Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus (toliau ir – Probacijos tarnyba) teikimą dėl nuteistajam E. T., paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo arešto bausme.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas Probacijos tarnybos teikimas, kuriuo siūloma, E. T. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti arešto bausme. Teikime nurodyta, kad E. T., teistas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. vasario 18 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 153 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi skirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant intensyvią priežiūrą 5 mėnesiams, nustatant, jog nuo 23.00 val. iki 6 val. turi būti namuose ir paskiriant įpareigojimą dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje. Probacijos tarnyba E. T. elgesį kontroliuoja nuo 2025 m. kovo 17 d., su laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir sąlygomis nuteistasis pasirašytinai supažindintas bei sumontuotas elektroninis stebėjimo įrenginys 2025 m. kovo 21 d. Dalyvavimo laikas elgesio pataisos programoje dar nėra paskirtas. Laisvės apribojimo metu E. T. padarė administracinius nusižengimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK)187 straipsnio 2 dalyje, paskirta 320 Eur bauda, ANK 416 straipsnio 4 dalyje – 120 Eur bauda; ANK 416 straipsnio 2 dalyje – 12 Eur bauda. Be to, kaltinamas tuo, kad 2025 m. gegužės 16 d., jis būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikta Mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija už 2025 m. balandžio mėnesį, kuri turėjo būti pateikta mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 d., tuo pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio 2 dalį ir padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 187 straipsnio 2 dalyje (protokolas su administraciniu nurodymu dar nėra išsiųstas). Be to, E. T. atžvilgiu 2025 m. gegužės 20 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį. 2025 m. birželio 18 d. Probacijos tarnyboje E. T. pateikė raštišką paaiškinimą, kuriuo nurodė, kad jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Kauno mieste ir jis laikosi paskirtų kardomųjų priemonių, padarė administracinius nusižengimus ir paskirtas baudas mokės dalimis. Nuteistajam buvo pasiūlyta kreiptis pagalbos į psichologus ar psichiatrus, E. T., teigė, kad tokią galimybę jau svarstė ir bandys ieškoti pagalbos.

Probacijos tarnybos atstovas Giedrius Bartaševičius teismo posėdžio metu nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir teikime bei prašė teikimą tenkinti. Papildomai pateikė įrodymus, kad probuojamasis nubaustas dėl administracinio nusižengimo numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje.

Probuojamasis E. T. nurodė, kad su teikimu nesutinka. Dėl pažeidimo numatyto ANK 187 straipsnio 2 dalyje – kalta buhalterė, nors pripažįsta ir savo kaltę. Dėl ANK 416 straipsnio 4 dalyje ir ANK 416 straipsnio 2 dalyje – baudos sumokėtos. Visus administracinius nusižengimus pripažįsta, išskyrus ANK 415 straipsnio 1 dalį, nes ginčitinas atvejis, nežino ar jo transporto priemonė užfiksuota. Dėl ikiteisminio tyrimo, tai jis kreipėsi ir į psichiatrą, ir į seksologą.

Prokurorė Jolanta Steponavičiūtė teismo posėdžio metu siūlė teikimo netenkinti, nes administraciniai pažeidimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, deklaracijų neteikimu. Be to ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl analogiško nusikaltimo ir tada bus išspręstas bausmės klausimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas atmestinas.

Laisvės apribojimas yra viena iš bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsnio nustatytas taisykles.

Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę nelaikytini atvejai, kai nuteistasis nesilaiko ar pažeidžia draudimus, nevykdo ar netinkamai vykdo įpareigojimus, pažeidžia atsiskaitymo tvarką ar neatsiskaito dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių.

Iš teikime nurodytų faktinių aplinkybių, nuteistojo asmens byloje esančių dokumentų, o taip pat teismo posėdžio metu Probacijos tarnybos atstovo bei nuteistojo paaiškinimų, nenustatyta, kad nuteistasis nesilaikė jam paskirtų įpareigojimų, tačiau nuo bausmės vykdymo pradžios nuteistas keturis kartus nubaustas dėl ANK numatytų nusižengimų padarymo bei jo atžvilgu pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Nuteistasis padarytus administracinius nusižengimus pripažįsta, dėl jų gailisi. Teismas šiuo atveju sutinka su prokurorės pastebėjimu, kad probuojamojo pažeidimai susiję su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei deklaracijų laiku neteikimu, t. y jie nėra smurtinio pobūdžio. Tuo pačiu prokurorė teisingai pastebėjo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl analogiško nusikaltimo, dėl kurio nuteistajam dabar vykdoma probacija, todėl visi su bausme susiję klausimai gali būti išspręsti pabaigus ikiteisminį tyrimą. Be to, probuojamasis teismo posėdžio metu pripažino, kad turi priklausomybę ir problemą susijusią su seksu, registravosi vizitui pas psichiatrą, anksčiau yra kreipęsis į seksologą ir gydėsi privačiai, po 3 metų gyvenimo drauge, išsiskyrė su moterimi, liga jam atsinaujino.

Įvertinus padarytų pažeidimų pobūdį, nenustatyta pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis vengia vykdyti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, todėl teismas mano, kad tokios griežtos priemonės, kaip laisvės apribojimo bausmės pakeitimas arešto bausme taikymas būtų pernelyg skubotas.

Taikyti su laisvės atėmimu (areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas) nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92) 16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Nr. Rec (2000) 22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija Nr. CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015). Taigi reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

Teismo nuomone, nuteistajam E. T. probacijos tikslai gali būti pasiekti paliekant teismo nustatytus įpareigojimus, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nagrinėjamu atveju kol kas nėra pagrindo pakeisti laisvės apribojimo bausmę į areštą ir Probacijos tarnybos teikimas atmestinas.

E. T. išaiškintina, kad jis iki bausmės termino pabaigos turi tinkamai vykdyti probacijos sąlygas ir geranoriškai bendradarbiauti su Probacijos tarnybos atstovais, nedaryti naujų administracinių nusižengimų bei nebenusikalsti, kad būtų užtikrinta sėkminga probacijos pabaiga. Tuo pačiu atkreiptinas E. T. dėmesys, jog jam teismas jau suteikė pakankamai pasitikėjimo ir šis pasitikėjimas negali būti neribotas, todėl nuteistasis turėtų suprasti kokios gali būti pasekmės, jei jis šį kartą neįvertins teismo suteikto pasitikėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus teikimą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.