Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo universitetinio išsilavinimo, bedarbis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P., neturėdamas leidimo įgijo, laikė, nešiojo, gabeno šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, o būtent: 2020 m. birželio 3 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini), vietinės reikšmės kelio griovyje, rado šaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos 5,6 mm (.22LR) kalibro pusiau automatinį šautuvą Remington NYLON 66, bei šaudmenis - 3 vnt. pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilgojo žiedinio įskėlimo (.22LR) šovinių, ir nuo to momento jis neteisėtai - neturėdamas leidimo, disponavo šiuo šaunamuoju ginklu bei šaudmenimis, tai yra, pasiėmęs rastą šaunamąjį ginklą bei šaudmenis, taip įgydamas juos, parsinešė į jam priklausantį automobilį R. E., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su šiuo automobiliu pargabeno neteisėtai įgytą šaunamąjį ginklą bei šaudmenis į daugiabučio namo kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), kur minėtame automobilyje laikė šį neteisėtai įgytą šaunamąjį ginklą bei šaudmenis, o 2020 m. birželio 4 d., antroje dienos pusėje - tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas - su automobiliu R. E., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atgabeno minėtą šaunamąjį ginklą bei šaudmenis prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), o 2020 m. birželio 4 d., maždaug nuo 21 val. iki maždaug 23 val., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, A. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, automobiliu R. E., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu M. A., neteisėtai gabeno šaunamąjį ginklą Remington NYLON 66, bei 3 vnt. pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilgojo žiedinio įskėlimo (.22LR) šovinių Tauragės rajono teritorijoje - tiksliau vietos nenustatytos, bei per tą laiką 2 vnt. minėtų šovinių iššovė iš neteisėtai gabenamo šaunamojo ginklo ir 2020 m. birželio 4 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), pastarasis, siekdamas išvengti atsakomybės už neteisėtai disponuojamą šaunamąjį ginklą bei šaudmenį, šį šaunamąjį ginklą su užtaisytu pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilgojo žiedinio įskėlimo (.22LR) šoviniu, išmetė iš važiuojančio automobilio R. E., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas šaunamasis ginklas su pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilgojo žiedinio įskėlimo (.22LR) šoviniu netrukus buvo surastas (duomenys neskelbtini) griovyje ir 2020 m. birželio 5 d., 00 val. 45 min. paimtas policijos pareigūnų.

