Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė, sekretoriaujant Loretai Janušauskienei, dalyvaujant Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui R. K., išnagrinėjusi

R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) dirbančio (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyvenančio(duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. spalio 18 d. nuo 22 val. iki 2013 m. spalio 19 d. 02.00 val. (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) bare (duomenys neskelbtini), priklausančiame UAB-komerciniam centrui (duomenys neskelbtini), R. Ž., būdamas UAB- (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas(duomenys neskelbtini)) direktoriumi – darbdaviu, suteikęs darbo vietą ir nesudaręs rašytinės darbo sutarties bei nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie priėmimą į darbą, leido nelegaliai dirbti G. S. – atlikti muzikinius kūrinius pasilinksminimo bare metu.

Tuo R. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. bei 99 str. 2 d., 3 d. ir 6 d. reikalavimus, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d.

Trauktinas administracinėn atsakomybėn asmuo R. Ž. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis esantis UAB- (duomenys neskelbtini) direktorius. Šiam centrui priklauso baras „(duomenys neskelbtini)“, kuriame savaitgalio vakarais vyksta vyresnių žmonių pasilinksminimai. Vakaro metu groja muzikantai. Pagrindinis muzikantas yra R. B., su juo buvo sudaryta darbo sutartis. Su juo žodžiu taip pat susitarta, kad jis pats susiras kitą, su juo kartu grojantį, muzikantą. Patikrinimo vakarą buvo antrasis savaitgalis, kai bare buvo UAB-komercinio centro „(duomenys neskelbtini)“ organizuojami pasilinksminimai. G. S. grojo pirmą vakarą. Apie tai, kad jis muzikuos, pranešė R. B.. Tuomet telefonu buvo kalbėtasi su G. S., jo paprašęs pasakyti savo anketinius duomenis. Su G. S. buvo bendravęs dar ir prieš pora mėnesių, nes apie jį buvo girdėjęs gerus atsiliepimus. Tada G. S. sutiko groti bare nurodytu laiku ir tikėjosi gauti 225 Lt už vieną vakarą. Patikrinimo vakarą buvo paruošęs paslaugų teikimo sutartį ir tikėjosi ją pasirašyti su G. S., todėl atvyko į barą ir jo laukęs administracijos patalpose. Belaukiant buvo pranešta, kad atvyko mokesčių inspekcijos darbuotojai. Inspektoriai reikalavo pateikti su G. S. sudarytą darbo sutartį, nurodė, kad apie jo įdarbinimą nepranešta SODRAI. Iš tikrųjų patikrinimo momentui su G. S. nebuvo sudaręs jokios rašytinės sutarties, nespėjo, buvo tik žodinis leidimas jam muzikuoti. Paslaugų teikimo sutartį su G. S. pasirašė vėliau, pinigus už darbą jam išmokėjo, tik per sumaištį nepaprašė G. S. pasirašyti ant kasos išlaidų orderio. Tą vakarą G. S. grojo ir po patikrinimo, iki 2 val. nakties. Nesutinka, kad G. S. bare savo paslaugas teikė nelegaliai. Su priimamais į darbą žmonėmis darbo sutartis pasirašantis pats, niekam kitam įgaliojimai nesuteikti.

Liudytojas G. S., Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus vyresnysis specialistas, paaiškino, kad bare „Odė“ patikrinimą atliko kartu su vyresniąja specialiste J. Ž.. Buvo gauta informacija, kad bare neapskaitomos gautos pajamos, dirba nelegalūs darbuotojai. Į barą atvyko kaip lankytojai, užsisakė maisto ir stebėjo, kas vyksta. Vakaro metu grojo du muzikantai. Maždaug po 30-40 min. pradėjo patikrinimą. Groję muzikantai neturėjo darbo sutarčių, nei darbo pažymėjimų, G. S. nebuvo įrašytas į darbo grafiką. Jis paaiškino, kad savo anketinius duomenis yra pateikęs baro savininkui, ruošėsi pasirašyti darbo sutartį, bet to dar nepadarė, nes grojo tik pirmą vakarą. Minėjo, kad su R. Ž. yra aptarę ir užmokesčio klausimą. Vėliau tą patį vakarą buvo bendrauta su baro savininku R. Ž.. Jis nepateikė jokios su G. S. pasirašytos sutarties: nei darbo, nei paslaugų teikimo. Aiškino, kad G. S. tai tik pirmas grojimo vakaras ir bandomasis. Jokių pasirašytų su G. S. sutarčių R. Ž. nepateikė ir po kelių dienų atvykęs į mokesčių inspekciją, t . y. 2013-10-22.

Liudytoja J. Ž., Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus vyresnioji specialistė, patikrinimo aplinkybes paaiškino analogiškai kaip ir liudytojas G. S.. Ji papildė, kad patikrinimo metu R. Ž. neminėjo apie jokią paruoštą, bet nepasirašytą, sutartį su muzikantu G. S.. Jis tik teigė, kad po vakaro su G. S. bus aptartos visos darbo sąlygos. Buvo kalbama tik apie darbinių santykių įforminimą.

