Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Juozapavičiaus, Lino Šiukštos, sekretoriaujant Anastasijai Adamonytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo skyriaus prokurorės Audronės Žentelienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį – 180 MGL (9 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 199² straipsnio 3 dalį – 180 MGL (9 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu. V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 240 MGL (12 000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam V. K. paskirta 160 MGL (8 000 Eur) dydžio bauda.

Į V. K. paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. gruodžio 23 d. 21.40 val. iki 2024 m. gruodžio 24 d. 14.34 val. (1 para), vieną sulaikymo parą prilyginant šešių MGL dydžio baudai, nustatant, kad neatlikta bausmės dalis yra 154 MGL, t. y. 7 700 Eur, ji turi būti sumokėta per 24 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareikštas civilinis ieškinys dėl 46 547 Eur turtinės žalos valstybei priteisimo paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. K. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, nes gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, o būtent, veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis bei su nenustatytu asmeniu iš anksto susitaręs, kad šis iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ne per pasienio ir muitinės kontrolės punktą perduos privalomus pateikti muitinei daiktus – cigaretes, skraidindamas jas meteorologiniais oro balionais, 2024 m. gruodžio 23 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 21.20 val., veikdamas pagal išankstinį susitarimą jis (V. K.) iš tyrimo metu nenustatyto bendrininko – Baltarusijos Respublikos piliečio, kuris meteorologiniais oro balionais į Lietuvos Respubliką gabenamų cigarečių sekimui panaudodamas GPS ir mobiliojo ryšio technines priemones, stebėjo cigarečių judėjimą iki nusileidimo vietos, gavo koordinates, esančias Varėnos pasienio rinktinės veikimo teritorijoje, Šalčininkų rajono savivaldybės Gerviškių Rudnios, Kaniūkų, Butrimonių, Dainiškės, Gasčionių kaimų ribose, bei Varėnos rajono savivaldybės Pašilingės, Kazimieravo, Nedzingės kaimų ribose, tokiu būdu, nepateikiant muitinės kontrolei, per valstybės sieną į Lietuvos Respubliką vienuolika meteorologinių oro balionų pagalba gabeno 9 000 vnt. pakelių cigarečių „Minsk 5 Superslims“ ir 7 500 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold“, iš viso 16 500 vnt. pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 74 572 Eur, t. y. viršija 900 MGL dydžio sumą.

2. Jis (V. K.) taip pat nuteistas pagal BK 199² straipsnio 3 dalį, nes neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, o būtent, veikdamas bendrininkų grupe kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 3 punkto 3.1, 3.2, 3.1.1 papunkčių reikalavimus, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, kontrabandinius tabako gaminius; 4 punkto 4.1.2 papunkčio reikalavimą, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis – tabako gaminius, įvežtus į Lietuvos Respubliką, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 200 vnt. cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, pagal išankstinį susitarimą su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu gabenti akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, atgabentas 2024m. gruodžio 23 d. kontrabandos būdu meteorologiniais oro balionais, jis (V. K.) 2024 m. gruodžio 23 d. apie 21.40 val. atvyko į Šalčininkų rajono savivaldybę, Gerviškių seniūnijos Gerviškių kaimo teritoriją, ten paėmė minėtas cigaretes į rankas, taip įgydamas dalį – 1 500 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold“, paženklintų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, bet nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos akcizo ženklais, tačiau jų toliau negabeno ir kitos dalies akcizinių prekių – cigarečių – nepaėmė tolimesniam gabenimui, dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nes 2024 m. gruodžio 23 d. apie 21.40 val. Šalčininkų rajono savivaldybėje, Gerviškių seniūnijos Gerviškių kaimo ribose, buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiosios paskirties skyriaus Vilniaus komandos pareigūnų. Tokiais veiksmais jis įgijo ir savo žinioje laikė 9 000 vnt. pakelių cigarečių „Minsk 5 Superslims“ ir 7500 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold“, i6 viso 16 500 vnt. pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 74 572 Eur ir viršija 900 MGL dydžio sumą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė (toliau – prokurorė, apeliantė) prašo panaikinti apygardos teismo 2025 m. spalio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria civilinės ieškovės VMI civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, ir priimti naują sprendimą – civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš nuteistojo V. K. 46 547 Eur žalos atlyginimą (nesumokėtą akcizo mokestį) bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo nuosprendžiu turi būti ne tik išnagrinėjama baudžiamoji byla, asmenį pripažįstant kaltu ar išteisinant valstybės vardu, bet ir išsprendžiami kiti teisiškai reikšmingi klausimai, be kita ko, ir susiję su žalos, padarytos nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos asmeniui, atlyginimu. Teisė tokiam asmeniui gauti žalos atlyginimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir įgyvendinama, vadovaujantis tiek baudžiamojo proceso teisės, tiek civilinės, civilinio proceso teisės normomis. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles.

