Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM platformą, pravestame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, dirb. (duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), vairuotojo pareigose, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2015m. gegužės 08d. Vilniaus m. apyl. teismo pagal LR BK 284 str. 1d.-laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių, 2016m. rugpjūčio 22d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus; 2) 2015m. rugsėjo 29d. Trakų raj. apyl. teismo pagal LR BK 259 str. 2d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-8 MGL 301,28 Eur.(trijų šimtų vieno euro ir 28 eur/ct.) dydžio bauda, bauda sumokėta 2015m. lapkričio 05d., abu teistumai išnykę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. B. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent:

2021m. gegužės 01d., apie 18⁴⁰ val., vakare, kaltinamasis D. B. viešoje vietoje-prie Trakų autobusų stoties, esančios adresu: Vytauto gt. Nr. 90, Trakų m., be aiškios priežasties vartojo necenzūrinius žodžius nukentėjusiųjų-pil. E. R. ir G. B. atžvilgiu, kuriuos užsipuolęs, tyčia vieną kartą spyrė vienam iš nukentėjusiųjų E. R. į veido sritį, dėl ko pastarajam buvo padarytas apatinio žandikaulio kairės pusės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, kas nukentėjusiajam E. R. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu būdu jis(kaltinamasis D. B.) viešoje vietoje savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis D. B., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, galimai 2021m. gegužės 01d., tarpe 16⁰⁰-17⁰⁰ val., jis su draugais E. S. ir D. L. pastarojo vairuojamu automobiliu buvo atvykęs į Trakus, kur leido laiką kavinėje „ Le Viver “, esančioje Karaimų gatvėje. Buvo atsivežęs ir savo šunį. Kavinėje prie maisto išgėrė bokalą alaus, nuo kurio jautėsi lengvai apsvaigęs. Kavinėje prabuvo apie pusantros valandos laiko. Jau išėjus iš kavinės, kada jis aikštelėje vedžiojo kartu atsivežtą savo šunį, tarp jo ir kelių nepažįstamų vaikinų kilo žodinis konfliktas, kurie kažką negražaus pasakė apie jo šunį, jie tarpusavyje apsižodžiavo, vieni kitiems parodė pirštų gestus ir tuo viskas pasibaigė. Nuvežus šunį į namus, jis kartu su draugais važiavo į Trakų autobusų stotyje esančią kebabinę, kurioje dirba D. L. motina. Prie autobusų stoties pamatė einančius du nepažįstamus vaikinus, kurie buvo labai panašūs į tuos vaikinus, su kuriais turėjo žodinį konfliktą dėl šuns prie kavinės, todėl, su tais vaikinais norėdamas dar kartą pasiaiškinti kas ten įvyko, išlipęs iš automobilio, nuėjo prie tų vaikinų. Vėl kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis tuos nepažįstamus vaikinus pavadino piderastais, vartojo dar kažkokius necenzūrinius žodžius, kurių dabar neatsimena. Jis tuos nepažįstamus vaikinus užgauliojo tik vedamas pykčio, o ne dėl to, kad įžeisti ar paniekinti kitos seksualinės orientacijos asmenis, juolab, kad tuos vaikinus jis matė pirmą kartą ir net nežinojo, kad šie yra homoseksualūs. Kai vienas iš tų vaikinų, stovėjusių jam iš už nugaros, pradėjo link jo artintis, jis, galvodamas, kad šis jį puls, tam, kad apsiginti, nieko nelaukdamas, užsimojęs su koja, spyrė tam vaikinui į veidą. Kur tuo metu buvo jo draugai, ar šie buvo prie jo priėję, jis negali pasakyti, nes iš karto pasišalino iš autobusų stoties teritorijos. Jis labai gailisi dėl tokio savo netinkamo elgesio.