Liudytojas G. S. paaiškino, kad 2013-10-18 į barą „(duomenys neskelbtini)“ Alytuje atvyko pagroti ir padainuoti kito baro muzikanto R. B. kvietimu. Su baro savininku R. Ž. iki patikrinimo nebuvo matęsis. Per R. B. sužinojo visas muzikavimo sąlygas: kad bare gros savaitgalio vakarais nuo 22 val. vakaro iki 2 val. nakties, tikėjosi gauti 225 Lt užmokestį. Suprato, kad dirbs darbo savininko R. Ž. naudai. Tik patikrinimo vakarą ant lapo surašė savo anketinius duomenis ir padavė R. Ž.. Bare grojęs iki patikrinimo apie 45 min. ir po to iki 2 val. nakties, nes niekas neuždraudė. Už atliktą darbą jam kažkas iš baro darbuotojų sumokėjo 225 Lt. Praėjus gal savaitei po patikrinimo su R. Ž. pasirašė paslaugų teikimo sutartį. Bare tikėjęsis įsidarbinti pagal darbo sutartį, nes tuo metu buvęs bedarbis, verslo liudijimo neturėjo, individualios veiklos neregistravo. Norėjo įsidarbinti, nes pagal paslaugų teikimo sutartį niekas jam nebūtų garantavęs socialinių garantijų.

Liudytojas R. B. paaiškino, kad bare „(duomenys neskelbtini)“ dirbo muzikantu. Su direktoriumi R. Ž. buvo pasirašęs darbo sutartį. 2013-10-18 į barą buvo pasikvietęs kitą jam pažįstamą muzikantą G. S.. Tą vakarą norėjo pabandyti su juo pagroti ir įvertinti jo sugebėjimus, patikimą publikai. Apie šį pakvietimą informavo R. Ž., kuris taip pat turėjo atvykti pasiklausyti ir tuomet nuspręsti, ar G. S. įdarbinti. Tariantis su G. S. buvo apibūdintos darbo sąlygos, galimas uždarbis, darbo grafikas. Patikrinimo vakarą su G. S. grojo iki prasidedant patikrinimui. Apie atsiskaitymą už grojimą su G. S. nieko nežino, tai turėjo padaryti pats R. Ž., nes jis visuomet atsiskaito su kiekvienu dirbančiu muzikantu.

Operatyvaus patikrinimo ir faktų fiksavimo pažymose (b. l. 8-11, 12-14) nurodyta, kad 2013-10-18 atliktas patikrinimas Alytaus mieste Naujoji g. 8 dėl vykdomos veiklos UAB-komercinio centro „(duomenys neskelbtini)“ bare „(duomenys neskelbtini)“. Bare dirbo muzikantas G. S., kuris nepateikė darbuotojo pažymėjimo ir/ar sudarytos darbo sutarties su bendrove, neįrašytas į darbo grafiką. Baras „(duomenys neskelbtini)“ veiklą pradėjo vykdyti nuo 2013-10-11.

2013-10-18 paslaugų teikimo sutarties Nr. 10-18 kopijoje (b. l. 20-21) nurodyta, kad UAB-komercinis centras „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama generalinio direktoriaus R. Ž., ir G. S. sutarė atlikti paslaugas ir dainuoti 2013-10-18. Dokumento viršuje, dešinėje pusėje prierašas: „Pasirašyta 2013-10-25“.

2013-10-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderyje (be numerio) (b. l. 22) nurodyta, kad G. S. už muzikinę programą pagal sutartį X-18 išmokėta 225 Lt. Gavėjo parašo nėra.

SODROS pažyma (b. l. 71) patvirtina, kad R. Ž. UAB-komerciniame centre „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 1993-05-01.

SODROS pažyma (b. l. 72) patvirtina, kad G. S. laikotarpiu nuo 2013-04-01 iki 2014-04-30 neturėjo jokių darbinių santykių.

Darbo sutartis (b. l. 73-75) patvirtina, kad R. B. UAB-komerciniame centre „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2013-10-11 iki 2014-02-10 dirbo muzikantu.

UAB-komercinio centro „(duomenys neskelbtini)“ 1995-08-25 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu bendrovės generaliniu direktoriumi išrinktas R. Ž..

UAB-komercinio centro „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose (b. l. 77-83) nurodyta, kad bendrovės vadovas – generalinis direktorius yra vienasmenis bendrovės valdymo organas (33 punktas). Generalinis direktorius organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas (36 punktas).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties arba jeigu darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. 2 d. ir 3 d. darbo sutartis turi būti sudaryta raštu. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. 6 d. nurodoma, kad darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 3 d. darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Aptarti įrodymai ir įstatyminės nuostatos patvirtina, kad UAB-komercinio centro ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius R. Ž., būdamas atsakingu už darbuotojų įdarbinimą, pažeidė įstatymų reikalavimus, esant nustatytiems darbo sutarties požymiams leido nelegaliai dirbti G. S., nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties bei nepranešęs apie darbuotojo įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui.