A. P. kaltu dėl pareikšto kaltinimo neprisipažino ir parodė, kad turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Policijoje dirbo 21 metus, ekspertu - nuo 2006 iki 2011 m. Su ginklais ekspertizių nėra atlikinėjęs. Su graižtviniais ginklais patirties neturėjo, tik armijoje yra matęs. Tuo metu nedirbo. Su J. D. buvo draugai, tankiai užsikurdavo pirtelę. V. Z. irgi tuo metu nedirbo, J. buvo priėmęs jį į tą namelį gyventi. Trečią dieną (2020 m. birželio 3 d.) sugalvojo nuvažiuoti pririšti vantų, pradėjo jas rišti. Vis apžiūrinėjo sodybas, nes norėjo nusipirkti. Apžiūrėjo prie miško tokią sodybą T. kaime ir išvažiuojant iš tos sodybos kažkas sublizgėjo, nes vamzdis buvo blizgantis, rado daiktą, panašų į šautuvą. Kadangi yra dirbęs ekspertu, pratraukė, gal ten to uokso ir nebuvo, nes buvo tamsus, kažko nebebuvo. Pertraukė į žemę, paspaudė gaiduką, matė, kad šovinys buvo įdėtas, bet nežino ar jis buvo šautas, ar tik tūtelė buvo likusi. Kai rado ginklą, bandė šauti, bet nėjo. Šautuvą rado be dėklo, dėklas buvo jo lygiavamzdžio, kurį kažkada turėjo. Šautuvą mašinoje po galine sėdyne pametė. Kai rado ginklą, nekvietė policijos. Galvojo pats jiems užveš, bet grįžo ir užsimiršo. Jei medžiotojai nebūtų stabdę, būtų parsivežęs ginklą ir nuvežęs į policiją. Grįžo pas J., vakare parvažiavo namo. Sekančią dieną grįžo pas J. D., jam padėjo įdėti į internetą, nes jis eilę ginklų pardavinėjo - ir mažo kalibro ir karabiną. Buvo atvažiavę žmonės pasižiūrėti. Ketvirtą dieną (birželio) žmogus atvažiavo iš J. pirkti ginklą, bet tas sandoris neišėjo, nes žmogus klausė ar gali parduoti neregistruotą, neformintą. J. pasakė, kad tokių dalykų nedarys, sakė, kad ginklas registruotas ir šaudytas ir vos neišvarė to žmogaus. Jie pasiliko. P. J., kad duotų iššauti iš to ginklo. J. turėjo dėžutę šovinių, gal ji buvo pilna, kuri, kaip suprato vėliau, buvo rasta šiukšlinėje prieškambaryje. Ten yra toks pylimas, gyventojų nėra, tai J. apie pietų metą gal kelis kartus iššovė, paskui atvažiavo G. P., jis dar gal vieną kartą iššovė iš jis gal dešimt šovinių iššovė iš senos laidos „melkaškės“. Šaudymas vyko apie 11-12 val. Žino, kad negalima kur panorėjus šaudyti. Oficialios šaudyklos ten nėra. Policijoje anksčiau nebuvo šaudyklų, važiuodavo į karjerą šaudyti. P. J. išsivežė tuos ginklus namo pasidėt. V. dar pasakė surinkti tas gilzes. Jis surinko ir išmetė priebutyje į šiukšlinę. Tuo metu negėrė, paskui su V. nusipirko. J. išvažiavo, o jie su V. baliavojo. G. P., kadangi turėjo sodybą G. kaime, V. buvo paprašęs, kad žolę nupjautų. Jie turėjo važiuoti padėti ją nupjauti. Gintas išvažiavo, o jie liko dviese su V. Pašėrė žuvis, „padarė“ butelį. Vartojo 40 laipsnių stiprumo degtinę, 0,7 litro talpos, dviese. Visą buvo suvartoję prieš pradedant važiuoti. Jis dar gėrė iš skardinės alų, o V. Z. iš bambalio - jis gerdavo stipriausią alų. Pradėjo vartoti gal 4-5 val., o baigė kai išvažinėjo. Dar nusipirko alaus ir kažkur po aštuonių išvažinėjo, sugalvojo nuvažiuoti į B.. Buvo išgėrę, todėl prašė M., kad pavežtų. Jis nepavežė. Paskui nusipirko alaus, nuėjo pas M.. Jis pasakė, kad atvažiuos vėliau, bet susivėlino. Tada jie su jo automobiliu nuvažiavo į B. - ten turėjo būti kažkokia atrakcija, bet nieko ten nebuvo. Kai išvažiavo į kaimą buvo apsimovęs tapkes, treningines kelnes ir maikę trumpomis rankovėmis. T. V. sako „važiuojam pažiūrėti į tą sodybą G. k.“. Jis kelio nežinojo, jie klaidžiojo, paskui išvažiavo į P.. N. P. žinojo (kaip rasti) tą sodybą. Nuvažiavo į tą sodybą, „šlagbaumas“ buvo uždarytas, tai į ją nėjo. Nuo tos sodybos, kadangi M. kelio nežinojo, jam rodė kelią. Važiavo pamažu, gal 60-70 km/h greičiu. Išvažiavo į kelią D.-T. k. Pasukus tenai V. užsimanė „pasysioti“, jis irgi. M. sustojo. Ten buvo gal 5-10 min. Paskui jis atsisėdo į mašiną, prisiminė gulintį ginklą (vėliau patikslino, kad pamatė tą ginklą ir prisiminė, kad jį turi). Pasiėmė jį, dar pertraukė kelis kartus į žemę. M. A. paklausė iš kur tas ginklas. Pasakė, kad rado. Pradėjus važiuoti jis norėjo šovinį iškrapštyti, pažiūrėti gal gilzę išims. Nešovė mašinoje, krapštė buto raktu šovinį, bet jo neiškrapštė. Nematė ar šovinys pilnas. Jis stipriau pertraukė ginklą ir paleido, galvojo gal išmestukas ištrauks tą gilzę, bet jei išmestuko nebuvo ar ne toks tas šovinys buvo įdėtas, dėl to ir neišmetė. Neardė, nežiūrinėjo to ginklo. M. sakė „mesk tą ginklą, dar netyčia į nugarą iššausi“. Jis tą ginklą vėl po kojom padėjo. Bevažiuojant apie 60 km/h greičiu atvažiavo mašina, jie pasuko lik sąvartyno. Kai medžiotojai stabdė važiavo žvyrkeliu, kelias buvo duobėtas. Greitis galėjo būti 70 km/h. Viena mašina susilygino su jais, pradėjo mojuoti stoti, vos neblokuoti. M. sustojo kelkraštyje. Jie išlipo ir jis išlipdamas iš mašinos tą ginklą numetė į žolę, nes galvojo gal ten medžiotojai, kad nebūtų bereikalingų konfliktų. Nesakė medžiotojams, kad buvo ginklas. Jei ginklą išmetė, tai ko turi jiems kažką sakyti. Jie nusifilmavo numerius, o paskui paprašė atidaryti dureles. M. irgi buvo išlipęs, o V. Z. sėdėjo mašinoje, jis buvo apgirtęs. Tą dieną kai sustabdė medžiotojai, buvo vartoję (alkoholio) nuo penktos valandos ryto. V. Z. buvo stipriai išgėręs, snaudė. Kai išvažinėjo iš pirtelės jis dar orientavosi, paskui dar alaus atsigėrė, kai ėjo ant savo reikalo, dar parūkė, alaus išgėrė, tai kai sustabdė medžiotojai, jis nevaliojo iš mašinos išlipti. Jis negalėtų būdamas tokios būklės tokių nuoseklių parodymų duoti. Kai medžiotojai sustabdė, jis (A. P.) nevartojo alkoholio. Tuo metu jautėsi apgirtęs. Jis įjungė automobilio salone šviesą. Jie paklausė ar gali apžiūrėti saloną. Iš jų pažinojo tik M., iš matymo. Apžiūrėję saloną jie paprašė atidaryti bagažinę. Atidarė bagažinę, apžiūrėjo. Bagažinėje buvo tokia kuvalda įdėta, nes V. betoną kažkokį daužė, mašinoje ji ir liko. Paklausė dar „ką čia veikiat, kur važinėjat?“. Pasakė, kad į B. važiuoja. Sakė „Balskai ne toje pusėje“. Jis pasakė „kas neleis važinėti“. Paskui paklausė ar dar reikalingi, jie pasakė kad ne. Jie (medžiotojai) atblokavo kelią ir jie išvažiavo atgal į pirtelę pas D., atsigėrė alaus dvi skardines ir daugiau nevartojo. Nei vienas medžiotojas neparodė, kad iš mašinos šauta. Ten šaudo išvien, ėjo grybauti, girdėjo. M. A. išvažiavo namo, o jie su V. dar atsigėrė alaus ir nuėjo miegoti. Jei jis būtų iššovęs iš to rasto ginklo, tai nebūtų rasta daug šūvių pėdsakų - jei per langą šauti galvą iškišus pro langą, tai nemano, kad būtų pėdsakų dalelių ir ant kaklo, ir ant kelnių. Pas jį ant visų rūbų rado parako dalelių. Jei būtų šūvis važiuojant, parako dalelės liktų ant rankų, ant veido, kaktos. Rytojaus dieną apie 9 val. atvažiavo G. P., kad vežtis V. žolę pjauti. Paskui paskambino M. P., paklausė kur jis yra. Pasakė, kad yra išgėręs, niekur nevažiuos, padangas montuos. P. atsivežė alaus, jis gėrė mažiau, jie daugiau. Paskui G. P. nuvažiavo, jį paėmė, atvažiavo į pirtelę. Gal kokią 10 val. atvažiavo J. D.. Paskui apie 9-10 val. ryto jam paskambino dukra ir pasakė, kad prie buto durų laukia juodai apsirengę vyras ir moteris. Sakė „įsileisk, paklausk ko nori“. Ji sakė „bijau, nedarysiu durų“. Tada suprato, kad ten policija. Papasakojo J. D., kad buvo toks dalykas, tai jis sakė „patys prisidirbot, aš važiuoju namo“. Jis savo savigynai duotą medžioklinį ginklą su dėklu buvau atvežęs parodyti pas Joną, kai atvažiuos pirkėjas gal parduot bus galima. Tą ginklą buvo palikęs namuky, užrakintą. J. sakė „pasiimk tą ginklą“. Jis sakė „gal tu pas save į seifą įsidėsi?“. Jis pasakė, kad svetimų ginklų nedės, sakė „dar pas mane atvažiuos“. Jei atvažiuos policija, sakė, jūs aiškinkitės. Jis neturėjo kur dėt to ginklo, tai padėjo į savo mašiną, ją užrakino ir nuėjo į pirtelę. Po kokių 10 min. atvažiavo policijos pareigūnai. Pirmas atvažiavo V. K. dar su vienu pareigūnu. Tuo metu kai atvažiavo pareigūnai, J. D. buvo išvažiavęs, o pirtelėje buvo M. P., G. P., V. Z. ir jis. A. atvažiavo vėliau prieš pat policijai atvažiuojant. Pareigūnai paklausė kam priklauso mašina. Paprašė raktelių, jis juos padavė. Jis atrakino automobilį, pasižiūrėjo. K. turėjo raktelius ir laukė specialistų atvažiuojant. Tuo metu nebuvo matomų gilzių. I. P.. K. išsiėmė antrankius, pasiūlė užsidėti jam antrankius. Pasakė, kad pasiskaitytų įstatymą kada antrankiai dedami. Dar jie papildomai išsikvietė pareigūnų. Atvažiavo ekspertės ir pradėjo daryti automobilio apžiūrą. Ten prieidinėjo ir P., ir P.. Jis dalyvavo mašinos apžiūroje, o K. jį stebėjo. Kad nemaišytų daryti apžiūros, V. Z., G. P. ir M. P. išsivežė į komisariatą. Automobilio apžiūroje dalyvavo K. ir tas kolega. Apžiūrinėjo moterys, jis viską stebėjo. Moterys dar pasakė, kad ta kuvalda yra bagažinėje. K. sakė „reikia paimti“. Supakavo, viską apžiūrėjo, kilimėlius išvartė. Dar buvo stabdžių kaladėlės. K. paklausė „kas čia?“. Jis išpakavo, parodė. Sakė padėti atgal, jis jas padėjo. Po to jam padavė raktelius, pasakė, kad daugiau mašina bus nereikalinga, jis ją užrakino. Kai apžiūrinėjo automobilį, mano, jis turėjo būti įtrauktas į protokolą, jie žinojo, kad jis automobilio savininkas. Baigus apžiūrėti mašiną su K. ir viena darbuotoja nuėjo apžiūrėti pirtelę. Pradėjo apžiūrą 11 val. ar puse dvylikos. Apžiūra vyko iki antros valandos. K. apėjo aplik pylimą. Dar pirtelėje po gultais ir šiukšlinę apžiūrėjo, bet prieangio šiukšlinės nepažiūrėjo. Kai baigėsi krata, K. ar jo kolega jam padavė automobilio kortelę ir pasakė „daugiau mašina bus nereikalinga, užsirakink“. Atvažiavę pareigūnai K. pasakė „tu važiuok pas J. D. kamerų pažiūrėt“, bet ten kamerų nebuvo, buvo tik muliažai. Jam padavė automobilio raktelius, jis juos nunešė į pirtelę, padėjo ant šaldytuvo. Pirtelę užrakino, signalizacijos neįjungė, pamiršo. Padėjo sutartoje vietoje raktą. Laukines prieangio duris irgi užrakino ir išvažiavo. Jis iki galo dalyvavo kratoje. Jos (tyrėjos) rašo, kad kratą pradėjo trečią valandą iki 17 su viršum valandos. Tai visiškai neatitinka - jie atvažiavo apie 11 val. ir pradėjo daryti mašinos kratą, o antrą valandą baigė. Dar jis komisariate pasirašė ant lyginamųjų pavyzdžių paėmimų ar ant N. P. jie papildomai atvažiavo, savavališkai apžiūrėjo pirtelę. Rašė, kad automobilio apžiūra pradėta ne 11 val., o apie 15 val. Protokole rašė, kad atvažiavus į tokią vietą automobilis rastas atrakintas. Apžiūrėjus automobilį, tarp vairuotojo ir keleivio sėdynės ant kilimėlio yra iššauta tūtelė. Gale, kad paimtas kūjis, šautuvas. Atsiranda dar tūtelių konteineris tuščias ir dar 12 tūtelių, kurios buvo išmestos. Jo niekas neklausė iš kur ta tūtelė atsirado, jis būtų paaiškinęs. Pirmos kratos metu tos tūtelės nebuvo. Žinojo apie kartoteką - kai žmogus nusiperka naują ginklą, jis būna ginklų fonde atšaudytas, o po penkių metų, kai baigiasi leidimas, atneša ginklą, iššauna į tą gaudyklę tris šovinius, gilzes atskirai surenka, tada įveda į specialią programą duomenis. Senas gilzes išima, viena šaknelė eina žmogui į bylą, kita į seifą su šoviniais. Jei reikia sulyginimui, tai yra dėžutės numeris, kur jie patalpinti. Yra archyvavimas ir vedama apskaita kriminalistinių tyrimų centre. Davus užduotį archyve iš karto mato kur yra patalpintos tūtelės, yra ir dėžutės numeris. Ekspertas su K. išvažiavo į komisariatą. Kai įsėdo į automobilį, jam alkotesteriu nustatė girtumą. Buvo, atrodo, 1,12 promilės. Dar pareigūnas pasakė, kad jis pats blaiviausias iš visų. Davė pasirašyti ant tų čekių, įtraukė į žurnalą. Nežino kodėl byloje nėra to neblaivumo nustatymo. Tada nuvažiavo pas jį daryti kratą. Ją pradėjo daryti apie po dviejų dvidešimt, ten prabuvo gal 40 min. Paklausė ar turi ginklų ar kitų nelegalių dalykų. Pasakė, kad neturi, parodė leidimus ginklams laikyti, seifą atrakino. Paėmė jo legaliai laikomus ginklus, suskaičiavo ir supakavo šovinius, viską apiformino ir išvažiavo. Davė suprasti, kad galimai bus sulaikytas dviems paroms. Pasakė persirengti, nes galimai reikės areštinėje miegot. Jis buvo su treninginėmis kelnėmis, tapkėmis ir maike. Persirengė, pasiėmė striukę ir išvažiavo į komisariatą. Jam pareiškė įtarimą, tai buvo apie pusę keturių. D. T. paklausė „kur rūbai?“. Pasakė, kad namuose paliko. Tai jie grįžo, paėmė tuos rūbus. D. T. paklausė kur automobilio rakteliai. Pasakė, kad jie pirtelėje. Jie išėjo į lauką, laukė automobilio, paprašė, kad leistų žmonai paskambinti. Pareigūnas paskambino žmonai. Paskui apie ketvirtą valandą jį išvežė į Šilalės policijos komisariato areštinę. Dar prieš išvažiuojant į areštinę Š. paklausė kur automobilio raktai. Pasakė, kad yra pirtelėje. Kitą dieną jį išsikvietė budintis pas Č. Jis prisistatė, pasakė, kad jam priskirta ta byla, kad po poros valandų jį apsiklaus. Už kokio pusvalandžio vėl postinis jį iškvietė į tardymo kambarį. Ten buvo U., jis prisistatė. Jis ten atsistojo prie sienos ir pradėjo kalbėtis su U. Jis pasakė, kad pas jį automobilyje rasta iššauta tūtelė. Jis sakė „iš kur ta tūtelė, nes kai aš dalyvavau apžiūroje jokios tūtelės nebuvo“. Sakė (U.) „žinai, būk vyras, ko tu A. tempiesi paskui save. Radai tai radai tą šautuvą. Tūtelė rasta, tai ar tau sunku pasakyti, mes čia viską sutvarkysime, gal čia bus mažareikšmiškumas. Vyriškai pasielk, kam tą M., Z. tampysim. Tu pasiimk ant savęs, pasakyk netyčia iššoviau. Duodi žodį, kad pasakai, kad važiuodamas vieną kartą iššovei, tą tūtelę iškrapštei, mašinoje iškrito. V. su M. paleidžiam, net nereiškiame įtarimų. Tave vieną pasiliekame, duosi parodymus“. U. su juo bandė susitarti, bandė jį įkalbėti pasiimti ant savęs tą bylą. Grasino, kad nesutikus bus didelis tyrimas, tampys juos, tai yra tardys, nepaleis – U. reikia paklausti ką jis turėjo minty sakydamas „tampysim“. Su U. prakalbėjo gal 15 min., jis negalėtų neprisiminti tokių aplinkybių. Su U. nebuvo anksčiau susidūręs, nebuvo konfliktinių santykių. Iš matymo jį žino. Po kiek laiko atėjo U. į kamerą, nusivedė pas Č. Ten vėl tą patį pakartojo. U. sakė Č. „tai manęs jau čia nereikės?“, jis sakė „nereikės“. U. pasakė „aš važiuoju namo, o jūs tvarkykitės“. A. U., kaip apie asmenį dariusį jam poveikį, pradėjo kalbėti senai, dar prieš parašant pareiškimą. Č. surašė jam įtarimą, kad kartu dalyvaudamas su V. Z., trise, grupė asmenų. Sakė „kalbėjome vienas, prie ko čia anie?“. Sakė (Č.) „čia tik formalumas. Juos šiandien paleis, o su tavim ką šnekėjome surašom. Po pietų padarysime parodymus. Tave paleisim rytoj“. Jis neišsigando tampymo, sutiko su U. teiginiais, kad būtų paleistas M. – jis rado tą ginklą, kodėl jie turi už jį atsakyti. Įsivaizdavo, kad kai duos parodymus, juos paleis. Sąmoningai apsisunkino sau dalią, nenorėjo kad nukentėtų A. ir Z. Kai davė parodymus, kažkiek Č. pridėjo. Buvo „pahmielingas“, vadovavosi U. susitarimu. Pirminėje apklausoje, kai atvažiavo U., bet gal jis neužfiksavo, pasakė, kad ginkle ten kažko trūksta, nes ten kur eina spyna viršaus nebuvo, nebuvo tikriausiai uokso su taikikliu. Matyt dėl to šovinių neišmetė. Vėliau, atsakydamas į teismo klausimus paaiškino, kad kai susipažino su byla, su ekspertize, sužinojo, kad ginklas netinkamas šaudymui. Nėra specialistas, kad išardytų šautuvą. Niekam pretenzijų nereiškė, gal jautė nepasitenkinimą, kad buvo apgautas, bet laukė kas bus toliau, tikėjosi, kad gal tas ginklas bus pripažintas veikiančiu, pats nežinojo, kad ten kažko nėra, adatos ar to muštuko. Iki to momento, kol ekspertas nepasakė, kad trūksta tam tikrų dalių, nežinojo, kad šautuvas neveikiantis. Jam buvo išaiškinta, kad turi teisę į gynėją - kai susitarė ką pasakos, kam gaišti laiką, samdytis advokatą. Parodymų patikrinimo vietoje metu Č. pasakė „parodyk kokiu keliu važiavote“. Parodė, kad tipo iššovęs - maždaug įsivaizdavo kur bokšteliai yra, parodė, kad toj vietoj šovė, belekur parodė kur šauta. Po 2020-06-06 apklausos protokolu ir parodymų patikrinimo vietoje protokolu yra jo parašas. N. Z. ir A. kokius parodymus davė, tik Z. sakė, kad jokių parodymų nedavė, kad miegojo ir nieko neatsimena. Sekančią dieną jį paleido iš areštinės paskutinį. Kai paleido iš sulaikymo, jis paklausė tardytojo ar parveš Z., nes jis nežino kelio. Tardytojas pasakė „dabar grįžkit visi kartu, o paskui nebendraukit“. Nors buvo paskirta kardomoji priemonė nebendrauti, nesusitikti, bet leido kartu išvažiuoti. J. D. atvažiavo jų paimti. Kai juos paleido ir visiems buvo pareikšti įtarimai, tada kreipėsi į advokatą, suprato, kad yra apgautas, kad norės U. jį nuteisti. Ir advokatui sakė, kad kai pertraukė ir bandė nuspaust, mintis kilo kad tas ginklas neveikiantis. 2021-05-05 atsisakė duoti parodymus dėl to, kad buvo susipažinęs su byla ir nepasitikėjo Č. ir U. - kodėl turi duoti parodymus jei jais nepasitiki.

