Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus atstovei E. R.,

suinteresuotiems asmenims N. G., M. G., suinteresuoto asmens M. G. atstovui advokatui Kęstučiui Kanišauskui,

išvadą teikiančios institucijos Plungės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Vilmai Šlyžienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. G., M. G. dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, institucija teikianti išvadą byloje Plungės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama pripažinti M. G. neveiksniu nurodytų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Nurodė, kad M. G. dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Atsisakius vartoti priskirtus vaistus, jo psichinė sveikata nuolat blogėjo. Kadangi jis savimi pasirūpinti negalėjo, dirbdavo pavienius darbus negalėdamas išlaikyti darbo vietos, po santuokos nutraukimo jį prižiūrėjo ir išlaikė motina N. G.. M. G. nesupranta savo veiksmų. Gaunamą neįgalumo pensiją išleidžia iš karto, nesuvokia, kad reikia mokėti už komunalines paslaugas, ir kad reikia skaičiuoti, kad pinigų pakaktų iki kitos pensijos. Asmuo yra prisiėmęs kreditų, nemoka už komunalines paslaugas, jis meta lauk maisto produktus, laužo daiktus, yra įtarus, jam atrodo kad jo smegenyse yra „čipas“, kuris persijunginėja, ir klausosi jo minčių, jis girdi balsus, garsiai juokiasi ir šnibždasi su savo balsais. Motinos teigimu, sūnus yra pavojingas – grasina nužudyti motiną, jei ji dar kartą iškviestų greitąją medicinos pagalbą. M. G. 2020-01-31 yra nustatytas 35 proc. darbingumo lygis (iki 2043-05-14, iki senatvės pensijos sukakties dienos), neterminuotai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (slaugos) poreikis. M. G. iš dalies savarankiškai naudodamasis pagalba geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus - asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais srityje, savitvarkos įgūdžių srityje, kitose srityse M. G. savimi pasirūpinti negeba. M. G. turi psichikos sutrikimų, nesiorientuoja aplinkoje, negali savimi pasirūpinti, nesuvokia savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti. Nors Plungės socialinių paslaugų centro parengtoje Išvadoje nurodyta, jog M. G. iš dalies savarankiškai naudodamasis pagalba geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais srityje bei savitvarkos įgūdžių srityje, tačiau, prokuroro nuomone, esant aukščiau nurodytiems duomenims bei argumentams dėl M. G. psichinės sveikatos būklės, jis šiose srityse pripažintinas neveiksniu – asmuo negeba tinkamai disponuoti net smulkiomis piniginėmis lėšomis, taip pat jis nesitvarko buityje ir neprižiūri gyvenamosios vietos aplinkos. M. G. dėl savo psichikos sutrikimų negali įgyvendinti savo turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių, negali savarankiškai tvarkyti asmeninių reikalų, atlikti finansinių operacijų, sudaryti sandorių, jam reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra. M. G. psichinė negalia apriboja jam galimybę dalyvauti socialiniame gyvenime, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti, todėl būtina ginti jo interesus, kad jis nepadarytų žalos sau ir aplinkiniams.

Suinteresuoto asmens M. G. atstovas advokatas Kęstutis Kanišauskas pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareiškimu sutiko ir prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad M. G. psichinė būklė sunki, jo sutrikimai nepasitaisę, jo psichinė sveikata tik blogėja, todėl tenkinus pareiškimą būtų sudaryta bei užtikrinta tolimesnė galimybė tinkamai ir deramai apsaugoti neveiksniu pripažinto M. G. teises. M. G. būtina intensyvi priežiūra ir patikima globa.

Išvadą byloje teikiantis Plungės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius pateikė išvadą, kurioje pareiškimą prašė tenkinti ir pripažinti M. G. neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Nurodė, kad M. G. dėl diagnozuotos paranoidinės šizofrenijos nustatytas 65 proc. netektas darbingumas ir neterminuotai nustatytas pirmojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. M. G. nuolat reikalinga kito asmens pagalba, nes jis dėl psichikos sutrikimų, dėl socialinių įgūdžių stokos, nepastovios emocinės būklės, neprognozuojamo elgesio nebegali savarankiškai gyventi ir spręsti savo kasdienės veiklos problemų. Išvados pateikimo metu M. G. buvo po stacionaraus gydymosi (duomenys neskelbtini), kur buvo išvežtas policijos ir greitosios medicinos pagalbos. Apsilankymo metu M. G. bendravo, savo negalią ir pagalbos poreikį suprato, tačiau vienašališkai nusprendęs vaistų reguliariai nebevartoja, dėl ko pablogėja jo psichinė būklė. M. G. ilgainiui vaistų visai atsisako, nesugeba kontroliuoti savo veiksmų, pagalbos neprašo ir jos nepriima. Kritinių situacijų metu savęs kritiškai nevertina ir sau padėti negali, tampa priešiškai nusiteikęs visų asmenų, taip pat ir mamos, atžvilgiu. Mama N. G. nuolat rūpinasi savo sūnumi, jam nupirko butą, tačiau M. G. jo išlaikyti nesugebėjo. Lizingu įsigydavo brangių pirkinių už kuriuos mokėdavo mama N. G.. M. G. savarankiškai bandė įsidarbinti keliose darbovietėse, tačiau darbo vietos išlaikyti negebėjo, neišlaikė net ir mažos kvalifikacijos reikalaujančios – kiemsargio, darbo vietos. N. G. asmeninės savybės leidžia jai rūpintis kitu asmeniu, kitų asmenų norinčių bei galinčių globoti M. G. – nėra.

