- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-28
- Bylos Nr.
- 1A-122-468/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18890-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Kolyčienė, Daiva Kazlauskienė, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- E. O.
- Nukentėjusysis
- M. M.
- Advokatai
- Vladimir Buslovič
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgitos Kolyčienės ir Pauliaus Veršekio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-15 nuosprendžio, kuriuo E. O., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant E. O. būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydymusi ar mokslu ir visą laisvės apribojimo laiką dirbti ar be pažeidimų būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
Iš E. O. nukentėjusiojo M. M. naudai priteista 43,95 eurų turtinės žalos ir 1 200 eurų neturtinės žalos, taip pat 500 eurų proceso išlaidų atlyginimui, Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 30,52 eurų turtinės žalos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. O. pripažintas kaltu dėl to, kad jis 2019-05-06, apie 20.35 val., šalia automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, tyčia ranka sudavė nukentėjusiajam M. M. vieną smūgį į veido dešinę pusę, nuo kurio M. M. galva ir kairės rankos riešu atsitrenkė į šiukšlių konteinerių medinį karkasą, tuo padarydamas nukentėjusiajam galvos plaukuotosios dalies, dešinės ausies, kairio riešo odos nubrozdinimus, apatinės lūpos raudonio odos ir gleivinės nubrozdinimus, dešinės akies poodinę kraujosruvą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais E. O. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu E. O. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-15 apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį E. O. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, atmesti nukentėjusiojo civilinį ieškinį bei iš nukentėjusiojo priteisti E. O. patirtas proceso išlaidas, o nustačius, kad E. O. yra pagrįstai pripažintas kaltu padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-15 nuosprendį – pašalinant iš kaltinimo aplinkybes, jog E. O. neteisėtais veiksmais padarė nukentėjusiajam M. M. galvos plaukuotosios dalies, dešinės ausies, kairio riešo odos nubrozdinimus bei dešinės akies poodinės kraujosruvą, atleisti E. O. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis), o nenustačius atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo sąlygų, sumažinti paskirtos bausmės dydį iki 3 mėnesių laisvės apribojimo, sumažinti nukentėjusiajam priteistos turtinės žalos dydį iki 28,95 eurų ir neturtinės žalos dydį iki 200 eurų.
Šalies argumentai
3. Nurodo, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nepagrįstai rėmėsi vien subjektyviais nukentėjusiojo M. M. parodymais, paremtais tik spėjimais apie jį sužalojusį asmenį. Nukentėjusysis tiek duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nurodė, kad buvo užpultas iš nugaros ir nematė, kas jam sudavė smūgį. Apelianto teigimu, nukentėjusysis galėjo suklysti arba sąmoningai jį apkalbėti dėl susiklosčiusių konfliktinių santykių, kadangi įvykio metu jis buvo šalia nukentėjusiojo. Apklausiamas teismo posėdyje nukentėjusysis nurodė, kad jo darbinės funkcijos (duomenys neskelbtini) yra susijusios su darbais prie lokomotyvų, todėl neatmetama tikimybė, kad specialisto išvadoje užfiksuoti nežymūs nubrozdinimai galėjo būti nukentėjusiojo patirti darbe, dar iki įvykio.
4. Pažymi, kad viso proceso metu nukentėjusysis palaipsniui didino jam padarytų sužalojimų mastą, t. y. 2019-05-06 pareiškime Vilniaus VPK nurodė, kad pajuto skausmingą smūgį į dešinę veido sritį (lūpą, akį, nosį), 2019-05-07 apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš dešinės pusės pajuto smūgį į veido sritį ir pajuto skausmą dešinės akies, dešinio žandikaulio ir lūpų srityse, o 2019-06-10, po ekspertizės atlikimo, papildomai nurodė, kad jam buvo suduotas smūgis į veido dešinę pusę, kuris kliudė jo dešinę ausį, dešinę akį ir apatinę lūpą, nosį, nuo šio smūgio jis galvos kaire puse bei kaire ranka, riešu atsitrenkė į konteinerių medinį karkasą, o apklausiamas teismo posėdžio metu teigė, jog nežino, iš kur jam atsirado galvos plaukuotosios dalies nubrozdinimai.
5. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis dėl liudytojų parodymų vertinimo jais grindžiant apkaltinamąjį nuosprendį. Pažymi, kad liudytojų D. B., A. L. ir A. M. parodymai yra išvestiniai, kadangi liudytojai įvykio tiesiogiai nematė ir apie jo aplinkybes sužinojo iš nukentėjusiojo. Apelianto manymu, priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, liudytojo A. M. parodymai iš esmės paneigia teismo išvadą, jog 2019-05-06 20.35 val. nukentėjusysis buvo sužalotas ir kad jį sužalojo būtent E. O.. Iš liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje, matyti, kad jis į įvykio vietą atėjo paskutinis, po nukentėjusiojo ir apelianto, prie šiukšlių konteinerio sutiko nukentėjusįjį, su juo pasisveikino, o apelianto nematė. Liudytojas patvirtino, kad teismo nustatytu laiku nukentėjusysis nebuvo sužalotas ir tik, kai jie antrą kartą susitiko automobilių aikštelės viduryje, nukentėjusysis atrodė aiškiai sumuštas. Šie liudytojo parodymai iš esmės prieštarauja nukentėjusiojo parodymams, kuriuose M. M. teigė gavęs smūgį iš karto, kai išmetė šiukšles, kadangi tokiu atveju liudytojas turėjo matyti patį įvykį ir nukentėjusiojo sužalojimo pasekmes.
6. Apelianto teigimu, teismo išvadą, kad nukentėjusįjį skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku ir vietoje sužalojo E. O., paneigia ir vaizdo kameros įrašas „(duomenys neskelbtini)“. Iš įrašo matyti, kad nukentėjusysis iš visų asmenų, atėjusių išmesti šiukšles, iš įvykio vietos pasišalino paskutinis. Tokiu būdu lieka nepaneigta tikimybė, kad nukentėjusysis išmetęs šiukšles ir nugara traukdamasis nuo konteinerių bei naršydamas telefone, galėjo pats užkliūti už šiukšlių krūvos ir susižaloti. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo atliktu specialisto išvados vertinimu, kadangi ji nėra pakankama padaryti kategorišką išvadą, kad nukentėjusiajam nustatytus padarinius padarė apelianto veiksmai. Nustatyti padariniai galėjo atsirasti tiek dėl paties nukentėjusiojo veiksmų įvykio dieną, tiek susižalojus anksčiau.
7. Apeliantas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu konstatuotu nukentėjusiojo sužalojimų mastu ir pažymi, kad visi byloje apklausti liudytojai nurodė, kad pastebėjo, jog nukentėjusiajam iš nosies, lūpos bėgo kraujas, o kitų sužalojimų nematė, iš byloje esančios nukentėjusiojo veido nuotraukos taip pat matyti, kad nukentėjusiajam tik truputį bėga kraujas ir nubrozdinta apatinė lūpa. Iš VšĮ VUL Žalgirio klinikos išrašo matyti, kad nukentėjusiajam buvo stebimas apatinės lūpos nubrozdinimas, kitų traumų nenustatyta. Tuo tarpu iš VšĮ RVUL, į kurią nukentėjusysis atvyko nuosavu automobiliu praėjus trims valandoms po įvykio, apžiūros išrašo matyti, kad nukentėjusiajam papildomai buvo konstatuotos dešinės akies vokuose poodinės kraujosruvos.
8. Nurodo, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nepagrįstai nesprendė, ar yra pagrindas atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo. Nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, liekamieji reiškiniai nenustatyti. Pažymi, kad tarp apelianto ir nukentėjusiojo susiklostę įtempti santykiai, šių aplinkybių neginčija nei apeliantas, nei nukentėjusysis. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant jas pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas.
9. Nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, nepakankamai įvertino bylos aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos ir paskirtos bausmės proporcingumo aspektu ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, kuri yra didesnė nei šios bausmės rūšies vidurkis. Mano, kad atsižvelgiant į apelianto asmenybę charakterizuojančią medžiagą, teigiamus socialinius ryšius, taip pat įvertinus tai, kad nuteistasis nusikalto atsitiktinai ir pirmą kartą, pats nukentėjusysis bendraudamas su apeliantu elgėsi įžūliai ir demonstravo neigiamą požiūrį į jį, tai, kad sužalojimai padaryti suduodant vieną smūgį, bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę bausmę – 3 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant apeliantą būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Tokios bausmės paskyrimas, apelianto manymu, užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą ir bausmės tikslų pasiekimą. Apelianto teigimu, teismas taip pat turėtų svarstyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybę.