3.2. Prokurorė laikosi pozicijos, kad nuosprendžio dalis palikti VMI civilinį ieškinį nenagrinėtą, yra neteisėta ir nepagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas rėmėsi netinkamu precedentu, nagrinėtu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-891/2025. Apeliantė nesutinka su skundžiamo nuosprendžio argumentais, kad ir šiuo atveju susidarė situacija, kai civiliniu ieškiniu keliami klausimai, t. y. įrodinėtinos aplinkybės, apima ne tik civilinės atsakomybės sąlygas (ieškinio pagrįstumas, žalos dydis, priežastinio ryšio tarp žalos ir nusikalstamos veikos nustatymas), tačiau ir mokestinio ginčo sritį, o tai lemia poreikį, pirmiausia, nustatyti mokestinės prievolės buvimo pagrindą mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, o ne civilinės atsakomybės kilimo klausimą. Prokurorės vertinimu, išvada, kad V. K. baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys savo esme susijęs ne su nusikalstama veika padarytos žalos nustatymu, o su iš mokestinio ginčo kylančiais teisiniais santykiais, todėl jo nagrinėjimo ir sprendimo BPK nereguliuoja, neteisinga. Apeliantės nuomone, nuteistojo mokestinė prievolė, tuo pačiu ir valstybei padarytas žalos dydis, kyla iš 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvos (ES) 2020/262 (toliau – ir Akcizų direktyva) bei jas įgyvendinančio Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (toliau – ir Akcizų įstatymas) nuostatų.

3.3. Skunde nurodoma, kad pagal galiojančios Akcizų direktyvos 6 straipsnio 2 dalį, prievolė mokėti akcizus nustatyta išleidimo vartoti metu ir išleidimo vartoti valstybėje metu, o šios direktyvos tikslais „išleidimas vartoti“ (6 straipsnio 3 dalis) yra tokių prekių: 1) išėmimas iš akcizų mokėjimo režimo, įskaitant neteisėtą išėmimą; 2) laikymas arba saugojimas, įskaitant neteisėtus atvejus, joms netaikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo, jei tos prekės nebuvo apmokestintos akcizais pagal taikomas Sąjungos teisės ir nacionalinės teisės aktų nuostatas; 3) akcizais apmokestinamų prekių gamyba, perdirbimas, įskaitant neteisėtus atvejus; 4) akcizais apmokestinamų prekių importas, išskyrus jei importavus tuoj pat pritaikytas akcizų atidėjimo režimas, taip pat akcizinių prekių neteisėtas įvežimas, išskyrus atvejus, kai skola muitinei yra išnykusi pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013, 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą. Anot apeliantės, analogiškos nuostatos įtvirtintos tiek nuteistojo V. K. nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusioje, tiek šiuo metu galiojančioje Akcizų įstatymo redakcijoje.

3.4. Pagal Akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir 10 straipsnio 8 dalį už Lietuvos Respublikoje laikomas banderolėmis nepaženklintas, tačiau privalančias būti paženklintomis, akcizais apmokestinamas prekes laikančiam asmeniui (įskaitant pažeidimo atvejus) atsiranda prievolė mokėti akcizus. Taigi, anot apeliantės, V. K., neteisėtai įgydamas, gabendamas ir laikydamas 16 500 vnt. pakelių cigarečių, nepaženklintų specialiaisiais ženklais – banderolėmis, ne tik padarė nusikalstamą veiką, bet veikdamas tiesiogine tyčia nevykdė Akcizų įstatyme numatytos prievolės pateikti akcizų deklaraciją, kurioje būtų deklaruotos su sulaikytomis cigaretėmis susijusios mokestinės prievolės ir nedelsiant sumokėtas 46 547 Eur akcizų mokestis. Dėl neteisėtų V. K. veiksmų (nesumokėto akcizo mokesčio) Lietuvos valstybė negavo 46 547 Eur pajamų.