Iš teisme paskelbtų nukentėjusiojo E. R. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis yra gėjus. 2021m. gegužės 01d., apie 16⁰⁰ val., jis su savo partneriu-pil. G. B. traukiniu atvažiavo į Trakų miestą. Atvažiavę, pavaikščiojo po Trakus ir apie 18⁴⁰ val. atėjo į Trakų miesto autobusų stotį. Jiems einant link perono, pro šalį pravažiavo mėlynos spalvos automobilis „ Audi “, iš kurio jis išgirdo vyriškio balsą, kuris vartojo necenzūrinius žodžius, kokius tiksliai, pasakyti negali, nes neatsimena, galvodamas, kad tai buvo pasakyta ne jiems, o vaikams, kurie šalia važinėjo dviračiais. Po to jis norėjo užeiti į tualetą, bet tualetas ir autobusų stotis buvo uždaryti. Tuo metu iš už kampo atėjo vienas jam nepažįstamas apie 25 metų, neaukšto ūgio, vidutinio kūno sudėjimo vaikinas, apsirengęs šortais, kurį vėliau jis pamatė Trakų raj. PK, šį asmenį atpažindamas, kur sužinojo, kad tai pil. E. S.. Minėtas asmuo, priėjęs prie jų autobusų stoties perone, girdint kitiems žmonėms, pradėjo juos abu vadinti „ pyderais “, sakė kad jie „ pyzdintų “ iš Trakų miesto, nes tokius, kaip jie, reikia naikinti. Taip sakydamas, tas vaikinas artinosi link G. Norėdamas jį atitraukti, pradėjo eiti link to nepažįstamo vaikino. Tuo metu tas vaikinas spyrė jam į veidą, pataikydamas į kairės pusės žandikaulį, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą. Po spyrio jis su G. stengėsi atsitraukti ir nuėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie turgelio, kur buvo automobilių ir žmonių. Jiems einant, tas nepažįstamas vaikinas juos ir toliau plūdo visokiais necenzūriniais žodžiais, pabrėždamas, kad jis su rožinėmis kojinėmis. Tuo metu jis su G. jau buvo tarp žmonių, bandė prašyti pagalbos, o G. skambinant pagalbos telefonu, prie jų priėjo kitas sportiniu kostiumu vilkintis vaikinas, kurį vėliau jis pamatė Trakų raj. PK, šį asmenį atpažindamas, kur sužinojo, kad tai pil. D. L.. Suprato, kad šis vaikinas yra kito juos užsipuolusio vaikino pažįstamas. Tas antras vaikinas ėjo link jo draugo G., tačiau ar minėtas vaikinas ką nors sakė, jis neatsimena. Jis stengėsi būti tarp žmonių ir tada tie abu nepažįstami vaikinai atsitraukė link savo automobilio „ Audi “. Tada jis su mobilaus ryšio telefonu nufotografavo tiek tuos abu vaikinus, tiek ir automobilio valstybinius numerius(pastaba: valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pamatę, kad juos fotografuoja, tie abu nepažįstami vaikinai pradėjo juos vytis, o jie pro gėlių kioskus bėgo link traukinių stoties. Kada jis su G. užėjo į paskutinį kioską, vaikinai prabėgo pro šalį ir dingo. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai. Iš kur tie vaikinai sužinojo, kad jie yra gėjai, nežino, galvoja, kad nusprendė dėl jų išvaizdos. Prie automobilio buvo ir trečias vaikinas, kurio jis aprašyti ir atpažinti negali, nes šis jų atžvilgiu nieko blogo nedarė.