L. R. V. parodė, kad tą vakarą medžiojo, sėdėjo bokštelyje. Buvo geras oras, giedra. Apie 11 val. pastebėjo įtartiną automobilį. Jis pravažiavo 400-500 m. atstumu. Tai buvo R. E. mėlynos spalvos automobilis. Su Swarovski markės žiūronu matėsi automobilio numeriai. Matė vairuotoją, kas daugiau buvo automobilyje nematė, nes jo langai „niaukti“. Kad sklistų muzika iš automobilio, negirdėjo. Automobilis nuvažiavo už J.k. į lankas. Besėdint išgirdo šūvį, jis buvo negarsus – tuo metu regėjimo lauke automobilio nebuvo. Kadangi niekas daugiau iš kolegų nemedžiojo, tai kilo įtarimai, kad gali brakonieriauti. Su kolega R. nusprendė nuvažiuoti patikrinti, kas ten yra. Bevažiuojant paskambino tėvukas, jis sėdėjo kitoje lankoje, ir pasakė, kad ties juo, iš mašinos, buvo paleistas šūvis. Tarp jo bokštelio ir šūvio vietos buvo apie 700-800 metrų. Tėtis sėdėjo apie 1 km atstumu nuo jo. Tėčiui iki pirmo šūvio buvo atstumas apie 1,5 km, o antrajam šūviui atstumas buvo apie 500 m. R. P. toliau sėdėjo, jis negirdėjo nei vieno šūvio.

Jie bandė pasivyti tą mašiną ir pažiūrėti. Jis vairavo automobilį kai važiavo iš paskos automobilio R. E.. Kai jį pamatė, jis nuvažiavo apie 1 km, apie 2 minutes, kol jį pasivijo. Nuo to momento kai išgirdo šūvį iki automobilio sustabdymo truko apie 15 min. Tikrai iš to automobilio buvo šauta, kitų automobilių nebuvo. Sužeisto ar nušauto žvėries nerado. Juos apsilenkė T. kaime ant B. kelio. Pastebėjo, kad automobilio langai nuleisti ir tai sukėlė įtarimą, kad tai brakonieriai. Vejantis automobilį važiavo žvyrkeliu, kilo dulkės, buvo sunku įžiūrėti ar ką išmetė iš automobilio. Normalus žmogus važiuojant žvyrkeliu neatsidarinėja langų. Sustabdė automobilį, jie sustojo. Automobilyje buvo trys asmenys. Už vairo sėdėjo aukštas poplikis asmuo, keleivio pusėje turbūt užsienietis, nes rusiškai kalbėjo, o gale kitas žmogus - ar sėdėjusysis gale yra teismo salėje, sunku pasakyti, nes dabar su kauke. Jie buvo apsirengę ne medžiokliškai, paprastais rūbais. Paprašė, kad leistų apžiūrėti automobilį. Jie leido. Bendravo su tais asmenimis. Bendravimas buvo pozityvus. Paklausė ką čia daro, kodėl šovė. Jie neprisipažino, kad šaudė, sakė, kad parvažiuoja iš B., bet akivaizdžiai melavo, nes jie parvažiavo nuo J. kaimo. Nieko įtartino nerado, tai juos paleido. Tada pagalvojo, kad reikia paieškoti ginklo, gal išmetė. Maždaug 10-15 metrų atstumu rado ginklą, taip vadinamą „melkaškę“, jo nelietė. Tuo metu juos jau buvo paleidę. Iškvietė policiją. Važiuojant automobiliu, gal įmanoma kažką išardyti, jei gerai pažįsti ginklą. Jis neprofesionalas, nežino ar važiuojant galima atsukti varžtą. Policijos pareigūnai patikrino ginklą. Jis buvo užtaisytas, į vamzdį įvarytas šovinys. Ginklas buvo su uokso dangteliu su taikikliu, išmestuku ir skiltuvu. Jis buvo tik be apkabos.

L. R. V. parodė, kad medžiotoju yra 11 metų. Tą vakarą medžiojo. Prieš 11 val. vakaro sūnus paskambino ir pasakė, kad įtartina mašina nuvažiavo ir buvo šūvis. Pirmojo šūvio negirdėjo. Pasakė „šokit į mašiną, važiuokit žiūrėti“. Pradėjo rinktis daiktus ir pamatė, kad nuo J. žvyruotu keliu parvažiuoja minivenas, jis važiavo be šviesų. Pažiūrėjo per žiūronus, tai buvo R. E. automobilis, mėlynos spalvos. Važiavo labai lėtai, 20-30 km/h greičiu. Buvo praėję nuo 5 iki 10 minučių nuo to momento, kai paskambino sūnus. Privažiavo tiesiai keliu ir prieš nosį buvo šūvis - nebuvo didelio kalibro (šautuvo) šūvis. Jis tuo metu buvo apie 500 metrų atstumu, vaizdą matė pilnai, šūvis buvo iš važiuojančio automobilio. Šūvio nuaidėjimo metu ginklo nematė, tuo metu į automobilį nežiūrėjo. Neatkreipė dėmesio, ar langai buvo atidaryti. Nematė, kiek asmenų buvo automobilyje. Jie gal šovė į stirną - jo pusėje buvo stirna, bet jiems kaip ir toloka. Kas buvo kitoje kelio pusėje, nematė. Gal į kažką kitą šovė, nežino. Tai pirmas kartas dėl brakonieriavimo. Brakonieriavimas pasireiškia kai žmogus medžioja neįsirašęs į lapą. Negali neįsirašęs į lapą ir jų medžiotojas medžioti. Visokio tipo yra brakonierių - vieni slepiasi, kiti tai daro atvirai. Mano, kad jie jo negalėjo matyti. Po šūvio jie nuvažiavo. Mažiausiai buvo du šūviai (tą vakarą). Tą vakarą tuo keliuku nepravažiavo nei viena mašina, nebuvo pėsčiųjų ar važiuojančių dviračiu. Paskambino sūnui, pasakė, kad skubėtų, kad reikia stabdyti R. E. automobilį. Paskambino būrelio vadovui ir jis spėjo atvažiuoti. Tą automobilį sustabdė sūnus, R. P. ir K. M. T., ant B. kelio. Nuo jo automobilis buvo nuvažiavęs apie 2-3 km. Sustabdyme jis nedalyvavo. Laukė, kol jį paims, gal už valandos atsirado toje vietoje. Kai atvažiavo, jau tų asmenų nebuvo, nematė kaip jie buvo apsirengę. Ginklo paieškoje dalyvavo. K. M. paskambino S., jis sakė „pabandykite paieškoti ginklo, gali būti išmestas“. S. R. ir R. P. rado ginklą. Tai buvo 22 kalibrų „melkaškė“, pusautomatis. Nežino kaip jis išsiardo - neitų išardyti ginklo važiuojant tuo keliu. Atsuktuvo panaudoti, mano, neina važiuojant. Tai pusautomatinis ginklas, tai ne kalašnikovas, kurį galima išrinkti rankomis. Apžiūrinėjo su policijos pareigūnais tą ginklą, trūkstamų dalių nebuvo. Policijos pareigūnas, imdamas ginklą vos nepaleido šūvio, nes šovinys buvo vamzdyje. Ginklas buvo pilnos komplektacijos, paruoštas šaudyti, jis buvo vientisas, jokių detalių nesimėtė. Prie jo akių tą ginklą supakavo.