10. Apelianto vertinimu, teismo nustatytas 1 200 eurų neturtinės žalos dydis aiškiai neatitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijų ir turėtų būti mažinamas iki 200 eurų. Teismas neatsižvelgė į nukentėjusiojo sužalojimo pasekmes ir jų įtaką tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui, kas yra vienas iš svarbiausių neturtinės žalos nustatymo kriterijų. Apeliantas taip pat nesutinka su priteistos turtinės žalos dydžiu, susijusiu su nukentėjusiojo mobilaus telefono remonto išlaidomis. Nurodo, kad nukentėjusysis iš karto po įvykio pretenzijų dėl sugadinto telefono nereiškė, po smūgio išsitraukė telefoną ir bandė juo filmuoti, be to byloje nėra nustatyta, ar patikrai ikiteisminio tyrimo metu pateiktas telefonas yra tas pats telefonas, kurį nukentėjusysis turėjo įvykio metu.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiojo atstovas adv. Vladimiras Buslovičius prašo skundą atmesti. Nurodo, kad byloje yra surinkta patikimų įrodymų, kurių visuma leidžia daryti išvadą, jog E. O. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį vertino ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą bei lygino juos tarpusavyje. Byloje esantys duomenys savo turiniu nėra prieštaringi, atitinka ir papildo vienas kitą, todėl nėra pagrindo jais abejoti. Teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo, liudytojų A. M., D. B., A. L. parodymais, specialisto išvada nustatydamas faktines bylose aplinkybes. Pažymi, kad nukentėjusysis ir liudytojai buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o vien tai, kad nukentėjusysis yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi, nesudaro pagrindo atmesti jo parodymus kaip nepatikimus. Pažymi, kad tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo susiklostę konfliktiniai santykiai savaime nereiškia, kad nukentėjusysis yra linkęs apkalbėti nuteistąjį. Atstovo vertinimu, dėl patirto smurto asmuo tam tikras aplinkybes gali nurodyti netiksliai, po laiko nurodyti papildomas aplinkybes, tačiau tokie neesminiai prieštaravimai nesudaro absoliutaus pagrindo abejoti parodymų patikimumu, ypač, kai juos patvirtina visuma kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų. Remiasi suformuota teismų praktika, pagal kurią nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymius, vadovautis vien teisiamojo parodymais nėra tikslinga, kadangi gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią atsakomybę bei siekdamas jos išvengti asmuo neatskleis tikrųjų veikos aplinkybių.
Šalies argumentai
12. Advokatas nesutinka, kad turėtų būti siaurinama nukentėjusiajam padarytų sužalojimų apimtis ir pažymi, kad specialisto padarytos išvados yra tikėtino pobūdžio, jos buvo įvertintos visumoje su kitais byloje sutrinktais duomenimis. Atstovas taip pat nesutinka, kad nuteistasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nurodo, kad siekiant pritaikyti BK 37 straipsnį, pirmiausia būtina nustatyti, kad kaltinamojo veika atitinka visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius ir tik po to galima spręsti, ar nėra pagrindo nusikaltimą pripažinti mažareikšmiu. Pažymi, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato išaiškinimu, veikos, kuriomis padaryta fizinė žala kito asmens sveikatai, neturi būti pripažintos mažareikšmėmis. Nesutinka, kad nuteistajam paskirta bausmė per griežta, nurodo, kad E. O. nurodytos aplinkybės – tai, kad jis registruotas Užimtumo tarnyboje, yra charakterizuojamas teigiamai, augina mažametę dukrą, nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, nėra išimtinės, kurių pagrindu būtų švelninama bausmė. Pažymi, kad nėra pagrindo sumažinti priteistos turtinės žalos dydį – dėl E. O. smurtinių veiksmų buvo sugadintas nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefonas, abejonių, kad įskilimas atsirado įvykio metu, nėra. Nukentėjusysis pateikė kvitą, pagrindžiantį telefono apžiūros išlaidas. Atstovo vertinimu, nėra pagrindo mažinti ir priteistos neturtinės žalos dydį – kadangi nustatytas dydis atitinka susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo sveikatos sutrikdymų bylose.
Teismo posėdžio metu E. O. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusiojo atstovas – apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Nuteistojo E. O. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
13. Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalimi, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino byloje esančius duomenis ir pripažino juos įrodymais bei tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. E. O. pagrįstai pripažintas kaltu dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, veika nelaikytina mažareikšme, o jam paskirta bausmė yra teisinga ir ne per griežta. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į reikšmingas aplinkybes bei susiformavusią teismų praktiką, susijusią su nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydžiu, todėl jis yra mažintinas.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo
14. Kolegija konstatuoja, jog E. O. apeliacinio skundo argumentai, jog jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties – nepagrįsti.
15. BK 140 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
16. E. O. nuteistas už tai, kad jis 2019-05-06, apie 20.35 val., šalia automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, tyčia ranka sudavė nukentėjusiajam M. M. vieną smūgį į veido dešinę pusę, nuo kurio M. M. galva ir kairės rankos riešu atsitrenkė į šiukšlių konteinerių medinį karkasą, tuo padarydamas nukentėjusiajam galvos plaukuotosios dalies, dešinės ausies, kairio riešo odos nubrozdinimus, apatinės lūpos raudonio odos ir gleivinės nubrozdinimus, dešinės akies poodinę kraujosruvą.
17. Nuteistasis E. O. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme teigė, kad jis nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, nepadarė, smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo, jo nesužalojo, tokios pozicijos laikėsi ir apeliacinio proceso metu. Nuteistojo teigimu, nukentėjusysis galėjo suklysti dėl jam smūgį sudavusio asmens arba susižaloti pats, siekdamas nepagrįstai apkaltinti E. O.. Teisėjų kolegija tokias nuteistojo keliamas įvykio versijas vertina kaip pastarojo gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį, kadangi jas paneigia objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.
18. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai teigė, kad jam sudavė nuteistasis: 2019-05-06 20.41 val. pranešė Bendrajam pagalbos centrui, kad prieš 3 minutes prie konteinerių kaimynas trenkė jam per veidą (t. 1, b. l. 6), atvykusiems policijos pareigūnams be šių aplinkybių papildomai nurodė automobilio, kuriuo iš įvykio vietos pasišalino nuteistasis, numerius (t. 1, b. l. 8). Analogiškas bylos aplinkybes nukentėjusysis nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje. Taigi nėra pagrindo abejoti jo parodymų patikimumu, o apelianto skunde akcentuojami neatitikimai laikytini neesminiais ir neiškreipiančiais parodymų esmės dėl įvykio aplinkybių.
19. Nors nukentėjusysis nenurodė, kad smūgį sudavė tikrai E. O., kadangi smūgio metu buvo nusisukęs, tačiau šią aplinkybę patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Kolegijos nuomone, nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas (t. 1, b. l. 38-42), iš kurio matyti, kaip nuteistasis ir nukentėjusysis eina šiukšlių konteinerio kryptimi skirtingose gatvės pusėse – 20.35.40 val. nukentėjusysis pasuka už namo (duomenys neskelbtini), kampo, o netrukus – 20.35.55 val. už namo kampo pasuka kaltinamasis. Tai, kad įvykio vietoje buvo ir vienas kitą matė bei tarpusavyje bendravo, neneigia nei nukentėjusysis, nei kaltinamasis, abu nurodo, kad tarp jų prie šiukšlių konteinerio įvyko žodinis konfliktas. M. M. viso proceso metu tvirtino, kad po suduoto smūgio iškart atsisuko ir pamatė stovintį E. O., apie kitus prie šiukšlių konteinerio tuo metu buvusius asmenis nenurodė nei nukentėjusysis, nei nuteistasis. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti nukentėjusiojo siekį nuteistąjį apkalbėti. Nors tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo buvo susiklostę įtempti konfliktiniai santykiai, būtent nuteistajam dėl šių santykių kildavo neigiamos pasekmės – baudos, todėl nukentėjusysis neturėjo pagrindo kerštauti. Išskyrus pačio nuteistojo išsakytą versiją, byloje taip pat nėra ir jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti prielaidą, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti pats, užkliuvęs už esančių nelygumų. Tai, kad danga prie pat konteinerių, kur įvyko įvykis, yra lygi, o smėlio krūva yra atokiau, matyti ir iš įvykio vietos apžiūros protokolo.
20. Tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas E. O., teismo vertinimu, patvirtina ir liudytojų D. B., A. L., A. M. parodymai. Nors šie parodymai laikytini išvestiniais, netiesioginiais įrodymais, nes nei vienas liudytojas įvykio tiesiogiai nematė, tačiau jų parodymais teismas neturi pagrindo abejoti. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo išvados gali būti grindžiamos ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, jei jie patvirtina tarpinius faktus ir įrodinėtinas aplinkybes ir yra tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013). Iš bylos medžiagos matyti, kad visi nurodyti liudytojai parodymus davė įspėti dėl melagingų parodymų davimo, visų asmenų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių tarpusavyje sutampa, juos patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas, remdamasis liudytojo A. M. parodymais, juos vertina selektyviai ir atsietai nuo visumos, t. y. akcentuoja tik aspektus, aktualius paneigiant jo kaltę, neatskirdamas, kokius parodymus liudytojas davė ikiteisminio tyrimo metu, o kokius – teisiamajame posėdyje. Liudytojas A. M. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad prie šiukšlių konteinerio buvo vienas, nei nuteistojo, nei nukentėjusiojo nematė, nukentėjusįjį sutiko po įvykio, matė, kad šis buvo kruvinas. Teismas neturi pagrindo abejoti minėtų liudytojų parodymais ir atmeta kaip nepagrįstą nuteistojo skundo argumentą, jog apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį vadovavosi prielaidomis, kadangi šie parodymai objektyvūs ir atitinka bylos aplinkybes.
21. Tai, kad nukentėjusiojo sužalojimų priežastis yra nuteistojo veiksmai, pagrindžia ir specialisto išvados turinys. Iš specialisto išvados matyti, kad nustatyti sužalojimai buvo padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais: vienu trauminiu poveikiu į sritį, apimančią dešinės ausies, dešinės akies ir apatinės lūpos sritis, vienu trauminiu poveikiu į galvos plaukuotosios dalies sritį ir vienu trauminiu poveikiu į kairio riešo sritį. Specialistas ne tik nurodė, kad visi sužalojimai galėjo būti padaryti ne tik suduodant smūgius kitam asmeniui į sužalotas sritis arba pačiam nukentėjusiajam griuvinėjant ir kontaktuojant sužalotomis sritimis su kietu buku daiktu (daiktais), tačiau taip pat pažymėjo, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, labiausia tikėtina, kad dešinės ausies odos nubrozdinimas, dešinės akies viršutinio voko poodinė kraujosruva ir apatinės lūpos odos ir gleivinės nubrozdinimai padaryti suduodant smūgį kitam asmeniui, o likusieji – griūnant ir kairiąja kūno puse kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais) ar paviršiais (t. 1, b. l. 17-18). Remiantis šiuo išaiškinimu, teisėjų kolegijos vertimu, galimos dvi įvykio versijos – kai nukentėjusiajam smūgiuojama ir jis griūna atsitrenkdamas į šiukšlių konteinerių karkasą taip sukeliant sužalojimus arba nukentėjusiojo sąmoningi veiksmai mažiausia tris kartus griūnant ir sau sukeliant sužalojimus. Atsižvelgiant į vaizdo įraše užfiksuotą nukentėjusiojo ir nuteistojo veiksmų eigą, pagal kurią, 20.35.40 val. nukentėjusysis pasuka už namo (duomenys neskelbtini), kampo, 20.35.55 val. už namo kampo pasuka kaltinamasis, 20.36.51 val. nukentėjusysis jau matomas palikęs šiukšlių konteinerių zoną ir stovintis automobilių stovėjimo aikštelėje, darytina išvada, kad nukentėjusysis prie šiukšlių konteinerio praleido daugiausia 71 s, per šį trumpą laikotarpį atliko ne vieną veiksmą: išmetė šiukšles (tai duodami parodymus patvirtino tiek nukentėjusysis, tiek nuteistasis t. 1, b. l. 8, 21, 89), susiginčijo su nuteistuoju (tiek nukentėjusysis, tiek nuteistasis pažymėjo, kad prie šiukšlių konteinerio kilo žodinis konfliktas) ir nuėjo iki automobilio. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo versija, kad nukentėjusysis dar per šį laiką sąmoningai krito mažiausiai tris kartus, laikytina neįtikinama.
22. Skundu nepagrįstai teigiama, kad nukentėjusysis paskutinis pasišalino iš įvykio vietos. Tai paneigia byloje esantis vaizdo įrašas bei nukentėjusiojo parodymai. Apklausiamas kaip liudytojas nukentėjusysis nurodė, kad po smūgio atsitraukė toliau ir nuėjo link išvažiavimo iš aikštelės. E. O. irgi nuėjo į tą pusę, nukentėjusysis priėjo prie aikštelėje stovėjusio automobilio (tyrimo metu nustatyta, kad tai liudytojos A. L. vairuojamas automobilis) ir beldėsi į langą, kai tuo metu į jį įsėdo nuteistasis (t. 1, b. l. 30). Iš vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusysis automobilių stovėjimo aikštelėje pasirodo 20.36.40 val., tuo tarpu nuteistais prie A. L. automobilio prieina 20.37.05 val. Taigi, remiantis šiais duomenimis, nukentėjusysis pirmas paliko šiukšlių konteinerių zoną, o nuteistasis sekė paskui.
23. Skundu nepagrįstai ginčijama dalis nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų remiantis tuo, kad jie nebuvo užfiksuoti pirminėse fotonuotraukose, pridėtose prie tarnybinio pranešimo. Išanalizavus bylos medžiagą matyti, kad jau tarnybiniame pranešime užfiksuota ne tik, jog nukentėjusiajam buvo trenkta per veidą prakertant lūpą, bet ir tai, kad nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas, svaigsta galva (t. 1., b. l. 7). Tai, kad remiantis byloje pateiktu VšĮ VUL išrašu (t. 1, b. l. 28), kraujosruvos buvo nustatytos praėjus trims valandoms nuo įvykio, teisėjų kolegijos vertinimu, neeliminuoja tarp padaryto sužalojimo ir apelianto veiksmų esančio priežastinio ryšio. Pažymėtina, kad kraujosruvos gali atsirasti ne tik smūgio sudavimo momentu, tačiau ir praėjus tam tikram laikui po įvykio, kadangi priklauso nuo įvairių faktorių, tokių kaip smūgio stiprumas, individualios nukentėjusiojo kūno savybės, nukentėjusiojo vilkimi drabužiai ir pan. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismo vertinimu, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mastas nekeistinas.
24. Nėra pagrindo abejoti ir specialisto išvados patikimumu. Atkreiptinas nuteistojo ir jo gynėjos dėmesys, jog specialistas pateikdamas išvadą nagrinėjamoje byloje rėmėsi ne tik tiesioginės nukentėjusiojo apžiūros metu gautais duomenimis, bet ir pateiktais gydymo įstaigų, į kurias nukentėjusysis kreipėsi iškart po įvykio, išrašais. Specialistas įvertinęs pateiktą medžiagą konstatavo, kad sužalojimai padaryti galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019-05-06. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių specialisto šališkumą ar nukentėjusiojo suinteresuotumą nepagrįstai išplėsti nuteistojo jo atžvilgiu panaudotus smurtinius veiksmus ir tokiu būdu jį apkalbėti, o nukentėjusiojo darbinė veikla nesant kitų duomenų neeliminuoja teismo padarytų išvadų apie sužalojimų priežastis.
25. Taigi, nėra abejonių, kad E. O. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl konstatuotina, kad jis apylinkės teismo pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo
26. Skundu apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas jį kaltu dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo turėjo svarstyti, ar yra pagrindas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo. Tokios apelianto išvados yra teisiškai nepagrįstos. Teismas, nustatęs nusikalstamos veikos požymius ir pripažindamas asmenį kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, neprivalo atskirai motyvuoti, kodėl ta veika laikytina pavojinga ir nepripažįstama mažareikšme.
27. Pagal BK 37 straipsnį asmuo, padaręs nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Vertinant, ar konkretus nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu atsižvelgiama į žalos dydį. Būtent žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymių, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Vis dėlto, teismų praktikoje išskiriamos tam tikri nusikaltimai, kurie paprastai negali būti pripažinti mažareikšmiais, tai – sunkūs ar labai sunkūs nusikaltimai, taip pat nusikaltimai, kuriais buvo siekiama sutrikdyti ar sutrikdyta kito asmens sveikata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015, 2K-413-895/2016).
28. Pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė, o ne pareiga. Teismas, kiekvienu atveju įvertinęs faktinę situaciją individualiai sprendžia, ar veika pripažintina mažareikšme. Apygardos teismo vertinimu, E. O. savo nusikalstamais veiksmais pasikėsino į vieną svarbiausių teisinių gėrių – asmens sveikatą, todėl nepaisant nukentėjusiajam padarytų sužalojimų masto ar liekamųjų reiškinių ši veika negali būti laikoma nesukėlusia realaus pavojaus, o į veikos padarinius buvo atsižvelgta veiksmus kvalifikuojant pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusysis buvo sužalotas viešoje vietoje, vakare, patyrė stresą, nedelsiant turėjo kreiptis į policijos pareigūnus, sveikatos priežiūros įstaigas, įvykio metu buvo sugadintas jo turtas – mobilus telefonas, striukė. Nors E. O. veiksmams didelę reikšmę turėjo tarp jo ir nukentėjusiojo susiklostę konfliktiški santykiai, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad asmuo sąmoningai sudavė smūgį, nepaisė pavojingo tokių veiksmų pobūdžio ir galimų pasekmių, taip siekė pademonstruoti jėgą prieš nukentėjusįjį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesvarstė E. O. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo galimybės.
Dėl nuteistajam paskirtos bausmės
29. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Vilniaus miesto apylinkės teismas nuteistajam skyrė laisvės apribojimo bausmę, artimą bausmės vidurkiui t. y. vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės apribojimą (remiantis BK 48 straipsnio 2 dalimi, šios bausmės rūšies vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų). Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta bausmė laikytina tinkama ir neturi būti švelninama. Apeliaciniu skundu nėra pateikiama naujų argumentų, kurie nebuvo įvertinti skundžiamu nuosprendžiu, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes ir paskyrė tinkamiausią bausmę.
30. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus reikšmingus bylai kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68-942/2016). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-265-1073/2018).
31. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. O. bausmę, atsižvelgė į padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, pasekmes, asmens kaltės formą ir rūšį, asmeninę charakteristiką, tai, kad nebuvo nustatytą asmens teisinę atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių ir paskyrė bausmės dydį, artimą šios bausmės rūšies numatytam vidurkiui. E. O., būdamas neteistas padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, baustas administracine tvarka (b. l. 98-100), pažįstamų charakterizuojamas teigiamai, registruotas Užimtumo tarnyboje. Teismo vertinimu, šios aptartos aplinkybės E. O. charakterizuoja, kaip socialiai motyvuotą asmenį, kuris gali pakeisti savo elgesį ir laikytis visuotinai priimtinų taisyklių bei kuriam tinkamiausia bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu, todėl sutinka su pirmosios instancijos išvadomis, kad jam tinkamiausia bausmė – laisvės apribojimas, kurio vykdymo metu nuteistasis turės laikytis tam tikrų įpareigojimų ir taip parodyti teigiamus elgesio pokyčius. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta laisvės apribojimo bausmės trukmė nėra laikytina per ilga ir įvertinus nusikalstamą veiką kitų aplinkybių kontekste darytina išvada, jog minimalaus dydžio bausmės paskyrimas keliamų tikslų nepasiektų ir būtų neefektyvus.
32. Tiek nuteistasis E. O., tiek nukentėjusysis M. M. pripažino, kad tarp jų buvo susiklostę konfliktiniai santykiai, kurių metu nukentėjusysis pranešdavo teisėsaugos institucijoms apie neteisėtus E. O. veiksmus ir tai kėlė nuteistojo nepasitenkinimą. Vis dėlto, ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti laikoma sąlyga švelninti E. O. paskirtą bausmę, kadangi byloje nenustatyti nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu, kurie galėtų būti vertinami kaip provokuojantys ir pateisinantys smurtinius veiksmus.
Dėl civilinio ieškinio
33. Skundžiamu nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismas priteisė nukentėjusiojo atžvilgiu 1 200 eurų dydžio neturtinės žalos. Nuteistojo manymu, šis dydis yra neproporcingas ir neatitinkantis padaryto sužalojimo liekamųjų reiškinių.
