- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-22
- Bylos Nr.
- 2A-2046-601/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-21779-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- E. S.
- Ieškovas
- R. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui E. S. dėl išlaikymo dydžio vaikui pakeitimo su išvadą teikiančia institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1890-924/2013 iš atsakovo E. S. priteisto 101,37 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. S. padidinant išlaikymui skirtą sumą iki 200 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę, R. S..Atsakovas atsiliepimu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko išlaikymą padidinti iki 130 Eur.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu (t. 2, b. l. 45-49):
Ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1890-924/2013 dalį, kuria iš atsakovo E. S. priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui K. S., gim. (duomenys neskelbtini), jį nuo 2016 m. spalio 24 d. padidinti ir priteisti iš atsakovo E. S. nepilnamečio sūnaus K. S., išlaikymą po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę R. S..Sprendimą išlaikymo dalyje pavedė vykdyti skubiai.Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo E. S. valstybei 31 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 208,44 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Teismas pažymėjo, kad nuo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimo priėmimo pasikeitė ekonominė situacija, šalyje buvo įvesta nauja valiuta, nepilnametis vaikas sulaukė amžiaus nuo kurio yra pradedama vaiką leisti į ugdymo įstaigą ar ruošti jai, t. y. 6 metų, todėl sprendė, kad pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams ir siekiant užtikrinti jo minimalių poreikių užtikrinimą yra būtina pakeisti 2013 metais priteisto išlaikymo dydį. Priteisto periodinio išlaikymo po 101,37 Eur kas mėnesį minimaliems nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti šiuo metu neužtenka. Ieškovė poreikių skaičiuotėje nurodė, kad sūnaus K. poreikiai yra apie 400 Eur per mėnesį. Ieškovės nurodytos išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, komunalinėms paslaugoms, higienos bei lavinimo priemonėms yra akivaizdžios net jų neįrodinėjant konkrečiais kvitais, tačiau kai kurios išlaidos nėra tokios akivaizdžios ir jos nėra pagrįstos įrodymais. Ieškovė nepagrindė aplinkybės, kad kiekvieną mėnesį nenumatytoms išlaidoms išleidžia 120 Eur. Teismas vertino, kad nenumatytų išlaidų vaikui išlaikyti būna, tačiau jos yra mažesnės. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nurodė dirbantis, tačiau savo darbinių pajamų dydžio jokiais leistinais įrodymais nepagrindė, atsakovas nelaikytinas įrodžiusiu gaunančiu tik 200-300 Eur kasmėnesines pajamas. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas pagal jo paaiškinimus, turi jam savivaldybės išnuomotą butą, tačiau pats gyvena pas draugę, naudojasi automobiliu, nors turi 35 proc. darbingumo, tačiau tiek ieškovės, tiek J. S. paaiškinimuose, duotuose ankstesnėse bylose, nurodoma, jog jis galėtų dirbti, tačiau nesistengia, nedirba, uždarbiauja nelegaliai. Atsakovas, nors yra tik iš dalies darbingas, tačiau gauna ne tik pašalpas, bet ir neoficialias pajamas (kurių dydis nežinomas). Atsakovas turi galimybę ir privalo išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Liudytoja S. R., dirbanti (duomenys neskelbtini) centre, nurodė, kad nuo 2013-01-18 atsakovui medikamentai nėra skiriami, yra sveikatos pagerėjimas (remisija), neįgalumo komisija nustatė, kad jis gali dirbti pagalbiniu darbininku 6-7 val. Psichologinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad E. S. darbingumas tyrimo metu pakankamas. Teismas, įvertindamas atsakovo darbingumą, įgytą specialybę sprendė, kad jis yra pajėgus teikti 175 Eur periodinę išmoką kas mėnesį sūnui K. išlaikyti.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas E. S. prašo (t. 2, b. l. 54-59):
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2- 1716-584/2017, kuriuo ieškovės R. S. ieškinys tenkintas iš dalies. Pakeista Kauno apylinkės teismo 2013-05-28 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1890- 924/2013, dalis, kuria iš atsakovo E. S., priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui K. S., gim. (duomenys neskelbtini), jis nuo 2016 m. spalio 24 d. padidintas ir priteistas iš atsakovo E. S. nepilnamečio sūnaus K. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymas po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimą išlaikymo dalyje vykdant skubiaiPriimti naują sprendimą, kuriuo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013-05-28 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1890-924/2013, dalį, kuria iš atsakovo E. S. priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui K. S., gim. (duomenys neskelbtini), jį nuo 2016 m. spalio 24 d. padidinti ir priteisti iš atsakovo E. S. nepilnamečio sūnaus K. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymas po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