Pareiškėjos Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė E. R. teismo posėdžio metu pareiškimą patikslino ir prašė pripažinti M. G. neveiksniu visose turtinių ir neturtinių santykių srityse, išskyrus dvejose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje ir teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje, kuriose M. G. prašė pripažinti ribotai veiksniu. Nurodė, kad įvertinus pareiškėjos N. G. pareiškime nurodytas aplinkybes, Socialinių paslaugų centro išvadą, medicininių įstaigų duomenis, kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti M. G. neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, kadangi M. G. nesuvokia savo ligos, negali valdyti savo veiksmų ir nesuvokia jų pasekmių. Epizodais, kai M. G. negali suprasti savo veiksmų ir savęs valdyti yra kviečiama policija. Pabrėžė, jog nesutinka su byloje atliktu psichiatrinės ekspertizės aktu. Diagnozė M. G. nustatyta prieš 20 metų. Liga, nors ir gydoma, slopinama vaistais, ji progresuoja ir yra įsisenėjusi. M. G. ligos paūmėjimų nesuvokia ir į ligoninę vežamas policijos pagalba, jis nesuvokia, poreikio gydytis, jis gali tapti agresyvus ir nevaldyti savo veiksmų. 2017 m. N. G. atlikta onkologinė operacija ir tais pačiai metai M. G. smurtavo prieš N. G., dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. M. G. yra išreiškęs grasinimų mamai, jeigu ji veš M. G. gydytis.Byloje neturėtų būti remiamasi vien eksperto išvada, o remtis įrodymų visuma, ligos poveikiu asmeniui, asmens gebėjimu suvokti savo veiksmų esmę ir juos valyti. Šiuo atveju asmuo turėtų būti pripažintas neveiksniu remianti medicininiu kriterijumi. M. G. serga psichine liga, jis girdi balsus, kurie jam diktuoja kaip reikia elgtis. Nors asmuo gerai suvokia gaunamas pajamas, jas žino, tačiau gaunamų pajamų valdyti negeba, išlaidų nevaldo ir negali tinkamai sudaryti net ir smulkių buitinių sandorių, nemoka už komunalines paslaugas, neįsigyja maisto. Taip pat asmuo negeba tinkamai įvertinti daiktų būtinumo. M. G. nesuvokia savo veiksmų esmės, nesuvokia savo ligos paūmėjimų, kaip pats nurodė ne visada geria jam paskirtus vaistus, todėl vyksta ligos paūmėjimas. Nesugeba pasirūpinti savo sveikata, buitimi, todėl jam reikalinga pagalba. Asmuo taip pat turėtų būti pripažintas neveiksniu darbo teisnių santykiu; šeimos santykių srityje, pilietinių santykių srityje. Asmenį būtų galima pripažinti ribotai veiksniu savitvarkos įgūdžių srityje, kadangi gebėtų mamos padedamas pasirūpinti savimi, aplinka, taip pat teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje, ir su rūpintojo pagalba kreiptųsi į tam tikras institucijas. M. G. nesuokia realaus gyvenimo, aplinkos. Jis grasina mamai, kad už muš, jeigu jį veš į ligoninę. Prašo nurodytose srityse nustatyti M. G. globą ir globėja paskirti mamą N. G., o kitose srityse nustatyti rūpybą, rūpintoja paskiriant N. G.. Ją paskirti ir M. G. turto administratore.