L. R. P. parodė, kad į medžioklę atvažiavo trise: jis, R. V. ir R. V.. Išsidėstė palei vieną kelią bokšteliuose per kelis kilometrus. Besėdint bokštelyje į vakarą paskambino R. ir pasakė, kad kažkas šaudo, sakė „reikia važiuoti žiūrėti“. Šūvių jis negirdėjo. R. privažiavo prie jo su mašina ir juodu nuvažiavo į tą vietą, kur girdėjo šūvius. R. tėvas buvo pasilikęs. Važiavo gana greitai. Bevažiuojant pamatė mašinos žibintus. Nuo to momento automobilis visą laiką buvo jų matymo lauke. Ta mašina lėtai važiavo, jie vijosi žvyrkeliu, kelias buvo duobėtas. Jiems tą automobilį prisivijus, jie važiavo su šviesiomis, padidino greitį, galimai (jie) tada išmetė šautuvą, po to sustabdė savo automobilį. Jie taip pat sustojo, nuėjo prie jų automobilio ir paklausė kas vyksta. Muzikos negirdėjo. Jie buvo trise. Rusiškai kalbantį žmogų matė gana linksmą, ar kiti ką vartojo, negali pasakyti. Vienas asmuo iš galo buvo išlipęs. Jis pasiėmė telefoną, pafilmavo. Jie atidarė automobilio duris, bagažinę. Jis sakė „medžiojate“. Jie sakė „ne, mes važiuojame iš B.“. Bet jie atvažiavo ne iš B., ne ta kryptimi važiavo. Jis su R. apžiūrėjo automobilį. Buvo šviesu, automobilio langai buvo atidaryti, apžiūrint automobilį viskas matėsi. Pažvelgė ir į automobilio grindis. Jei būtų turėję pistoletą, tai jį būtų galėję paslėpti. Galėjo ir ilgą šautuvą paslėpti. Mažo kalibro šautuvo gilzės labai mažos, jei butų buvusios ant akių, būtų matęs. Paskui jie nuvažiavo. R. nuvažiavo parsivežti tėvo, o jis pasiliko prie kelio. Kai atsivežė tėvą, ieškojo šautuvo. Praėjo kanalus ir šautuvą rado jis su R., maždaug 10-50 metrų atstume nuo mašinos sustabdymo vietos. Ginklo išmetimo momento nematė, nes buvo dulkės, kurias kėlė važiuojantis automobilis. Išsikvietė policijos pareigūnus. Ginklo nelietė. Policininkas pakėlė jį nuo žemės. Pažįsta mažo kalibro šautuvo konstrukciją. Buvo šautuvas užtaisytas, policininkas dar pasakė, kad būtų iššovęs, jei neatsargiai būtų paėmęs. Policininkas paėmė ginklą, įsidėjo į automobilį. Jie fotografavo lyg tą ginklą. Medžioja gal 12 metų. Nesugavo brakonierių per tuos metus.

Liudytojas K. M. parodė, kad medžioja nuo 2005 metų, per tą laiką nėra pagavęs brakonierių. Gavo pranešimą į telefoną, kad vyrai medžioja ir išgirdo šūvį, matė mašiną. Pasakė „pasekite tą mašiną“, taip pat pasakė, kad atvažiuos. Važiuojant vėl paskambino ir pasakė, kad prieš bokštelį pravažiavo minivenas ir paleido dar vieną šūvį. Kai pasuko link J., sutiko kylantį iš pakalnės miniveną. Važiavo link V., nes buvo pasakęs, kad paims V. Tada pamatė, kad važiuoja V. sūnus su P.. Sako „ar nematei mėlynos mašinos?“ Pasakė, kad matė, nusuko link B. kelio. Jie nuvažiavo paskui tą automobilį. Jis irgi apsisuko, nevažiavo paimti vyresniojo V., nuvažiavo jiems iš paskos. Mašina pasuko link Tauragės į B. kelią, padidino greitį, jie vijosi. Jis taip pat važiavo greičiau iš paskos. Kelias ten žvyruotas, nebuvo duobėtas, nugrederiuotas. Pravažiavus miškelį, pirmoji mašina (kurią persekiojo) leido lenkti antrai mašinai. Kai mūsiškiai aplenkė, sustojo, tada ir tas automobilis sustojo. Automobilyje buvo trys asmenys, jų neįsižiūrėjo. Tas, kuris sėdėjo šalia vairuotojo, buvo neblaivus, o kiti - nežino. Kai atėjo, jokia muzika negrojo. Priėjo, paklausė ką daro. Sako „grįžtam iš B., iš šventės“. Jis sakė, kad iš B. grįžti reikia ne nuo J.. Paprašė parodyti bagažinę, nes buvo šūviai. Gale sėdėjęs asmuo, buvęs su juodomis treninginėmis kelnėmis, juoda maike, apsiavęs kroksais, geranoriškai išlipo, atidarė bagažinę, ji buvo tuščia, tik toks kūjis ar plaktukas. Pažiūrėjo į saloną, ant sėdynės buvo tuščias alaus bambalys. Jei būtų gilzės ant žemės, būtų matęs - matymo zonoje jų nebuvo. Tada juos paleido važiuoti. Apie tai pranešė S.. Jis sako „šautuvo paieškokite“. Ieškojo šautuvo, tai R. su P. jį rado 10-15 metrų atstumu nuo automobilio sustabdymo vietos. Ginklas buvo juodas, 22 kalibro. Nežino tų markių, panašus į karabinuką. Nesidomėjo ar jis komplekte. Matė, kad ištraukė šovinį. Paskambino į 112. Atvažiavo pareigūnai, du vyrai ir viena moteris, nusipaveikslavo šautuvą. Jis buvo užtaisytas. Policija nusinešė į mašiną šautuvą ir jį išsivežė.

L. M. A. parodė, kad jam telefonu skambino (tą vakarą) P. ir Z., prašė telefonu jog paveštų, kalbėjo apie kažkokią sodybą, kurią neva planuoja pirkti. Išjungė telefoną, bet jie atvyko ir visvien prašė pavežti. Su tais vyrais buvo pažįstami, netoli gyvena, todėl jiems buvo pakeliui jam skambinti. A. P. ir V. Z. buvo išgėrę, bet sąmoningi. Važiuojant abu vyrai gėrė alų. T. J. sankryža jie paprašė sustoti, nes užsimanė atlikti gamtinius reikalus. Grįžus pamatė, kad A. krapšto kažką, pertraukinėjo, buvo panašu į ginklą. Jokio pokalbio apie šautuvą automobilyje nebuvo. Apie šautuvą net minties nebuvo, nežino iš kur atsirado. Pradėjus važiuoti link Tauragės, pamatė važiuojančią mašiną ir juos sustabdė pareigūnai, patikrino. Nejautė, kad medžiotojai jį vijosi. Kelias buvo tiesus, važiavo su šviesomis, važiavo apie 70 km/h greičiu, negali pasakyti kiek laiko truko nuo to momento, kai pamatė iš paskos atvažiuojantį automobilį iki jo sustojimo. A. (kai sustabdė medžiotojai) jau šautuvo neturėjo. Šūvių nebuvo, jei būtų buvę šūviai, būtų girdėjęs. Galinių durelių langas buvo atviras, buvo duslus garsas, bet ar tai šūvis, nežino. Važinėjo su įjungta muzika, garsaus grojimo nebuvo. Atsuktuvo automobilyje nematė, tik A. P. kažką krapštinėjo, o ką – nežino. Kai medžiotojai nuvažiavo P. paklausė kur šautuvas, P. pasakė, kad išmetė. Nieko jo neklausė, jam klausimų nekilo. Neturi leidimo ginklui, anksčiau pareigūnu dirbo 17 metų, policijoje jam buvo priskirtas pistoletas. Vėliau juos parvežė į „L.“ pirtelę ir išvažiavo namo. Sekančią dieną pats atvažiavo į pirtelę, ten buvo policijos pareigūnai ir jis pasakė tyrėjai, kad vairavo automobilį. Pirtelė yra J. D., jį pažinojo. J. D. ginklų turėjo, buvo medžiotojas. Būnant pas J. D. pirtelėje niekada nešaudė iš jokių ginklų. Atvykus, policijos pareigūnai kartu su A. P. apžiūrinėjo automobilį. Dar buvo P. ir P. Policijos pareigūnai surašė jam protokolą ir išvežė į Šilalę, uždarė Šilalės areštinėje. Ikiteisminio tyrimo metu prieš apklausą buvo atvažiavęs A. U.. Su juo kartu yra dirbę pasienyje. Jis atvažiavo į areštinę, jokio procesinio veiksmo su juo neatliko, tik prašė, kad duotų parodymus prieš A. P., sakė kad A. P. ir V. Z. prisipažino ir prašė pasakyti, kad A. P. šaudė iš to šautuvo. Žadėjo paleisti jei taip pasakys. Su juo bendravo apklausos kambaryje 10-15 min. Išėjus A. U. vėliau apklausą vykdė P. Č.. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai teisingi, prašė vadovautis pirminiais jo duotais parodymais.

