- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-05-28
- Bylos Nr.
- 1A-336-211/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-31526-19
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė, Darius Pranka, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- P. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Prankos, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Pauliaus Veršekio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo P. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste ir – BK), 281 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 30 MGL (1500 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą baudą sumažinus vienu trečdaliu, P. M. paskirta 20 MGL (1000 Eur) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. P. M. nuteistas už tai, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimą, numatantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui; Kelių eismo taisyklių ir 126 punkto reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h, tokiais savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:
o būtent: jis 2019-06-26 apie 11.51 val., vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Mercedes Benz 108D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Rydwan Euro B2600“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), elgėsi neatsargiai, važiuodamas Eišiškių plentu link Salininkų g., ties Eišiškių plente esančia bistro kavine priartėjęs ir pravažiuodamas ta pačia kryptimi jam iš dešinės dviračiu važiavusį K. B., jį kliudė ir partrenkė, dėl ko K. B. patyrė nesunkiu sveikatos sutrikdymu kvalifikuojamus sužalojimus.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. 2020-04-10 Vilniaus apygardos teisme gautas P. M. apeliacinis skundas, kuriuo jis prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendį ir sumažinti šiuo nuosprendžiu paskirtą jam 1 000 Eur baudą iki 600 Eur, įpareigojant sumokėti ją per 12 mėnesių terminą.
4. Apeliaciniame skunde nurodo, jog su skundžiamame nuosprendyje išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų vertinimu sutinka, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, tačiau, nuteistojo manymu, šiuo nuosprendžiu paskirta 1 000 Eur dydžio bauda jam yra aiškiai per griežta.
4.1. Teigia, jog yra sukūręs šeimą ir su žmona augina du mažamečius vaikus. Šiuo metu šeimoje dirba tik jis ir vienintelis šeimoje gauna pajamas (per mėnesį uždirba 600 Eur). Dėl šios priežasties jų šeimoje šiuo metu yra itin sunki finansinė padėtis – iš nurodyto atlyginimo tenka išgyventi keturių asmenų šeimai, todėl, pasak nuteistojo, teismo nuosprendžiu paskirta 1 000 Eur bauda jų šeimai būtų nepakeliama naštą, dėl ko labiausiai nukentėtų jų mažamečių vaikų interesai.
4.2. Taip pat nurodo, jog šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau tekste ir – Bendrovė), kuri užsiima gerbūviu. Nuteistojo teigimu, dėl šalyje susiklosčiusios situacijos (Lietuvoje paskelbto karantino dėl COVID-19), Bendrovėje ženkliai sumažėjo užsakymų, dėl ko atitinkamai sumažėjo ir jo (P. M.) darbo dienų skaičius bei atlyginimas.
5. Vilniaus apygardos teisme gauti nuteistojo gynėjo ir prokuroro atsiliepimai į apeliacinį skundą, kuriuose nuteistojo gynėjas palaiko nuteistojo poziciją ir prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo P. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. Nuteistasis neginčija veikos kvalifikavimo, tik teigia, jog skundžiamu nuosprendžiu paskirta jam bausmė – 1 000 Eur dydžio bauda – yra aiškiai per griežta.
8. Apeliacinio skundo kontekste pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį.
9. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
10. Parenkant P. M. bausmės rūšį bei jos dydį, buvo atsižvelgta į tai, kad P. M. padarė neatsargų nusikaltimą, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat buvo atsižvelgta į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – P. M. neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nusižengimai nėra šiurkštūs, turi šeimą, du mažamečius vaikus, dirba nuolatinį darbą, yra vienintelis šeimą išlaikantis asmuo, darbdavys – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius – nuteistąjį charakterizuoja išskirtinai teigiamai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai parinko P. M. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, – baudą – savo dydžiu artimą BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies minimumui, kurią vadovaudamasi BK 64¹ straipsniu sumažino trečdaliu. Galutinė bausmė 20 MGL (1000 Eur) dydžio bauda nėra aiškiai per giežta, atitinka siekiamus bausmės tikslus, dar labiau ją mažinti nėra teisinio pagrindo.
11. Visgi apeliacinė instancija, atsižvelgusi į tai, kad Lietuvoje dėl Covid-19 viruso pandemijos yra paskelbtas karantinas ir kad nuteistojo P. M. teikiamų darbinių paslaugų poreikis yra ženkliai sumažėjęs, kartu ir už tai jo gaunamos pajamos, sprendžia, kad jo galimybės sumokėti paskirtą baudą per įstatymo nustatytą 2 mėnesių terminą yra nedidelės. Tokią apsunkintą galimybę laiku sumokėti paskirtą baudą patvirtina ir jo šeiminė situacija. Byloje pateiktais duomenimis yra nustatyta, kad nuteistojo P. M. šeimoje auga du mažamečiai vaikai, jo sutuoktinė nedirba, augina vaikus ir gauna nedidelę socialinę pašalpą, skiriamą asmeniui, auginančiam vaikus iki trejų metų (b.l. 83,84, 85). Dėl šių motyvų nuteistojo prašymas išdėstyti jam paskirtos baudos sumokėjimą tenkinamas iš dalies, įpareigojant jį paskirtą baudą sumokėti per 5 mėnesius (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).
12. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendį keičia iš dalies dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Nuteistojo P. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendį pakeisti iš dalies.
Įpareigoti P. M. jam paskirtą 20 MGL dydžio (1000 Eurų) baudą sumokėti per 5 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 1 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.