Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo J. V. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei O. S. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas su atsakove sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovei paskolino 800,00 Lt iki 2007 m. vasario 8 d., duomenų, kad atsakovė šią sumą grąžino byloje nėra.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal paskolos sutartį atsakovė O. S. iš atsakovo J. V. pasiskolino 800 Lt, kuriuos turėjo grąžinti dalimis iki 2007 m. vasario 8 d. Skola negrąžinta. Minėta paskolos sutartimi O. S. įsipareigojo mokėti 1 procentą delspinigių nuo negrąžintos sumos ir 12 procentų metinių palūkanų nuo 2007 m. vasario 8 d. iki priteistos sumos visiško išieškojimo už priteistą sumą (b.l. 3).

Visagino miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimu priteisė J. V. naudai iš atsakovės O. S. 800,00 Lt skolą, 319,04 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 8 d. iki 2010 m. gegužės 25 d., delspinigių dydį sumažino iki 0,3 procentų už kiekvieną praleistą mokėti dieną, kas sudarė 147,20 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 26 d. iki 2010 m. lapkričio 25 d., 12 % metinių palūkanų nusprendė priteisti tik nuo 800,00 Lt skolos ir 147,20 Lt delspinigių, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010 m. lapkričio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 53,55 Lt žyminio mokesčio.

A. J. V. nesutinka su teismo priteistu sumažintu delspinigių dydžiu bei procesinėmis palūkanomis.

Apeliantas mano, kad jo prašomi priteiti delspinigiai nepagrįstai sumažinti nuo 0,3 procentų iki 0,1 procento už kiekvieną praliestą dieną. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Analogiškai delspinigių sumažinimas reglamentuojamas ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje. Šiomis teisės normomis teismui suteikta teisė sumažinti priteistinų delspinigių sumas. Įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra konkretizuotos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai nagrinėdami konkrečias bylas. Teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas, bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007). Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos.

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo prašomas priteiti 0,3 procentų delspinigių dydis už kiekvieną praleistą mokėti dieną yra neprotingas ir aiškiai per didelis, nes sudaro 109,5 procentus metinių delspinigių. Šiuo atveju pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktika pripažįstama, kad net 0,2 proc. delspinigiai, kurie sudaro 73 proc. per metus, yra aiškiai per didelės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-721/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1125/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1085/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003 ir kt.). CK 6.71–6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, skirtingai nei 1964 m. CK, baudinių netesybų nenumatyta, kaip jau buvo minėta, netesybos atlieka tik kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo reikalavimais, pagrįstai sumažino prašomų priteisti delspinigių dydį nuo 0,3 procentų iki 0,1 procento už kiekvieną praleistą dieną, kas sudaro 36,5 procentus metinių delspinigių dydžio arba 147,20 Lt.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1 dalimi, palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. 6.872 straipsnis yra specialioji norma, numatanti palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką, šio kodekso 6.874 straipsnyje numatytos kompensacinės palūkanos, kurios gali būti mokamos, nepriklausomai nuo pareigos mokėti procesines palūkanas (CK 6.37 str.). Kaip matyti iš paskolos sutarties turinio, šalys nebuvo susitarusios dėl palūkanų už naudojimąsi paskolos suma pareigos bei dydžio ir ieškovas tokio reikalavimo nereiškė. Ieškovas prašė teismo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, paskaičiuotas nuo 2006-09-08 iki 2010-05-25, nurodydamas, kad tai yra jo minimalius nuostolius kompensuojančios palūkanos. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovo reikalavimą patenkino. Paskolos sutartimi atsakovė O. S. prisiėmė prievolę mokėti 12 procentų dydžio metines palūkanas, kurios pagal savo esmę ir CK 6.874 straipsnio nuostatas yra laikytinos kompensacinę funkciją atliekančiomis palūkanomis, kurios yra skaičiuojamos nuo negrąžintos paskolos sumos. Todėl, ieškovui pareiškus reikalavimą kompensacinio pobūdžio palūkanas priteisti nuo kreipimosi į teismą dienos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė priteisti 12 procentų metinių palūkanų nuo 2010-11-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant jas nuo sumos, į kurią neįtrauktos taip pat kompensacinę funkciją atliekančiuos palūkanos, tik paskaičiuotos už ankstesnį periodą, t. y. 319,04 Lt.

Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ginčui taikytinas materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutartinę atsakomybę ir netesybas, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos dėl netesybų, teisingai įvertino byloje esamus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Todėl iš apelianto J. V. valstybės naudai priteistini 5,60 Lt procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank” įmokos kodas 5660) iš apelianto J. V. 5,60 LT (penkis litus 60 centų) procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.