Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-04-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-1087-929/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-04-17
Bylos Nr.
A15.-1087-929/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00707-2018-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Pažeidėjas
V. P.
Advokatai
Zigmas Benetis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-1087-929/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00707-2018-6Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. balandžio 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo atstovui advokatui Zigmui Benečiui,

teismo posėdyje išnagrinėjusi V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 str. 4 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. 2017 m. spalio 23 d., 20.40 val., Vilniuje, Liepkalnio – Geležinkelio g. sankryžoje, vairavo automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,03 porm. girtumas). Įtariant, kad V. P. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 7 d., jis 2017 m. spalio 23 d., 23.18 val. buvo pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą Gerosios Vilties g. 3, Vilniuje, kraujo mėginio paėmimui dėl alkoholio kiekio nustatymo kraujyje, tačiau V. P. vengė (atsisakė) duoti kraujo mėginį, dėl to nebuvo iš jo paimtas kraujo mėginys ir nenustatyta alkoholio koncentracija jo kraujyje.

Teismo posėdyje V. P. savo kaltės dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo nepripažino ir paaiškino, kad 2017 m. spalio 23 d. buvo namie. Jam buvo išeiginė diena. Išgėrė pusantro bokalo vyno. Jam paskambino iš darbovietės ir paprašė atvykti, nes reikėjo vykti į konfliktą. Grįžtant sukėlė eismo įvykį, įlenkė bamperį. Bendravo su policijos pareigūnais, jo paprašė pasitikrinti neblaivumą. Jis papūtė į alkotesterį ir pripūtė 2.03 promiles. Paskui jį pareigūnai nuvežė į komisariatą, o paskui į narkologinį. Jam niekas nepaaiškino, kad privalo duoti kraujo. Jis buvo įsitikinęs, kad neblaivumą jau pasitikrino, kraujo duoti bijojo. Tuo metu dirbo Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinėje. Jam žinoma, kaip nustatomas neblaivumas vairuotojui, t. y. kai alkotesteriu nustatoma daugiau kaip 1.5 promilės, reikia vykti į medicinos įstaigą. Pats savo darbe su tokia situacija nebuvo susidūręs. Tuo metu susinervino, negalvojo, kad tiek gali pripūsti. Jam pareigūnai neaiškino kodėl veža į narkologinį. Atvykęs pabendravo su gydytoju, pasakė jam, kad pūtė į alkotesterį ir kad bijo duoti kraujo. Jam pasiūlė duoti kraujo, jis pasakė, kad jau pripūtė į alkotesterį, kad už tai bus atsakomybė, kad bijo duoti kraujo. Jis nežinojo, kad yra atsakomybė dėl atsisakymo duoti kraują. Suprato, kad jam bus iškelta baudžiamoji byla ir jis atsakys už tai, ką padarė. Niekada gyvenime nedavė kraujo, nežinojo, kad už atsisakymą duoti kraujo yra numatyta administracinė atsakomybė. Transporto priemones vairuojančių asmenų apsvaigimo nustatymo taisyklės man nežinomos. KET taisykles žino, teisę vairuoti turėjo. Atvykęs į medicinos įstaigą žinojo, kad reikia duoti kraujo, bet pripūtė 2.03 promiles, jam buvo šokas, susinervino.

2017 m. lapkričio 10 d. liudytoja Jurgita Zemenskaitė parodė, kad 2017 m. birželio 24 d., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu R. Šikšniu, apie kelintą valandą, neatsimena, buvo gautas pranešimas, jog reikia atvykti į KPV ir pristatyti asmenį į priklausomybės ligų centrą. Atvykus į Kelių policiją, budėtojas pareigūnus įpareigojo pristatyti asmenį V. P. į priklausomybės ligų centrą. Važiuojant tarnybiniame automobilyje V. P. elgėsi ramiai, beveik visą kelią tylėjo, tik pats save smerkė, dėl savo poelgio. Dėl kokio būtent poelgio, jis nesakė. Atvykus į priklausomybės ligų centrą, V. P. priklausomybės ligų centre gydytojos nurodymus atsisakė pūsti į alkotesterį ir atsisakė vykdyti visus gydytojo reikalavimus. Dėl ko atsisakė tikrintis, niekam nieko nepasakė. Važiuodamas tarnybiniame automobilyje irgi nieko nesakė, apie ketinimus atsisakyti duoti kraują (b. l. 23).

