Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-09-06 · Administracinė byla Nr. I-2690-426/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-06
Bylos Nr.
I-2690-426/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00915-2019-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
A. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2690-426/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00915-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) skunde teismo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 1 000 (vieną tūkstantį eurų) Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1).

2. Skunde nurodo, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. NN-82 tęsti bausmės atlikimą buvo perkeltas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – TI-K). Mano, jog šis nutarimas – prieš jį nukreipto psichologinio smurto ir šmeižto padarinys. Tvirtina, jog nepadarė piktybiškų pažeidimų, negalėjo dalyvauti resocializacijos priemonėse, kadangi jos pataisos namuose nevykdomos, nustatytos tvarkos demonstratyviai neignoravo. Pareiškėjo manymu, nurodyto nutarimo tikslas – jį pažeminti bei pabloginti sąlygas.

3. Skunde paaiškina, kad bausmę nuo 2017 m. sausio mėn. atlieka Pravieniškių PN kamerų tipo patalpose, nes kitur atlikti bausmės negali dėl gręsiančio pavojaus sveikatai ir gyvybei. Dėl šios priežasties pareiškėjas ne kartą kreipėsi į pataisos namų direktorių, Kalėjimų departamento direktorių su prašymais perkelti į kalėjimą tolimesniam bausmės atlikimui, tačiau į prašymus nereagavo. Pareiškėjo nuomone, už tai, kad jis saugo savo sveikatą, skiriamos nuobaudos. Tvirtina, kad atsakovo direktorius, ignoruodamas prašymus, sudarė sąlygas, kad jis pažeidinėtų nustatytą tvarką.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais sukėlė jam dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, padarė neturtinę žalą, kurią prašo priteisti.

5. Su skundu Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas nesutinka (b. l. 12–17).

Atsiliepimas

6. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas į Kalėjimų departamentą kreipėsi su pageidavimu perkelti į kalėjimą. Į jo prašymus buvo atsakyta 2016 m. lapkričio 23 raštu Nr. 2S-6161 (į 2016 m. spalio 26 d. prašymą), 2017 m. vasario 3 d. raštu Nr. 2S-618 (į 2017 m. sausio 5 d. prašymą), 2017 m. vasario 22 d. raštu Nr. 2S-983 (į 2017 m. sausio 23 d. prašymą), 2017 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 2S-5305 (į 2017 m. rugpjūčio 14 d. prašymą).

7. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatos suteikia teisę pataisos įstaigos administracijai inicijuoti nuteistojo perkėlimą į kalėjimą ir ji neprivalo perkelti nuteistąjį į kalėjimą atsižvelgiant į jo prašymus ir pageidavimus.

8. Nagrinėdamas su pareiškėjo prašymais susijusią medžiagą, atsakovas nustatė, kad prašymai perkelti iš pataisos įstaigos į kalėjimą netenkintini, nes Lukiškių TI-K negali užtikrinti, kad nuteistiesiems, kurie pagal BVK 69 straipsnio 2 dalį sutinka atlikti bausmę kalėjime, būtų sudarytos teisės aktuose nustatytos pataisos namuose bausmę atliekančių nuteistųjų laikymo sąlygos bei taikomi pataisos namams būdingi režimo reikalavimai. Pareiškėjo perkelti į Lukiškių TI-K tolimesniam bausmės atlikimui nebuvo galima dėl nesudarytų sąlygų bausmę atlikti pataisos namams būdingu rėžimu. Šios aplinkybės išsamiai išaiškintos atsakant į jo prašymus.

Atsiliepimas

9. Atsiliepime pažymi, kad pareiškėjas į Kalėjimų departamentą kreipėsi su prašymu perkelti į kalėjimą, nes Pravieniškių PN-AK l-ame sektoriuje turi priešų, dėl ko jo gyvybei ar sveikatai gali grėsti pavojus. Jam atsakė 2018 m. liepos 20 d. raštu Nr. 2S-2298.

10. Pažymi, kad, nagrinėjant su prašymu surinktą medžiagą, atsakovas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK pažymoje Nr. 14-2037 nurodoma, jog pokalbio su įkalinimo įstaigos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnu metu pareiškėjas išsamių aplinkybių, dėl kurių būtų tikslinga jį perkelti, nenurodė. Paaiškino, kad nori laisvės atėmimo bausmę atlikti vienas, galimus priešus įstaigoje įvardinti atsisakė.

