- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-11-15
- Bylos Nr.
- I-342-353/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00025-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Kęstutis Gudynas, Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- UAB „Domus firma“
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno skyriui
- Trečiasis asmuo
- LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, VĮ Vidaus vandens kelių direkcija
- Kategorijos
- 1.10Muitinės veikla
Kauno apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Gudyno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rimanto Giedraičio ir Janinos Vitunskienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Domus firma“ skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno skyriui, tretieji suinteresuotieji asmenys LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas ir VĮ Vidaus vandens kelių direkcija, dėl administracinių aktų panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. gruodžio 15 d. savavališkos statybos aktą Nr. SA-60 bei Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. gruodžio 15 d. statybos sustabdymo aktą Nr. SU-24. Skunde nurodė, jog savavališkos statybos aktas buvo surašytas už tai, kad pareiškėjas savavališkai vykdo statybos darbus, t.y. krantinės įrengimo ir tvirtinimo darbus bei vykdo naujo statinio (neypatingo) statybą, neturėdamas statybos leidimo, adresu Brastos g. 28 ir 30, Kaune. Minėto akto pagrindu buvo priimtas statybos sustabdymo aktas. Ginčijami aktai yra neteisėti, todėl yra naikintini dėl šių motyvų. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 15 dalimi, statybos darbai – visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo), o pati statyba įstatymo leidėjo yra apibrėžta, kaip veikla, kurios tikslas - apstatyti (sumontuoti, nuteisti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. LVAT administracinėje byloje Nr. A502-1158/2009 yra nurodęs, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, kas yra statinys ir būtinu požymiu yra jo „tvirtas sujungimas su žeme“, kas reiškia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę. LVAT 2008 m. kovo 17 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A146-345/2008, nurodė, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas statinio požymis „tvirtai sujungta su žeme“ turi būti aiškinamas kartu su Civilinio kodekso 1.98 straipsniu ir suprantamas taip, kad statinio sąlytis su žeme yra patvarus, t.y. neleidžia be gana didelių sąnaudų jį perkelti į kitą vietą žmonėms. Taip pat statinio sąlytis su žeme turi pasižymėti atsparumu, neleidžiančiu statiniui atsidurti kitoje vietoje veikiant įprastoms gamtos jėgoms. Taip pat pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad pareiškėjo susandėliuotas ir apsaugotas nuo gamtos poveikio gruntas yra „statinys“ Statybos įstatymo prasme, sektų loginė išvada, kad toks statinys turėtų būti laikomas ir kadastro objektu ir į jį galėtų būti įregistruotos daiktinės teisės. Ginčo atveju pareiškėjas grunto sandėliavimo ir apsaugos nuo gamtos poveikio darbų rezultato neformavo kaip nekilnojamojo turto kadastro objekto. VĮ Vandens kelių direkcija vykdė Neries upės žiočių valymo darbus. Jų metu iškastas gruntas buvo pilamas Neries upės dešiniajame krante. Supylus žvyrą, pareiškėjas kreipėsi į UAB „Hidroprojektas“ dėl techninių rekomendacijų, kurios užtikrintų tinkamą sandėliuojamo grunto pylimo apsaugą nuo išplovimo. Pareiškėjas, vykdydamas rekomendacijas, sandėliuojamą gruntą padengė geotekstile, o grunto plovimui jautriuose vietose geotekstilę užslogino ažūrinėmis gelžbetoninėmis plokštėmis. Pažymėtina, kad nei geotekstilės plėvelė, nei ant jos padėtos gelžbetoninės plokštės nėra tvirtai sujungtos su žeme. Atestuota projektavimo įmonė nurodė, kad UAB „Kauno komprojektas“ 2009 m. gruodžio 14 d. rašte Nr. 0-1-706 nurodė, kad „sandėliuojamo grunto sąvarta, apsaugant ją nuo gamtinių poveikių, perimetru nuo upės pusės užklota hidrotekstile ir prispausta laisvai suguldytomis gelžbetoninėmis plokštėmis <...> netenkina : 1. LR statybos įstatymo 2 str. pagrindinių sąvokų: statyba, statinys: 2. STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ sąvokos ir apibrėžimai 7.1 punkto reikalavimų. Tuo remiantis daroma išvada, kad tai nėra statyba, nei statinys“. Antstolė R. S. 2009 m. gruodžio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatavo, jog gelžbetonio plokštės yra sukabintos tarpusavyje, panaudojus statybinę armatūrą. Vizualiai matyti, kad gelžbetonio plokštės nėra kaip nors sujungtos su žeme. Be to, pagal patvirtintą žemės sklypų Brastos g. 28 ir 32 , Kaune detalųjį planą, kuris atitinka bendrojo plano sprendinius, yra numatytas jos urbanizavimas, pėsčiųjų ir dviračių takai, upės krantinė. 2009 m. kovo 14 d. pareiškėjui buvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas upės krantinei su dviračių taku įrengti. Galiojantys teritorijų planavimo dokumentai yra suderinti su aplinkos apsaugos priežiūrą vykdančiomis institucijomis.