Byloje esančioje asmens neblaivumo patikrinimo pažymoje užfiksuota, kad 2017 m. spalio 23 d., 22.10 val., V. P., gim. (duomenys neskelbtini), alkotesteriu buvo nustatytas 2,03 prom. neblaivumas (b. l. 30).

2017 m. spalio 23 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1852 nurodyta, kad apžiūrimasis V. P. atsisako apžiūros, atsisako pūsti į alkotesterį ir duoti kraują. Išvada nepadaryta (b. l. 32).

Vilniaus apskrities VPK 2017 m. spalio 23 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2017 m. spalio 23 d., apie 20.40 val., Vilniuje, Liepkalnio-Geležinkelio-Aušros Vartų-Drujos gatvių sankryžoje, V. P., būdamas neblaivus, alkoholio matuokliu nustatytas 2,03 prom. girtumas (Vilniaus PLC tyrimui kraujo mėginį duoti atsisakė), vairuodamas automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą, kliudė ten sustojusį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 str. 7 d. (b. l. 2).

Vilniaus apskrities VPK pareigūno 2017 m. spalio 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. spalio 10 d., 20.40 val. buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Geležinkelio g. 1 susidūrė automobiliai Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Mercedes, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio Ford vairuotojas galimai neblaivus, iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Pareigūnams aiškinantis įvykio aplinkybes, į eismo įvykio vietą grįžo automobilio Ford vairuotojas, kuris pasakė, kad yra policijos pareigūnas, alkoholį vartojęs neseniai ir nedidelį kiekį, girtumą pasitikrins vėliau. Buvo nustatyta jo asmenybė – V. P., gim. (duomenys neskelbtini). Jam nustatytas vidutinis (2,03 prom.) girtumas (b. l. 6).

2017 m. lapkričio 8 d. liudytojas Artūras Vaitonis (policijos pareigūnas) iš esmės parodė tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos 2017 m. spalio 23 d. tarnybiniame pranešime. Nurodė, kad V. P. eismo įvykio vietoje blaivumo tikrintis nenorėjo, tik maždaug po 30 minučių, atvykus į KVP, sutiko pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, jam buvo nustatytas 2,03 promilių girtumas (b. l. 21).

2018 m. vasario 13 d. nutarimu V. P. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-55191-17 paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas. Nutarta paimti dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2018-01-24, VĮ Regitra, Lietuva. Nutarime nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimas turėjo būti paimtas, tačiau V. P. jo nepateikė, paaiškino, jog jis yra paiktas automobilyje, kuris šiuo metu stovi name, pažymėjimą pateiks vėliau (b. l. 45).

ANK 424 str. 4 d. numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, ir tam, kas vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių ir vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo. Byloje nustatyta, kad V. P. inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu teisę vairuoti transporto priemones turėjo. Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-55191-17 jam paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas. Nutarta paimti dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad V. P. veika administracinio nusižengimo protokole neteisingai kvalifikuota pagal ANK 424 str. 4 d. Teismo vertinimu, pagal byloje nustatytas aplinkybes V. P. padarytas administracinis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas pagal ANK 422 str. 7 d., kuriame numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, ir už neblaivumo patikrinimo vengimą. Todėl, teismo posėdyje apie tai pranešus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir jo atstovui, V. P. veika perkvalifikuojama perkvalifikuojama pagal ANK 422 str. 7 d.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 7 str. 8 p. numatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų. Analogiškas reikalavimas numatytas Kelių eismo taisyklių 17 punkte. Taigi, šios normos yra blanketinės, jos nukreipia į poįstatyminį teisės aktą – Vyriausybės nustatytą neblaivumo ar apsvaigimo tikrinimo tvarką. Lietuvos Respublikos vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (2017-06-13 redakcija) patvirtinus Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės. Šių Taisyklių II skyriaus 3 dalyje nustatyta, kad jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti arba per tikrinimą nustatoma, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija – daugiau kaip 1,5 promilės, arba nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo vengia tikrinimo, pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Nagrinėjamu atveju, V. P. alkoholio matuokliu nustačius 2,03 prom. girtumą (t. y. viršijus 1,5 prom. ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė), jis buvo pristatytas į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, tačiau atsisakė duoti kraujo tyrimui atlikti. Lietuvos Aukščiausias teismas yra pripažinęs, kad vengimo pasitikrinti neblaivumą konstatavimui pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-14 nutartis Nr. 2AT-35-648/2015). Dėl to priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą, reikšmės neturi. Analizuojamu atveju administracinei atsakomybei kilti pakanka to, kad asmuo tokių veiksmų neatlieka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-22 nutartis Nr. 2AT-65-303/2015).