Liudytojas J. A. parodė, kad atvykę kartu su kolega T. D. rado medžiotojus, kurie jau buvo pabendravę su tais asmenimis, kurie buvo išmetę ginklą. Iš įvykio vietos ginklą pasiėmė patys. Tokio tipo ginklą matė pirmą kartą, jį apžiūrinėjo kolega T. D., o jis bendravo su medžiotojais. Medžiotojai minėjo apie šūvius. Turėjo B. C. vaizdo kameras, tarnybiniu telefonu darė fotonuotraukas. Tą šautuvą pristatė ir paliko, su surinkta medžiaga, budėtojui M. Š., nesupakuotą pagal kvitą. Negali pasakyti, ar ginklas buvo komplekte.

L. T. D. parodė, kad gavo pranešimą apie įtariamą brakonieriavimą. Nuvykus dviese su kolega J. A. pasitiko medžiotojai, kurie girdėjo šūvius, nes jie netoliese medžiojo. Medžiotojai rado ginklą ir jiems parodė vietą. Jis paėmė ginklą. „Melkaškių“ nepažįsta, šautuvas atrodė kaip šautuvas. Ginklas atrodė pilnai komplektuotas, matėsi šovinukas vamzdyje įdėtas, atrodė kaip paruoštas šauti. Medžiotojai patvirtino, kad ginklas paruoštas šauti. Šautuvą pasiėmė su savimi į automobilį, parvežė į komisariatą, jį paliko budinčiojoje dalyje nesupakuotą - jie pildo dokumentus.

L. P. Č. parodė, kad dirba Tauragės AVPK Kriminalinės policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiuoju tyrėju, atliko visą ikiteisminį tyrimą. Birželio mėnesį gavo nurodymą atvykti į komisariatą ir jam buvo pavestas šis tyrimas, nes A. P. nei M. A. nepažinojo. Jau buvo sulaikyti A. P., M. A., V. Z.. Jie dar nebuvo apklausti. Ginklą matė tik įpakuotą, jo nelietė. Specialistai-kriminalistai pakuoja ginklus, iš dokumentų žino, kad pakavimą atliko V. G. ir I. Š.. Ginklas buvo ginklinėje, pareikalavo kad būtų specialisto apžiūrėtas dėl numerio nustatymo. Specialistas patvirtino, kad ginklas be numerio. Vaizdo įrašo medžiagos negavo, byloje jos nėra. Detalių (ginklo) nebuvimas paaiškėjo po pirmos specialisto išvados. Remdamasis bylos medžiaga mano, kad spyna buvo išmesta, nes turi numerį ir galima pagal tai atsekti. Apklausą vykdė tokia seka: A. P., M. A., V. Z.. A. U. nesutiko, buvo šeštadienis, jam nebuvo žinoma, ar A. U. lankėsi. Jam jokios įtakos nė vienas pareigūnas nedarė. Jam šypsnį sukėlė A. P. apklausos metu nurodyta aplinkybė, kad šautuvą rado po medžiu. Jis pasakė, kad šaudė, išmetė šautuvą, kad dirbo ekspertu, apie ginklus nusimano, turėjo ne vieną ginklą. Aplinkybės, ar prieš apklausą buvo atvykęs U., nenurodė nei A. P. nei M. A.. V. Z. buvo apklaustas rusų kalba su vertėju, buvo pakviestas advokatas. Apklausą vykdė keturiese. V. Z. nežinojo koks buvo jo vaidmuo, tik po apklausos pasakė, kad jo reikalas būdavo sutvarkyti žvėris ir tai buvo ne pirmas kartas. Kokius parodymus (jie) davė, tokius ir fiksavo. Asmenims visuomet po du kartus duoda paskaityti protokolą, jie pasirašo, kad surašyta teisingai. Tiriamas buvo ginklas ir rastas šovinys, nes už juos numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tūtelė yra ne to ginklo, už tūtelės turėjimą nėra atsakomybės, nes jų galima prisirinkti ir todėl jos niekas netyrė. Apžiūra buvo padaryta ir matyti, kad įskilimas yra ne to šautuvo. J. D., pas kurį rastos tūtelės, dabar yra miręs, tuo metu nebuvo pirmaeilis dalykas jį apklausti.

Ar buvo pateiktas automobilio daiktų apžiūros protokolas, nepamena. Grįžus į pirtį buvo paimtas automobilis - tai techninė procedūra pagal BPK 196 str.

Liudytoja I. Š. parodė, kad dirba Tauragės AVPK Kriminalistinių tyrimų poskyryje. Jos kompetencijos - įvykio vietos bendros apžiūros: daiktinių įrodymų paėmimas, fiksavimas, pakavimas. A. P. yra mačiusi, kartu nėra dirbę. Buvo iškviesta papildomai apžiūrėti automobilį ir pirtelės pastatą. Su ginklu jokių veiksmų neatliko. Patalpų ir daiktų apžiūra buvo atlikta 2020-06-05 kartu su V. G.. Apžiūrinėjo lyg vieną dieną. Automobilio ir pirties patalpų apžiūra vyko tuo pačiu metu, nes automobilis buvo priešais pirtį. Protokolai abu surašyti teisingai, bet galbūt suklystas apžiūros fiksavimo laikas. A. P. tuo metu, kai apžiūrinėjo automobilį ir pirties patalpą, buvo. Apžiūroje dar dalyvavo du pareigūnai: K. ir M.. Pašalinių asmenų nebuvo.

Dėl įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių

Motyvuojamoji dalis

Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis 2020 m. birželio 4 d. vakare iš kaltinime nurodyto ginklo iššovė du šūvius. Tokią išvadą teismui leidžia daryti nuoseklūs liudytojų R. V. ir R. V. parodymai, kad girdėjo, o R. V. – ir kad matė antrojo šūvio momentą iš pravažiuojančio automobilio R. E.. Minimi liudytojai taip pat įvardija aiškiai girdėję šūvius, liudytojas R. V. parodė, kad tą vakarą tuo keliuku nepravažiavo nei viena mašina, nebuvo pėsčiųjų ar važiuojančių dviračiu. L. R. V. taip pat parodė, kad tą vakarą šiuo keliu joks kitas automobilis nepravažiavo. Iš esmės visi teisme apklausti liudytojais medžiotojai parodė, kad atvejis, kai jų medžioklės plotuose šaudė ne medžiotojai, pirmas jų medžioklės praktikoje, nors liudytojas K. M. parodė, kad medžioja nuo 2005 metų. Įvertinant aplinkybę, kad į šūvius medžiotojai reagavo labai operatyviai, nedelsiant pradėjo M. A. vairuojamą automobilį persekioti, o būrelio vadovas K. M. į gautą telefono skambutį apie galimą brakonieriavimą sureagavo nedelsiant išvykdamas iš savo namų, nors tą vakarą medžioklėje ir nedalyvavo, darytina išvada, kad pašalinių asmenų šaudymo atvejai jų medžioklės plotuose iš tikrųjų reti. Dėl šios priežasties teismas kaip kaltinamojo gynybinę poziciją vertina jo parodymus, kad „ten šaudo išvien, ėjo grybauti, girdėjo“. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti medžiotojų, liudytojais apklaustų R. V., R. V., taip pat K. M., R. P. parodymais, nes neturi duomenų, kad jie turėtų priežastį nepagrįstai nurodyti kaltinamajam nenaudingas aplinkybes, jų nenurodė ir kaltinamasis. L. M. A. parodė, kad jis matė kaip A. P. kažką krapštė, pertraukinėjo, girdėjo dulsų garsą, bet ar tai šūvis, nežino. Nors kaltinamasis teisme kategoriškai neigė šaudęs iš rasto ginklo, apklausiamas įtariamuoju jis parodė, kad 2020 m. birželio 4 d. vakare iššovė per atvirą dešinės pusės galinių durelių langą į orą, šovimo vietą parodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Aptartos specialisto išvados patvirtina daug šūvio pėdsakų dalelių ant kaltinamojo rankų ir kaktos, vienodų su šūvio pėdsakais ant šautuvo "R. N. 66". Aplinkybė, kad ant tame pačiame automobilyje buvusio V. Z. marškinėlių, kelnių ir šlepečių yra pavienių šūvio pėdsakų dalelių, vienodų su šūvio pėdsakais ant šautuvo "R. N. 66", o ant M. A. marškinėlių, kelnių ir šlepečių šūvio pėdsakų neaptikta, paaiškintina tuo, kad V. Z. automobilyje sėdėjo priešais A. P. ant keleivio priekinės sėdynės, o M. A. buvo kitoje automobilio pusėje vairuotojo sėdynėje. Pažymėtina, kad kaltinamasis parodė, jog šautuvo radimo momentu bandė iššauti, bet nepavyko, todėl darytina išvada, kad šovinį į lizdą vėliau jis patalpino naudodamas jėgą ir dėl to galėjo šaudyti.

Teismas kaip gynybinę poziciją vertina kaltinamojo versiją, kad šūvio pėdsakai ant jo kūno ir drabužių atsirado todėl, kad 2020 m. birželio 4 d. apie 11-12 val. jis, būdamas pas J. D., šaudė jam priklausančiu mažo kalibro šautuvu. Kaltinamasis teisme parodė, kad po to, kai nepavyko J. D. sandoris su atvykusiu asmeniu dėl ginklo pardavimo, paprašė J. leisti iššauti iš to ginklo. Tai ten ant tokio pylimo J. apie gal kelis kartus iššovė, paskui atvažiavo G. P., jis dar gal vieną kartą iššovė iš jis gal dešimt šovinių iššovė iš senos laidos „melkaškės“. Vėlgi, šią versiją kaltinamasi iškėlė tik duodamas parodymus teisme, po to, kai parodymus davė visi liudytojai. Byloje nustatyta, kad asmuo, kurį kaltinamasis nurodo kaip šautuvo, iš kurio šaudęs, savininkas – J. D., yra miręs, todėl iš esmės realiai patikrinti šios kaltinamojo versijos nėra galimybės. Pažymėtina, kad aptartoje specialisto išvadoje nustatyta, kad ant V. Z. marškinėlių, kelnių ir šlepečių yra pavienių šūvio pėdsakų dalelių, vienodų su šūvio pėdsakais ant šautuvo "R. N. 66", tačiau jo kaltinamasis kaip asmens, šaudžiusio iš J. D. priklausiusio šautuvo, nenurodė. Minėta, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021-02-15 specialisto išvadoje Nr. 11-2720 (20) konstatuota, kad į pateikto šautuvo šovinio lizdą priverstinai, naudojant jėgą, galima patalpinti 5,6 mm (.22) kalibro ilgąjį žiedinio įskėlimo šovinį (.22LR), ir, esant trūkstamoms dalims, iššauti, todėl darytina išvada, kad 2020-06-04 vakare šovinį į lizdą kaltinamasis patalpino naudodamas jėgą ir tokiu būdu galėjo šaudyti.

Pažymėtina, kad šaudymas nėra nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnyje, objektyviosios pusės alternatyvus veiksmas, taigi šios aplinkybės konstatavimas įtakos skiriant A. P. bausmę, neturi.

Minėta, kad aptartose specialisto išvadose nustatyta, jog tirti pateiktas ginklas netinkamas šaudyti. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, aplinkybių dėl šautuvo ardymo nenurodė. Teisme jis parodė, kad neardė, nežiūrinėjo to ginklo. Paaiškino, kad važiuojant apie 60 km/h greičiu atvažiavo mašina, jie pasuko lik sąvartyno. Kai medžiotojai stabdė važiavo žvyrkeliu, kelias buvo duobėtas. Greitis galėjo būti 70 km/h. Viena mašina susilygino su jais, pradėjo mojuoti stoti, vos neblokuoti. Aplinkybės, kad iki išmetimo kaltinamasis ardė ginklą, nė ikiteisminio tyrimo metu nei teisme nenurodė ir M. A.. Apklausiamas teisme jis parodė, kad nejautė, kad medžiotojai jį vijosi. Kelias buvo tiesus, važiavo su šviesomis, važiavo apie 70 km/h greičiu, negali pasakyti kiek laiko truko nuo to momento, kai pamatė iš paskos atvažiuojantį automobilį iki jo sustojimo. L. R. V. parodė, kad rastas ginklas buvo su uokso dangteliu su taikikliu, išmestuku ir skituku, tik be apkabos. Jis neprofesionalas, nežino ar važiuojant galima atsukti varžtą. Jis vairavo automobilį kai važiavo iš paskos automobilio R. E.. Kai jį pamatė, jis nuvažiavo apie 1 km, apie 2 minutes, kol jį pasivijo. L. R. V. parodė, kad ginklą apžiūrinėjo su policijos pareigūnais, trūkstamų dalių nebuvo. Ginklas buvo pilnos komplektacijos, paruoštas šaudyti, jis buvo vientisas, jokių detalių nesimėtė, prie jo akių tą ginklą supakavo. Nežino kaip jis išsiardo, mano, kad važiuojant panaudoti atsuktuvo iš išardyti ginklo neitų. L. R. P. parodė, kad pažįsta mažo kalibro šautuvo konstrukciją. Šautuvas buvo užtaisytas, policininkas dar pasakė, kad būtų iššovęs, jei neatsargiai būtų paėmęs. Vejantis automobilį važiavo gana greitai. Bevažiuojant pamatė mašinos žibintus. Nuo to momento automobilis visą laiką buvo jų matymo lauke. Ta mašina lėtai važiavo, jie vijosi žvyrkeliu, kelias buvo duobėtas. Jiems tą automobilį prisivijus, jie važiavo su šviesomis, padidino greitį, galimai (jie) tada išmetė šautuvą, po to sustabdė savo automobilį. Liudytojas K. M. parodė, kad nežino tų markių, panašus (ginklas) buvo į karabinuką. Nesidomėjo ar jis komplekte. Liudytojas J. A. parodė, kad tokio tipo ginklą matė pirmą kartą, negali pasakyti ar ginklas buvo komplekte. Ginklą apžiūrinėjo kolega T. D.. L. T. D. parodė, kad „melkaškių“ nepažįsta, šautuvas atrodė kaip šautuvas, atrodė pilnai sukomplektuotas, matėsi šovinukas vamzdyje, kaip paruoštas šaudyti. Medžiotojai patvirtino, kad ginklas paruoštas šaudyti. L. P. Č. parodė, kad ginklą matė tik įpakuotą, jo nelietė. Iš dokumentų žino, kad pakavimą atliko V. G. ir I. Š.. antrą kartą ginklą specialisto paprašė apžiūrėti kai nustatė, kad nėra duomenų apie jo numerį. Ginklo detalių nebuvimas paaiškėjo tik po pirmosios specialisto išvados. Liudytoja I. Š. parodė, kad su ginklu jokių veiksmų neatliko. L. V. G. parodė, kad ginklą apžiūrėjo išoriškai, po to tyrėjas P. Č. papildomai paprašė jį apžiūrėti. Nėra tos srities specialistė, pirštų atspaudų ant ginklo nerado.

Kaltinime teigiama, kad uokso dangtelį su taikikliu, išmestuką ir skiltuvą nuo šautuvo Remington NYLON 66 kaltinamasis nuėmė tuo metu, kai T. rajono T. medžiotojų būrelio nariai siekė jį sulaikytį. Teismas sprendžia, kad ši kaltinimo aplinkybė neįrodyta. Minėta, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados 7. punkte konstatuota, kad pateikto šautuvo trūkstamos dalys (uokso dangtelis su taikikliu, išmestukas, skiltuvas) nėra sujungtos tarpusavyje ir nesudaro vientiso mechanizmo, todėl nuimti šias šautuvo dalis kartu vienu metu negalima. Uokso dangteliui su taikikliu, skiltuvui nuimti nuo šautuvo reikalingas atsuktuvas ar kitas tinkantis daiktas atsukti dangtelį ir vamzdį tvirtinančius varžtus. Išmestukui nuimti įrankis nereikalingas. Kiek laiko užtrunka nuimant pateikto šautuvo trūkstamas dalis ekspertas spręsti nesiėmė, nurodydamas, kad tai ne jo kompetencija. Apklausiamas teisme ekspertas L. N. parodė, kad norint nuimti dangtelį, varžtus reikia atsukti ir išimti, tada dangtelis pakeliamas į viršų ir atidaromas, tada matosi vidinės detalės. Atsukti (varžtus) galima su plokščiu įrankiu, atsuktuvu ar panašiu įrankiu. Norint atsukti varžtus, turint įrankį, patyręs žmogus tai gali padaryti per 1 min. Norint išimti skeltuvą, pirmiausia reikia nuimti dangtelį, atidaryti šautuvą, atsukti vieną varžtą apačioje ir po to šautuvo vamzdis ištraukiamas į priekį, išimamas užraktas ir iš jo galima išimti spyną. Laiko trukmė priklauso nuo žmogaus patirties apie 1-2 min. Šautuve nesant tam paminėtam (apatiniam) varžtui, jei jo vamzdis nebus pajudintas iš vietos, iš jo galima iššauti. Teismas, įvertinęs M. A. vairuoto automobilio persekiojimo ir stabdymo aplinkybes – tai įvyko jau beveik sutemus, buvo važiuojama žvyruotu keliu, važiavimo greitis buvo pakankamai didelis, A. P. tuo metu buvo vartojęs alkoholio, sprendžia, kad esant tokioms sąlygoms galimybės šautuvą padaryti netinkamu šaudyti kaltinamasis negalėjo. Teismas įvertina ir aplinkybę, kad laiko tarpas nuo momento, kai medžiotojai pastebėjo priekyje važiuojantį M. A. vairuojamą automobilį iki jo sustabdymo, buvo nedidelis, apie 1-2 minutės. Abejotina ar A. P. ar kitas automobilyje buvęs asmuo iš karto pastebėjo iš paskos atvažiuojančius medžiotojų automobilius, taigi realiai šis laiko tarpas buvo dar trumpesnis. Nebejotinai, reikia kiek tai laiko pasiruošti šautuvo ardymui – susirasti tam reikalingą įrankį, atsukti visus reikiamus varžtus, išimti detales, jas ir šautuvą išmesti. Manytina, kad esamomis sąlygomis A. P. per tokį laiką to padaryti neturėjo galimybės. Jokio įrankio, kuriuo A. P. galėjo išardyti šautuvą, M. A. vairuojamą automobilį sustabdę medžiotojai nepastebėjo, trūkstamos jo detalės nėra surastos. Galima daryti prielaidą, kad A. P. turėjo didelę patirtį naudotis tokio tipo ginklu, nors jis pats tai neigia, kad jis atsuktuvą ar kitą įnagį, kurį naudojo šautuvo ardymui, taip pat ir trūkstamas detales paslėpė, kad jis buvo įgudęs šautuvą laikyti ir šaudyti taip, kad jo vamzdis nebūtų pajudintas iš vietos ir tokiu būdu šaudyti ir be vieno apatinio varžto, kaip parodė ekspertas L. N., tačiau baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta ir teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad prielaidomis grįsti kaltinimo ar jo atskirų aplinkybių, negalima (BPK 44 straipsnio 6 dalimi (2018 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-1436 redakcija)), todėl teismas sprendžia, kad ši kaltinimo aplinkybė neįrodyta. Nesant neginčijamų įrodymų, jog ginklą netinkamu šaudyti padarė būtent kaltinamasis, iš kaltinimo šalintinos aplinkybės „nuo šautuvo Remington NYLON 66 nuėmė uokso dangtelį su taikikliu, išmestuką ir skiltuvą, taip padarydamas minėtą šaunamąjį ginklą netinkamą šaudyti“, bei „minėtas nuo šaunamojo ginklo nuimtas detales“.

