Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. M. (P. M.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoju, teistas, paskutinį kartą 2015-04-27, Vilniaus m. apylinkės teismo pagal LR 260 str. 1 d., 253 str. 1 d. - 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas tas 3 m. (teistumas išvykęs), kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. M. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

jis 2019-06-26 apie 11:51 val., vairuodamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Mercedes Benz 108D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Rydwan Euro B2600“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), elgėsi neatsargiai, važiuodamas Eišiškių plentu link Salininkų g., ties Eišiškių plente esančia bistro kavine priartėjęs ir pravažiuodamas ta pačia kryptimi jam iš dešinės dviračiu važiavusį K. B., jį kliudė ir partrenkė, dėl ko K. B. patyrė nesunkiu sveikatos sutrikdymu kvalifikuojamus sužalojimus.

Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimą toje apimtyje, kurioje numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui;

Kelių eismo taisyklių ir 126 punkto reikalavimą toje dalyje, kurioje numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.

Apklaustas kaltinamuoju P. M. kaltu pripažino ir parodė, kad 2019-06-26 apie pietus Eiškių plentu link Salininkų g. važiavo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiu automobili Mercedes Benz, valst Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba. Priekaba yra šiek tiek platesnė už jo vairuoto automobilio plotį. Šalikelėje iš abiejų kelio pusių stovėjo automobiliai, jo požiūriu, toje vietoje kelias yra labai siauras. Jis priekyje matė važiuojantį dviratininką ir jį aplenkęs ties kavine, išgirdo kažkokį garsą. Kartu važiavusiam bendradarbiui dar pasakė, kad gal kliudė tą dviratininką, tačiau pasižiūrėjęs per galinio vaizdo veidrodėlį matė tik stovinčius automobilius, todėl nuvažiavo tolyn Eišiškių plentu. Maždaug už 400 metrų jį pasivijo ir sustabdė kitas automobilis ir jo vairuotojas pasakė, kad jis (kaltinamasis) partrenkė žmogų. Tuomet jis apsisuko ir grįžo atgal, išlipo iš automobilio, priėjo prie dviratininko, kuris sėdėjo ant žolės prie gatvės už griovio. Dviratininkas buvo šoke, pas jį buvo nubrozdintas šonas ir kelis. Tada buvo iškviesta policija ir greitoji pagalba.

Esant Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms baudžiamoji byla nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo P. M. kaltė įrodyta jo paties kaltės prisipažinimu ir duotais parodymais bei rašytiniais bylos duomenimis. Visi šie duomenys tarpusavyje nėra prieštaringi, jie vieni kitus tik papildo.

Nukentėjusysis K. B. parodė, kad 2019-06-26 apie 11.45 val. su draugais J. V. ir A. Š. dviračiais važiuojamąja kelio dalimi važiavo Eišiškių pl. link Salininkų. Eismas buvo normaliai intensyvus. Justas ir Artūras buvo atsilikę nuo jo apie 500 metrų. Tuo metu, kai jam iš kairės važiavo mikroautobusas su priekaba ir kai mikroautobusas jė pravažiavo, o priekaba b uvo už jo arba jam iš šono, pajuto, kad kažkas kliudė jo dviratį. Kurį laiką juto, kad kažkas yra prisikabinęs prie dviračio, po to pajuto, kad atsikabino, tačiau suvaldyti dviračio nebegalėjo, nes buvo praradęs pusiausvirą. Jis krito versdamasis per save. Kurią dviračio dalį ir kas galėjo kliudyti, pasakyti negali. Mikroautobusas su priekaba nuvažiavo nesustojęs. Nukritęs jis iš karto atsistojo, juto skausmą dešiniame šone ir kairės kojos kelyje, pamatė, kad stipriai kraujuoja kairės rankos plaštaka. Nuėjęs nuo kelio atsisėdo griovyje. Pro šalį važiavusių automobilių vairuotojai suteikė jam pirmąją pagalbą, draugas A. Š. iškvietė greitąją pagalbą. Po keleto minučių į įvykio vietą privažiavo tas pats mikroautobusas su priekaba. Jo vairuotojas buvo prie jo priėjęs, kažką kalbėjo rusų kalba, jis nesuprato apie ką kalba. Po to privažiavo policijos pareigūnai, jie patikrino vairuotojo blaivumą. Po to atvyko medikai ir jį apžiūrėję nuvežė į ligoninę. Eismo įvykio metu buvo apgadintas jo dviratis. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jam išaiškinta. (b.l. 23)