Iš teisme paskelbtų liudytojo D. L., kaip buvusio įtariamojo šioje baudžiamojoje byloje, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2021m. gegužės 01d., po pietų, tikslaus laiko neatsimena, jis kartu su draugais-pil. E. S. ir D. B. buvo kavinėje „ Le Viver “, esančioje Karaimų gatvėje, Trakų mieste. Buvo atvažiavę jam priklausančiu automobiliu „ Audi A4 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuvežus D. šunį į namus, nes šis buvo pasiėmęs savo šunį, po to visi trise važiavo į kebabinę, esančią Trakų autobusų stotyje adresu: Vytauto gt. Nr. 90, Trakų m., kur dirba jo motina. Tuo metu jau buvo apie 18³⁰ val. Privažiavus prie kebabinės, D. išlipo iš automobilio ir nuėjo link autobusų stoties, prie autobusų išvykimo vietos, o jis su E. nuėjo į kebabinę. Išėjus iš kebabinės, prie suoliukų, kur yra autobusų sustojimo vietos, pamatė stovintį D. B.. Ten buvo ir du jam nepažįstami jaunuoliai. D. B. pasakė, kad tie vaikinai kviečia policiją. Kas ten įvyko, jis negali pasakyti, nes nematė. Ar D. su E. rėkė kokius nors žodžius ar atliko kokius nors veiksmus tų vaikinų atžvilgiu, jis neatsimena. Jis pats nieko nedarė. Apsukęs ratą, jis nuėjo link savo automobilio, o jam iš paskos atėjo ir D. su E. Jis nematė, kad D. būtų sudavęs smūgį į veidą kuriam nors iš vaikinų, o jeigu draugas tai ir padarė, smūgio sudavimo priežastis jam nėra žinoma. Jis nežinojo ir nesuprato kokios seksualinės orientacijos yra tie sutikti nepažįstami vaikinai, nes jis juos matė pirmą kartą ir, kaip jau minėjo, ant jų nešaukė. Po to, kai pamatė, kad minėti vaikinai fotografuoja jo automobilį, jis išreiškė nepasitenkinimą, kažką pasakydamas vienam iš tų vaikinų, kuris fotografavo, tačiau ką tiksliai sakė, dabar neatsimena(b.l. 91-94, 98-101, 112-114, t. 1).

Iš teisme paskelbtų liudytojo E. S., kaip buvusio įtariamojo šioje baudžiamojoje byloje, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2021m. gegužės 01d., tarpe 18⁰⁰-19⁰⁰ val., tikslaus laiko neatsimena, jis kartu su draugais-pil. D. B. ir D. L. pastarojo vairuojamu automobiliu „ Audi A4 “ buvo nuvažiavę į kebabinę, esančią Trakų autobusų stotyje, nusipirkti kebabų, kur dirba D. motina. Prieš tai jie buvo kavinėje, kur truputį išgėrė. Šiek tiek išgėręs buvo ir D. B., kuris, kaip jis matė, išgėrė gal tik pora gurkšnių alaus. Važiuojant link kebabinės, stoties teritorijoje pamatė du vaikinus, kurie buvo susikabinę rankomis. Pro langą D. sušuko kažką tokio „ pyderai “, tačiau gerai neatsimena. Sustojus prie kebabinės, iš automobilio išlipęs D. B. iš karto nubėgo į stotį, kur yra autobusų peronas, jis nuėjo jam iš paskos. Tuo tarpu D. L., kaip jam atrodo, nuėjo į kebabinę. Eidamas iš paskos D. B., pamatė, kaip šis trenkė vienam iš vaikinų trumpai kirptais plaukais, apie 1,75 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, kuo buvo apsirengęs, neatsimena. Po suduoto smūgio jis D. nuo to vaikino atitraukė. Tada jam nuėjus į kebabinę, kur dingo D., jis nematė. Kai jis kartu su D. L. išėjo iš kebabinės, pamatė, kad vienas iš tų jaunuolių, kuriam D. B. trenkė, fotografavo D. automobilį. Jis su D. bėgo link tų vaikinų, rėkdamas: „ ką Jūs čia fotografuojat pyderai “. Bėgo link tų vaikinų tam, kad paklausti, kodėl šie fotografuoja draugo automobilį, tačiau jų nepasivijo. Jis nežinojo, kad tie nepažįstami vaikinai yra gėjai, apie kurių homoseksualumą sužinodamas tik po sulaikymo jį pristačius į policijos komisariatą, o viešoje vietoje šaukdamas žodžius „ pyderastai “, jis juos vartojo tik kaip keiksmažodį, o ne kaip įžeidimą kitos seksualinės orientacijos asmeniui(b.l. 131-134, 140-142, 144-146, t. 1).