Suinteresuotas asmuo M. G. su pareiškimu sutiko iš dalies. Teismo posėdžio metu nurodė, kad turi nustatytą nedarbingumo lygį, bet nežino kokį. Jis daug kartų gydytas dėl psichikos ligų, jam diagnozuota paranoidinė šizofrenija. Liga pasireiškė prieš dvidešimt metų. Jis girdi balsus, kurie yra ne jo, jie trukdo jam gyventi. Dėl jų, buvo nuėjęs į policiją, sakė, kad girdi balsus ir prašė pradėti tyrimą. Kartais būna jo ligos paūmėjimai, kurių nesuvokia ir elgiasi spontaniškai, agresyviai. Dėl jo agresyvaus elgesio, ligos paūmėjimo metu, mama kviečia greitąją pagalbą ir policiją. Dėl diagnozuotos ligos jam prirašyti vaistai, kuriuos vartoti jam primena mama, padeda juos nusipirkti, tačiau geriau jaučiasi be vaistų. Niekur nedirba, gauna nedarbingumo pensiją. Yra įgijęs suvirintojo specialybę, anksčiau buvo įstojęs į VGTU, tačiau nesimokė. Du metus dirbo (duomenys neskelbtini) Norvegijoje, vėliau dirbo ir Plungėje, o šiuo metu nedirba. Norėtų susirasti (duomenys neskelbtini) darbo ir mano, kad dirbti sugebėtų. Taip pat nurodė, jog turėjo šeimą, o šiuo metu su žmona yra išsiskyręs, turi 11 m. vaiką. Su vaiku retai bendrauja, kadangi vaikas šiuo metu su juo nesikalba, tačiau bendrauja su vaiko mama. Moka vaikui alimentus po 70 Eur per mėnesį, kartais nuperka vaikui dovanų, rūbų. Šiuo metu jis gauna pašalpą: dvi išmokas (duomenys neskelbtini). Juos valdo pats. Sugeba pats apsipirkti, pasirūpinti maisto produktais, supranta daiktų vertę. (duomenys neskelbtini) banke turi sąskaitą. Jam labai padeda mama, tačiau mamos pagalbos tvarkantis su pinigais jam nereikia, nes tai geba daryti ir pats, galėtų sumokėti ir jam tenkančią būstui teikiamų komunalinių paslaugų dalį. Šiuo metu komunalinius moka bei maistą perka mama iš gaunamos pensijos, o jis taupo mamos laidotuvėms, kadangi mama serga vėžiu. Nurodė, kad kartą neapgalvotai buvo pasiėmęs vartojimo kreditą ir dabar dėl to gailisi. Kreditą ėmė norėdamas vykti dirbti į užsienį, tačiau pinigus išleido ir šiuo metu pats gražiną pasiimtą kreditą dalimis. Jis norėtų pats disponuoti gaunamais pinigais savarankiškai, todėl prašė, kad būtų pripažintas (paliktas) veiksniu.

Suinteresuoto asmens M. G. atstovas advokatas Kęstutis Kanišauskas nurodė, kad pareiškėjos prognozuojamos grėsmės yra tik numatomos. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadoje parašyta, kad M. G. iš dalies negali suprasti ir valdyti savo veiksmų turtinių santykių srityse, asmeninių neturtinių santykių srityje, jis gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Sutinka, kad M. G. būtų pripažintas ribotai veiksniu turtinių santykių srityje. Iš bylos matyti, kad M. G. gali prisižiūrėti save, išlaikyti vaiką, juo rūpintis, tvarkytis, todėl asmeninių neturtinių santykių srityse M. G. turėtų būti paliktas veiksniu, kaip numatyta psichiatrinės ekspertizės išvadoje.

Suinteresuotas asmuo N. G. su pareiškimu sutiko. Teismo posėdžio metu nurodė, kad M. G. gimė (duomenys neskelbtini). Vidurinę mokyklą baigė labai gerais pažymiais, įstojo į Klaipėdos fakultetus, bet pasimokė tik 3 mėnesius ir grįžo namo. Vėliau M. draugas jai parašė, kad jos sūnus M. yra (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kurioje jis gulėjo 3 metus prasidėjus dideliems priepuoliams. Po to, dar kelis metus vartojo vaistus. Kol sūnus vykdė gydytojos nurodymus viskas buvo gerai, tačiau po ligos epizodų pasikeitė sūnaus charakteris, jis tapo šiurkštesnis, abejingesnis, nebebuvo žmogiškumo. Kadangi ji dirbo užsienyje, kartu užsienyje apie du metus dirbo ir sūnus, o 2008 m. per krizę jį atleido. 2010 m. sūnus vėl išvyko į Norvegiją, bet grįžo neradęs darbo. Šiuo metu nedirba jau 5 metus. M. turėjo žmoną su kuria buvo apie du metus, susilaukė vaiko. Ji visada sūnui padėjo kaip galėjo, jį išlaikė, buvo nupirkusi vieno kambario butą. Tačiau sūnus su žmona išsiskyrė, nes nebeišlaikė šeimos, taip pat nesugebėjo išlaikyti jam nupirkto buto, prisiėmė smulkių kreditų, lizingų įvairiems nereikalingiems brangiems daiktams: fotoaparatui už 1500 Eur, namų apsaugai, tačiau kreditų nemokėjo, todėl ji turėjo kreditus grąžinti, o būstą parduoti. 2008 m. lizingu M. nusipirko naują automobilį iš salono, tačiau ir už automobilį turėjo sumokėti ji. Jai išvykus į Norvegiją, sūnus pardavė beveik visus bute buvusius baldus, o ji grįžo jau į beveik tuščią butą. Per 20 m. jo liga laibai pablogėjo ir dabar jis nėra adekvatus, nors ir moka gražiai kalbėti. Jis visada neigė, kad serga psichine liga ir, kad jam reikia gydytis. Po gydytojų vizitų jis vėl nesutinka vartoti vaistų, nesutinka gultis į ligoninę, o jam nesutikus, ji jo negali vežti gydyti, negali priversti gerti vaistų, išvežti gydytis į psichiatrinę ligoninę. Kai sūnus nevartoja jam paskirtų vaistų ji sūnaus bijo, o jeigu būtu paskirta sūnaus globėja, galėtų sūnaus ligą kontroliuoti. Kai geria vaistus sūnus viską supranta, yra sąmoningas, o kai nesigydo, negeria vaistų, būklė pablogėja. Sūnus pyksta, jei ji veža sūnų gydytis, tada jis grasina, kad ją užmuš, jeigu vėl jį veš gydytis. Sūnus yra sunkus ligonis ir jam būtinai reikia kito asmens globos, jis nesuvokia ligos paūmėjimų. Dėl savo gyvybės buvo išsigandus kelis kartus. Kai kyla grėsmė j skambina policijai ir veža sūnų gydyti.

Išvadą teikianti institucija Plungės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Mano, kad M. G. turi būti pripažintas neveiksniu visose prokuratūros nurodytose srityse. M. G. požiūris į jo sveikatos būkle keičiasi kasdien, jo požiūriu jis niekur nedirba, todėl ir sveikata blogėti negali. Dėl asmens pripažinimo neveiksniu asmeninių neturinių santykių srityse, palieka spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Byloje sprendžiamas asmens pripažinimo neveiksniu/ribotai veiksniu klausimas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 2.5 straipsnį fizinio asmens veiksnumas suprantamas kaip galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti pareigas. Fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodo, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikrose srityse – tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykio subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialinėmis ir teisinėmis pasekmėmis iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo. Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas yra du būtini neveiksnumo tam tikrose srityje nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti tam tikroje srityje. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu kreiptasi į teismą, vertinimas teismui paskyrus ir kompetentingiems asmenims atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo tam tikrose srityje nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityje atveju. Neveiksniu tam tikroje srityje ir globos reikalingu iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti tam tikroje srityje.

Sprendžiant asmens veiksnumo ribojimo klausimą, vienodai svarbūs yra abu veiksnumo vertinimo– medicininis ir teisinis– kriterijai, kurie turėtų būti taikomi integraliai; nustatant asmens neveiksnumą. Psichikos ligos ar sutrikimo sunkumo vertinimas labiau sietinas su teisinių kriterijų nustatymu, t. y. asmens neveiksnumui svarbus klausimas, ar asmens negalėjimas suprasti savo veiksmus ar juos valdyti yra tokio sunkaus laipsnio, kad tokiam asmeniui būtina globa. Tais atvejais, kai yra inicijuojamas teisminis procesas dėl asmens neveiksnumo nustatymo, konkretaus asmens veiksnumas turėtų būti nustatomas, įvertinant konkretų teisinio kriterijaus (gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ar tuos veiksmus valdyti) laipsnį, kuris galėtų būti apibrėžiamas konkrečiomis asmens gyvenimo sritimis, kuriose toks asmuo gali veikti savarankiškai.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio vienas iš objektų – asmens psichinės sveikatos apsauga, be kita ko, apima ir valstybės nustatomas priemones, užtikrinančias psichikos sutrikimų turinčių asmenų teisių apsaugą teisminiuose procesuose, svarstant jų neveiksnumo nustatymo klausimus. Taigi teismo sprendimas dėl asmens, sergančio psichikos liga ar turinčio proto negalią, pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) turėtų būti pagrįstas išsamiais, protingais ir svariais vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Konvencijos 8 straipsnis, Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 25 punktas).

Pareiškėja, 2022-03-01 vykusio teismo posėdžio metu patikslinusi savo reikalavimą bylos nagrinėjimo metu, prašo pripažinti M. G. neveiksniu iš esmės visose turtinių ir neturtinių santykių srityse, išskyrus asmeninių neturtinių santykių sritis: savitvarkos įgūdžių sritį ir teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais sritį, kuriose pareiškėja prašo M. G. pripažinti ribotai veiksniu. Kaip aplinkybes, rodančias fizinio asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio asmuo negali suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, nurodė M. G. diagnozuotą psichinę ligą – paranoidinę šizofreniją, taip pat M. G. elgesį, negebėjimą naudotis gaunamais pinigais, vaistų nevartojimu ir agresyvių elgesiu ligos paūmėjimo metu.

Siekiant nustatyti, ar yra pagrindas pripažinti M. G. neveiksniu, Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartimi M. G. paskirta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė. 2021 m. sausio 14 d. gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrinio skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad M. G. serga paranoidine šizofrenija. Ekspertizės metu nustatyta, kad M. G. orientuotas laike, vietoje ir savyje, į klausimus atsako prasmingai. Geba suteikti duomenis apie pagrindinius savo gyvenimo įvykius, supranta perkeltinę prasmę. Žino, kad serga šizofrenija ir kad jam reikia vartoti vaistus. Sutinka, kad ligos paūmėjimų metu elgėsi neapgalvotai, prisiėmė paskolų negalvodamas kaip jas reikės atiduoti. M. G. į pateiktus klausimus modeliuojant situacijas tam tikrose srityse atsakė prasmingai. Teigia, kad ligos paūmėjimų metu jis negalvojantis ką daro, elgiasi spontaniškai, pats mano, kad paimtos paskolos buvo neapgalvotos ir dabar, kai jo psichikos būsena stabilesnė norėtų, kad jis vienas savarankiškai finansinių operacijų atlikti negalėtų, gerai būtų, kad būtų rūpintojas. Kritika savo būsenai formali. Ekspertizės metu padarytos išvados, jog M. G. nuo 2002 metų serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija. Dėl lėtinio psichikos sutrikimo jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis ir specialūs poreikiai. Dėl mąstymo sutrikimų, nesant pilnos kritikos susirgimo ir gydymosi atžvilgiu pasireiškia lėtinio psichikos sutrikimo paūmėjimai. Dėl emocijų, valios ir mąstymo sutrikimų M. G. iš dalies negali suprasti savo veiksmų esmės ir iš dalies negali jų valdyti turtinių santykių srityse. Asmeninių neturtinių santykių srityse jis gali suprasti ir gali valdyti savo veiksmus.

Teismo psichiatro eksperto D. T. ir teismo psichologo eksperto M. R. išvada motyvuota, neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, ja abejoti nėra pagrindo (CPK 218 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjos Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė nesutiko su teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadomis, motyvuojant tuo, jog M. G. nesuvokia savo ligos, negali valdyti savo veiksmų ir nesuvokia jų pasekmių. Ligos paūmėjimų metu, epizodais, kai M. G. negali suprasti savo veiksmų ir savęs valdyti, M. G. tampa agresyvus, grasina jį prižiūrinčiai motinai N. G., nesutinka gydytis, todėl priverstinai vežamas gydytis kviečiant policijos pareigūnus. Taip pat pažymėjo, kad liga M. G. diagnozuota prieš 20 metų, todėl per tiek laiko ji progresavo, įsisenėjo.

Ekspertizės metu buvo atliktas tiriamojo psichologinis vertinimas, vertinant pažintines funkcijas bei mąstymo ypatumus, taip pat vertinama ir medicininiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis apie M. G. ligos eigą. Pareiškėja, teigdama, kad M. G. negali suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti remiasi M. G. ligos paūmėjimo epizodais, kurių metu M. G. nevaldo savo veiksmų, tampa agresyvus, nevartoja jam priskirtų vaistų.

M. G. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad jam diagnozuota paranoidinė šizofrenija. Patikslino, kad jis girdi balsus, kurie yra ne jo ir šie trukdo jam gyventi. Jam išrašyti vaistai, tačiau teigė, kad geriau jaučiasi jų nevartodamas. Pripažino, kad ligos paūmėjimo nesuvokia, jų metu elgiasi agresyviai ir jį prižiūrinti mama N. G. kviečia greitąją medicinos pagalbą, policijos pareigūnus. M. G. šiuo metu prižiūrinti mama N. G. nurodė, kad M. G. suvokia daiktų, pinigų vertę, tačiau juos leidžia neapgalvotai ir nesugeba jų paskirstysi tinkamai, tenkinant būtinuosius poreikius. M. G. taip pat neneigė priėmęs netinkamus finansinius sprendimus, pripažino neapgalvotai pasiėmęs vartojimo kreditą, kurį šiuo metu grąžina.

Pareiškėja, teikdama pareiškimą dėl M. G. pripažinimo neveiksniu, iš esmės rėmėsi faktu apie diagnozuotą ligą, epizodiniais ligos paūmėjimais. Tačiau vien to, kad asmuo serga psichine liga neveiksnumo pripažinimui nepakanka. Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad psichinės ligos ar proto negalios, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, pagal teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą turėjimas savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo. Teisinis asmens veiksnumo įvertinimas reiškia asmeniui nustatytų psichikos sutrikimų įvertinimą tuo apsektu, ar jų nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti pripažintinas pagrindžiančiu globos asmeniui poreikį ir tai pateisintų jo teisių bei laisvių suvaržymą, pripažįstant jį neveiksniu.

Nagrinėjant neveiksnumo nustatymo klausimą, M. G. dalyvavo teismo posėdyje ir davė nuoseklius paaiškinimus į jam pateiktus klausimus. M. G. teismo posėdžio metu, pokalbio eigoje pakankamai aiškiai ir orientuotai kalbėjo bei elgėsi, tai rodo M. G. gebėjimą sutelkti dėmesį, orientuotis aplinkoje, prasmingai atsakyti į pateiktus klausimus. Apie M. G. gebėjimą orientuotis nesudėtingose buitinėse situacijose patvirtino ir teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo mama N. G.. Patikslino, kad M. G. elgiasi ir reaguoja adekvačiai tol, kol vartoja vaistus. Tai, kad M. G. teisingai orientuojasi laike, vietoje, savyje, geba suteikti duomenis apie pagrindinius savo gyvenimo įvykius, nustatyta ir teismo psichiatrinės ekspertizės metu.