Šalies argumentai

11. Pareiškėjo teiginys, kad jo gyvybei ar sveikatai gresia pavojus, paneigtinas, nes neįrodytas jokiomis aplinkybėmis, konkretūs asmenys neįvardinti. Atkreipė dėmesį, jog apie grėsmę sveikatai ar gyvybei jis nepateikė jokių įrodymų ir kreipdamasis į teismą.

12. Atsižvelgęs į visą su skundu surinktą dokumentinę medžiagą, atsakovas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 67-99 pareiškėjui buvo skirta nuobauda – perkelti į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams. Kalėjimų departamento direktorius, atsižvelgdamas į iš įkalinimo įstaigos gautą medžiagą, 2019 m. vasario 7 d. priėmė nutarimą Nr. NN-82, kuriuo pareiškėjas dėl sistemingai ir itin piktybiškai pažeidinėjamų bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų, nereagavimo į taikomas resocializacijos ir drausmės poveikio priemones, demonstratyvaus nustatytos tvarkos ir draudimų ignoravimo, buvo perkeltas tolimesniam nuobaudos atlikimui į Lukiškių TI-K, vadovaujantis BVK 69 straipsnio ir Aprašo 3.8 papunkčio nuostatomis.

13. Pažymi, kad dėl 2019 m. vasario 7 d. nutarime Nr. NN-82 rašybos klaidos, pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo perkeltas ne tolimesniam bausmės, o nuobaudos atlikimui. Minėta klaida ištaisyta Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. NN-391.

14. Kalėjimų departamentas tvirtina, jog priimdamas sprendimą, vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir visa surinkta dokumentine medžiaga, teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą Nr. NN-82. Jis buvo perkeltas ne tolimesniam bausmės, o nuobaudos atlikimui į Lukiškių TI-K.

Atsiliepimas

15. Atsakovas mano, kad prašymas atlyginti žalą nepagrįstas ir turėtų būti netenkintinas, nes pareiškėjas nepateikė jokių žalą patvirtinančių įrodymų.

Šalies argumentai

16. Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o atsakovės atstovas neprieštaravo, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

17. Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Kalėjimų departamentas, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuri, jo nuomone, kilo dėl perkėlimo bausmę atlikti Lukiškių TI-K, taip pažeidus pareiškėjo teisę į saugumą.

18. Remiantis byloje surinkta medžiaga, teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. sausio 14 d. nutarimu pareiškėjui buvo skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams (b. l. 26). Kalėjimų departamento 2019 m. vasario 7 d. nutarimu jis iš Pravieniškių PN-AK perkeltas į Lukiškių TI-K tęsti bausmės atlikimo (b. l. 2). Šis nutarimas Kalėjimų departamento 2019 m. kovo 22 d. nutarimu buvo patikslintas, t. y. nurodyta, jog pareiškėjas į Lukiškių TI-K perkeltas atlikti nuobaudą (b. l. 24, 25).

19. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtintas Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašas, nagrinėjamu atveju aktualūs šio aprašo 3.2 ir 3.3 punktai, kuriuose nustatyti nuteistųjų perkėlimo pagrindai.

20. Pagal Aprašo 3.8 papunktį iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama perkelti nuteistuosius, pataisos namuose perkeltus į kamerų tipo patalpas BVK 142 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju, atlikti nuobaudą kalėjime, šia tvarka: 1) perkeliančioji įstaiga pateikia teikimą Kalėjimų departamentui dėl nuteistojo, perkelto į pataisos namų kamerų tipo patalpas, pasiuntimo šią nuobaudą atlikti kalėjime, kartu su šiuo teikimu pateikiamas ir perkeliančiosios įstaigos direktoriaus nutarimo dėl nuteistojo nubaudimo bei su šio nutarimo priėmimu susijusios dokumentinės medžiagos kopijos (Aprašo 3.8.1 punktas); 2) teikimo ir dokumentinės medžiagos pagrindu priimamas Departamento direktoriaus nutarimas perkelti nuteistąjį į kalėjimą, kurio kopijos išsiunčiamos perkeliančiajai ir priimančiajai įstaigai (Aprašo 3.8.2 punktas).

21. Pagal BVK 69 straipsnio 1 dalį, nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais šiame kodekse nustatytais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius.