3.5. Skunde daroma išvada, kad, vadovaujantis Akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 10 straipsnio 7 dalimi, 11 straipsniu, 12 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsniu bei Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 2 dalimi, neteisėtai įgydamas, gabendamas ir laikydamas 16 500 pakelių cigarečių, nepaženklintų Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais (banderolėmis), kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 900 MGL dydžio sumą, V. K. ne tik padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 3 dalyje, bet ir neįvykdė Akcizų įstatyme numatytų prievolių, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė akcizų deklaracijos, kuria būtų deklaruotos su sulaikytomis cigaretėmis susijusios mokestinės prievolės, bei nesumokėjo 46 547 Eur akcizų mokesčio, padarydamas tokio dydžio žalą.

3.6. Skunde atkreipiamas dėmesys į naujai suformuotą teismų praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94-697/2025), pagal kurią skola muitinei, kaip tai nurodyta tiek iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusiame Bendrijos muitinės kodekse, tiek ir šiuo metu galiojančiame Sąjungos muitinės kodekse, reiškia importo arba eksporto muitus ir neapima Lietuvos Respublikoje taikomų pridėtinės vertės ir akcizo mokesčių, todėl, sprendžiant mokestinį ginčą dėl mokestinės prievolės akcizo, PVM, akcizo ir PVM delspinigių priteisimo, Sąjungos muitinės kodekso nuostatos netaikytinos. Apmokestinimą akcizais bei pridėtinės vertės mokesčiu reguliuoja Akcizų įstatymas bei Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas. Taigi, Lietuvos Respublikoje taikomas akcizo mokestis nelaikomas muito mokesčiu Sąjungos muitinės kodekso prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-37-648/2023, 2K-133-489/2023). Tai reiškia, jog skolos muitinei išnykimas nelemia skolos, susijusios atitinkamai su akcizo mokesčiu už neteisėtai į Europos Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, išnykimo. V. K., darydamas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, suvokė, kad įgijo akcizais apmokestinamas cigaretes, pažeisdamas nustatytą tvarką, tad atlikus neteisėtus veiksmus disponuojant šiomis prekėmis, jam asmeniškai kilo įstatymu įtvirtinta pareiga nedelsiant sumokėti akcizo mokestį, jos neįgyvendinus valstybei buvo padaryta žala

3.7. Prokurorė pabrėžia, kad dėl V. K. nusikalstamų veiksmų – nesumokėtų akcizų mokesčių – Lietuvos valstybė negavo pajamų, t. y., esant minėtoms aplinkybėms kilus įstatyme įtvirtintai pareigai sumokėti akcizo mokesti ir nuteistajam V. K. šios pareigos neįgyvendinus, valstybei buvo padaryta turtinė žala (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, civilinės ieškovės VMI pareikštas ieškinys turi būti tenkinamas: iš nuteistojo V. K. priteistinas turtinės žalos atlyginimas, pasireiškęs valstybės negautomis pajamomis.

4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria VMI civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, pakeisti, civilinį ieškinį atmesti; nuteistasis prašė skundą atmesti; jo gynėja prašė apeliacinį skundą ir civilinį ieškinį atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama nuosprendžio dalis, kuria civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, keičiama.

5. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato BPK XXV skyriaus normos ir, pirmiausia, BPK 320 straipsnyje numatytos bendrosios bylų apeliacinio nagrinėjimo nuostatos, pagal kurias bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos, neperžengiant apeliacinių skundų ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Taigi, šia nuostata apibrėžiamos ne tik bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma pareiga teismui patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Nagrinėjamu atveju iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokurorė sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis nuteistajam V. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybėmis ir paskirta bausme, tačiau laikosi pozicijos, kad skundžiamu nuosprendžiu civilinės ieškovės nuteistajam V. K. pareikštas civilinis ieškinys nepagrįstai paliktas nenagrinėtas – anot apeliantės, jis turėjo būti išnagrinėtas ir patenkintas. Kadangi kitų nesutikimo su skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu argumentų apeliaciniame skunde nepateikiama, nenustačius esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vadovaujantis nurodytomis BPK 320 straipsnio nuostatomis, skundžiamas nuosprendis tikrinamas skunde keliamo civilinio ieškinio klausimo išsprendimo ribose.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus ir proceso dalyvių teismo posėdyje išsakytus argumentus, išanalizavusi skundžiamą nuosprendį ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, taip pat ir apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų Varėnos pasienio rinktinės gautą informaciją apie iš nuteistojo V. K. konfiskuotų tabako gaminių sunaikinimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, susijusias su civilinio ieškinio, pareikšto baudžiamojoje byloje, išsprendimu, ir nepagrįstai VMI civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą. Kita vertus, nors sutiktina su prokurorės skunde išreikšta pozicija, kad civilinis ieškinys turėjo būti išspręstas skundžiamu nuosprendžiu, tačiau, skirtingai nei teigia apeliantė, baudžiamojoje byloje išnagrinėtas VMI nuteistajam V. K. pareikštas civilinis ieškinys turi būti ne tenkinamas, o atmestas.

Dėl civilinio ieškinio

8. Civilinio ieškinio baudžiamajame procese pareiškimo ir nagrinėjimo tvarką reglamentuoja BPK 109–118 straipsniai. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

9. Žalos samprata baudžiamojoje ir baudžiamojo proceso teisėje, pirmiausia, susijusi su nusikalstamos veikos, aprašytos BK specialiosios dalies straipsnyje, požymiais, kurių buvimas įrodinėjamas konkrečioje byloje. Tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra baudžiamojoje byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarinys. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, reiškiantis, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-511/2017, Nr. 2K-68-489/2020). Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, jog būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-495/2021).

10. Šioje baudžiamojoje byloje 2025 m. kovo 28 d. civilinė ieškovė VMI pareiškė civilinį ieškinį ikiteisminiame tyrime dėl nusikalstama veika valstybei padarytos žalos atlyginimo, kuriuo prašė, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, priteisti iš atsakovo V. K. valstybei jo padarytą turtinę žalą, pasireiškusią valstybės negautomis pajamomis – 46 547 Eur nesumokėto akcizų mokesčio bei CK 6.37straipsnio 2 dalyje numatytas procesines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško jo įvykdymo (t. 1, b. l. 132-139). Pirmosios instancijos teismas, 2025 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pripažinęs V. K. kaltu ir nuteisęs pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir BK 199² straipsnio 3 dalį, civilinės ieškovės VMI civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą. Teisėjų kolegija tokiam pirmosios instancijos teismo sprendimui nepritaria.

11. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. BPK tiesiogiai nurodo tik vieną atvejį, kada civilinis ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas: BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, palikdamas civiliniam ieškovui teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Be kita ko, teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad tik išimtiniais atvejais civilinis ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Nurodyta išimtis taikytina, jeigu civilinio ieškinio dydžio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, taip pat jeigu neišspręstas turtinės žalos dydžio klausimas neturi įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-89-689/2021).

12. Baudžiamojoje byloje V. K. atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir BK 199² straipsnio 3 dalį dėl to, kad 2024 m. gruodžio 23 d., jam veikiant su nenustatytais bendrininkais, meteorologiniais oro balionais iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną atgabenus privalomus pateikti muitinei daiktus – Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais paženklintus 9 000 vnt. pakelių cigarečių „Minsk 5 Superslims“ ir 7 500 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold“, jas įgijo ir laikė savo žinioje. Nuteistasis V. K. su apkaltinamuoju nuosprendžiu sutiko; be to, byloje nėra ginčo dėl civilinės ieškovės prašomos priteisti turtinės žalos dydžio. VMI civiliame ieškinyje pateikė mokėtino akcizų mokesčio detalizaciją, pagal kurią akcizo mokestį sudaro specifinis elementas – 85,30 Eur už 1 000 cigarečių ir vertybinis elementas – 25 proc. nuo vidutinės svertinės vieno cigarečių pakelio (20 vnt. cigarečių) kainos. Nustačius, kad vidutinė svertinė vieno cigarečių pakelio vertė yra 4,46 Eur, civilinės ieškovės teigimu, nuteistasis V. K., neteisėtai gabendamas ir laikydamas 16 500 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold“ ir „Minsk 5 Superslims“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos specialiais ženklais (banderolėmis), teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė deklaracijos ir nesumokėjo iš viso 46 547 Eur dydžio akcizų mokesčio. Apskaičiuota akcizų suma, vadovaujantis Akcizų įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi, buvo suapvalinta (t. 1, b. l. 136).