Sprendžiant asmens veiksnumo ribojimo klausimą, Plungės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius pateikė išvadą „Dėl išvados pateikimo“, kurioje nurodė, kad M. G. adekvačių ryšių su visuomene be mamos pagalbos nepalaiko, savarankiškai spręsti socialinių problemų nesugeba, yra visiškai priklausomas nuo kitų asmenų, todėl pritaria pareiškimui M. G. pripažinti neveiksniu turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse. Išvadoje taip pat nurodyta, kad M. G. susitikimo metu buvo po stacionaraus gydymosi VšĮ Klaipėdos jūrininkų Psichiatrijos departamente, todėl jo sveikatos būklė dėl vaistų vartojimo buvo stabili. M. G. bendravo, negalią ir pagalbos poreikį, vaistų vartojimą suprato, tačiau vienašališkai nusprendęs vaistų reguliariai nebevartoja ir sveikatos būklė pablogėja. Ilgainiui vaistų visais atsiako ir nesugeba kontroliuoti savo veiksmų, pagalbos neprašo ir jos nepriima. Kritinių situacijų metu savęs kritiškai nevertina ir padėti sau negali, tampa agresyvus aplinkinių atžvilgiu. Išvadą teikiančios institucijos Plungės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad M. G. reikalinga mamos pagalba, tačiau klausimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu asmeninių neturinių santykių srityse, paliko spręsti teismui.

Neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant neveiksnumo nustatymo klausimus svarbu įvertinti sutrikusios psichikos asmenų veiksnumo maksimalaus išsaugojimo principą, pagal kurį, atsižvelgiant į tai, kad gali egzistuoti įvairaus laipsnio nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar juos valdyti, kuris be to, gali kisti. Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės galėtų būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t.y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuoti, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti.

Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes negalima daryti išvados, kad M. G. dėl psichinės ligos negalėjimas suprasti savo veiksmus ar juos valdyti yra tokio sunkaus laipsnio, kad jis visiškai negali suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

EŽTT jurisprudencija teikia pagrindą prieiti išvadą, kad nepaisant to, jog asmens veiksnumo ribojimą EŽTT laiko kraštutine priemone, asmens veiksnumo apribojimas yra siejamas su tokio asmens gebėjimu veikti tam tikrose srityse, t. y. suprasti savo veiksmų tam tikrose srityse reikšmę ir juos valdyti. Todėl, pagal EŽTT praktikoje suformuluotą nuostatą, asmens veiksnumo ribojimas yra kraštutinė priemonė, naudojama išimtinėmis aplinkybėmis, ir detaliai išanalizavus, ar asmuo dėl psichikos sutrikimų tikrai nebegali veikti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, siektina kiek įmanoma mažiau riboti asmens veiksnumą, paliekant jam teisę veikti tose srityse, kuriose jis dar gali. Asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas ne su santykių sritimis, kurios tokiam asmeniui yra aktualios ar neaktualios, o su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti. Jeigu teismas, remdamasis išsamia eksperto medicinine išvada bei išsamiai įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, nusprendžia, kad asmuo tikrai negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose ar tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jo sprendimas pripažinti asmenį neveiksniu (ribotai veiksniu) tose srityse yra pagrįstas ir teisėtas.

Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės galėtų būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008). Asmens teisė į sveikatos apsaugą ir sveiką aplinką užtikrinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 53 ir 54 straipsniuose, kuriuose, be kitų nuostatų, įtvirtinta valstybės pareiga rūpintis žmonių sveikata. Psichikos sveikata – natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais (Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnio 14 punktas).

Sprendžiant kokiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse asmuo turėtų būti pripažintas neveiksniu ir (arba) ribotai veiksniu, teismas vadovaujasi teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytomis aplinkybėmis bei teismo posėdžio metu duotais proceso dalyvių paaiškinimais. Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, siekdamas suinteresuoto asmens M. G. socialinio, ekonominio ir emocinio saugumo, sprendžia, jog, nagrinėjamu atveju, M. G. pripažįstamas neveiksniu ir ribotai veiksniu tose srityse, kuriose gali būti labiausiai pažeidžiami jo interesai ir kuriose jis nesupranta ar iš dalies nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali valdyti.

Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia ne tik į suinteresuoto asmens M. G. fizinę ir psichikos būklę, bet ir į jo amžių, elgseną šiuo metu, jo gebėjimus, taip pat į keliamą grėsmę sau, taip pat, atsižvelgiant į teismo psichiatrinės ekspertizės aktą bei į pateiktus duomenis apie M. G. sveikatos būklę, pareiškėjos atstovės ir suinteresuotų asmenų paaiškinimus apie asmens norą ir galimybę pasirūpinti savimi, pačio M. G. ir jo atstovo paaiškinimus, teismas sprendžia, kad M. G. dėl psichikos ligos su kito asmens pagalba geba iš dalies savimi pasirūpinti: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.), kadangi jis iš dalies suvokia savo poreikius ir iš dalies geba priimti savarankiškus sprendimus, įvertinti aplinkybes ir numatyti pasekmes, susijusias su maisto produktų įsigijimu, maitinimu, kitomis asmeninėmis smulkiomis išlaidomis, tačiau jam reikalinga pagalba pajamų planavime ir išlaidų paskirstyme, tvarkyme. Taip pat jis su kito asmens pagalba geba įgyvendinti savo poreikius kitose turtinių santykių srityse: paveldėjimo teisinių santykių bei dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje srityse.

