotojų turtinė padėtis (reali galimybė atsakyti pagrindinio skolininko kreditoriui už pagrindinio skolininko prievoles) yra vertinami pagal LR FĮĮ 31 straipsnį vertinant pagrindinio skolininko kreditingumą.

Apeliantas, nesutikdamas su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu taip pat nurodė, kad jis pagal savo turtinę padėtį neturėjo jokios galimybės įvykdyti prievoles už pagrindinį skolininką. Teisėjų kolegija pastebi, kad tuo pačiu argumentu M. M. rėmėsi ir civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui UAB „SEB lizingas“, kurioje buvo nagrinėjamas reikalavimas dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-839/2013). Šioje byloje teismas atmetė ieškinį dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir nustatė, kad laiduotoju už trečiojo asmens UAB „Meldra“ prievoles buvo pasirinktas šios įmonės vadovas ir 100 procentų bendrovės akcijų savininkas. Kaip patvirtino pats ieškovas, net ir sudarant antrąją laidavimo sutartį 2008 m. lapkričio 6 d. jo asmeninė finansinė padėtis buvo gera, jis buvo investavęs į įmonę 700-800 tūkstančių litų asmeninių pinigų (civilinė byla Nr. 2A-839/2013, t. 2, b. l. 85). Pažymėjo, kad laiduotojas, kuris yra ir bendrovės vienintelis akcininkas bei vadovas, papildomai sukuria patikimumo regimybę, kadangi tokiu atveju kreditorius turi pagrindo manyti, kad pats laiduotojas tiki skolininko verslo perspektyvomis, yra suinteresuotas jo sėkme, todėl bus suinteresuotas, kad skolininkas atsakingai vykdytų laidavimu užtikrintas prievoles. Taigi šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės paneigia apelianto argumentus dėl jo blogos turtinės padėties laidavimo sutarčių sudarymo metu bei leidžia daryti išvadą, kad ieškovas, vertindamas skolininko kreditingumą, atsižvelgė taip pat į laiduotojo turtinę padėtį.

Be to, kaip pagrįstai nurodė apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas reikalavimą dėl lizingo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, M. M. manant, kad jo turtinė padėtis nebuvo pakankama užtikrinti prievolių įvykdymą laidavimo sutartimis, ieškovas pats privalėjo elgtis sąžiningai ir nesudaryti laidavimo sutarčių, tačiau jis sudarė laidavimo sutartis ir tuo pačiu patvirtino, kad laidavimo sutartys atitinka jo valią ir jo teisėtų interesų nepažeidžia.

Šioje byloje nebuvo įrodinėjama, kad ieškovas būtų netinkamai įvertinęs kliento – lizingo gavėjo UAB „Meldra“ galimybes vykdyti lizingo sutartį. Ginčas keliamas tik dėl UAB „Meldra“ laiduotojo turtinės padėties ir jo galimybės vykdyti laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Atitinkamai, atsakovui neįrodžius (LR CPK 12, 178 straipsniai), kad ieškovas būtų netinkamai, aplaidžiai, nepakankamai rūpestingai įvertinęs riziką, kad UAB „Meldra“ neįvykdys įsipareigojimų pagal lizingo sutartis, nėra pagrindo pripažinti ieškovą kaltu dėl patirtų nuostolių UAB „Meldra“ neįvykdžius lizingo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, o laiduotoją visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės (LR CK 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.259 straipsnis).

Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą grindžia taip pat tuo, kad ieškovas realizavo turtą dvigubai ir trigubai mažesne kaina, nei šio turto vertė. Teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovas nuostolį, patirtą realizavus susigrąžintą turtą, grindžia į bylą pateikta pažyma dėl nuostolių paskaičiavimo bei įrodymais, pagrindžiančiais, kokia kaina buvo parduotas turtas. Iš šių duomenų matyti, kad nuostolis buvo paskaičiuotas nuo turto likutinės vertės atėmus turto pardavimo kainą (t. 3, b.l.47, 65-67). Aplinkybė, kad turto likutinė vertė buvo žymiai didesnė už kainą, kuria turtas buvo parduotas, nereiškia, kad lizingo davėjui grąžintas turtas buvo parduotas už pernelyg mažą kainą. Tokią išvadą būtų galima daryti tik tokiu atveju, jeigu šalis pateiktų teismui įrodymus, iš kurių galima būtų spręsti, kad toks turtas galėjo būti parduotas už žymiai didesnę kainą. Kadangi atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių pernelyg mažą parduoto turto kainą, teisėjų kolegija atmeta šį apelianto argumentą kaip neįrodytą (CPK 178 str.).

Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad vadovaujantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, nurodė, kad ieškovas sumokėjo 10 028 Lt žyminio mokesčio, todėl ši žyminio mokesčio dalis priteisiama iš atsakovo ieškovui. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2011 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinė byla pagal ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį atsakovams UAB „Meldra“, M. M. dėl skolos priteisimo buvo sustabdyta ir perduota bankroto bylą nagrinėjančiam Klaipėdos apygardos teismui bei ieškovui AB „SEB lizingas“ buvo grąžintas jo sumokėtas 10 028 Lt žyminis mokestis (t.3, b.l. 29), todėl, palikus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl skolos priteisimo nepakeistą, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurią iš atsakovo M. M. ieškovui AB „SEB lizingas“ priteista 10 068 Lt žyminio mokesčio ir priteisti iš atsakovo M. M. 10 028 Lt žyminio mokesčio valstybei (CPK 96 str. 1 d.).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovo apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl iš atsakovo ieškovo naudai turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas AB „SEB lizingas“ už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme patyrė 2197,47 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas rekomendacijas, bylos sudėtingumą, į tai, kad ieškovo atstovas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka surašė atsiliepimą į apeliacinį skundą bei prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nustato, kad yra pagrindas ieškovo prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumažinti iki 1620 Lt (CPK 98 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui AB „SEB lizingas“ (j.a.k.123051535) priteista 10 028 Lt žyminio mokesčio, pakeisti ir priteisti iš atsakovo M. M. (j.a.k.123051535) 10 028 Lt (dešimt tūkstančių dvidešimt aštuonis Lt) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui AB „SEB lizingas“ (j.a.k.123051535) iš atsakovo M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1620 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt Lt) bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Danutė MilašienėNijolė PiškinaitėDonatas Šernas