Tiek liudytojo E. S., kaip buvusio įtariamojo šioje baudžiamojoje byloje, tiek ir paties kaltinamojo D. B. atžvilgiu buvęs pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal žymes nusikaltimo, numatyto LR BK 170 str. 2d., irgi buvo nutrauktas, abiejų jų veiksmuose taip pat nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių(b.l. 16-19, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Trakų raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašo matyti, kad 2021m. gegužės 01d., 18⁴¹ val., buvo užregistruotas neprisistačiusio privataus fizinio asmens telefoninis pranešimas(pastaba: skambinta iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini)), apie tai, kad pranešėją vejasi vyrai, kurie prieš dvi minutes juos užpuolė. Vėliau buvo patikslinta informacija, kad Trakų autobusų stotyje adresu: Vytauto gt. Nr. 90, Trakų m. du vaikinai, kaip vėliau paaiškėjo pil. D. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir pil. E. S., gim. (duomenys neskelbtini), būdami viešoje vietoje, įžeidžiamai kibo, viešai tyčiojosi dėl seksualinės orientacijos, vadino necenzūriniais žodžiais, taip reikšdami neapykantą prieš pil. E. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir pil. G. B., gim. (duomenys neskelbtini), iš kurių nukentėjusysis E. R. buvo ir sumuštas, kuriam pil. E. S., būdamas agresyviai nusiteikęs, spyrė iš kojos į veido sritį, ko pasekoje VšĮ „ Trakų ligoninė “ priėmimo skyriuje po gydytojo apžiūros pastarajam buvo diagnozuotas apatinio žandikaulio sumušimas(b.l. 27-31, t. 1). Gauto pranešimo pagrindu Vilniaus apskrities VPK Trakų raj. PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal žymes nusikaltimo, numatyto LR BK 170 str. 2d.(b.l. 1-9, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio VšĮ „ Trakų ligoninė “ išduoto nukentėjusiojo-pil. E. R. ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad 2021m. gegužės 01d., 19¹³ val., į VšĮ „ Trakų ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyrių buvo atvykęs nukentėjusysis-pil. E. R., gim. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, jog minėtą dieną, apie 19⁰⁰ val., buvo sumuštas nepažįstamų asmenų prie Trakų autobusų stoties. Paciento apžiūros metu pastarajam buvo diagnozuotas patinimas kairėje apatinio žandikaulio pusėje, palpuojant skausminga, kuris po apžiūros buvo išleistas į namus gydytis ambulatoriškai(b.l. 77, t. 1).

Tokiu būdu, įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamasis D. B., dėl prieš tai buvusio konflikto su nepažįstamais vaikinais apsipažindamas dėl jų asmens panašumo, prie Trakų autobusų stoties be jokios priežasties užsipuolęs nukentėjusiuosius E. R. ir G. B., pastaruosius ne tik iškoliojo necenzūriniais žodžiais, bet vieną iš nukentėjusiųjų E. R. ir sumušė, ir taip viešoje vietoje jis(kaltinamasis D. B.) savo chuliganišku ir akivaizdžiai agresyviu elgesiu parodė aiškų žmogaus negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, taip siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams(nukentėjusiesiems) ir pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, ko pasekoje buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Nors LR BK 284 straipsnis ima apsaugoti tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas, todėl papildoma vertybė, saugoma LR BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata ir nuosavybė. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamojo D. B. padarytų nusikalstamų veiksmų pasekoje, t.y. dėl pavartoto fizinio smurto prieš vieno iš nukentėjusiųjų E. R. asmenį, pastarajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 52-58, t. 1). Kadangi kaltinamojo D. B. nusikalstamo elgesio padariniai atsirado dėl jo padarytų įžūlių chuliganiškų veiksmų viešoje vietoje, o iš visų galimų sveikatos sutrikdymų LR BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, šiuo nagrinėjamu atveju minėtiems padariniams kilus, kaltinamojo D. B. padaryta nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str., požymius, t.y. viešosios tvarkos pažeidimas.

