- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-13
- Bylos Nr.
- ATP-129-485/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-01183-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarimo R. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas R. Ž. surašytas už tai, kad jis 2013-10-18 apie 22 val. bare „X“ adresu: (duomenys neskelbtini), leido G. S. dirbti nelegalų muzikanto darbą, tai yra nebuvo sudaręs su G. S. rašytinės darbo sutarties ir apie įdarbinimą nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tokiais veiksmais R. Ž. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė, nesant R. Ž. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. dispozicijoje, sudėties.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė teisės normas, vertino įrodymus, nevisiškai išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2013 m. spalio 18 d. bare „X“, adresu: (duomenys neskelbtini), dirbo du muzikantai: R. B., su kuriuo buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, ir G. S., kuris nepateikė darbo pažymėjimo ir darbo sutarties. G. S. patikrinimo metu savo rašytame paaiškinime nurodė, kad bare „X“ dirba pirmą dieną, dėl darbo tarėsi su R. Ž., kuris žadėjo jį įdarbinti, savo asmens duomenis davė minėtam asmeniui darbo sutarčiai parengti. R. Ž. 2013 m. spalio 22 d. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad buvo tik tikrinami G. S. sugebėjimai tolesniam darbui ir todėl darbo sutartis su juo nesudaryta. G. S. nelegalaus darbo faktas yra užfiksuotas ir operatyvaus patikrinimo bei faktų fiksavimo pažymose, su kuriomis R. Ž. susipažino, jas patvirtino savo parašais ir jokių pastabų ar prieštaravimų dėl jų turinio nepareiškė. Apibendrinus patikrinimo medžiagą buvo nustatyta, kad G. S. bare „X“ dirbtas darbas turi visus darbo sutarties požymius, numatytus Lietuvos Respublikos DK 93 straipsnyje, t. y. dirbo (ir iki šiol dirba) tam tikros profesijos (muzikanto) darbą, už kurį mokamas sutartas atlyginimas, paklūsta nustatytai darbo tvarkai (dirba tik penktadieniais ir šeštadieniais nuo 20 val. iki 2 val., t.y. tik baro darbo metu), paklūsta įmonės direktoriui, kuris sprendžia apie jo atliekamo darbo kokybę, tačiau darbo sutartis su juo nesudaryta. Bylos nagrinėjimo metu R. Ž. pateikė 2013 m. spalio 18 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2013 m. spalio 19 d. kasos išlaidų orderį, kuriuo G. S. už muzikinę programą tariamai išmokėta 225 litai. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šiais dokumentais, nepagrįstai sprendė, kad tarp R. Ž. ir G. S. susiklostė civiliniai teisniai santykiai, todėl Darbo kodekso normos jiems netaikomos. Nei operatyvaus patikrinimo metu, nei surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, R. Ž. apie tokį santykių su G. S. įforminimo būdą net neužsiminė ir jokių tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Kaip matyti iš teismui pateiktos minėtos sutarties, joje nurodyta sudarymo data, kuri atitinka operatyvaus patikrinimo datą, nors viršuje esantis prierašas nurodo, kad ji pasirašyta tik 2013 m. spalio 25 d. Tariamai 2013 m. spalio 19 d. išrašytas kasos išlaidų orderis kelia pagrįstų abejonių, kadangi jis neturi jokios juridinės galios (nenurodytas jo numeris, pinigų gavėjo nepasirašytas, vietoj kasininko pasirašęs R. Ž., kuris galimai pats ir užpildė šį orderį atbuline data). Apklaustas liudytoju G. S. parodė, kad prieš pradedant dirbti telefonu derino su R. Ž. įdarbinimo galimybes ir sąlygas bei pateikė savo duomenis sutarčiai sudaryti. Pats pinigų pagal minėtą sutartį ir kasos išlaidų orderį nėra gavęs ir už jų gavimą nepasirašęs. Nei operatyvaus patikrinimo dieną, nei iki šiol verslo liudijimo, suteikiančio teisę verstis individualia veikla, nėra įsigijęs, individualios veiklos Mokesčių inspekcijoje neregistravęs. Nors pats G. S. parodė neturintis teisėto pagrindo užsiimti savarankiška veikla, tačiau šią jo parodymų dalį teismas ignoravo. G. S. neturėjo teisinio pagrindo verstis kokia nors individualia veikla. Vien dėl to bet koks jo sudarytas sandoris dėl paslaugų teikimo neturi juridinės galios nuo pat jo sudarymo momento ir negali būti priedanga faktiškiems darbiniams santykiams nuslėpti. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ATPK 257 straipsnio nuostatas. Esant akivaizdiems R. Ž. ir G. S. duotų parodymų nenuoseklumams, jų nelogiškumui ir prieštaringumui, abejotinu pateiktų dokumentų tikrumu, jų kritiškai nevertino ir traktavo tik traukiamo atsakomybėn asmens naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai šios kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbusių asmenų paaiškinimai, patikrinimą atlikusių, tiesiogiai su šiais asmenimis bendravusių ir pažeidimą fiksavusių pareigūnų, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui. Šiuo atveju operatyvų patikrinimą atlikę ir pažeidimą fiksavę Kauno AVMI pareigūnai iš viso apklausti nebuvo. Priimdamas nutarimą, pirmosios instancijos teismas faktiškai rėmėsi vien tik R. Ž. parodymais, nors šie jo parodymai turi būti vertinami kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą. Apeliantės vertinimu, G. S. teisme duoti parodymai taip pat turėtų būti vertinami, atsižvelgiant į tai, kad jis ir toliau dirba muzikantu bare „X“ ir yra priklausomas nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas minėtų įstatymo nuostatų nesilaikė.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, netinkamai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų logiškumą, įrodymų šaltinių patikimumą. Būtent, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, pirmosios instancijos teismas netinkamai rėmėsi teisme duotais nenuosekliais, nelogiškais ir prieštaringais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Ž. ir liudytojo G. S. parodymais, nesiėmė reikiamų priemonių šiems prieštaravimams pašalinti, pakankamai neįvertino teismui pateiktuose dokumentuose (2013 m. spalio 18 d. paslaugų teikimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. spalio 19 d. kasos išlaidų orderyje) užfiksuotų duomenų objektyvumo bei patikimumo. Be to, neapklausė pažeidimą fiksavusio pareigūno G. S., nepagrįstai apsiribodamas tik šio asmens rašytiniu paaiškinimu, dėl ko nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-881/2009). Pastebėtina, kad teismų praktikoje pažymima, jog pagrindiniai įrodymai nelegalaus darbo bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-535/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia.
Pažymėtina, kad, siekdamas užtikrinti bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumą, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus, eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Tik išnaudojus visas teisines priemones galima priimti sprendimą dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalino byloje iškilusių prieštaravimų, nesurinko visų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų, tuo pažeisdamas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.).
Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 str. 3 d., todėl pats negali pašalinti pirmosios instancijos teismo padarytų trūkumų. Atsižvelgus į tai, skundžiamas nutarimas panaikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinio skundo motyvai nevertinami.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.