13. Minėtos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju anksčiau nurodytų pagrindų, kurie leistų nespręsti baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio iš esmės, nustatyta nebuvo. Išvados, kad V. K. pareikštas civilinis ieškinys nagrinėtinas su baudžiamąja byla, nepaneigia ir pirmosios instancijos teismo argumentai, siejami su precedentu, suformuotu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-891/2025. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, palikdamas civilinį ieškinį nenagrinėtą, savo sprendimą motyvavo tuo, kad pagal teismų praktiką, kurią Lietuvos Aukščiausiojo Teismas suformavo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-891/2025, VMI pareikštas civilinis ieškinys savo esme yra susijęs ne su nusikalstama veika padarytos žalos nustatymu, o iš mokestinio ginčo kylančiais teisiniais santykiais, taigi, pirmosios instancijos teismo vertinimu, VMI pareiškė civilinį ieškinį, kurio nagrinėjimo ir sprendimo BPK nereguliuoja, todėl jis turi būti paliktas nenagrinėtas.

14. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentu, kad, skundžiamame nuosprendyje cituojant minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, nebuvo įvertinta aplinkybė, jog baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-891/2025 nagrinėtas mokestinės prievolės asmenims, nuteistiems pagal BK 199² straipsnio 3 dalį (jie, skirtingai nei V. K., nebuvo kaltinti akcizais apmokestinamų prekių kontrabanda), klausimas, pirmiausia, buvo siejamas ne su civilinės atsakomybės, o su mokestinės prievolės buvimo pagrindo nustatymu mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, dėl to situacijos bylose nelaikytinos identiškomis. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktika, suformuota baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-891/2025, kuria, priimdamas sprendimą palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą, vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nebeaktuali nagrinėjamu atveju, nes joje nėra aiškintas galiojantis teisinis akcizų reguliavimas, priešingai nei tai padaryta naujausioje kasacinės instancijos teismo praktikoje, būtent, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-43-788/2026, 2K-29-594/2026. Teisėjų kolegija vertina, kad šiose nutartyse pateiktas teisės aiškinimas yra aktualus nagrinėjamoje byloje, nes nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės tapačios, todėl juo remiasi nagrinėdama VMI civilinį ieškinį, pareikštą V. K..

15. Civilinė ieškovė V. K. pareikštą civilinį ieškinys, kuriuo prašo atlyginti 46 547 Eur turtinę žalą valstybei, pasireiškusią kaip negautos pajamos, kilusią dėl neįvykdytos mokestinės prievolės (nesumokėto akcizų mokesčio), grindžia tuo, kad V. K. padarė BK 199² straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. neteisėtai disponavo cigaretėmis, kurios yra akcizų objektas, todėl turi būti apmokestinamos akcizų mokesčiu. Anot civilinės ieškovės, nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimas turi būti priteistas, vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvoje (ES) 2020/262, nustatančioje bendrąją akcizų tvarką, bei Akcizų įstatyme.

16. Teisėjų kolegija sutinka, kad šioje baudžiamojoje byloje aktualus teisinis reguliavimas nustatytas Akcizų direktyvoje ir Akcizų įstatyme. Be to, nagrinėjamu atveju yra aktualios ir 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, įtvirtintos nuostatos. Pagal Akcizų direktyvos, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka, bendrą taisyklę, akcizais apmokestinamų prekių neteisėtas įvežimas laikomas tokių prekių išleidimu vartoti (6 straipsnio 3 dalies d punktas). Tokiu atveju prievolę mokėti apskaičiuotus akcizus turi asmuo, laikantis ar saugantis akcizais apmokestinamas prekes, arba bet kuris kitas asmuo, dalyvaujantis laikant ar saugojant akcizais apmokestinamas prekes, arba šie asmenys bendrai pagal solidariosios atsakomybės principą (7 straipsnio b punktas). Pagal Akcizų įstatymo 9 straipsnio 13 dalį, kai akcizais apmokestinamos prekės neteisėtai įvežamos, prievolė mokėti akcizus tenka bet kuriam asmeniui, dalyvavusiam neteisėtai įvežant šias prekes.