R. Ž. neigė darbinių santykių buvimą su G. S., bet pripažino, kad pastarasis bendrovės naudai atliko tam tikras funkcijas – atliko muzikinę programą. Pripažino, kad jos buvo atliekamos bendrovės naudai ir jo, kaip įmonės vadovo, leidimu. R. Ž. teigė, kad muzikinė programa bare „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliekama paslaugų teikimo sutarties pagrindu, tačiau bylos nagrinėjimo metu nenustatyti faktai, kad tokia sutartis būtų buvusi pasirašyta ar siekta tai padaryti su G. S. iki minėtų paslaugų teikimo momento ar patikrinimo dienos (2013-10-18). Pats R. Ž. nurodė, kad buvo paruošęs tik dokumentą, kuris nebuvo šalių pasirašytas. Kaip patvirtino liudytojas G. S., ši sutartis pasirašyta tik po savaitės. Į tai nurodo ir prierašas ant sutarties, kad ji pasirašyta po septynių dienų (b. l. 20). Mokesčių inspekcijos darbuotojai G. S. ir J. Ž., liudiję teisme, taip pat parodė, kad patikrinimo metu įmonės vadovas R. Ž. nieko nesakė apie ruošiamą pasirašyti paslaugų teikimo sutartį. Ir po kelių dienų mokesčių inspekcijoje pats rašydamas paaiškinimą R. Ž. apie tokią sutartį net neužsiminė (b. l. 6). Liudytojas G. S. teisme teigė, kad siekė įsidarbinti bare, nes tuo metu buvo bedarbis, ir nurodė to priežastį – darbiniai santykiai užtikrintų socialines garantijas, ko nėra esant verslo sutarčiai. Kad siekė darbinių santykių, nurodė rašydamas paaiškinimą patikrinimo dieną (b. l. 7). SODROS pažyma patvirtina tą faktą, kad G. S. patikrinimo metu – 2013-10-18 niekur nedirbo (b. l. 72).

Taigi, šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tarp R. Ž. ir G. S. nebuvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Priešingai, surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kurie patvirtina, kad tarp R. Ž. ir G. S. buvo susiklostę darbiniai santykiai, kurie nebuvo įforminti ir laikomi nelegaliu darbu. G. S. patikrinimo vakarą dirbo konkretų, numatytą muzikanto darbą, jį tęsė išvykus ir tikrintojams. Dirbo su įmonės vadovo leidimu. Pakluso nustatytai darbo tvarkai – dirbo savaitgalio dienos vakarą/naktį nuo 22 val. iki 2 val. Už atliktą darbą tikėjosi iš anksto numatyto atlygio - 225 Lt, kuriuos abiejų šalių tvirtinimu G. S. gavo. Be to, R. Ž., kaip įmonės vadovas, turėjo spręsti apie atliekamo darbo kokybę. Išbandymas yra darbo santykių ir darbo sutarties dalis, kuris turi būti numatytas pačioje darbo sutartyje. Išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 105 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys ir į tą nustatytą aplinkybę, kad analogišką muzikanto darbą mokesčių inspekcijos patikrinimo metu dirbo kitas asmuo R. B., su kuriuo darbo sutartis buvo sudaryta. Nustatytas įstatymų reikalaujama tvarka neįformintų santykių su G. S. faktas patvirtina, kad šie santykiai teisiškai buvo nelegalūs.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes pripažintina, kad R. Ž. veikoje yra LR ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis ir jis turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Kiekvienos įmonės vadovo pareiga organizuoti įmonės darbą taip, kad būtų užtikrintas įstatymų laikymasis, t. y. darbas turi būti pradedamas tik tuomet, kai sutvarkyti visi reikiami dokumentai. R. Ž., būdamas UAB-komercinio centro „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nesiėmė visų veiksmų ir neužtikrino, kad G. S. jo vadovaujamoje bendrovėje būtų leidžiama dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka sudarius su juo darbo sutartį ir pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jo priėmimą į darbą.

Skiriant nuobaudą pažeidėjui R. Ž. atsižvelgtina į tai, kad jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat vertintina ir tai, kad nelegalaus darbo santykiai truko labai trumpą laiką, anksčiau nebaustas už analogiškus pažeidimus. Įvertinus šias aplinkybes skirtina nuobauda - bauda mažesnė negu sankcijos vidurkis.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nubausti R. Ž. pagal LR ATPK 41³ str. 1 d. 4000 (keturių tūkstančių) litų bauda.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.