Darytina pagrįsta išvada, kad M. G. su kito asmens pagalba geba įgyvendinti savo poreikius asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra, asmens higiena ir pan.), kadangi asmens higiena jis rūpinasi, pats ir gali iš dalies rūpintis gyvenamo būsto priežiūra, tačiau tai daryti geba su kito asmens pagalba. Taip pat jis tik su kito asmens pagalba geba įgyvendinti savo poreikius sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.), kadangi jis geba kreiptis pas gydytojus, supranta vaistų vartojimo būtinybę, tačiau tik su kito asmens pagalba, kadangi paskirtus vaistus vartoja nereguliariai, apie vaistų vartojimo būtinybę jam primena prižiūrinti mama, ligos paūmėjimo metu kritiškai savo būklės nevertina, priešinasi gydymui, todėl yra pagrindas riboti M. G. veiksnumą sveikatos priežiūros srityje. M. G. taip pat su kito asmens pagalba geba įgyvendinti savo poreikius socialinių santykių srityje (kreipimosi dėl socialinių paslaugų, gebėjimo jomis naudotis ir pan.), teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (kreipimasis su skundais, pareiškimais, prašymais į viešojo administravimo subjektus), gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan., su kito asmens pagalba geba įgyvendinti savo teises/pareigas šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti), kadangi byloje nustatyta, kad M. G. turi 11 m. sūnų prie kurio išlaikymo prisideda, tačiau išlaidas ne visada paskirsto tinkamai, su sūnumi bendrauja nereguliariai, todėl darytina išvada, kad šioje srityje savo poreikius geba įgyvendinti iš dalies su kito asmens pagalba. Byloje esančiais duomenimis taip pat sprendžiama, kad M. G. su kito asmens pagalba geba įgyvendinti savo poreikius darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius). Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuojama, kad egzistuoja pakankamas juridinis ir medicininis pagrindas pripažinti M. G. ribotai veiksniu šiose, aukščiau išdėstytose srityse.

Laikytina, kad M. G. taip pat yra aktualios tokios sritys kaip kilnojamojo - nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo – nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan., kadangi M. G. bet kada gali ketinti sudaryti sandorius, kurie gali prieštarauti jo interesams, be to M. G. turi kreditorinių įsipareigojimų, kuriuos, kaip pats pripažįsta, prisiėmė neapgalvotai ir dėl to gailisi. N. G. taip pat patvirtino, kad M. G. ne kartą lizingo būdu įsigijo daiktų, kurie faktiškai jam nereikalingi. Darytina išvada, kad šiose gyvenimo srityse M. G. visiškai negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų, todėl šiose srityse jis pripažintinas neveiksniu.

M. G. visiškai negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų, turtinių santykių srityse: asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; pilietinių teisių srityje, kadangi įvertintina, jog teisė dalyvauti rinkimuose apskritai negali būti įgyvendinama per atstovą (globėją, rūpintoją), todėl šiose srityse M. G. pripažintinas neveiksniu

Dėl globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo.

CPK 505 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, jeigu šis asmuo nėra gydymo, auklėjimo ar globos ir rūpybos institucijoje, privalo savo iniciatyva nustatyti šiam asmeniui globą ar rūpybą ir paskirti globėją ar rūpintoją toje srityje. CPK 468 straipsnio 4 dalyje ir 473 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos (rūpybos) nustatymo ar globėjo (rūpintojo) šiam asmeniui paskyrimo klausimai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad N. G. yra suinteresuoto asmens M. G. mama. M. G. nuo 2020 m. sausio 29 d. iki senatvės pensijos sukakties dienos nustatytas 65 proc. netektas darbingumas ir neterminuotai pirmojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Pareiškėja prašo M. G. globėja (rūpintoja) paskirti motiną N. G., kuri sutinka būti sūnaus globėja (rūpintoja) ir jo turto administratore.

CPK 508 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jei neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria to turto administratorių.

Nustatyta, kad M. G. teisės aktų nustatyta tvarka paskirta ir mokama šalpos neįgalumo pensija.

Esant nurodytoms aplinkybėms, M. G. pripažinus ribotai veiksniu turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); paveldėjimo teisinių santykių srityse, dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt), bei asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); socialinių santykių ( kreipimosi dėl socialinių paslaugų, gebėjimo jomis naudotis ir pan.); šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (kreipimasis su skundais, pareiškimais, prašymais į viešojo administravimo subjektus), gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.; srityse, ir pripažinus neveiksniu turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; bei asmeninių neturtinių santykių srityje: asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos, priimant sprendimus srityse; M. G. nustatytina globa (rūpyba) (CK 3.238 straipsnio 1 dalis, 3.239 straipsnio 1 dalis).