Baudžiamojoje byloje buvo pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 38,12 Eur.(trisdešimt aštuonių eurų ir 12 eur/ct.) sumai valstybės turėtoms nukentėjusiojo E. R. gydymo išlaidoms, apmokėtoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti(b.l. 79-84, t. 1).

Turtinius reikalavimus baudžiamojoje byloje pareiškusiam juridiniam asmeniui, kaip civiliniam ieškovui, dar ikiteisminio tyrimo metu buvo atlyginta visa padaryta turtinė žala, ką patvirtina bylos medžiagoje esantis parduotuvės terminalo „ Perlo paslaugos “ kasos kvitas, iš kurio matyti, kad 2021m. gruodžio 21d. kaltinamasis D. B. į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą grynais pinigais įnešė 38,12 Eur.(trisdešimt aštuonių eurų ir 12 eur/ct.) sumą nukentėjusiajam E. R. suteiktoms gydymo paslaugoms atlyginti(b.l. 19, t. 2). Vilniaus teritorinė ligonių kasa, kurios atstovas nedalyvavo teismo posėdyje, 2022m. kovo 25d. elektroniniu paštu atsiųstame pareiškime informuodama teismą apie PSDF biudžetui atlygintą turtinę žalą, kartu nurodė, kad ji atsisako byloje savo buvusio pareikšto civilinio ieškinio(b.l. , t. 2). Kadangi pervedus pinigus žalai atlyginti, buvo pašalintos dėl padaryto nusikaltimo atsiradusios turtinės pasekmės, t.y. netiesioginė turtinė žala, laikytina, kad nukentėjusio juridinio asmens atsisakymas nuo byloje buvusių pareikštų turtinių reikalavimų nepažeidžia nei šalių, nei kitų proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, todėl baudžiamoji byla Valstybinės ligonių kasos, atstovaujančios valstybės interesus, kaip civilinio ieškovo, pareikšto civilinio ieškinio dalyje yra nutrauktina(LR CPK 293 str. 4p.).

Po baudžiamosios bylos perdavimo teismui prieš 2022m. kovo 24d. paskirtą nuotolinį teismo posėdį elektroniniu paštu teisme buvo gautas ir abiejų nukentėjusiųjų E. R. ir G. B. bendrai pareikštas civilinis ieškinys nusikaltimu padarytai žalai bendroje 10.257,17 Eur.(dešimties tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt septynių eurų ir 17 eur/ct.) sumoje, tame tarpe 257,17 Eur.(dviejų šimtų penkiasdešimt septynių eurų ir 17 eur/ct.) turtinei žalai ir 10.000,- Eur.(dešimt tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) neturtinei žalai atlyginti(b.l. 67-69, t. 2).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).

