- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-22
- Bylos Nr.
- 1A-79-719/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17243-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Ridikas (pirm.), Evaldas Vanagas, Valdas Ciesiūnas
- Nuteistasis
- J. F., S. J., R. S.
Pranešėjas Artūras Ridikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-79-719/2016
2016 m. kovo 22 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko, teisėjų Valdo Ciesiūno ir Evaldo Vanago,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. F. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (narkotinių medžiagų pardavimas S. J.) laisvės atėmimu 3 metams; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (narkotinių medžiagų pardavimas A. K.) laisvės atėmimu 3 metams; pagal BK 264 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (narkotinių medžiagų laikymas) laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams; pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 213 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis šios bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir J. F. buvo paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams, kuri pagal BK 64¹ straipsnį buvo sumažinta iki laisvės atėmimo 4 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis ši bausmė buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 40 MGL (1520 eurų) dydžio bauda ir J. F. buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 40 MGL (1520 eurų) dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo nuteisti S. J. ir R. S., tačiau apeliaciniai skundai dėl jų nebuvo paduoti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
J. F. nuteistas už tai, kad jis:
- 2015 m. kovo 25 d. apie 12 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai už 5 eurus ir kaip užstatą paėmęs 5 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną, pardavė S. J. 0,057 gramo miltelių, kuriuose yra 0,017 gramo narkotinės medžiagos heroino;
- 2015 m. kovo 31 d. apie 10.10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai už 10 eurų pardavė A. K. 0,048 gramo miltelių, kuriuose yra 0,016 gramo narkotinės medžiagos heroino;
- 2015 m. balandžio 8 d. apie 15.39 val. J. S. paprašius įsigyti narkotinės medžiagos – heroino, tą pačią dieną apie 15.49 val. susisiekė su R. S. ir susitarė, kad pastarasis J. S. parduos minėtos medžiagos; tą pačią dieną apie 15.52 val. R. S. pardavė J. S. už 10 eurų 0,046 gramo miltelių, kurių sudėtyje yra 0,012 gramo narkotinės medžiagos heroino;
Žemesnės instancijos teismas
- 2015 m. balandžio 14 d. apie 18.20 val. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti, laikė savo kelnių kišenėse 0,43 gramo miltelių, kurių sudėtyje yra 0,083 gramo narkotinės medžiagos heroino, kol šią medžiagą asmens kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai;
- 2015 metų balandžio mėnesio pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai už 20 eurų iš D. I. įsigijo ir iki 2015 m. balandžio 14 d. 19.10 val. laikė šaunamąjį ginklą, kuriam reikalingas leidimas ir šaudmenį, kol ginklą ir šaudmenį kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai;
- 2015 m. balandžio 14 d. apie 19.10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė vieną netikrą Lietuvos Respublikoje apyvartoje esantį 100 eurų nominalo banknotą, neatitinkantį spausdinimo reikalavimų, kol kratos metu šį banknotą surado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis J. F. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę – taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nurodo, kad tarp jo ir prokurorės mamos yra konfliktiniai santykiai, todėl prokurorė paprašė jam per griežtos bausmės, o apylinkės teismas, neatsižvelgęs į nurodytą aplinkybę, tokią bausmę skyrė. Taip pat jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, panašų nusikaltimą padarė pirmąkart, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą ir nuolatines pajamas, keturis anūkus, kuriems reikalinga jo materialinė pagalba, jis nėra narkomanu, jo dukrai reikalinga operacija, tačiau ji negali operuotis, nes negali palikti vienų savo keturių vaikų. Be to nuteistasis teigia, kad jis turi mylimą moterį, su kuria yra nutarę sukurti pilnavertę šeimą ir kuriai taip pat reikalingas jo palaikymas, nes dėl sveikatos ji niekur nedirba. Nuteistasis J. F. mano, kad ateityje jis nedarys naujų teisės pažeidimų ir bus naudingas Lietuvai.
Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo J. F. padarytas nusikalstamas veikas ir paskyrė už jas bausmes. Apeliantas skundu ginčija tik jam paskirtų bausmių griežtumą ir sprendimą neatidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, todėl, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies prasme, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.
BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Nuteistasis J. F. formaliai atitinka BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, suteikiančias galimybę svarstyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Tačiau tik įvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių visumą ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi teisę (bet ne pareigą) taikyti BK 75 straipsnį. Spręsdamas dėl galimybės asmeniui atidėti paskirtos bausmės vykdymą teismas turi atsižvelgti į visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą, apibūdinančias kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013). Teismas tokią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes daroma vienareikšmiška išvada, jog nuteistajam J. F. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo. Nuteistasis J. F. anksčiau teistas 4 kartus, iš jų 3 kartus už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Ketvirtą nusikalstamą veiką, susijusią su finansų sistema ir materialinių vertybių apskaita, nuteistasis J. F. padarė sąmoningai ir tyčia apgaulingai tvarkydamas juridinio asmens buhalterinę apskaitą. Dalį paskutinių nusikalstamų veikų, už kurias buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nuteistasis J. F. taip pat padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas turtinės naudos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos bausmės nėra įvykdęs. Taip pat jis anksčiau ne kartą buvo nubaustas administracine tvarka ir byloje nėra duomenų apie 8 jam paskirtų administracinių nuobaudų (baudų) tinkamą įvykdymą (3 t., 16–24, 28–31 b. l.). Tai rodo nuteistojo J. F. požiūrį į teismo bei kitų valstybės institucijų sprendimus ir jų vykdymą, o taip pat tai, kad anksčiau apeliantui paskirtos administracinio ir baudžiamojo poveikio priemonės nepadarė jokio poveikio, jos savo tikslų nepasiekė, nes po jų paskyrimo nuteistasis J. F. vėl padarė naujus teisės pažeidimus, taip pat ir nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Taigi, nuteistojo J. F. elgesys ir požiūris rodo susiformavusias antivisuomenines nuostatas, kurių jis nėra linkęs keisti, todėl nėra jokio pagrindo manyti, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas bus įgyvendintas atidėjus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas byloje nustatytas esmines tinkamam atsakomybės individualizavimui reikšmės turinčias bylos aplinkybes, tinkamai įvertino nuteistojo J. F. asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą, kitas svarbias aplinkybes ir esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei paskyrė apeliantui už atskiras nusikalstamas veikas griežčiausias bausmes – laisvės atėmimo bausmes, kurios yra žymiai mažesnės už sankcijose numatytus tokių bausmių vidurkius. Skirdamas bausmes, jas subendrindamas tarpusavyje ir su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, pirmosios instancijos teismas BK reikalavimų nepažeidė.
Kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (apie nuteistojo ir pirmosios instancijos teisme valstybinį kaltinimą palaikiusios prokurorės mamos santykius, nuteistojo nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą ir nuolatines pajamas, jo dukros sveikatą ir anūkus, ketinimą sukurti šeimą ir kt.) yra neesminės ir šiuo atveju nuteistojo atsakomybės individualizavimui bei kitiems, be jau pirmiau paminėtų, skundžiamame nuosprendyje išspręstiems klausimams jos neturi jokios įtakos.
Atsižvelgdama į tai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nustatytas reikšmingas, taip pat ir apeliaciniame skunde nurodytas, faktines bylos aplinkybes, visas jas teisingai įvertino ir tinkamai pritaikė bausmių paskyrimo pagrindus bei taisykles reglamentuojančias BK nuostatas. Pirmosios instancijos teismo J. F. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė, kolegijos manymu, atitinka nuteistojo asmenybę bei nėra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos. Apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo J. F. apeliacinį skundą atmesti.