Liudytojas S. K. parodė, kad 2019-06-26 11-12 val. automobiliu VW Multivan važiavo Eišiškių plentu link Salininkų, prieš jį važiavo du automobiliai. Pamatė, kad prie Eišiškių plentu važiuojamosios kelio dalies dešiniojo krašto važiuojantis dviratininkas dešiniu šonu kliudė Eišiškių pl. ta pačia kryptimi važiuojančio krovininio automobilio priekabą. Tiek minėtas krovininis automobilis su priekaba, tiek jam iš paskos važiavę automobiliai nesustoję nuvažiavo. Kažkurių automobilių vairuotojai pradėjo signalizuoti krovininio automobilio vairuotojui, o jis dviratininkui suteikinėjo pirmąją pagalbą. Girdėjo, kad kažkas iškvietė greitąją pagalbą. Po to grįžo krovininio automobilio vairuotojas, jis sakė, kad nepastebėjo dviratininko ir jokio smūgio nepajuto, todėl nuvažiavo. Dviratininkas atrodė pasimetęs, nieko nekalbėjo. Pirmieji į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai, vėliau medikai. Po 10-15 minučių privažiavo daugiau dviratininkų. Jis policijos pareigūnams paliko savo kontaktus ir išvažiavo. (b.l. 38)

2019-07-25 medicinos dokumentų apžiūros protokole duota teismo medicinos specialistės Jolantos Majauskaitės-Čobot išvada, kad K. B. nustatytas odos nubrozdinimas kairio kelio srityje ir krūtinės dešinėje pusėje, minkštųjų audinių patinimas kairėje plaštakoje, kairės plaštakos II piršto pamatinio pirštakaulio lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (b.l. 21)

Eismo įvykio vieta užfiksuota eismo įvykio plane, kuriame matyti, kad eismo juostos, kuria važiavo kaltinamasis, plotis yra 3,1 m, kelkraščio plotis 2,8 m. (b.l. 9)

Aptarti faktiniai bylos duomenys yra gauti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, jie teismo pripažįstami įrodymais. Šių duomenų pakanka išvadai, kad kaltinamasis P. M., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimą toje apimtyje, kurioje numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Taip pat jis pažeidė Kelių eismo taisyklių ir 126 punkto reikalavimą toje dalyje, kurioje numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.

Nurodyti kaltinamojo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai sietini tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu bei kilusiomis pasekmėmis, tai yra nesunkiu kito eismo įvykio dalyvio sveikatos sutrikdymu. Tokia veika atitinka visus Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Veikos kvalifikacija teisinga.

Dėl bausmės

Kaltinamasis P. M. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie neatsargių nusikaltimų.

P. M., atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

P. M. teistumų neturi, jis turi galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nusižengimai nėra šiurkštūs.

Kaltinamasis turi šeimą, du mažamečius vaikus, jis dirba nuolatinį darbą, yra vienintelis šeimą išlaikantis asmuo. Darbdavys – UAB (duomenys neskelbtini) direktorius kaltinamąjį charakterizuoja išskirtinai teigiamai bei prašo teismo, kad kaltinamajam nebūtų taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nes P. M. yra vienintelis įmonės darbuotojas, turintis įmonės veiklai reikalingas CE vairavimo kategorijas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas skiria kaltinamajam bausmės rūšį – baudą.

Baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (t.y. teisės vairuoti motorines transporto priemones) teismas netaiko, nes tokia poveikio priemonė neproporcingai suvaržytų kaltinamojo galimybes tiek dirbti, tiek išlaikyti šeimą.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pripažinti P. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir skirti 30 MGL dydžio baudą, tai yra 1500 (vienas tūkstantis penki šimtai eurų) Eur.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnio nuostatas ir paskirtąją baudą sumažinti vienu trečdaliu – iki 20 MGL dydžio baudos, tai yra iki 1000 (vienas tūkstantis eurų) Eur.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės nuteistajam neskirti.

P. M. išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, paskirtą baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jis turi sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.

Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.