Nukentėjusiųjų E. R. ir G. B. bendrai pareikštame civiliniame ieškinyje keliamus turtinius reikalavimus sudaro tiek vieno iš nukentėjusiųjų E. R. patirtos išlaidos už įsigytus vaistus ir suteiktas psichologo konsultacijas, tiek ir abiejų nukentėjusiųjų patirtos kelionės išlaidos.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, vienas iš nukentėjusiųjų E. R. dėl patirto fizinio smurto po pirminės medikų apžiūros ir atliktų tyrimų VšĮ „ Trakų ligoninė “ pagal siuntimą padaryto kūno sužalojimo laipsniui nustatyti 2021m. gegužės 04d. buvo apsilankęs ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriuje pas teismo medicinos ekspertą, kur buvo apžiūrėtas, o vėliau pagal gydytojų rekomendacijas tolimesniam gydymui ne tik pirko nuskausminamuosius ir raminamuosius vaistus, bet ir dėl pablogėjusios psichologinės būsenos kelis kartus lankėsi pas psichologus, kur jam buvo suteiktos konsultacijos, ką patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 55-56, 77, t. 1, b.l. 70-75, 78-79, t. 2). Be to, pabaigus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, abu nukentėjusieji, gyvenantys Vilniuje, 2021m. gruodžio 30d. taksi automobiliu vyko į Trakų raj. PK susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, dėl ko patyrė kelionės išlaidų, iš kurių, pasak abiejų nukentėjusiųjų, už kelionę pirmyn(iš (duomenys neskelbtini)) 17,50 Eur. sumoje mokėjo nukentėjusysis E. R., o už kelionę atgal(iš duomenys neskelbtini)) 15,70 Eur. sumoje mokėjo kitas nukentėjusysis G. B., ką patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 25-29, 31-33, 76-77, t. 2).

Kadangi žala vieno iš nukentėjusiųjų E. R. sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo D. B. veiksmais, kitam nukentėjusiajam G. B. vykusio nuotolinio teismo posėdžio metu sutikus, kad jo patirtos ir prašomos atlyginti kelionės išlaidos irgi būtų priteisiamos jo draugo-kito nukentėjusiojo E. R. naudai, o prašomos priteisti išlaidos yra priskirtinos patirtai turtinei žalai, kuri atsirado vėliau kaip prieš vieno iš nukentėjusiųjų E. R. asmenį pavartoto fizinio smurto padarinys, abiejų nukentėjusiųjų baudžiamojoje byloje bendrai pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos, sudarančios patirtas kelionės, vaistų pirkimo ir suteiktų psichologo konsultacijų išlaidas, yra tenkintinas pilnai, šias išlaidas visa apimtimi priteisiant iš kaltinamojo D. B. LR CK 6.263 str. 2d. ir 6.283 str. 1-2d.d. pagrindu.

Abu nukentėjusieji E. R. ir G. B., byloje bendrai reikšdami civilinį ieškinį, kartu reikalauja ir neturtinės(moralinės) žalos, kurią jie abu patyrė, atlyginimo, vykusio nuotolinio teismo posėdžio metu nukentėjusiesiems patikslinus, kad iš prašomos priteisti bendros 10.000,- Eur.(dešimties tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumos nukentėjusiojo E. R. reikalaujama neturtinės žalos suma yra 7.000,- Eur.(septyni tūkstančiai eurų ir 00 eur/ct.), o kito nukentėjusiojo G. B. reikalaujama neturtinės žalos suma yra 3.000,- Eur.(trys tūkstančiai eurų ir 00 eur/ct.).

Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais(LR CK 6.250 str. 2d.). Kartu ši komentuojama norma numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. LR CK 6.283 str. 1d., numatančioje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo privalomumą, yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas(restitutio ir integrum), tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikytinas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais(LR CK 6.250 str. 1d.).

Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai-asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ir maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 str. 2d. apibrėžtus neturtinės žalos dydžio nustatymo orientacinius kriterijus: tokius kaip žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, teisingumo, protingumno ir sąžiningumo principai, bet ir į specifines, sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, tokias kaip sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, tiek atsiradusios dėl sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės, tiek atsiradę ar galintys ateityje atsirasti pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse-profesinėje, visuomeninėje veikloje, šeimyniniame gyvenime ir kitos aplinkybės, kurios neabejotinai turi tiesioginę įtaką fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui ir stiprumui, tad ir jų piniginio ekvivalento nustatymui. Tiek fizinio, tiek ir dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kokią įtaką jos turės nukentėjusio asmens asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeimyniniams santykiams, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu.

Teismų praktikos sveikatos sužalojimo bylose tendencijos rodo, kad esminiais kriterijais vertinant nukentėjusio asmens patirtą neturtinę žalą vis dėlto laikytinos dėl sveikatos sužalojimo atsiradusios sveikatos sutrikdymo pasekmės, t.y. sveikatos sužalojimo padariniai bei jų įtaka tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jos pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo(operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, Nr. 2K-429/2013 ir kt.). Svarbu pažymėti ir tai, kad kasacinis teismas, be kita ko, yra pasisakęs, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t.y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas(ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose(kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, Nr. 3K-3-217-690/2018 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244/2011).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad vienas iš nukentėjusiųjų G. B. dėl kaltinamojo D. B. padarytų nusikalstamų veiksmų jokio fizinio smurto nepatyrė, o kitas nukentėjusysis E. R. dėl patirto fizinio smurto stacionare gydomas nebuvo, kuris įvykio dieną, t.y. 2021m. gegužės 01d., po pirminės medikų apžiūros ir atliktų tyrimų buvo išleistas į namus ir gydėsi ambulatoriškai. Pasak vieno iš nukentėjusiųjų E. R., dėl sumušimo patirto sužalojimo jam ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, bet kartu jo, kaip homoseksualaus asmens, atžvilgiu išsakyti užgaulūs ir necenzūriniai žodžiai, nukreipti į jo seksualinę orientaciją, įžeidė jo garbę ir orumą, jis patyrė ir didelį šoką, emocinį stresą, dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, nes jam, gimusiam (duomenys neskelbtini), Trakai yra mylimas miestas, į kurį, nukentėjusiojo žodžiais, dėl įvykusio incidento atsiradus nesaugumo jausmui, jis nebenorės grįžti. Be to, nukentėjusiojo E. R. teigimu, patirtų išgyvenimų pasekoje suprastėjo jo darbingumas, o dėl pablogėjusios psichologinės būsenos jis turėjo atsisakyti jam siūlomo projektų vadovo darbo, atsirado nerimo jausmas, baimė, nemiga, buvo ištikę ir panikos atakos epizodai, nes kurį tai laiką po įvykio buvo net baisu išeiti į gatvę, dėl ko jis buvo priverstas lankytis konsultacijoms pas psichologus. Po įvykusio incidiento didelį šoką, emocinį stresą, dvasinį sukrėtimą bei išgyvenimus patyrė ir kitas nukentėjusysis G. B., pasak kurio, jis labai pergyveno dėl sumušto savo draugo-kito nukentėjusiojo E. R., su kuriuo yra santykiuose, kaltinamojo D. B. išsakyti užgaulūs ir necenzūriniai žodžiai jo atžvilgiu, nukreipti į jo seksualinę orientaciją, įžeidė ir jo garbę ir orumą, nes, kai esi homoseksualus asmuo, jauti nuolatinį stresą ir baimę, bijai apie tai pasakyti savo tėvams ir draugams, o patirti išgyvenimai labai atsiliepė ne tik jo su draugu-nukentėjusiuoju E. R. tarpusavio santykiams, dėl ko jis labai pergyveno, nes nežinojo, kaip toliau bendrauti, bet ir jo darbe, nes jis yra komunikacijos vadovas.