teismas neatsižvelgė, kad ieškovė keletą metų niekur nedirba, negauna pajamų, kurios sudarytų 400 Eur sumą, kurią, kaip ieškovė teigia, išleidžia vaiko poreikiams. Teismas neįvertino, kad ieškovės šeimoje yra kita nepilnametė dukra, kurios išlaikymui reikalingos pajamos. Ieškovė nuslėpė tikrąją šeimos sudėtį, tyčia nenurodė, kad kartu su ja ir nepilnamečiais vaikais gyvena ir jos sugyventinis E. Č.. Suma, reikalinga maisto prekėms ir buities priemonėms, paskaičiuota neteisingai, kadangi turi būti padalinta į keturias dalis, t. y. 375/4=93,75 Eur. Neteisingai paskaičiuotos komunalinių paslaugų sumos, nurodant, kad nepilnamečio sūnaus K. išlaidos komunalinėms paslaugos sudaro 32,48 Eur (97,42/3=32.48 Eur), kadangi visa minėta suma turi būti padalinta į keturias dalis, t. y. (97,42/4=24,35 Eur); teismas, vertindamas ieškovės išlaidas pagrindžiančius kvitus maisto produktams ir buities priemonėms, neobjektyviai įvertino, kad ieškovė pirko ypatingai daug vienarūšių mėsos gaminių, higienos priemonių, kurių K. sunaudoti per keletą mėnesių neįmanoma. Taip pat ieškovė pirko ir kitų su vaiko poreikiais nesusijusių produktų. Teiginių, kad vaiko aprangai, avalynei, plaukų priežiūrai, gydymui nuo sezoninių susirgimų, kitoms būtinoms prekėms ir paslaugoms per vienerius metus išlaidos sudaro apie 1 500 Eur, t. y. 120/mėn. Teismas jokiais konkrečiais įrodymais nepagrindė, kad 6 metų sūnui K. reikia 350 Eur poreikiams tenkinti; teismas neteisingai pritaikė teismų praktiką ir konstatavo, kad, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai. Teismas nevertino, kad atsakovo turtinė padėtis nepakito nuo 2013 metų, kadangi nuo 2007-11-08 iki 2036-03-26 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno VI teritorinio skyriaus atsakovui yra nustatytas neįgalumo lygis, atsakovas pripažintas iš dalies darbingu, darbingumas yra 35 proc. Netekto darbingumo išmoka sudaro 142,44 Eur, kuri nuo 2013 m. pakito nežymiai. Prekiaudamas turguje atsakovas gauna 200-300 Eur, tačiau šios pajamos nestabilios. Atsakovas jokio turto neturi. Teismas neįvertino, kad atsakovas yra socialiai remtinas; teismas nepagrįstai rėmėsi kitoje byloje nustatyta aplinkybe, kad atsakovas nuo 2013-01-18 nenaudoja medikamentų ir gali dirbti pagalbiniu darbininku 6-7 val. Šie duomenys yra kelių metų senumo. Tokius parodymus davė liudytoja S. R., dirbanti (duomenys neskelbtini) centre, o ne Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno VI teritorinio skyriaus atstovai, galintys ir kompetentingi nurodyti atsakovo galimą darbo krūvį. Psichologinio tyrimo išvada padaryta tik dėl to, ar atsakovas pagal psichinę būseną gali bendrauti su sūnumi, bet ne dėl bendro darbingumo lygio; teismas neatsižvelgė, kad atsakovui priteista nepilnametės dukters iš pirmos santuokos L. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 140 Eur kiekvieną mėnesį. Šias lėšas dukters L. S. išlaikymui atsakovas iš savo gaunamų minimalių pajamų turės mokėti iki kol ji mokysis.
Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2-1716-584/2017 atmesti kaip nepagrįstą. Priteisti valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai (t. 2, b. l. 72-73): atsakovas nurodo objektyviais duomenimis nepagrįstus prieštaravimus dėl tariamo Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimo nepagrįstumo, vadovaujasi subjektyviais, asmeniniais samprotavimais. Atsakovas prie apeliacinio skundo nepateikė jokių naujų dokumentų, kuriais būtų grindžiamas sprendimo nepagrįstumas ar neišsamumas. Teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis yra proporcingas abiejų šalių turtinei padėčiai ir atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Mažesnio išlaikymo dydžio priteisimas prieštarautų nepilnamečio vaiko interesams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Apeliacinio skundo esmė, - ar išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimas (nuo 101,37 Eur iki 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis) yra proporcingas vaiko poreikiams ir šalių turtinei padėčiai.
Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimu sūnui K., gim. (duomenys neskelbtini), iš apelianto priteistas išlaikymas po 101,37 Eur (350 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tenkindamas ieškovės ieškinį iš dalies (ieškovė prašė padidinti išlaikymą iki 200 Eur), pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pasikeitusius (padidėjusius) vaiko poreikius ir pasikeitusią ekonominę situaciją, 2013 m. gegužės 28 d. teismo sprendimu nustatytą išlaikymą padidino iki 175 Eur.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 str., 1.5 str.). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).
Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka, jog vaiko poreikiams yra reikalinga 350 Eur suma, nurodo, kad neatsižvelgta, jog kartu su ieškove gyvena jos sugyventinis E. Č.. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais. Pirmiausia, pažymėtina, kad ieškovė neigia gyvenanti su sugyventiniu, kuris apelianto manymu turėtų prisidėti prie ieškovės patiriamų išlaidų, o apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių šio asmens pastovų gyvenimą su ieškove ir bendro ūkio vedimą. Tai, kad galimai epizodiškai pas ieškove būna E. Č., nėra pagrindas ieškovės pragyvenimo išlaidas mažinti, įtraukiant į jas šiam asmeniui tenkančią dalį. Antra, sugyventinio buvimas niekaip negali sumažinti išlaidų, reikalingų asmeninių vaiko poreikių tenkinimui (maistas, drabužiai, higienos reikmenys, išlaidos mokslams, būreliai, internetas, telefonas ir pan.), išskyrus išlaidas, susijusias su gyvenamosios vietos išlaikymu (komunalinės paslaugos ir pan.). Trečia, pirmosios instancijos teismo nustatyta 350 Eur suma, reikalinga kas mėnesį vaiko poreikiams yra mažesnė, negu minimali mėnesinė alga, kas leidžia spręsti, jog tokia suma yra pagrįsta, kuri gali užtikrinti tik minimalias būtinas vaikui vystytis sąlygas. Svarstyti, jog tokia suma yra nepagrįstai didelė nėra jokio pagrindo, net ir nesant tam aiškaus (išsamaus) pagrindimo.
Kaip jau minėta, išlaikymo dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų išlaikymą reguliuojančias nuostatas (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., 3.198 str. ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, svarstydamas vaiko poreikius ir nustatydamas jų dydį 350 Eur kas mėnesį bei parinkdamas priteistiną dydį iš apelianto, išsamiai išanalizavo šalių nurodytas aplinkybes, įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei išdėstė išsamius teismo sprendimo motyvus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, jiems pritaria, todėl jų nekartoja. Nustatytas vaikų poreikių dydis yra pakankamas užtikrinti minimalias būtinas vaikui vystytis sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), papildomos vaiko priežiūros išlaidos, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai ir pan., tačiau šių poreikių tenkinimo dydis priklauso nuo tėvų turtinės padėties, t. y. nuo galimybių tenkinti šiuos poreikius.
Šiuo atveju, nustatyta tokia tėvų turtinė padėtis: 1) ieškovė neturi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto; su vaikais gyvena nuomojamame bute; nedirba, yra socialiai remiama, turi dar viena vaiką dukrą T., gim. (duomenys neskelbtini), 2) apeliantas nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi; oficialiai nedirba, uždarbiauja turguje prekiaudamas; yra iš dalies darbingas (35 proc. darbingumas), gauna netekto darbingumo išmoką – 142,44 Eur; turi vidaus apdailos darbų specialybę (dažo, tinkuoja, deda plyteles); gyvena pas sugyventinę, naudojasi jos automobiliu Nissan XTrail; turi dar viena vaiką dukrą L., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai, patvirtinta taikos sutartimi, įsipareigojęs mokėti 140 Eur išlaikymą (paramą).
Pažymėtina ir tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad, kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr.3K-3-243/2010).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, į padidėjusias išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, pasikeitusią ekonominę situaciją (įvesta euras, padidėjusios prekių ir paslaugų kainos), į apelianto nurodomas gaunamas pajamas ir nebuvimo galimybės nustatyti realių jo pajamų (dirba neoficialiai), į apelianto amžių (dar pakankamai jaunas) ir sveikatos būklę, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog apeliantas turi galimybę ir pareigą teikti vaikui išlaikymą po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pažymėtina, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai, kad apeliantas yra įsipareigojęs mokėti 140 Eur išlaikymą (paramą) savo pilnametei dukrai L. po 140 Eur iki ji mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnė nei 24 metai, nesudaro pagrindo nepriteisti nepilnamečiui sūnui K. 175 Eur išlaikymą, nes: 1) dukra L. jau yra pilnametė ir netrukus įgis vidurinį išsilavinimą bei pati turės galimybę (ir pareigą) pasirūpinti pragyvenimo šaltiniu, 2) prisiimtas įsipareigojimas mokėti L. 140 Eur yra priimtas taikaus susitarimo pagrindu, t. y. pilnamečiam asmeniui nusprendus, jog tokia parama jam bus pakankama.
Kiti apelianto argumentai nesvarstytini, kaip neturintys reikšmės šio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme – 166,75 Eur (CPK 99 str., 98 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisi iš atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 166, 75 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.