- Teismas
- Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-05-23
- Bylos Nr.
- A11.-2-439/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00066-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Elena Simonavičienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. A.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamensto prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcija
- Advokatai
- Romualdas Juščius
dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovams V. M., U. R.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. A., gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), instruktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2021-03-09 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas M. S. surašė administracinio nusižengimo protokolą M. A. pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį, už tai, kad jis 2020 m. birželio 4 d., apie 22 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), medžioklės plotų vienete, neturėdamas teisės medžioti, kartu su kitais asmenimis, neturinčiais teisės medžioti: V. Z. ir A. P., medžiojo draudžiamu būdu, t. y. vairavo automobilį „R. E.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei sąmoningais veiksmais, susitaręs su kitais asmenimis, medžiojo draudžiamu būdu; kartu su kitais asmenimis, neturinčiais teisės medžioti: V. Z. ir A. P., važinėdami po T medžioklės plotų vienetą ieškojo laukinių žvėrių, su tikslu juos pamatyti ir medžioti; (duomenys neskelbtini), neturintis teisės medžioti asmuo A. P. su nelegaliai laikomu „Remington 32 Short“ graižtviniu šautuvu iš automobilio šovė į stirną, tačiau nepataikė, pavažiavę toliau dar kartą šovė į stirną ir vėl nepataikė, tokiu būdu medžioti yra griežtai draudžiama. Šiais veiksmais M. A. kaltinamas pažeidęs Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių Nr.258 58.5p., 58.5.5 p. reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. A. teismo posėdžiuose nedalyvavo, teismo šaukimai jam tinkamai įteikti, negauta prašymų bylos nagrinėjimą atidėti. Jo atstovas advokatas Romualdas Juščius paaiškino, jog M. A. yra užsienyje ir įgaliojo jį atstovauti teisme, nurodė, kad M. A. jam inkriminuojamos veikos nepripažįsta, taip pat M. A. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. M. A. pripažįsta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku buvo medžioklės būrelio medžiojamame ploto vienete, neturėjo teisės medžioti, pažinojo A. P., kadangi buvo kolegos, pažinojo V. Z. tiek, kad jis gyveno netoliese, neneigia, kad vairavo automobilį R. E. markės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį A. P., kuris prašė jį pavežti, sakė, kad yra girtas. A. P. rodė M. A. kelią. Važiavo nuo (duomenys neskelbtini), tada sustoję sodyboje apsisuko ir atgal važiavo į Tauragę. A. P. sėdėjo automobilio gale, V. Z. sėdėjo šalia M. A.. A. P. ir V. Z. buvo išlipę iš automobilio kažkuriuo metu. Jiems įsėdus atgal į automobilį M. A. atkreipė dėmesį į garsą ir atsisukęs pamatė, kad A. P. krapšto šautuvo spyną su atsuktuvu. M. A. šautuvą pamatė tik tada, kai A. P. jį ardė, negirdėjo šūvio ir nesuprato, kad medžioja, automobilyje buvo įjungta muzika. Teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, nenustatė A. P., kad buvo medžioklės faktas. Tai liečia ir M. A., todėl administracinė teisena M. A. turi būti nutraukta.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą, atstovas V. M. paaiškino, kad M. A. pagalba buvo ieškoma žvėrių, buvo siekiama sumedžioti. Liudytojai paliudijo, kad buvo siekiama sumedžioti. Tai buvo trijų asmenų veiksmai. Buvo paleisti du šūviai. Pirmo šūvio galėjo negirdėti, bet su antru šūviu buvo galima suprasti, kad siekiama sumedžioti žvėris. V. Z. paaiškino, kad matė stirną, į kurią buvo paleistas šūvis, tačiau į ją nebuvo pataikyta. Po kiek laiko buvo ir antras šūvis. Liudytojų parodymai, rastas ginklas rodo, kad tai buvo trijų asmenų susitarimas neteisėtai medžioti. Jis vienintelis buvo blaivus, suprato savo veiksmų esmę, girdėjo šūvį, bėgo nuo persekiojančių medžiotojų, jis žinojo sąmoningai ką darė. M. A. kaltina vairavus automobilį, iš kurio buvo neteisėtai šaudoma. Medžioti iš automobilio draudžia Medžioklės įstatymo taisyklės, 58.5.5p. Prašo M. A. pripažinti kaltu ir skirti jam baudą. Neprašo konfiskuoti transporto priemonės, kadangi nebuvo sumedžiotas gyvūnas, jis nebuvo gabenamas. Institucijos atstovas U. R. palaikė administracinio nusižengimo protokolą, nurodė, kad viską pilnai išdėstė kolega V. M..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 7 dalyje, padarymo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. A. savo kaltę neigia, motyvuodamas tuo, kad jis nemedžiojo ir nieko nežinojo apie A. P. turimą ginklą. Teigia, kad ginklą pamatė tik važiuojant automobiliu, apie jį iki tol nieko nežinojo.