34. Pažymėtina, jog neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.
35. Nukentėjusysis dėl E. O. veiksmų patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą – galvos plaukuotosios dalies, dešinės ausies, kairio riešo odos nubrozdinimus, apatinės lūpos raudonio odos ir gleivinės nubrozdinimus, dešinės akies poodinę kraujosruvą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis dėl padarytų sužalojimų turėjo laikiną nedarbingumą. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog E. O. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam neabejotinai buvo padaryta neturtinė žala.
36. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei remdamasis suformuota teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo.
37. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgė į tai, kad nusikalstama veika nebuvo sukelti ženklūs liekamieji reiškiniai, nuteistojo prastą turtinę padėtį civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir sumažino atlyginamos neturtinės žalos dydį iki 1 200 eurų.
38. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į susiformavusią teismų praktiką, kai priteisiamos neturtinės žalos dydis pagal BK 140 straipsnio 1 dalį vyrauja nuo 150 eurų iki 1 500 eurų. Nors nustatyta, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, ši nėra tokia žymi, kad skirti artimą maksimaliai teismų praktiką atitinkantį dydį, todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, neturtinė žala mažintina iki 500 eurų. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.
39. Skundu apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, susijusiomis su nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos atlyginimu ir nurodo, kad nėra aišku, ar apžiūros metu pateiktas telefonas yra tas pats, kuris buvo naudojamas įvykio metu. Su šiomis apelianto prielaidomis nesutiktina. Byloje nustatyta, kad E. O. suduoto smūgio metu nukentėjusiojo rankoje buvęs telefonas iškrito ant žemės, dėl ko įskilo ekrano kampas, taigi nustatyti pažeidimai yra tiesiogiai susiję su nuteistojo veiksmais priežastiniu ryšiu. Nukentėjusysis nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad smūgio metu jo telefonas buvo nukritęs, įvardino pastebėtus defektus (t. 1, b. l. 21), parodymus atitinkantys defektai buvo nustatyti telefono apžiūros 2019-06-10 metu (t. 1, b. l. 34-36). Tai, kad nukentėjusysis nepastebėjo telefono sugadinimo ir nepateikė aparato apžiūrai nedelsiant po įvykio, teismo išvados apie tai, kad defektai yra smūgio pasekmė, nešalina. Pažymėtina, kad nukentėjusysis buvo užpultas vakare prie savo namų, po smūgio patyrė stresą, turėjo susisiekti su policijos pareigūnais, pranešti apie įvykio aplinkybes, kreiptis į medicinos įstaigas dėl sužalojimų detalizavimo, todėl galėjo nepastebėti defekto. Iš byloje esančių nuotraukų (t. 1, b. l. 36) matyti, kad telefono sugadinimai yra nedideli, sunkiai pastebimi, ypač turint omenyje įvykio aplinkybes. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti telefono techninės apžiūros išlaidas, kaip turtinę žalą.
40. Nukentėjusysis prašo atlyginti jam 250 Eur išlaidas, turėtas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu dalyvavo nukentėjusiojo atstovas - advokatas Vladimir Buslovič, kuris ne tik dalyvavo teismo posėdžiuose, bet ir teikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teismui pateikta sąskaita ir pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantys nukentėjusiojo turėtas proceso išlaidas – atstovo advokato Vladimir Buslovič paslaugoms apmokėti (t. 2). Esant šioms aplinkybėms, bei atsižvelgiant į tai, jog patinkinta tik labai nedidelė apeliacinio skundo reikalavimų dalis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtos atstovavimo išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra pagrįstos, proporcingos teiktai pagalbai, nėra pagrindo abejoti atstovo nukentėjusiajai teiktų paslaugų tinkamumu, todėl turėtos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir pilna apimtimi priteistinos iš nuteistojo nukentėjusiojo naudai.
41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo E. O. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-15 nuosprendžio dalį, kuria iš E. O. nukentėjusiojo M. M. naudai priteista 1 200 Eur neturtinės žalos, pakeisti: sumažinti nukentėjusiojo M. M. naudai priteistos neturtinės žalos dydį iki 500 Eur.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Priteisti iš E. O. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. M. naudai 250 Eur turėtų atstovavimo išlaidų.