CPK 507 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad skiriant globėją ar rūpintoją, turi būti atsižvelgta į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam reikalinga globa ar rūpyba, taip pat, jeigu galima, į globos ar rūpybos reikalingo asmens pageidavimus.

N. G.. sutinka būti M. G. globėja (rūpintoja); suinteresuotas asmuo M. G. neprieštarauja, kad jo motina būtų paskirta jo globėja (rūpintoja); institucija, teikianti išvadą, Plungės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius siūlo tam tikrose srityse neveiksniu ir(ar) ribotai veiksnia pripažinto M. G. globėja (rūpintoja) skirti jo motiną N. G., kuri yra sveika, neteista, administracine tvarka nebausta.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, atsižvelgiant į tai, kad N. G. ir šiuo metu rūpinasi savo sūnumi M. G., kuris neprieštarauja, kad jo globėja (rūpintoja) taptų jo motina, neveiksniu ir ribotai veiksniu pripažintino M. G. globėja turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; bei asmeninių neturtinių santykių srityje: asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos, priimant sprendimus srityse, ir rūpintoja turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); paveldėjimo teisinių santykių, dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje srityse; bei asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); socialinių santykių ( kreipimosi dėl socialinių paslaugų, gebėjimo jomis naudotis ir pan.); šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (kreipimasis su skundais, pareiškimais, prašymais į viešojo administravimo subjektus), gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.

N. G. išaiškintina, kad neveiksnaus tam tikrose srityse ir ribotai veiksnaus tam tikrose srityse asmens globėjas ir rūpintojas turi teisę sudaryti atstovaujamo neveiksnaus asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius, o rūpintojas duoda sutikimą ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui sudaryti sandorį, kurio šis negali sudaryti savarankiškai, taip pat globėjas (rūpintojas) privalo: 1) atstovauti globotinį kaip atstovas pagal įstatymą ir ginti neveiksnaus asmens teises bei interesus be specialaus pavedimo; 2) padėti ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui įgyvendinti kitas jo teises ar įvykdyti pareigas bei saugoti jo teises ir teisėtus interesus nuo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo toje srityje; 3) informuoti globos ir rūpybos instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, jeigu išnyksta aplinkybės dėl kurių asmuo buvo pripažintas neveiksniu, asmens globėjas turi kreiptis į teismą dėl globos panaikinimo; 3) neveiksnaus ir ribotai veiksnaus asmens turtą ir jo duodamas pajamas naudoti išimtinai neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens interesais; 4) gauti išankstinį teismo leidimą sandoriams, kurių vertė didesnė negu 1500 Eu, sudaryti; 5) gauti išankstinį teismo leidimą visais atvejais, jeigu globėjas (rūpintojas) nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio (rūpintinio) nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio (rūpintinio) turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio (rūpintinio) daiktinės teisės. Globėjas (rūpintojas) turi teises ir pareigas, nustatytas CK 3.240, 3.243, 3.244 straipsniuose. N. G. taip pat išaiškintina, kad savo, kaip rūpintojo pareigas jis turi vykdyti išimtinai sūnaus M. G. interesais.

CPK 496 straipsnio nustatyta tvarka sprendimas dalyje dėl globos ir rūpybos nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo vykdytinas skubiai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 468, 473, 508 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos Klaipėdos apygardos prokuratūros pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pripažinti M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ribotai veiksniu šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse:

1.1. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.),

1.2. paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

1.3. dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

2.1. savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);

2.2. sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

2.3. socialinių santykių srityje ( kreipimosi dėl socialinių paslaugų, gebėjimo jomis naudotis ir pan.);

2.4. šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.);

2.5. darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.);

2.6. teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (kreipimasis su skundais, pareiškimais, prašymais į viešojo administravimo subjektus), gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.

Pripažinti M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), neveiksniu šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse:

1.2. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

1.3. kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

1.4. nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

2. asmeninių neturtinių santykių srityse: 2.1. asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

2.2. pilietinių teisių srityje (balsavimas rinkimuose).

Nustatyti M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pripažintam ribotai veiksniu asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais; paveldėjimo teisinių santykių; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje; savitvarkos įgūdžių; sveikatos priežiūros; socialinių santykių; šeimos santykių; darbo teisinių santykių sritis; teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityse, rūpybą.

Nustatyti M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pripažintam neveiksniu asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; pilietinių teisių srityse, globą.

Paskirti N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ,gyvenančią (duomenys neskelbtini), neveiksniu tam tikrose srityse ir ribotai veiksniu tam tikrose srityse pripažinto M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini),, globėja (rūpintoja).

Likusioje dalyje pareiškėjos Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus pareiškimą atmesti.

Sprendimą dalyje dėl globos ir rūpybos nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo sprendimo duomenis pateikti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.