M. A. kaltė, padarius ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, grindžiama byloje surinktais dokumentais:
2020-03-09 Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos administracinio nusižengimo protokole Nr. AM-AAD-ANR_P-577-2021 nurodyta administracinio nusižengimo esmė ir nusižengimo aplinkybės, t. y. 2020-06-04, apie 22 val. 30 min., . (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete M. A. vairavo automobilį R. E., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei sąmoningais veiksmais, susitaręs su kitais asmenimis medžiojo draudžiamu būdu (b.l. 2-3).
2021-03-10 Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto M. S. tarnybiniu pranešime nurodyta, kad 2020-06-04, apie 22 val. 30 min., . (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete M. A. vairavo automobilį R. E., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei sąmoningais veiksmais, susitaręs su kitais asmenimis medžiojo draudžiamu būdu, t. y. M. A. kartu su kitais asmenimis, neturinčiais teisės medžioti V. Z. ir A. P. važinėdami po T medžioklės plotų vienetą ieškojo laukinių žvėrių, su tikslu juos pamatyti ir medžioti. (duomenys neskelbtini) netoli B miško neturintis teisės medžioti asmuo A. P. su nelegaliai laikomu „Remington 32 Short“ graižtviniu šautuvu iš automobilio šovė į stirną, tačiau nepataikė, pavažiavę toliau dar kartą šovė į stirną ir vėl nepataikė. Tokiu būdu medžioti yra griežtai draudžiama (b. l. 3);
T medžioklės būrelių pirmininko K. M. 2020-06-05 paaiškinime šis nurodė, kad medžioklės plotuose išgirdo du šūvius. Išsiaiškino, kad šūviai buvo paleisti iš automobilio „R. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. A.. Sustabdžius minėtą automobilį ginklo nepastebėjo. Atlikus paieškas, šautuvas buvo rastas ant griovio kranto. Radus šautuvą buvo iškviesti policijos pareigūnai (b. l. 4);
2020-06-06 ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis V. Z. parodė, kad jis yra pažįstamas su A. P. ir M. A., kurie atvyksta į pirtelę. Nurodė, kad 2020-06-04, po pietų, į pirtelę atvyko A. P. su automobiliu „R. E.“ mėlynos spalvos. Pirtelėje išgėrė 0,5 litro degtinės ir po 1 litrą alaus. Vakare A. P. sugalvojo važiuoti medžioti, o ką medžioti - nesakė. Jis klausė, su kuo medžios, A. P. atsakė, kad turi šautuvą automobilyje, tačiau jo nerodė. Kadangi buvo išgėręs, skambino M. A., kad šis su jo automobiliu nuvežtų A. P. ir jį į medžioklę. Skambino kelis kartus, kol prisiprašė. M. A. atvažiavo su mokomuoju automobiliu ir sėdo į P „R. E.“ už vairo, jis atsisėdo ant priekinės keleivio sėdynės, o ant galinės sėdynės iš dešinės prie atviro durelių lango atsisėdo A. P.. A. P. su M. A. kalbėjosi lietuviškai, kurios kalbos jis nesupranta, tačiau iš bendros kalbos suprato, kad P pasakojo, kur važiuoti, o M. A. ten važiavo. Išvažiavo iš pirtelės apie 21 val. min. važinėjosi po rajono šunkelius, A. P. žvalgėsi per atvirą langą, kur rasti žvėrių. Buvo beveik sutemę, kai iš dešinės nuo kelio, maždaug už 100-150 metrų, pamatė stirną. A. P. liepė sustoti M. A. ir šis sustojo, stirna nubėgo. Tada pamatė, kad nuo automobilio grindų A. P. pasiėmė šautuvą ir per atvirą dešinių galinių durelių lango nusitaikė į stirną ir iššovė. Stirna pabėgo, todėl nežino, ar pataikė jis į stirną, ar ją tik sužeidė. Kadangi stirna pabėgo, važiavo jie toliau ir maždaug