17. Vis dėlto, svarbu pažymėti, kad tiek apeliantės prašyme nagrinėti civilinį ieškinį iš esmės ir jį tenkinti, tiek VMI civiliniame ieškinyje neatkreiptas dėmesys į tai, kad akcizų teisinis reguliavimas nustato ir šių bendrų taisyklių išimtis. Nors pagal bendras muitų ir akcizų teisinio reguliavimo nuostatas, prievolė mokėti muitus ir akcizus atsiranda ir neteisėtai įvežant atitinkamas prekes į Europos Sąjungos muitų teritoriją, tačiau tiek Akcizų direktyvoje, tiek ir Akcizų įstatyme nustatytos iš esmės analogiškos išimtys, kai prievolė mokėti akcizus už neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių įvežimą neatsiranda. Minėtos išimtys yra detalizuojamos Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio e ir f punktuose, kurie nustato, kad importo arba eksporto skola muitinei išnyksta tada, kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos ir kai importo ar eksporto muitu apmokestinamos prekės muitinei prižiūrint sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-594/2026). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Akcizų direktyvos nuostatas perkėlus į Lietuvos nacionalinę teisę, Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, įsigaliojusi 2023 m. vasario 13 d.) taip pat buvo nustatyta išimtis, kai prievolė mokėti akcizus už neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių įvežimą neatsiranda (skola muitinei yra išnykusi pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą).

18. Prokuroro baigiamojoje kalboje nurodytoje naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, vadovaujantis anksčiau išdėstytu teisiniu reguliavimu, be kita ko, ir remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendime byloje UB prieš Kauno teritorinę muitinę, C-489/20, pateiktu aiškinimu, jog neteisėtai importuotų prekių sulaikymo momentas (kertant valstybės sieną ar vėliau) neturi reikšmės nustatant, ar skola muitinei išnyko pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punktą, konstatuota, kad bylose, kuriose nagrinėjamos veikos, padarytos laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 13 d., ir kuriose valstybės institucijų pastangomis buvo užkirstas kelias neteisėtai įvežtas akcizines prekes išleisti vartoti jas sulaikius ir vėliau konfiskavus bei sunaikinus, tokios prekės neapmokestinamos akcizais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-43-788/2026, 2K-3-719/2026,2K-56-719/2026, 2K-29-594/2026).

19. Anksčiau nurodytos akcizų teisinio reguliavimo nuostatos leidžia konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje nuteistajam V. K. neatsirado prievolė sumokėti akcizus už neteisėtai į Lietuvos Respubliką iš Baltarusijos Respublikos atskraidintą ir perimtą cigarečių krovinį. Tokią išvadą daryti leidžia byloje nustatytos aplinkybės, kad akcizais apmokestinamos prekės (16 500 vnt. pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais), kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 74 572 Eur, buvo sulaikytos jau po 2023 m. vasario 13 d., t. y. 2024 m. gruodžio 23 d., Šalčininkų raj., Gerviškių kaimo ribose, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų. Be to, byloje nustatyta ir tai, kad nuteistajam V. K. veikiant su nenustatytais asmenimis, minėtos akcizais apmokestinamos prekės – cigaretės – buvo atgabentos kontrabandos būdu meteorologiniais oro balionais iš Baltarusijos Respublikos į Europos Sąjungos muitų teritoriją (V. K. nuteistas ir už tų pačių akcizais apmokestintų prekių, kuriomis neteisėtai disponavo, kontrabandą). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad civiliniame ieškinyje nepagrįstai teigiama, jog asmuo akcizais apmokestinamas prekes įgijo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis Lietuvos Respublikos teritorijoje. Byloje įrodyta ne tik tai, kad akcizais apmokestinamos prekės – cigaretės – buvo sulaikytos ir į apyvartą nepateko, bet, kaip matyti iš 2025 m. spalio 29 d. Tabako gaminių sunaikinimo akto Nr. 185-33, nustatyta, jog vykdant Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės A. Žentelienės 2025 m. birželio 10 d. nutarimą, buvo sunaikinti 7 499 vnt. pakelių „NZ Gold“ ir 8 999 vnt. pakelių „Minsk 5 Superlisms“ cigarečių, konfiskuotų iš V. K. (t. 3, b. l. 176–185).