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas BVK 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą pagrindus, yra nurodęs, jog toks nuteistųjų perkėlimas yra išimtinai Kalėjimų departamento kompetencija. Pažymėta, kad nuteistųjų perkėlimas patenka į Kalėjimų departamento teisių (diskrecijos), o ne pareigų apimtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-381/2014). BVK nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant nuteistasis gali būti perkeliamas iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimą, tačiau nustatyta, kad toks perkėlimas galimas dėl nuteistojo ligos ar išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Įstatymo nuostata „arba kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje“ suteikia diskreciją kiekvienu konkrečiu atveju vertinti, ar nustatytos aplinkybės gali būti traktuojamos kaip išimtinės ir suteikiančios pakankamą pagrindą perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą į kitą pataisos įstaigą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1094-858/2015; 2016 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-662/2016).

23. Departamentas, vykdydamas diskreciją spręsti dėl nuteistųjų perkėlimo pagal BVK 69 straipsnį, yra saistomas Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) , kuris įpareigoja atsakovą, kaip viešojo administravimo subjektą, savo veikloje laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų – įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų (VAĮ 3 str. 1 p.). Taigi šiais atvejais viešojo administravimo subjektas, pasirinkdamas atitinkamą sprendimo variantą, nėra absoliučiai laisvas, nes suteikta diskrecija galima tik įstatymų nustatytose ribose ir ja naudojantis turi būti atsižvelgiama į įstatymų nustatytus reikalavimus, kad nebūtų pažeidžiami bendrieji teisės principai, kalinamojo, žmogaus teisės, be kita ko, įvertinus suvaržymus, kuriuos objektyviai sąlygoja nustatytas kalinimo režimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1094-858/2015).

24. Taigi, šiuo atveju pareiškėją perkėlus atlikti paskirtą nuobaudą, joks pastarojo sutikimas ar prašymas nebuvo reikalingas. Tokiu atveju pripažintina, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Ta aplinkybė, kad 2019 m. vasario 2 d. nutarime (b. l. 2) buvo nurodyta, jog pareiškėjas perkeliamas į Lukiškių TI-K tęsti bausmės atlikimą, tačiau vėliau buvo patikslintas, kad perkeltas paskirtai nuobaudai atlikti. Teismo vertinimu, toks patikslinimas, negali būti vertinamas kaip esminis procedūrinis pažeidimas ir neturi įtakos vertinant Kalėjimo departamento veiksmų teisėtumo.

25. Atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas dėl sistemingai ir itin piktybiškai pažeidinėjamą bausmės atlikimo režimo reikalavimų, nereagavimo į taikomas resocializacijos ir drausmės poveikio priemones, demonstratyvaus nustatytos tvarkos ir draudimų ignoravimo, vadovaujantis BVK 69 straipsniu ir Aprašo 3.8 papunkčiu, buvo perkeltas tolimesnei nuobaudai atlikti.

26. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo pateikta medžiaga. Šiuo atveju Kalėjimų departamentas veikė pagal suteiktus įgaliojimus ir vertino visumą nustatytų aplinkybių, apibūdinančių pareiškėją. Jo skunde nurodyti argumentai dėl kilusios grėsmės sveikatai ar gyvybei yra abstraktūs ir nedetalizuoti, t. y. neaišku, kokie asmenys ir kada su juo siekė susidoroti ar pakenkti. Vien tik abstraktus grėsmės nurodymas nesudaro pagrindo manyti, jog realiai ji kilo. Teismui pareiškėjas nurodytų aplinkybių nedetalizavo.

27. Teismo vertinimu, Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai perkelti pareiškėją atlikti paskirtą nuobaudą į Lukiškių TI-K buvo teisėti, jis vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir vertino visumą pateiktos medžiaga. Taigi, teismas nenustatė neteisėtų Kalėjimų departamento veiksmų.

28. Teismas pripažįsta, kad skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti. Šiuo atveju pats pareiškėjas turėjo individualizuoti jam kilusį pavojų ir aiškiai šias aplinkybes atskleisti. Vien tik abstraktus manymas negali būti laikomas pagrįstais argumentais. Šiuo atveju nebuvo taikomos BVK 69 straipsnio 2 dalies nuostatos,

29. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.

30. Teismui nenustačius vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – valstybės valdžios institucijų ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra atmestinas. Kitos sąlygos šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingos, todėl nevertintinos.

31. atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė