- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-21
- Bylos Nr.
- 2-438/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Gintaras Pečiulis, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- K. B., Registrų centro Klaipėdos filialui
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 18 d. nutarties, kuria ieškovo patikslintas ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui civilinėje byloje Nr. 2-488-622/2009 pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovams K. B. ir Registrų centro Klaipėdos filialui dėl nuompinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas J. B. 2008 m. vasario 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, K. B. , B. S. ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, kuriuo prašė:
1) pripažinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininko 2001 m. gruodžio 27 d. patvirtintą aktą, kuriame buvo be pagrindo padarytas įrašas „įrašytu K. B. tikėti“, suklastotu;
2) įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą ištaisyti duomenis apie žemės ūkio padargų sandėlio savininką 2002 m. vasario 25 d. registro įraše Nr. 50/127868, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos (duomenys neskelbtini), nurodant, kad J. B. yra žemės ūkio padargų sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas;
3) priteisti iš atsakovo K. B. 150857 Lt žalai atlyginti, areštuojant visą jo vardu esantį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gegužės 21 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti, o Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. liepos 17 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gegužės 21 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovo J. B. ieškinį atsakovams K. B. dėl 150857 Lt žalos atlyginimo bei B. S. , panaikino ir perdavė šios ieškinio dalies priėmimo klausimą teismui nagrinėti iš naujo bei nurodė, kad teismas dėl šios ieškinio dalies turėtų spręsti ieškinio trūkumų pašalinimo klausimą, o kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 31 d. nutartimi ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tai yra konkretizuoti reikalavimą atsakovui B. S. ir nurodyti reikalavimo K. B. dėl 150857 Lt žalai atlyginti pagrindą. 2008 m. rugpjūčio 21 d. ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė tuos pačius reikalavimus bei tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos ieškinyje, kurį teismas buvo atsisakęs priimti 2008 m. gegužės 21 d. nutartimi, tačiau iš patikslinto ieškinio nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovas reiškia reikalavimą atsakovui K. B. dėl žalos atlyginimo bei kokį reikalavimą ieškovas reiškia B. S. , kuris ieškinyje nurodytas kaip atsakovas. Remdamasis tuo teismas sprendė, kad ieškovas nepašalino nutartyje nurodytų trūkumų, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. lapkričio 20 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutartį, kuria ieškovo J. B. patikslintas ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, panaikino. Patikslinto ieškinio reikalavimus: įpareigoti Registrų centro Klaipėdos filialą įregistruoti ieškovui 1994 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos rajono valdybos 0,50 ha žemės įsigijimo sutartį 99 metams; įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją 2001 m. gruodžio 27 d. akte ištaisyti duomenis ir nurodyti, kad ieškovas yra žemės ūkio padargų sandėlio savininkas; pripažinti vyr. architekto A. S. planavimo pertvaros rekonstrukcijos projektą suklastotu, atsisakė priimti. Patikslinto ieškinio reikalavimų priteisti iš K. B. 210098 Lt negautų pajamų, kurių jis negavo kaip nuompinigių, bei priteisti iš Registrų centro Klaipėdos filialo 210098 Lt negautų pajamų, kurių jis negavo kaip nuompinigių, priėmimo klausimą perdavė nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. sausio 21 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovas J. B. buvo įpareigotas iki 2009 m. vasario 12 d. pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus. Ieškovas J. B. Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 21 d. nutartyje nurodytą terminą atidėti iki 2009 m. vasario 27 d. Jis nurodo, kad 2009 m. sausio 21 d. nutartyje nurodytus trūkumus pašalinti laiku negalėjo dėl ligos ir didelio užimtumo vedant 22 civilines bylas. Taip pat pažymi, kad jam trukdo didelis užimtumas baigiamos įkurti Tarptautinės antikorupcinės konstitucinės partijos esami įsipareigojimai bei tai, kad virusas sunaikino visą šios bylos informaciją esančią jo kompiuteryje. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. vasario 18 d. nutartimi ieškovo J. B. patikslintą ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalina trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. sausio 21 d. nutartyje nurodytus trūkumus pašalinti laiku negalėjo dėl ligos, tačiau teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Didelis ieškovo užimtumas vedant kitas civilines bylas bei kuriant nurodytą partiją (organizaciją) nelaikytinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių turėtų būti pratęstas 2009 m. sausio 21 d. nutartyje nurodytas terminas. Kadangi ieškovas nepateikė patikslinto ieškinio atsakovams K. B. ir Registrų centro Klaipėdos filialui dėl nuompinigių priteisimo, todėl darytina išvada, kad ieškovas per 2009 m. sausio 21 d. nutartyje nustatytą terminą nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino, jo ieškinys laikytinas nepaduotu ir jis grąžintinas ieškinį padavusiam asmeniui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 18 d. nutartį. Ieškovas atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:
1. Teisėjas atmetė ieškinį vien dėl to, kad apeliantas iš anksto, t.y. avansu prašė pratęsti terminą nutarties įvykdymui, nes apeliantas ne tik veda daug civilinių bylų, t.y. 22, bet dėl viruso kompiuteryje išsitrynė visa informacija.
2. Teismas grubiai pažeidė procesines teisės normas. Iš teismo nutarties matyti aiškus šališkumas bei tyčinis teismo nekompetentingumas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. B. v. AB ,,Utenos krosnys” (bylos Nr. 3K-3-1121/2002); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civ. byloje UAB ,,Akvilegija“ v. V. G. (bylos Nr. 3K-3-244/2003); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Č., J. J. v. Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono savivaldybė, V. A., A. B., V. B., Z. M. B. ir kt. (bylos Nr. 3K-3-380/2008)).
Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų. Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti CPK 135 ir 111 straipsniuose. Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis visi asmenys, siekiantys pasinaudoti teisminės gynybos teise. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 ir 111 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 str.). Pareiškėjui per teismo nustatytą terminą nepašalinus ieškinio pareiškimo trūkumų, pareiškimas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį, laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, konstatavęs, kad ieškovas nepašalino visų 2009 m. sausio 21 d. teismo nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų. Kaip vieną iš ieškinio trūkumų pirmosios instancijos teismas nurodė tai, kad ieškovas ieškinyje nenurodė svarbių faktinių aplinkybių susijusių su reikalavimais. Siekiant atsakyti į klausimą, ar pagrįstai ir teisėtai teismas nustatė šį procesinio dokumento trūkumą, o jo nepašalinus, ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, būtina išsiaiškinti ar ieškovas ieškinyje nenurodė svarbių bylai aplinkybių.
Iš ieškinio matyti, kad ieškovas ieškinio reikalavimus kildina iš negautų pajamų, kurias sudaro negautas nuomos mokestis, tačiau jis nenurodo už kokį laikotarpį susidarė ieškinyje prašoma priteisti 210098 Lt suma, kaip ši suma apskaičiuota ir kodėl atsakovais nurodyti K. B. ir registrų centro Klaipėdos filialas. Taigi, ieškovas ieškinyje nenurodė faktinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovas pareiškė turtinį reikalavimą, už kurį turi būti sumokėtas žyminis mokestis ir nustatė terminą šiam trūkumui pašalinti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas laiku ieškinio trūkumų nepašalino. Šios aplinkybės neginčija ir pats ieškovas. Tačiau ieškovas Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 21 d. nutartyje nurodytą terminą atidėti iki 2009 m. vasario 27 d. Jis nurodo, kad 2009 m. sausio 21 d. nutartyje nurodytus trūkumus pašalinti laiku negalėjo dėl ligos ir didelio užimtumo vedant 22 civilines bylas. Taip pat pažymėjo, kad jam trukdo didelis užimtumas baigiamos įkurti Tarptautinės antikorupcinės konstitucinės partijos esami įsipareigojimai bei tai, kad virusas sunaikino visą šios bylos informaciją esančią jo kompiuteryje.
Pagal CPK 77 straipsnio 1 dalį, teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti pratęsiami. Minėtos teisės normos numato, kad teismas privalo nustatyti terminą, kuris ieškovui bus pakankamas, kad jis galėtų įvykdyti visus teismo nurodymus bei pateikti reikalingus dokumentus. Tuo atveju, jeigu teismas nustato nepakankamą terminą, CPK numato galimybę šį terminą pratęsti. Pažymėtina, kad CPK nėra nustatyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nusprendžia, koks terminas ieškovui yra pakankamas, todėl šiuo atveju būtina vadovautis protingumo principu ir įvertinti, kokio pobūdžio trūkumai yra nustatyti ir kiek gali prireikti laiko jiems pašalinti. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ieškovui buvo nustatęs pakankamą terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
Pažymėtina, kad asmuo, kuriam nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, gali kreiptis į teismą su prašymu terminą pratęsti, o teismas turi teisę tokį terminą pratęsti jeigu asmuo nurodo svarbias priežastis, dėl kurių jis negali laiku pašalinti ieškinio trūkumų. Įstatyme nenustatyta, kokios priežastys pripažintinos svarbiomis. Įstatymo sąvoka ,,svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas kiekvienu atveju individualiai vertina ar terminą prašoma pratęsti dėl svarbių priežasčių.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo nurodytas termino pašalinti ieškinio trūkumus priežastis nelaikė svarbiomis. Remiantis teismų praktika pareiškėjo užimtumas kitose bylose, asmeniniame gyvenime nelaikytinas svarbia procesinio termino praleidimo priežastimi. Aplinkybė, kad virusas sunaikino visą šios bylos informaciją esančią jo kompiuteryje, teismo nuomone, taip pat nelaikytina svarbia priežastimi, nes ieškovas bet kuriuo metu galėjo susipažinti su bylos medžiaga, esančia teisme, o ieškinio trūkumui dėl žyminio mokesčio sumokėjimo pašalinti, kompiuterinė informacija nereikalinga. Ieškovas, kaip svarbią priežastį, nurodė ligą, tačiau tai pagrįsti nepateikė jokių įrodymų.
Apeliantas taip pat nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmė šališkas teisėjas, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų, todėl šie atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Be to, atsisakymas priimti ieškinį dėl trūkumų nepašalinimo, neužkerta kelio juos pašalinus vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka.
Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.