20. Atsižvelgus į nurodytas baudžiamosios bylos aplinkybes, vadovaujantis aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu ir minėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse suformuota naujausia teismų praktika, darytina išvada, kad nuteistajam V. K. nekilo prievolė sumokėti akcizus už neteisėtai į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu iš Baltarusijos Respublikos atskraidintą ir gabentą cigarečių krovinį, taigi, skirtingai nei teigiama VMI civiliniame ieškinyje, kurį patenkinti prašo apeliantė, turtinė žala valstybei (dėl nesumokėtų akcizų) nepadaryta.

21. Remiantis nurodytais argumentais, konstatuotina, kad byloje susiklosčiusi situacija atitinka vieną iš Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytų skolos muitinei išnykimo sąlygų (apmokestinamos prekės sulaikomos ir vėliau konfiskuojamos), taip pat Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 20 straipsnio 2 dalyje nurodytą analogišką neteisėtai įvežtų prekių apmokestinimo akcizais išimtį, todėl civilinės ieškovės VMI baudžiamojoje byloje V. K. pareikštas civilinis ieškinys atmetamas (pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teisme atmesti civilinį ieškinį prašė tiek prokuroras, tiek nuteistasis ir jo gynėja).

22. Teisėjų kolegijos išvados, kad VMI civilinis ieškinys atmestinas, nepaneigia ir prokurorės argumentas, kurį ji grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94-697/2025 suformuluotu išaiškinimu, jog skolos muitinei išnykimas nelemia skolos, susijusios su akcizo mokesčiu už neteisėtai į Europos Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, išnykimo. Atsakant į jį, svarbu pažymėti, kad teismas teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis, atsižvelgdamas į visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą, t. y., esant galimybei, teismo sprendimą grįsti tik tokiais kitų teismų sprendimuose išdėstytais teisės aiškinimais (ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija)), kurie suformuluoti faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose bylose.

23. Šioje byloje nėra teisinio pagrindo vadovautis prokurorės nurodyta praktika, nes jos paminėtos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94-697/2025, nurodyta, kad nėra jokių duomenų, jog akcizais apmokestinamos prekės kontrabanda buvo atgabentos į Lietuvą, be to, nuteistasis (skirtingai nei V. K.) nebuvo kaltintas neteisėtu gabenimu iš Europos Sąjungos valstybės narės ar trečiosios valstybės per Lietuvos Respublikos sieną privalomų pateikti muitinei daiktų, nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengiant. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasacinės instancijos nutartyje, kuria remiasi prokurorė, be kita ko, konstatuota, jog pagal naujosios Akcizų direktyvos ir Akcizų įstatymo nuostatų dalį, kuri reguliuoja apmokestinamų prekių importo ar neteisėto akcizais apmokestinamų prekių įvežimo į Europos Sąjungos teritoriją atvejį, kai tokios prekės iškart sulaikomos, pirmojoje muitinėje konfiskuojamos, neutralizuojamos ar kitaip nusavinamos ir sunaikinamos, neišleidžiant į apyvartą Lietuvos valstybės teritorijoje, „skola muitinei“ išties išnyksta, nes nelieka ką apmokestinti. Apibendrinant pažymėtina, kad minėtose baudžiamosiose bylose nustatytos aplinkybės nėra analogiškos, jos skirtingos, todėl aptartu sprendimu šioje byloje sprendžiant civilinio ieškinio klausimą negali būti remiamasi kaip precedentu.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas VMI civilinį ieškinį nenagrinėtą, netaikė šiai baudžiamajai bylai aktualių akcizų teisinio reguliavimo nuostatų, o prokurorė apeliacinio skundo prašymą patenkinti VMI civilinį ieškinį grįsdama bendromis nuostatomis, įpareigojančiomis mokėti akcizų mokestį, neatsižvelgė į nustatytas šio teisinio reguliavimo išimtis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi VMI civilinį ieškinį, nustatė, kad šiuo atveju turtinė žala valstybei (dėl nesumokėtų akcizų) nepadaryta, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas, VMI nuteistajam V. K. pareikštas civilinis ieškinys atmetamas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria civilinės ieškovės – Valstybinės mokesčių inspekcijos – civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Šį civilinį ieškinį atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.