Teismo posėdžio metu V. P. paaiškino, kad inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo metu dirbo Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinėje. Jam buvo žinoma, kaip nustatomas neblaivumas vairuotojui, t. y. kai alkotesteriu nustatoma daugiau kaip 1.5 promilės, reikia vykti į medicinos įstaigą paimti kraujo mėginį. Taigi, V. P. buvo žinoma, kad kai per tikrinimą nustatoma, kad transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija – daugiau kaip 1,5 promilės, jam kyla pareiga duoti kraujo alkoholio koncentracijos kiekiui kraujyje nustatyti. Tokiais atvejais įstatyme numatyta transporto priemones vairuojančio asmens pareiga pasitikrinti blaivumą apima ne tik pareigą pūsti į alkoholio matuoklį, bet ir duoti kraujo mėginį. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstais laiko administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, kad jam niekas nepaaiškino, jog jis privalo duoti kraujo ir jam nebuvo išaiškinta, kad už atsisakymą duoti kraujo yra numatyta administracinė atsakomybė, taip pat kad jis nežino Transporto priemones vairuojančių asmenų apsvaigimo nustatymo taisyklių. Teismas atmeta kaip neatitinkančius tikrovės ir V. P. paaiškinimus, kad jis, būdamas policijos pareigūnu, niekada gyvenime nėra davęs kraujo, todėl bijojo jo duoti. Liudytoja J. Z. parodė, kad atvykus į priklausomybės ligų centrą, V. P. priklausomybės ligų centre gydytojos nurodymus atsisakė pūsti į alkotesterį ir atsisakė vykdyti visus gydytojo reikalavimus. Dėl ko atsisakė tikrintis, niekam nieko nepasakė (b. l. 23).

Pažymėtina ir tai, kad pareiškus V. P. įtarimą pagal BK 281 str. 7 d., jis savo kaltės nepripažino, nurodė, kad nesutinka su nusikaltimo padarymu, nes jo kraujyje nerasta alkoholio ir pasinaudojo savo procesine teise atsisakyti duoti parodymus (b. l. 37, 44). Šios aplinkybės parodo, kad V. P., pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centą kraujo duoti atsisakė ne dėl to, kad jam nebuvo išaiškintos tokio atsisakymo teisinės pasekmės, bet siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio pagal BK 281 str. 7 d.

Remdamasis išvardintų įrodymų visuma, teismas konstatuoja, kad V. P. 2017 m. spalio 23 d., 20.40 val., Vilniuje, Liepkalnio – Geležinkelio g. sankryžoje, vairavo automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,03 porm. girtumas), pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kraujo mėginio paėmimui dėl alkoholio kiekio nustatymo kraujyje, atsisakė duoti kraujo, dėl ko nebuvo nustatyta alkoholio koncentracija jo kraujyje. Tokiais savo veiksmais V. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 str. 7 d.

V. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, taip pat atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į V. P. asmenybę apibūdinančius duomenis – dirbantis, administracine tvarka nebaustas. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad administracinėms nuobaudoms keliami tikslai bus pasiekti V. P. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 str. 7 d., padarymą paskyrus jo sankcijoje numatytą baudą, kurios dydis nustatytinas lygus sankcijos minimumui, taip pat skiriant ANK 422 str. 9 d. numatytą privalomą skirti administracinio poveikio priemonę– teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25, 28, 32 str., 422 str. 7 d. ir 9 d., 635 str. 1 d. 1 p., 636 str.,675 str. 3 d.,

nutaria:

V. P. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 str. 7 d., skirti nuobaudą – 1000 (vieno tūkstančio) eurų dydžio baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejiems metams).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644-647 str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001.Mokant baudą, būtina nurodyti nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 17065769840.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 str. 1 d.).

Teisėja Rasa PaužaitėNuorašas tikras