Advokatas L. M. papildomai paaiškino, jog pateikta sutartis su Vidaus vandenų kelių direkcija nurodo aplinkybę, jog gruntą iš upės vagos kasė ne pareiškėjas, o vidaus vandens kelių direkcija.Teiginys, kad UAB „Domus firma“ atliko grunto kasimo darbus yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, jog Kauno apskritie viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento specialistai atlikę patikrinimą nustatė, kad statytojas UAB „Domus firma“ savavališkai vykdo statybos darbus, t.y. neturėdama statybos leidimo ar supaprastinto statinio projekto upės Nėris kranto apsaugos zonoje ir juostoje vykdo krantinės įrengimo ir tvirtinimo darbus – klojama geoplėvelė, dedamos gelžbetoninės krantinės sutvirtinimo plokštės Brastos g. 28 ir 32, Kaune. Statybos darbus rangos būdu vykdo UAB „Signe Lt“ neturinti teisės užsiimti krantinių statybos darbais. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“, patvirtinto Aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-629, 4 punkto nuostatomis, žemės darbai teritorijoje, kuriai yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, atliekami tik gavus statinio statybos leidimą arba įgaliotų savivaldybės ir valstybės tarnautojų pritarimus. To paties reglamento 7.1 punktas reglamentuoja, kad žemės darbai – viena iš statinio bendrųjų darbų rūšių, kai statybos reikmėms kasamas gruntas, pilamas atvežtinis gruntas ar atliekami požeminiai darbai ir atskiras leidimas žemės darbams vykdyti neišduodamas. 2009 m. kovo 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius UAB „Domus firma“ išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. S-40-6-960 naujo ypatingo statinio - upės krantinės su dviračių taku statybai. Tačiau tokių darbų atlikimui yra privalomas statybos leidimas. Pareiškėjas nepateikė jokių statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, todėl darytina išvada, kad savavališkos statybos aktas ir statybos sustabdymo aktas yra surašytas teisėtai ir pagrįstai pareiškėjas krantinės įrengimą ir tvirtinimą atliko naudodamas statybos darbus, statybos produktus, o gelžbetoninės plokštės remiasi į žemės paviršių.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė N. J. paaiškino, jog buvo pradėti statybos darbai be leidimo. Sutartys patvirtina, kad UAB „Domus firma“ teisingai laikytina statytoju. Atliekami darbai yra reikalingi ateityje statinių statymui.
Trečiojo suinteresuoto asmens LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovai E. V. ir G. U. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Palaikė atsakovo poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. gruodžio 15 d. savavališkos statybos akto Nr. SA-60, kuriuo buvo nustatyta, jog UAB „Domus firma“ savavališkai vykdė krantinės įrengimo ir tvirtinimo darbus, Brastos g. 28 ir 30, Kaune. Minėto administracinio akto pagrindu buvo priimtas kitas šioje byloje ginčijamas sprendimas - Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. gruodžio 15 d. statybos sustabdymo aktas Nr. SU-24, kuriuo reikalaujama sustabdyti bet kokius krantinės įrengimo ir tvirtinimo darbus (b.l. 10-11, 13-14).
Pagrindiniu motyvu, kuriuo pareiškėjas grindžia administracinių aktų neteisėtumą yra tai, jog UAB „Domus firma“ vykdė ne statybos darbus, tačiau darbus, kuriais buvo siekiama užtikrinti tinkamą sandėliuojamo grunto apsaugą nuo išplovimo.
Iš bylos medžiagos matyti, jog 2009 m. kovo 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriuje UAB „Domus firma“ išduotos projektavimo sąlygų sąvadas Nr.S-40-6-1960 naujo ypatingo statinio Brastos g.28.32, Kaune, t.y.upės krantinės su dviračių taku statybos projektui rengti ( b.l.38). Tarp pareiškėjo ir VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos 2009 m. gegužės 14 d. buvo pasirašyta grunto pateikimo sutartis Nr. 09051401 (b.l. 147-149) bei 2009 m. rugpjūčio 31 d. minėta sutartie 2.1 punktas ( sutarties kaina ir atsiskaitymo tvarka) pakeista (b.l. 151). Minėtu susitarimu VĮ Vandens vandenų direkcija įsipareigojo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose Brastos g.28 ir Brastos g.32, Kaune ir esančius dešiniajame Neries upės krante supilti išgautą upinį gruntą, kuris atsiras šalinant Neries upės seklumą, o UAB „Domus firma“ įsipareigojo gruntą priimti ir sumokėti už jį sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Ginčijamoje situacijoje pareiškėjas nurodo, jog grunto priėmimo tikslas yra jį sandėliuoti, ateityje panaudojant statybos darbams. Savavališkos statybos aktu (b.l.10) konstatuota, kad buvo vykdomi krantinės įrengimo ir tvirtinimo darbai ir tai yra naujo statinio statyba.
Nagrinėjamo ginčui išsprendimui tiesioginės įtakos turi sąvokų, susijusių su statyba, kaip tam tikru procesu bei jos metu gautu rezultatu, aiškinimas. LR statybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje numatyta, jog statyba yra veikla, kurios tikslas pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. To paties įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje yra išdėstyta, jog statybos darbai yra visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Pažeidimo fiksavimo metu galiojusi Statybos įstatymo redakcija statinį apibrėžė kaip visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtais sujungta su žeme. Statybos įstatymo apibrėžta sąvoka „tvirtai sujungta su žeme“ reiškia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę (jūrų, ežerų, upių ar kitų vandens telkinių dugną) ar remiasi į žemės paviršių (vandens telkinių dugną). Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2008 m. kovo 17 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A 146 -345/2008, yra konstatavęs, jog Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas statinio požymis „tvirtai sujungta su žeme“ turi būti aiškinamas kartu su Civilinio kodekso 1.98 straipsniu ir suprantamas taip, kad statinio sąlytis su žeme yra patvarus, t.y. neleidžia be gana didelių sąnaudų jį perkelti į kitą vietą žmonėms. Taip pat statinio sąlytis su žeme turi pasižymėti atsparumu, neleidžiančiu statiniui atsidurti kitoje vietoje veikiant įprastoms gamtos jėgoms (pvz., vėjui). Ginčijamu savavališkos statybos aktu užfiksuoti krantinės įrengimo ir tvirtinimo darbai gelžbetoninėmis plokštės, o 2010 m. balandžio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad gelžbetoninės plokštės sukabintos tarpusavyje panaudojus statybinę armatūrą (b.l.68-69).
Iš byloje esančios 2009 m. spalio 21 d. sutarties Nr. 2009/10/19-1(b.l. 152-153) matyti, jog UAB „Domus firma“ susitarė su UAB „SigneLT“ dėl darbų atlikimo. Sutarties 2.4 p. nustatyta, jog UAB „Signe Lt“ privalo vykdyti darbus statybos objekte, laikydamasi Statybos ir urbanistikos ministerijos 1997 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 266 patvirtintų „Statybos rangos sutarties nuostatų“, t.y., tarp pareiškėjo ir trečiųjų asmenų buvo sudaryta rangos sutartis, ir nors darbai neįvardinti statybos ranga. Be to, tos pačios sutarties 2.5 punkto matyti, kad į darbų apimtį įeina reikalingų leidimų ir licenzijų gavimas. Ginčijamu savavališkos statybos aktu taip pat konstatuota bei Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 m.lapkričio 5d. patikrinimo aktu patvirtinta ( b.l.133-134) patvirtinta, kad nurodyti darbai buvo vykdomi Neries upės pakrantės apsaugos juostoje.Vadovaujantis STR 1.07.02: 2005 “Žemės darbai“, patvirtinto Aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-629 4 punkto nuostatomis, žemės darbai teritorijoje, kuriai yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, atliekami tik gavus statinio statybos leidimą arba įgaliotų savivaldybės ir valstybės tarnautojų pritarimus. Darytina išvadau, kad nurodytomis sąlygomis bet kokie žemės darbai galimi tik gavus nurodytą leidimą.
Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog UAB „Domus firma“ turėdama aiškiai išreikštą valią nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose Brastos g.28 ir Brastos g.32, Kaune įrengti upės krantinę su dviračių taku, pradėjo ją realizuoti. Kauno miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus vedėja 2009 m.gruodžio 2d. rašte atsakovui patvirtino, kad išduotas projektavimo sąlygų sąvadas techniniam projektui rengti nesuteikė teisės vykdyti statybos darbus, o prašymai dėl reikalingų statybos leidimų išdavimo nepateikti (b.l.59).Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsniui bei STR 1.07.01:2002 “Statybos leidimas“, patvirtintu aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218, ruošiamam ypatingam statiniui yra privalomas statybos leidimas. Atlikti upės krantinės sutvirtinimo darbai padaryti Neries upės pakrantės apsauginėje zonoje ir juostoje, o tam teisės normų nustatyta tvarka, reikalingas statybos leidimas arba įgalioto savivaldybės ir valstybės tarnautojų pritarimas. Byloje nustatyta, kad ir toks leidimas nebuvo išduotas. Atlikti krantinės sutvirtinimo darbai laikytini statybos darbais, nes panaudoti statybos produktai, o šių darbų rezultatas yra statinys, kadangi gelžbetoninės plokštės tarpusavyje sujungtos į vieningą masyvą, užimantį tam tikrą plotą ir yra tvirtai sujungtas su žeme. Pareiškėjo motyvas, jog Neries upės pavasarinis ledonešis suardė suklotų plokščių visumą ir pastūmė iš savo vietos ir kuriuo neigia požymio“ tvirtai sujungtas su žeme“ buvimą, nepriimtinas. Darytina išvada, kad toks gamtos reiškinys nelaikytinas įprastiniu gamtos jėgų pasireiškimu, kurių poveikį statinys turi atlaikyti. Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje statinio ar jo dalies statyba be leidimo apibudinama kaip savavališka statyba.
Vadovaujantis šiomis išvadomis teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pareigūno surašytas 2009 m. gruodžio 15 d. savavališkos statybos aktą Nr. SA-60 pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Konstatavus savavališką statybą bei vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“, patvirtintu aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-243, Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento priimtas ginčijamas 2009 m. gruodžio 15 d. statybos sustabdymo aktą Nr. SU-24 laikytinas logiška nurodytos situacijos įvertinimo tąsa, jis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl panaikinti pagrindo taip pat nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p. teismas,
nusprendė:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.