už 20-30 minučių po pirmojo šūvio A. P. vėl iššovė per atidarytą langą iš šautuvo į kažką tai, tačiau jis jokio žvėries nematė, neklausė, į ką jis šovė. Antrą šūvį paleido A. P. automobiliui važiuojant. Mano, kad į nieką nepataikė, nes neliepė M. A. sustoti. Taip dar kurį laiką važinėjosi, o A. P. laikė šautuvą rankose, pasidėjęs ant kelių ir ieškojo, į ką iššauti. Važiuojant link namų, juos aplenkė lengvasis automobilis ir sustabdė. Apžiūrėję automobilį – paleido. Grįžę į pirtelę, gėrė alų. Pirtelėje miegojo jis ir P. Rytojaus dieną atvyko M, kurio pavardės nežino ir P. Iš kur pirtelėje atsirado šovinių tūtelės jis nežino, nes jokių ginklų nėra matęs. Jei būtų žinojęs, jog A. P. neturi leidimo ginklui laikyti ir medžioti, jis nebūtų kartu su P ir M. A. vykęs į medžioklę. Visos šios medžioklės organizatorius buvo A. P. (b.l. 22-23).
2020-06-06 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. P. parodė, kad 2020 m. birželio 3 d. apie 15 val. jis vienas su jam priklausančiu automobiliu „R. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo link B k. pažiūrėti, kur būtų galima nupirkti negyvenamą sodybą. Atvykęs į vieną iš šių sodybų, netoliese tos sodybos, griovyje rado mažo kalibro šautuvą. Ginklą parsinešė į savo minėtą automobilį ir pakišo salone po sėdynėmis. 2020-06-04 apie pietus jis su tuo pačiu automobiliu, kuriame laikė rastą ginklą, atvažiavo į . (duomenys neskelbtini) esančią pirtelę, kurios savininkas leidžia ja naudotis jam ir jo draugams. Paskui ten atvyko M. A., su kuriuo yra pažįstamas nuo to laiko, kai dirbo policijoje. Prie pirtelės vagonėlyje gyvena V. Z.. Tą dieną iki vakaro pirtelėje kartu su V. Z. išgėrė butelį degtinės, kažkiek tai alaus. M. A. negėrė. Tikslaus laiko neprisimena, bet jau buvo vakaras, nutarė pasivažinėti po Tauragės r. į B ir P pusę, aprodyti V. Z. apylinkes. Jis sėdėjo gale automobilio, automobilį vairavo M. A., priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo V. Ž.. Kai jau sutemo ir grįžo nuo P pusės, jis prisiminė, kad turi ginklą automobilyje. Tada išsitraukė šautuvą iš po sėdynių ir matant M. A. bei V. Z., pradėjo jį apžiūrinėti, pertraukinėti jo užraktą ir taip važiuojant iššovė per atvirą dešinės pusės galinių durelių langą į orą. Po to iškrapštė su atsuktuvu iš spynos šautuvo iššauto šovinio tūtelę, nes jos neišmetė iš lizdo ir numetė ją ant grindų. Važiuojant toliau, jis užtaisė vėl šautuvą antruoju šoviniu, buvusiu šautuvo buožėje. Važiuojant link sąvartyno pastebėjo, kad iš paskos jų atvažiuoja du automobiliai ir vienas jų aplenkė jų automobilį ir pradėjo blokuoti kelią. Tada jis paėmė turėtą šautuvą su šoviniu ir išmetė per atvirą dešinės pusės durelių langą į griovį, nes įtarė, kad juos stabdo būtent dėl to ginklo, kurį jis turėjo nelegaliai. Sustojus, prie jų priėjo 3 vyriškiai, klausė dėl medžioklės, atsakė, kad nemedžioja, klausė dėl ginklo, tačiau atsakė, kad neturi. Vyriškiai paprašė atidaryti bagažinę. Ją atidarius, apžiūrėjo ir nuvažiavo. Jie parvažiavo į Tauragę, į minėtą pirtelę, ten su V. Z. išgėrė dar alaus ir liko miegoti. Rytojaus dieną ten atvyko buvę policijos bendradarbiai: P ir P. Ten gėrė butelį kartu degtinę. Apie pietus atvyko policija ir visus sulaikė. Jis nurodė, kad turi leidimą laikyti ir nešioti šaunamąjį ginklą bei šaudmenis savigynai, nėra medžiotojas (b.l. 26-27).
Liudytojas A. P. teismo posėdyje parodė, kad pažįsta M. A., jis jo buvęs kolega. Automobilis priklauso jam. Jis paprašė M. A., kad jį pavežtų į sodybą. Buvo išgėręs alaus. M. A. sakė, kad važiuosime link B, nes reikės sodyboje nupjauti žolę. M. A. davė savo automobilį, kurio priekyje sėdėjo V. Z.. Didžiąją kelio dalį V. Z. miegojo. Mašinos langai buvo atidaryti, buvo karšta vasara. Jis šautuvą prieš dieną buvo radęs pakelyje ir įsidėjęs jį automobilį. Jis nešovė iš šio šautuvo. Policija paėmė šį ginklą ir specialisto išvadoje parašyta, kad jis nėra tinkamas šautuvas šaudyti. M. A. pamatė, kad jis turi šautuvą prieš pat galą, vėliau. Jis pamatė, kad juos blokuoja kažkoks džipas ir jis išsigando, kad tas šautuvas gali būti tų vyrų, ir jis tą šautuvą išmetė lipdamas pro mašinos dureles. Ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo truputį kitaip. Kitoje byloje yra kaltinamas neteisėtu ginklo gabenimu. Parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra kitokie. Tardymo metu buvo atėjęs viršininkas ir jis jam sakė, kad paleis Z jei pasakys kitaip. Buvo atliktos kelios ekspertizės ir juose buvo nustatyta, kad šis šautuvas yra netinkamas šautuvas šaudyti. Jam darė spaudimą A. U.. A. R. Espace buvo paimtas pareigūnų. Apžiūros metu pareigūnai nieko nerado automobilyje, tik antrą kartą, kai jo nebuvo, tikrino ir rado šovinį. Automobilis yra sulaikytas, jis yra jo nuosavybė.
ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už medžiojimą ar buvimą medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais (šaunamaisiais ginklais, spąstais) <...>, kai tai daro teisės medžioti neturintis asmuo. Šių normų konstrukcijos yra blanketinės, jos nukreipia į kitą teisės aktą, t. y. į Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles (toliau – Medžioklės taisyklės). Taikant administracinę atsakomybę už šiuos administracinius nusižengimus, jų sudėties nustatymas reikalauja žinoti ir panaudoti medžioklę reglamentuojančius aktus, kuriuos kaltininkas pažeidė. ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatyti pažeidimai nereikalauja pasekmių kilimo ir neturi būti padaryti tiesiogine tyčia. Medžioklė pati savaime yra pavojinga, todėl griežtai kontroliuojama veikla, o medžioklėje dalyvaujantis asmuo privalo laikytis visų jam keliamų reikalavimų. Motyvai ir tikslai nėra ANK 290 straipsnio nusižengimo sudėties požymis, todėl priežastys, kodėl asmuo atliko neteisėtus veiksmus, neturi įtakos veikos kvalifikavimui.
Kaip nustatyta Medžioklės taisyklių 58.5 punkte - draudžiama asmeniui, neturinčiam teisės medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais. Medžioklės taisyklių 58.5.5 punktas nustato, kad draudžiama medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis iš transporto priemonių, taip pat vaikant ar transporto priemonėmis numušant medžiojamuosius gyvūnus (išskyrus atvejus, kai keliuose transporto priemonės susiduria su medžiojamaisiais gyvūnais). Šie pažeidimai yra šiurkštūs (Medžioklės taisyklių 74.1 punktas).
Apklaustas įtariamuoju 2020-06-06 M. A. parodė, kad 2020-06-04, vakare, jam būnant namuose, į mobiliojo ryšio telefoną skambinėjo buvęs kolega policijoje A. P.. Jis sakė, kad geria pirtelėje, kuri yra . (duomenys neskelbtini) kartu su ukrainiečiu V. Z., kuris gyvena vagonėlyje netoli pirtelės. A. P. sakė, kad yra girtas (tai jautėsi ir iš kalbos), bet nori važiuoti ir prašė su jo automobiliu „R. E.“ jį kažkur tai pavežti. Jis neturėjo laiko ir atsisakinėjo, tačiau maždaug apie 21 vai. įkyrėjo ir jis su mokomuoju automobiliu nuvažiavo į pirtelę, kur rado pagėrusius A. P. ir V. Z., ten buvo ir A. P. automobilis „R. E.“ mėlynos spalvos. A. P. sakė, kad reikia juos kažkur tai nuvežti link Balskų. Sakė, kad kelią parodys, bet kur reikės konkrečiai važiuoti nesakė. Jis atsisėdo už „R. E.“ vairo, šalia atsisėdo V. Z., o ant galinės sėdynės atsisėdo A. P., kuris ir rodė kur važiuoti bei gėrė su V. Z. alų automobilyje. Taip pravažinėjo iki Pagramančio mstl., paskui grįžinėjo į Tauragę. Prie sankryžos link Tauragės sustojo ir A. P. su V. Z. išlipo iš automobilio, atsiliko gamtinius reikalus ir grįžo atgal į automobilį. Atsisėdus A. P. ant galinės sėdynės, išgirdo, kad kažką barškina jis, atsisuko ir pamatė, kad jis pertraukinėja šautuvo spyną, šautuvą laikė ant kelių. Langas galinių dešinės pusės durelių buvo atviras. Jis paklausė, iš kur šautuvas, o A. P. atsakė, kad jį radęs, o kur nesakė. Jis žino, kad A. P. turi kažkokį ginklą savigynai. Jis tikrai negirdėjo šūvio, tik girdėjo kažkokį stipresnį trakštelėjimą šautuvo spynos, o gal tai ir buvo šūvis, nes garsiai grojo muzika automobilyje, galėjo ir negirdėti. Po to matė, kaip A. P. su atsuktuvu krapštė šovinį ar šovinio tūtelę iš šautuvo spynos. Ten prastovėjo apie 10 minučių. Po to vėl važiavo link sąvartyno, grįžinėjo Tauragės, kai pamatė iš galo atvažiuojančius du lengvuosius automobilius, iš kurių vienas ne lenkti jo vairuojamą automobilį. Jis leido jį aplenkti ir jis priekyje sustojo, kitas automobilis sustojo už galo. Priėjo keletas vyriškių iš šių automobilių ir paklausė, ką jie veikia, papt atidaryti bagažinę, nes norėjo įsitikinti, ar neturi ginklų ar ką nors nėra nušovę. A. P. atidarė, po to juos paleido ir jie vėl važiavo link Tauragės. Tada jis paklausė, o kur dingo šautuvas, kurį iki sustojant turėjo ant kelių A. P., tai pastarasis atsakė, kad prieš sustojant šautuvą išmetė per langą į griovį, nes pamanė, kad gali ieškoti šautuvo, kurį jis buvo radęs. Parvežė A. P. su V. Z. į pirtelę ir ten paliko. Rytojaus dieną, per pietus, atvyko į pirtelę ten rado A. P., V. Z., buvusius kolegas policininkus P, P. Jis paklausė A. P., ar pamena, kas buvo su šautuvu, šis nieko neatsakė. Netrukus atvyko policija ir visus sulaikė. Jis kaltu neprisipažįsta dėl to, kad jis nieko nežinojo apie A. P. turimą ginklą ir jį pamatė tik važiuojant automobiliu (b. l. 16-17).
Iš Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų baudžiamojoje byloje Nr. 1-317-850/2021 2021-12-07 nuosprendžio nustatyta, kad liudytoju apklaustas M. A. parodė, kad jam telefonu skambino (tą vakarą) P ir Z, prašė telefonu jog pavežtų, kalbėjo apie kažkokią sodybą, kurią neva planuoja pirkti. Išjungė telefoną, bet jie atvyko ir vis tiek prašė pavežti. Su tais vyrais buvo pažįstami, netoli gyvena, todėl jiems buvo pakeliui jam skambinti. A. P. ir V. Z. buvo išgėrę, bet sąmoningi. Važiuojant abu vyrai gėrė alų. T. J. sankryža jie paprašė sustoti, nes užsimanė atlikti gamtinius reikalus. Grįžus pamatė, kad A krapšto kažką, pertraukinėjo, buvo panašu į ginklą. Jokio pokalbio apie šautuvą automobilyje nebuvo. Apie šautuvą net minties nebuvo, nežino iš kur atsirado. Pradėjus važiuoti link Tauragės, pamatė važiuojančią mašiną ir juos sustabdė pareigūnai, patikrino. Nejautė, kad medžiotojai jį vijosi. Kelias buvo tiesus, važiavo su šviesomis, važiavo apie 70 km/h greičiu, negali pasakyti kiek laiko truko nuo to momento, kai pamatė iš paskos atvažiuojantį automobilį iki jo sustojimo. A (kai sustabdė medžiotojai) jau šautuvo neturėjo. Šūvių nebuvo, jei būtų buvę šūviai, būtų girdėjęs. Galinių durelių langas buvo atviras, buvo duslus garsas, bet ar tai šūvis, nežino. Važinėjo su įjungta muzika, garsaus grojimo nebuvo. Atsuktuvo automobilyje nematė, tik A. P. kažką krapštinėjo, o ką – nežino. Kai medžiotojai nuvažiavo P paklausė kur šautuvas, P pasakė, kad išmetė. Nieko jo neklausė, jam klausimų nekilo. Neturi leidimo ginklui, anksčiau pareigūnu dirbo 17 metų, policijoje jam buvo priskirtas pistoletas. Vėliau juos parvežė į. (duomenys neskelbtini) pirtelę ir išvažiavo namo. Sekančią dieną pats atvažiavo į pirtelę, ten buvo policijos pareigūnai ir jis pasakė tyrėjai, kad vairavo automobilį. Pirtelė yra J. D., jį pažinojo. J. D. ginklų turėjo, buvo medžiotojas. Būnant pas J. D. pirtelėje niekada nešaudė iš jokių ginklų. Atvykus, policijos pareigūnai kartu su A. P. apžiūrinėjo automobilį. Dar buvo P ir P. Policijos pareigūnai surašė jam protokolą ir išvežė į Šilalę, uždarė Šilalės areštinėje. Ikiteisminio tyrimo metu prieš apklausą buvo atvažiavęs A. U.. Su juo kartu yra dirbę pasienyje. Jis atvažiavo į areštinę, jokio procesinio veiksmo su juo neatliko, tik prašė, kad duotų parodymus prieš A. P., sakė kad A. P. ir V. Z. prisipažino ir prašė pasakyti, kad A. P. šaudė iš to šautuvo. Žadėjo paleisti jei taip pasakys. Su juo bendravo apklausos kambaryje 10-15 min. Išėjus A. U. vėliau apklausą vykdė P. Č.. Liudytojas patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai teisingi, prašė vadovautis pirminiais jo duotais parodymais.
Taigi, medžiojimą pažeidžiant teisės aktus patvirtina tik įtariamojo V. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. V. Z. parodė, kad A. P. su M. A. buvo susitarę medžioti (b.l. 22-23). Tačiau V. Z. parodymus davė kaip įtariamasis, jis nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jo parodymų nepatvirtina kiti byloje surinkti parodymai, todėl V. Z. parodymai kelia abejonių dėl jų tikrumo. Liudytojų K. M. ir R. P. parodymai tik patvirtina, kad medžioklės metu automobilį „R. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo M. A. (b.l. 29-32). M. A. neneigia, kad jis vairavo minėtą automobilį, tačiau neigia medžioklės faktą.
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų baudžiamojoje byloje Nr. 1-317-850/2021 2021-12-07 nuosprendyje, kuriuo A. P. nuteistas pagal LR BK 253 straipsnio 1 dalį, konstatuota: „ Kaltinime A. P. nurodoma, kad jis neteisėtai medžiojo Tyrelių medžiotojų būrelio medžioklės plotuose. Kaltinamasis šią aplinkybę neigia. Jis teisme parodė, kad nė vienas medžiotojas neparodė, kad iš mašinos šauta. Tvirtina, kad ten šaudo išvien, ėjo grybauti, girdėjo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. P. parodė, kad 2020 m. birželio 4 d. vakare, grįžtant nuo Pagramančio, jau temstant, prisiminė, kad automobilyje turi ginklą, išsitraukė jį iš po sėdynių ir, matant M. A. ir V. Z., pradėjo jį apžiūrinėti, pertraukinėti jo užraktą ir taip važiuojant iššovė per atvirą dešinės pusės galinių durelių langą į orą. Po to iškrapštė su atsuktuvu iš spynos iššauto šovinio tūtelę, nes jos neišmetė iš lizdo, ir numetė ją ant grindų. Tuo laiku V. Z. miegojo priekinėje keleivio sėdynėje. Važiuojant toliau, vėl užtaisė šautuvą antruoju šoviniu, buvusiu šautuvo buožėje. L. M. A. parodė, kad šūvių nebuvo, jei būtų buvę šūviai, būtų girdėjęs. Galinių durelių langas buvo atviras, buvo duslus garsas, bet ar tai šūvis, nežino. Važinėjo su įjungta muzika, garsaus grojimo nebuvo. Atsuktuvo automobilyje nematė, tik A. P. kažką krapštinėjo, o ką – nežino. Apklausiamas įtariamuoju, o nutraukus ikiteisminį tyrimą, liudytoju ikiteisminio tyrimo metu M. A. parodė, kad 2020 m. birželio 4 d. vakare parvažinėjant iš Pagramančio į Tauragę, po to, kai po automobilio sustojimo A. P. atsisėdo ant galinės sėdynės, išgirdo, kad kažką jis barškina. Atsisukęs pamatė, kad jis pertraukinėja šautuvo spyną, šautuvą laikė ant kelių. Galinių dešinės pusės durelių langas buvo atviras. Jis tikrai negirdėjo šūvio, tik girdėjo kažkokį garsesnį šautuvo spynos trakštelėjimą, gal tai ir buvo šūvis, nes automobilyje garsiai grojo muzika, galėjo ir negirdėti. Po to matė kaip A. P. su atsuktuvu krapštė šovinį ar šovinio tūtelę iš šautuvo spynos. L. R. V parodė, kad tą vakarą medžiojant ir sėdint bokštelyje apie 11 val. pastebėjo įtartiną automobilį, kuris pravažiavo 400-500 m. atstumu. Matė vairuotoją, kas daugiau buvo automobilyje nematė, nes jo langai „niaukti“. Automobilis nuvažiavo už J į lankas. Besėdint išgirdo šūvį, jis buvo negarsus – tuo metu regėjimo lauke automobilio nebuvo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas parodė, kad jo pastebėtas automobilis nuvažiavo ir sustojo už sugriuvusios negyvenamos sodybos, todėl jų nebematė, nes vaizdą užstojo miškas. Po kokių 5 minučių išgirdo šūvį iš tos pusės, į kurią nuvažiavo automobilis. L. R. V parodė, kad medžioklės metu prieš 11 val. vakaro sūnus paskambino ir pasakė, kad įtartina mašina nuvažiavo ir buvo šūvis. Jis to šūvio negirdėjo. Pradėjus rinktis daiktus pamatė, kad nuo J žvyruotu keliu parvažiuoja minivenas, jis važiavo be šviesų. Pažiūrėjo per žiūronus, tai buvo R. E. automobilis, mėlynos spalvos. Važiavo labai lėtai, 20-30 km/h greičiu. Buvo praėję nuo 5 iki 10 minučių nuo to momento, kai paskambino sūnus. Privažiavo tiesiai keliu ir prieš nosį buvo šūvis - nebuvo didelio kalibro (šautuvo) šūvis. Jis tuo metu buvo apie 500 metrų atstumu, vaizdą matė pilnai, šūvis buvo iš važiuojančio automobilio. Šūvio nuaidėjimo metu ginklo nematė, tuo metu į automobilį nežiūrėjo. Neatkreipė dėmesio ar langai buvo atidaryti. Nematė, kiek asmenų buvo automobilyje. Jie gal šovė į stirną - jo pusėje buvo stirna, bet jiems kaip ir toloka. Kas buvo kitoje kelio pusėje, nematė. Gal į kažką kitą šovė, nežino. Iš esmės analogiškas aplinkybes jis nurodė ir apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, tik papildomai paaiškino, kad nuvažiavus automobiliui stirnos ieškojo pievoje, tačiau jos nerado. Trečiasis liudytoju apklaustas medžioklėje dalyvavęs asmuo R. P. šūvių negirdėjo ir nematė. Sistemiškai įvertinęs aptartus duomenis teismas sprendžia, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog A. P. šaudė į žvėris. Sprendžiant iš nurodytų asmenų parodymų, abu šūviai buvo paleisti iš važiuojančio automobilio, tačiau akivaizdu, kad šaunant iš žvyrkeliu važiuojančio automobilio, pataikymo į žvėrį galimybė yra labai maža. Abejonių dėl medžioklės fakto kelia ir ta aplinkybė, kad po šūvių automobilis nesustojo, nors pagal elementarią logiką, net jei žvėris po šūvio ir nubėga, tai nereiškia, kad į jį nebuvo pataikyta – dažnai sužeistas žvėris kurį tai atstumą nubėga, todėl įprastai po šūvio tikrinama, ar šūvio vietoje ir žvėries bėgimo kryptimi nėra kraujo. Šiuo atveju A. P. ir su juo buvę asmenys to nedarė, o R. V. sužeisto ar nukauto žvėries nerado. Logiška, kad asmenų važinėjimasis vėlų vakarą medžioklės plotuose automobiliu nedideliu greičiu, leidžia daryti prielaidą, jog tokio važinėjimosi tikslas ir juo labiau – šūvių paleidimas buvo tikslu sumedžioti žvėrį, juo labiau, kad kaltinamojo ir su juo buvusių asmenų versijos dėl važiavimo 2020 m. birželio 4 d. vakare į Pagramančio apylinkes tikslo yra nenuoseklios, painios ir neįtikinančios. Vienok, nesant jokių objektyvių duomenų jog to vakaro A. P. ir dar dviejų asmenų kelionės tikslas buvo būtent neteisėta medžioklė ir kad šūviai paleisti konkrečiai į žvėris, įpareigoja teismą šiame kaltinimo epizode vadovautis in dubio pro reo principu, todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė „siekiant (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio nariams sulaikyti neteisėtai jų medžioklės plotuose medžiojantį A. P.“.
2021-12-07 nuosprendžiu, kuris nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje turi prejudicinę reikšmę, konstatuota, kad baudžiamojoje byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog A. P. šaudė į žvėris, jog nėra jokių objektyvių duomenų, kad A. P. ir dar dviejų asmenų ( t.y. M. A. ir V. Z.) kelionės tikslas buvo būtent neteisėta medžioklė ir, kad šūviai paleisti konkrečiai į žvėris. Teismas laiko, jog byloje neįrodyta, kad M. A. pažeidė administracinio nusižengimo protokole nurodytų Medžioklės taisyklių reikalavimus, tai yra, kad jis neturėdamas teisės medžioti, kartu su kitais asmenimis, neturinčiais teisės medžioti, medžiojo draudžiamu būdu. Todėl pripažintina, kad M. A. nepadarė ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 636 straipsniu,
nutaria:
Nutraukti M. A. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.