- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-08
- Bylos Nr.
- e2-14800-840/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00567-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
- Ieškovas
- Omega Invest OU
- Atsakovas
- S. M.
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Omega Invest OU ieškinį atsakovui S. M. dėl skolos, palūkanų, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Omega Invest OU kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. M. prašydama priteisti iš atsakovo 54,47 Eur skolos, 93,01 Eur mokėjimo palūkanų, 34,14 Eur delspinigių, 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui S. M. adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2020 m. birželio 16 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nuostatomis, viešo paskelbimo būdu. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį, teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovės pareikštą reikalavimą ir jos nurodytas aplinkybes, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 ir 286 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas tokį sprendimą priimti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, jog UAB „Creditstar Lithuania“ ir atsakovas S. M. 2015 m. sausio 28 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 201207 (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „Creditstar Lithuania“ atsakovui suteikė 100,00 Eur vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti kreditą ir su juo susijusias sumas iki 2015 m. gegužės 31 d. Tačiau atsakovas savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai neįvykdė, kredito įmokų pagal nustatyta mokėjimo grafiką tinkamai nemokėjo ir jo negrąžino, todėl UAB „Creditstar Lithuania“ 2018 m. spalio 24 d. vienašališkai nutraukė Sutartį.
Pradinė kreditorė UAB „Creditstar Lithuania“ ir Omega Invest OU 2018 m. gruodžio 28 d. sudarė Sutartį dėl paskolų portfelio pardavimo, pagal kurią pradinė kreditorė perdavė reikalavimo teisė į atsakovo skolą ieškovei Omega Invest OU. Atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą informuotas pranešimu.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalių pareiga sutartį vykdyti sąžiningai ir tinkamai įtvirtinta CK 6.200 straipsnio 1 dalyje. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis).
Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo susiklostė paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimis kredito davėjas įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu (CK 6.886 straipsnis). CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nustatytais terminais, tačiau jis savo įsipareigojimų neįvykdė, nustatytu laiku ir tvarka įmokų nesumokėjo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs vartojimo kreditą ar su juo susijusias sumas, todėl iš atsakovo ieškovei, perėmusiai reikalavimo teisę iš pradinės kreditorės, priteistina 54,47 Eur skolos (Sutarties 7.1 punktas).
Ieškovė prašo priteisti 93,01 Eur mokėjimo palūkanų, kurias sudaro 7,78 Eur neapmokėtos palūkanos pagal grafiką ir 85,23 Eur palūkanos paskaičiuotos nuo 2018 m. gruodžio 29 d. iki 2020 m. gegužės 18 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis ir 6.872 straipsnis). Pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
Iš išrašo iš Priedo Nr. 1 prie Sutarties dėl paskolų portfelio pardavimo, pasirašytos 2018 m. gruodžio 28 d. tarp UAB „Creditstar Lithuania“ ir Omega Invest OU, matyti, kad Sutartis nutraukta 2018 m. spalio 24 d., o ieškovė prašo priteisti 7,78 Eur mokėjimo palūkanų pagal mokėjimo grafiką ir 85,23 Eur mokėjimo palūkanų paskaičiuotų nuo 2018 m. gruodžio 29 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis buvo nutraukta 2018 m. spalio 24 d. ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal Sutartį vykdymas natūra, todėl ieškovės reikalavimas dėl 7,78 Eur mokėjimo palūkanų tenkintinas, o dėl 85,23 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų po sutarties nutraukimo, atmestinas kaip nepagrįstas.
Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodytoje praktikoje, be kita ko, nurodė, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą (kaip kad nagrinėjamu atveju), kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti.
Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, tačiau šiuo atveju ieškovė tokių reikalavimų byloje nereiškė.
Šalys sutartimi gali susitarti dėl netesybų, jei prievolė nebūtų vykdoma ar būtų netinkamai vykdoma (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.71 straipsnį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Ieškovė reiškia reikalavimą dėl 34,14 Eur delspinigių, iš kurių 20,33 Eur delspinigiai paskaičiuoti pradinės kreditorės už 685 dienų laikotarpį ir 13,81 Eur delspinigiai paskaičiuoti ieškovės už 507 dienų laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 29 d. iki 2020 m. gegužės 18 d.
CK 6.73 straipsnio 2 dalis nustato, kad jei netesybos yra aiškiai per didelės ar prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, jog teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2017 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017). Pažymėtina, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Netesybų mažinimas taip pat gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Šalių sudaryta sutartis yra vartojimo, todėl teismas savo iniciatyva turi įvertinti sutarties sąlygas pagal įtvirtintus sąžiningumo kriterijus.
Spręsdamas delspinigių priteisimo klausimą teismas atsižvelgia į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį (redakcija įsialiojusi nuo 2016 m. vasario 1 d.), kuri numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų. Pažymėtina ir tai, kad nors Vartojimo kredito įstatymas 2015 m. sausio 28 d. Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu negaliojo, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog jame nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė vertinant iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius. Iš išrašo iš Priedo Nr. 1 prie Sutarties dėl paskolų portfelio pardavimo ir ieškinyje nurodomų aplinkybių, matyti kad 0,05 proc. dydžio delspinigiai buvo paskaičiuoti už 1 192 dienas. Pabrėžtina, jog aukščiau nurodyta įstatyme įtvirtinta nuostata dėl laikotarpio, kurį gali būti skaičiuojamos netesybos, trukmės (180 dienų), vertintina ne kaip ieškinio senaties norma (kai subjektas įgyja teisę, tačiau, laiku jos nerealizavęs, praranda galimybę ją įgyvendinti priverstinai), bet kaip ribojanti kredito davėjo teises. Kitaip tariant, kredito davėjas negali įgyti teisės skaičiuoti delspinigius už ilgesnį laikotarpį, nei 180 dienų, o jo reikalavimas taikyti netesybas už ilgesnį laikotarpį vertintinas kaip prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams ir negali būti tenkinamas net ir nesant tuo klausimu atsakovo prašymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus, kad tiek nuo reikalavimo perleidimo, tiek nuo vartojimo kredito galiojimo termino pabaigos iki kreipimosi į teismą praėjo daugiau nei dveji metai, ieškovės prašomi priteisti delspinigiai mažintini iki 4,90 Eur (54,47 Eur x 0,05 proc. x 180 dienų). Toks delspinigių dydis atitinka įstatymo keliamus reikalavimus bei šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. 37 proc., išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, todėl atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 5,55 Eur žyminio mokesčio (15,00 Eur x 37 proc.) ir 101,75 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (275,00 Eur x 37 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei Omega Invest OU, j. a. k. 10866568, 54,47 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 47 ct) skolos, 7,78 Eur (septynis eurus 78 ct) palūkanų, 4,90 Eur (keturis eurus 90 ct) delspinigių, 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5,55 Eur (penkis eurus 55 ct) žyminio mokesčio ir 101,75 Eur (vieną šimtą vieną eurą 75 ct) teisinės pagalbos išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos sprendimą už akių priėmusiems Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus. Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.