Momento, nuo kurio ginklas tapo netinkamas šaudyti, byloje esančiais duomenimis, nustatyti nėra galimybės, tačiau veikos kvalifikavimui ši aplinkybė reikšmės neturi teismui nustačius, kad kaltinamasis neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, juos neteisėtai laikė, nešiojo, gabeno, kad šis ginklas per visą kaltinamojo disponavimo juo laikotarpį buvo tinkamas naudoti, ką įrodo šaudymo iš jo faktas, kad jis turi visas pagrindines jo dalis, kad tirti pateiktas šaudmuo yra tinkamas šaudyti, o ekspertams pateiktas ginklas ir šaudmenys, vadovaujantis aptartomis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatomis, negali būti pripažintas visiškai netinkamu naudotis ginklu.

Kaltinime A. P. nurodoma, kad jis neteisėtai medžiojo T. medžiotojų būrelio medžioklės plotuose. Kaltinamasis šią aplinkybę neigia. Jis teisme parodė, kad nė vienas medžiotojas neparodė, kad iš mašinos šauta. Tvirtina, kad ten šaudo išvien, ėjo grybauti, girdėjo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. P. parodė, kad 2020 m. birželio 4 d. vakare, grįžtant nuo P., jau temstant, prisiminė, kad automobilyje turi ginklą, išsitraukė jį iš po sėdynių ir, matant M. A. ir V. Z., pradėjo jį apžiūrinėti, pertraukinėti jo užraktą ir taip važiuojant iššovė per atvirą dešinės pusės galinių durelių langą į orą. Po to iškrapštė su atsuktuvu iš spynos iššauto šovinio tūtelę, nes jos neišmetė iš lizdo, ir numetė ją ant grindų. Tuo laiku V. Z. miegojo priekinėje keleivio sėdynėje. Važiuojant toliau, vėl užtaisė šautuvą antruoju šoviniu, buvusiu šautuvo buožėje. L. M. A. parodė, kad šūvių nebuvo, jei būtų buvę šūviai, būtų girdėjęs. Galinių durelių langas buvo atviras, buvo duslus garsas, bet ar tai šūvis, nežino. Važinėjo su įjungta muzika, garsaus grojimo nebuvo. Atsuktuvo automobilyje nematė, tik A. P. kažką krapštinėjo, o ką – nežino. Apklausiamas įtariamuoju, o nutraukus ikiteisminį tyrimą, liudytoju ikiteisminio tyrimo metu M. A. parodė, kad 2020 m. birželio 4 d. vakare parvažinėjant iš P. į Tauragę, po to, kai po automobilio sustojimo A. P. atsisėdo ant galinės sėdynės, išgirdo, kad kažką jis barškina. Atsisukęs pamatė, kad jis pertraukinėja šautuvo spyną, šautuvą laikė ant kelių. Galinių dešinės pusės durelių langas buvo atviras. Jis tikrai negirdėjo šūvio, tik girdėjo kažkokį garsesnį šautuvo spynos trakštelėjimą, gal tai ir buvo šūvis, nes automobilyje garsiai grojo muzika, galėjo ir negirdėti. Po to matė, kaip A. P. su atsuktuvu krapštė šovinį ar šovinio tūtelę iš šautuvo spynos. L. R. V. parodė, kad tą vakarą medžiojant ir sėdint bokštelyje apie 11 val. pastebėjo įtartiną automobilį, kuris pravažiavo 400-500 m. atstumu. Matė vairuotoją, kas daugiau buvo automobilyje nematė, nes jo langai „niaukti“. Automobilis nuvažiavo už J. į lankas. Besėdint išgirdo šūvį, jis buvo negarsus – tuo metu regėjimo lauke automobilio nebuvo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas parodė, kad jo pastebėtas automobilis nuvažiavo ir sustojo už sugriuvusios negyvenamos sodybos, todėl jų nebematė, nes vaizdą užstojo miškas. Po kokių 5 minučių išgirdo šūvį iš tos pusės, į kurią nuvažiavo automobilis. L. R. V. parodė, kad medžioklės metu prieš 11 val. vakaro sūnus paskambino ir pasakė, kad įtartina mašina nuvažiavo ir buvo šūvis. Jis to šūvio negirdėjo. Pradėjus rinktis daiktus pamatė, kad nuo J. žvyruotu keliu parvažiuoja minivenas, jis važiavo be šviesų. Pažiūrėjo per žiūronus, tai buvo R. E. automobilis, mėlynos spalvos. Važiavo labai lėtai, 20-30 km/h greičiu. Buvo praėję nuo 5 iki 10 minučių nuo to momento, kai paskambino sūnus. Privažiavo tiesiai keliu ir prieš nosį buvo šūvis - nebuvo didelio kalibro (šautuvo) šūvis. Jis tuo metu buvo apie 500 metrų atstumu, vaizdą matė pilnai, šūvis buvo iš važiuojančio automobilio. Šūvio nuaidėjimo metu ginklo nematė, tuo metu į automobilį nežiūrėjo. Neatkreipė dėmesio, ar langai buvo atidaryti. Nematė, kiek asmenų buvo automobilyje. Jie gal šovė į stirną - jo pusėje buvo stirna, bet jiems kaip ir toloka. Kas buvo kitoje kelio pusėje, nematė. Gal į kažką kitą šovė, nežino. Iš esmės analogiškas aplinkybes jis nurodė ir apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, tik papildomai paaiškino, kad nuvažiavus automobiliui stirnos ieškojo pievoje, tačiau jos nerado. Trečiasis liudytoju apklaustas medžioklėje dalyvavęs asmuo R. P. šūvių negirdėjo ir nematė. Sistemiškai įvertinęs aptartus duomenis teismas sprendžia, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog A. P. šaudė į žvėris. Sprendžiant iš nurodytų asmenų parodymų, abu šūviai buvo paleisti iš važiuojančio automobilio, tačiau akivaizdu, kad šaunant iš žvyrkeliu važiuojančio automobilio, pataikymo į žvėrį galimybė yra labai maža. Abejonių dėl medžioklės fakto kelia ir ta aplinkybė, kad po šūvių automobilis nesustojo, nors pagal elementarią logiką, net jei žvėris po šūvio ir nubėga, tai nereiškia, kad į jį nebuvo pataikyta – dažnai sužeistas žvėris kurį tai atstumą nubėga, todėl įprastai po šūvio tikrinama, ar šūvio vietoje ir žvėries bėgimo kryptimi nėra kraujo. Šiuo atveju A. P. ir su juo buvę asmenys to nedarė, o R. V. sužeisto ar nukauto žvėries nerado. Logiška, kad asmenų važinėjimasis vėlų vakarą medžioklės plotuose automobiliu nedideliu greičiu, leidžia daryti prielaidą, jog tokio važinėjimosi tikslas ir juo labiau – šūvių paleidimas buvo tikslu sumedžioti žvėrį, juo labiau, kad kaltinamojo ir su juo buvusių asmenų versijos dėl važiavimo 2020 m. birželio 4 d. vakare į P. apylinkes tikslo yra nenuoseklios, painios ir neįtikinančios. Vienok, nesant jokių objektyvių duomenų jog to vakaro A. P. ir dar dviejų asmenų kelionės tikslas buvo būtent neteisėta medžioklė ir kad šūviai paleisti konkrečiai į žvėris, įpareigoja teismą šiame kaltinimo epizode vadovautis in dubio pro reo principu, todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė „siekiant Tauragės rajono T. medžiotojų būrelio nariams sulaikyti neteisėtai jų medžioklės plotuose medžiojantį A. P.“.

Dėl bausmės A. P. skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę A. P., atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įvertina padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą - padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) vienas apysunkis nusikaltimas, veika baigta, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kaltinime A. P. nurodoma, kad 2020 m. birželio 4 d., maždaug nuo 21 val. iki maždaug 23 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, automobiliu R. E., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu M. A., neteisėtai gabeno šaunamąjį ginklą R. N. 66. L. R. V. ir R. V. nei ikiteisminio tyrimo metu nei apklausiami teisme nenurodė, kad kaltinamasis buvo neblaivus. L. R. P. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė aplinkybių dėl kaltinamojo girtumo, apklausiamas teisme parodė, kad rusiškai kalbantį žmogų matė gana linksmą, ar kiti ką vartojo, negali pasakyti. Liudytojas K. M. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė aplinkybių dėl kaltinamojo girtumo, apklausiamas teisme parodė, kad tas, kuris sėdėjo šalia vairuotojo, buvo neblaivus, o kiti – nežino. L. M. A. teisme parodė, kad A. P. ir V. Z. buvo išgėrę, bet sąmoningi. Važiuojant abu vyrai gėrė alų. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu M. A. parodė, kad 2020-06-04 vakare nuvykus į pirtelę rado pagėrusius A. P. ir V. Z., važiuojant jie gėrė alų automobilyje. Kaltinamasis A. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad nuo 2020-06-04 popietės iki vakaro kartu su A. Z. pirtelėje išgėrė butelį degtinės ir kažkiek tai alaus, apgirto. Teisme kaltinamasis paaiškino, kad tą dieną su A. Z. vartojo 40 laipsnių stiprumo degtinę, 0,7 litro talpos, dviese. Visą buvo suvartoję prieš pradedant važiuoti. Jis dar gėrė iš skardinės alų. Duomenų, kad kaltinamojo neblaivumas būtų buvęs nustatytas policijos pareigūnų, byloje nėra (t. 3, b. l. 54). Aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad 2020 m. birželio 4 d. vakare, tuo metu, kai A. P. su kompanija išvyko iš pirtelės, esančios adresu Verslininkų g. 43, Tauragėje iki momento, kol išmetė šaunamąjį ginklą, jis buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, dėl jų vartojimo buvo apsvaigęs, todėl iš kaltinimo šalinti aplinkybės „būdamas apsvaigęs nuo alkoholio“, pagrindo nėra, tačiau šios aplinkybės pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe taip pat nėra pagrindo, nes byloje nėra duomenų, jog būtent ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Jokių duomenų, kad alternatyvius nusikalstamos veikos sudėties veiksmus: neteisėtą šaunamojo ginklo ir šaudmenų įgijimą, laikymą, nešiojimą ir gabenimą iki laikotarpio, kol pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, kaltinamasis atliko būdamas neblaivus, byloje nėra. Skiriant bausmę teismas įvertina ir aplinkybes, kad kaltinamasis A. P. tuometinio darbdavio charakterizuojamas neigiamai (t. 5, b .l. 48), jis neteistas (t. 5, b. l. 30), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 5, b. l. 31-34). Kaltinamasis teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo nedirbantis, jis vedęs, turi tam tikrų sveikatos problemų.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. P. už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina švelniausia įstatymo sankcijoje numatyta - arešto bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijos vidurkiui. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvačios padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020-06-05 iki 2020-06-07 (t. 4, b. l. 178-179, 180), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (dvi dienos) įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių ir vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Minimo baudžiamojo įstatymo straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas pripažįsta, kad yra formalus ir materialus pagrindas taikyti kaltinamajam A. P. paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimą. Jis neteistas, turintis šeimą. Teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant jam pareigą – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti A. P., bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo.

Pagal formuojamą teismų praktiką dėl naujos redakcijos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų (Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. e1S-100-616/221), tiek BK 75 straipsnio 1 dalies, tiek 48 straipsnio 3 dalies nuostatos neįpareigoja teismo kiekvienu atveju skiriant laisvės apribojimo bausmę ar atidedant arešto bausmės vykdymą skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Taigi, atidedant arešto bausmės vykdymą kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai.

Nagrinėjamu atveju teismas įvertina aplinkybes, kad P. kaltu pripažintas ne dėl smurtinio nusikaltimo padarymo, kad duomenų, jog jis būtų pažeidęs jam ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones, nėra. Dėl aptartų priežasčių teismas sprendžia, kad A. P. paskirti intensyvią priežiūrą, pagrindo nėra.

Kaltinamojo gynėjas prašo, teismui sprendus, kad A. P. veiksmuose yra požymių, numatytų BK 253 straipsnio 1 dalyje, taikyti BK 37 straipsnį, tai yra atleisti A. P. nuo atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, nes dėl šautuve trūkstamų sudėtinių dalių ir vamzdyje esančiu mažo kalibro šoviniu, jis negalėjo būti naudojamas ir taikyta baudžiamoji atsakomybė būtų perteklinė, atsižvelgiant į tai, kad jokia žala nebuvo padaryta.

BK 37 straipsnyje nustatyta: „Padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.“ Nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo sudėtis straipsnio dispozicijoje nenustatyta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016, 2K-186-689/2020).

Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis. Teismų praktikoje būta atvejų, kai nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu atleidžiami ir asmenys, padarę BK 253 straipsnyje numatytas veikas, tačiau paprastai tai būna atvejai, kai randami šoviniai, ar jie laikomi seifuose. Vienok, net už šaudmenų laikymą asmenys neretai neatleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu, jei veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai nesudaro pagrindo taikyti minimą teisės normą (žr. Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-109/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis įgijo, laikė, nešiojo ir gabeno ne tik šovinius, bet ir ginklą, beveik visą disponavimo laiką juos laikė automobilyje, kurį nakčiai paliko prie namų, o kitą dieną, nuvykęs (duomenys neskelbtini), kur, kaip matyti iš kaltinamojo paaiškinimų ir faktinių bylos aplinkybių, lankėsi daug asmenų, vėlgi jį laikė automobilyje, tuo metu netgi vartojo alkoholinius gėrimus, taigi akivaizdu, kad jo budrumas saugant neteisėtai laikomus ginklą ir šaudmenis buvo sumažėjęs. Kaltinamasis teisme parodė, kad jis planavo rastus ginklą ir šaudmenis pristatyti į policijos įstaigą, tačiau tai pamiršo padaryti, kas vėlgi liudija, kad kaltinamasi jų saugojimu nesirūpino. Aptartos aplinkybės, įvertinant nusikaltimo dalyką, suponuoja išvadą, kad tokiais veiksmais kaltinamojo veika kėlė realų pavojų visuomenės saugumui. Dėl aptartų priežasčių kaltinamojo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu, teisinės galimybės nėra.

Pagal BK 72 str. turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (1 d.). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas (2 d.). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (3 d.). Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis daugumą nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių realizavo naudodamasis jam priklausančiu automobiliu R. E., valst Nr. (duomenys neskelbtini). Jis rastus šautuvą ir šaudmenis šiame automobilyje laikė ir gabeno, iš šio automobilio neteisėtai įgytu ginklu šaudė, taigi automobilis laikytinas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankiu. Dėl aptartų aplinkybių automobilis R. E., valst Nr. (duomenys neskelbtini), , registruotas A. P. vardu, saugomas IĮ „Jomamotors“, konfiskuotinas (BK 72 str. 1 d.).

Kaltinamajam A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 4, b. l. 181-182), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ginklų saugykloje Tauragė, Gedimino g. 17, saugomi:

Šaunamasis ginklas Remington NYLON 66, be identifikacinio numerio ir 5,6 mm (.22) kalibro šovinio tūtelė, paimta 2020-06-05 iš automobilio RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo kvitas Nr. 067388 (t. 1, b. l.109), perduotini Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Lygiavamzdis šautuvas TOZ, (duomenys neskelbtini), priklausantis A. P., saugojimo kvitas Nr. 066333 (t. 1, b. l. 57);

3 vnt. dėžučių su 150 vnt. šovinių, kalibras 380, 38 vnt. šovinių, kalibras 380, 2 vnt. pistoleto šovinių dėtuvių (tuščių), (duomenys neskelbtini), pistoletas IZH 71 H, Cal 380 ACP, Nr., 1 vnt., popierinė dėžutė su 8 vnt. signalinių raketų, signalinių raketų paleidimo įrenginys, 1 vnt., leidimas laikyti (nešiotis) ginklus savigynai Nr. 593, 1 vnt., ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), 1 vnt., ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), 1 vnt., priklausantys A. P., saugojimo kvitas Nr. 066332 (t. 2, b. l. 82), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini A. P., nes nėra duomenų, kad jais naudodamasis A. P. padarė nusikalstamą veiką. Dėl aptartos priežasties nėra pagrindo jam nustatyti draudimą laikyti ir nešioti ginklą (BK 68 str. 1 d.).

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje Tauragė, Gedimino g. 17, saugomi:

6 vnt. paketų su DNR nuoplovomis, paketas su rankos pėdsaku, paketas su užuolaida, saugojimo kvitas Nr. 066354 (t. 1, b. l. 74);

šūvio pėdsakų ėminys, saugojimo kvitas Nr. 067330 (t.1, b. l. 122);

A. P. seilių DNR lyginamieji pavyzdžiai, saugojimo kvitas Nr. 067405 (t. 1, b. l. 139);

dvi užuolaidos dalys ir objektai, panašūs į plaukus, saugojimo kvitas Nr. 066498 (t. 1, b. l. 151);

12 vnt. šovinių tūtelių, tuščias šovinių konteineris ir tuščia šovinių dėžutė, saugojimo kvitas Nr. 066387 (t. 1, b. l. 171), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Paketas su šautuvo dėklu, paketas su kūju, saugojimo kvitas Nr. 066354 (t. 1, b. l. 74);

A. P. šlepečių pora, sportinės vyriškos kelnės, vyriški marškinėliai, saugojimo kvitas Nr. 067330 (t. 1, b. l. 122), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini A. P..

Kompaktinis diskas su vaizdo-foto įrašu - priedas prie 2020-10-02 apžiūros protokolo (t. 2, b. l. 24-25) paliktini prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Automobilio valdymo pultelis bei transporto priemonės registravimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotini automobilio konfiskavimą vykdančiam antstoliui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 4 d., 5 d. 8 p., bausmės vykdymą A. P. atidėti 6 mėn. (šešiems mėnesiams), uždraudžiant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį išvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į bausmės laiką įskaityti A. P. laikino sulaikymo nuo 2020-06-05 iki 2020-06-07 laiką – 2 dienas.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti A. P. priklausantį automobilį R. E., valst Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ginklų saugykloje Tauragė, Gedimino g. 17, saugomus:

šaunamąjį ginklą Remington NYLON 66, be identifikacinio numerio ir 5,6 mm (.22) kalibro šovinio tūtelę, paimtus 2020-06-05 iš automobilio R. E., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo kvitas Nr. 067388, perduoti Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Lygiavamzdį šautuvą TOZ, (duomenys neskelbtini), priklausantį A. P., saugojimo kvitas Nr. 066333;

3 vnt. dėžučių su 150 vnt. šovinių, kalibras 380, 38 vnt. šovinių, kalibras 380, 2 vnt. pistoleto šovinių dėtuvių (tuščių), Nr. (duomenys neskelbtini), pistoletą IZH 71 H, Cal 380 ACP, Nr. POK 3742, 1 vnt., popierinę dėžutę su 8 vnt. signalinių raketų, signalinių raketų paleidimo įrenginį, 1 vnt., leidimą laikyti (nešiotis) ginklus savigynai Nr. 593, 1 vnt., ginklo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 vnt., ginklo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 vnt., priklausančius A. P., saugojimo kvitas Nr. 066332, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. P..

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje Tauragė, Gedimino g. 17, saugomus:

6 vnt. paketų su DNR nuoplovomis, paketą su rankos pėdsaku, paketą su užuolaida, saugojimo kvitas Nr. 066354;

šūvio pėdsakų ėminį, saugojimo kvitas Nr. 067330;

A. P. seilių DNR lyginamuosius pavyzdžius, saugojimo kvitas Nr. 067405;

dvi užuolaidos dalis ir objektus, panašius į plaukus, saugojimo kvitas Nr. 066498;

12 vnt. šovinių tūtelių, tuščią šovinių konteinerį ir tuščia šovinių dėžute, saugojimo kvitas Nr. 066387, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Paketą su šautuvo dėklu, paketą su kūju, saugojimo kvitas Nr. 066354;

A. P. šlepečių porą, sportines vyriškas kelnes, vyriškus marškinėlius, saugojimo kvitas Nr. 067330, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. P..

Kompaktinį diską su vaizdo-foto įrašu, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Automobilio valdymo pultelį bei transporto priemonės registravimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti automobilio konfiskavimą vykdančiam antstoliui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.