Tokiu būdu, įvertinus visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, teismas, nustatydamas kiekvienam iš nukentėjusiųjų padarytos neturtinės žalos šioje baudžiamojoje byloje dydį, atsižvelgia ne tik į paties žalą padariusio kaltinamojo D. B. kaltės formą-tyčią ir pavartoto fizinio smurto prieš vieno iš nukentėjusiųjų E. R. asmenį pasekoje pastarajam padaryto kūno sužalojimo laipsnį(nukentėjusiajam. E. R. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas) ir jo sukeltas pasekmes(jokių objektyvių duomenų apie dėl nukentėjusiojo E. R. patirto sumušimo atsiradusius liekamuosius reiškinius byloje nėra), į nukentėjusiųjų individualias savybes(amžių, t.y. tiek nukentėjusysis E. R., gim. (duomenys neskelbtini), tiek ir kitas nukentėjusysis G. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra pilnamečiai asmenys) ir jų užimtumą, t.y. abu nukentėjusieji yra dirbantys asmenys)), bet ir į paties kaltinamojo D. B. turtinę padėtį(kaltinamasis irgi yra dirbantis asmuo) ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes(padarytos turtinės žalos dydį) bei formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat vadovaujasi ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(LR CK 1.5 str.), todėl baudžiamojoje byloje nukentėjusiųjų E. R. ir G. B. bendrai pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo yra mažintinas ir tenkintinas dalinai, priteistinas sumas diferencijuojant pagal kiekvienam iš nukentėjusiųjų sukeltas pasekmes, iš kaltinamojo D. B., kaip veiksnaus pilnamečio asmens, nukentėjusiojo E. R. naudai priteisiant fiksuotą 1.800,- Eur.(vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumą, o nukentėjusiojo G. B. naudai fiksuotą 700,- Eur.(septynių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumą nuo jų prašomų priteisti neturtinės žalos dydžio sumų LR CK 6.263 str. 2d. ir 6.276 str. 1d. pagrindu.

Spręsdamas kaltinamojo D. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo D. B. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo D. B. atžvilgiu taikymo, atsižvelgtina ir į tai, kaltinamasis ne tik buvo trauktas administracinėn atsakomybėn, bet ir nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje jau yra buvęs teistas du kartus asmuo, tame tarpe ir už analogišką nusikaltimą viešajai tvarkai, tačiau kaltinamasis, ir išnykus teistumams už anksčiau padarytas veikas, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir vėl nusikalto, grįždamas prie amoralaus nusikalstamo gyvenimo būdo, šioje baudžiamojoje byloje būdamas kaltinamas naujo nusikaltimo viešajai tvarkai padarymu(b.l. 1-5, t. 2). Visa tai rodo kaltinamojo D. B. didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Nežiūrint į tai, kaltinamasis D. B. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, nuoširdžiai gailisi, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę, prašydamas teismą teisingai išspręsti bylą. Sunkinančių aplinkybių kaltinamojo D. B. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Be to, pagal LR BK 55 str. nuostatas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

LR BK 27 str. prasme kaltinamasis D. B. nėra recidyvistas ir laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes abu ankstesni teistumai už praeityje padarytas veikas šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuojamo naujo nusikaltimo padarymo metu jau buvo išnykę.

Kadangi kaltinamasis D. B. yra laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, todėl, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos aplinkybes ir jos sukeltas nesunkias pasekmes, tiek ir į paties kaltinamojo D. B., kaip dirbančio asmens, asmenybę, laikytina, kad kaltinamasis dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu, vadovaujantis bausmės paskirtimi, kad paskirtina bausmė būtų efektyvi ir pasiektų įstatymo apibrėžtus bausmės tikslus(LR BK 41 str.), kaltinamajam D. B. už padarytą nusikalstamą veiką yra tikslinga skirti sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį,-laisvės apribojimą, pastarajam paskirtos bausmės atlikimo metu paskyrus tiek intensyvią priežiūrą, tiek ir įstatymo numatytus įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui(LR 2019m. birželio 27d. įstatymu Nr. XIII-2263 pakeisto LR BK 48 str. redakcija, įsigaliojusi 2020m. liepos 01d.). Paskirtina laisvės apribojimo bausmė yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str., ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams, paskirtos bausmės atlikimo metu kaltinamajam paskiriant:

a)3(trijų) mėnesių intensyvią priežiūrą-nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustačius, kad kaltinamasis D. B. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu 3(tris) mėnesius privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti; intensyvios priežiūros metu kaltinamasis D. B. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini) nuo 23⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, registracija Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra ar COVID-19 testavimu(skiepijimu), prieš tai įspėjus bausmę vykdančią instituciją; intensyvios priežiūros metu uždrausti kaltinamajam D. B. naudoti psichiką veikiančias medžiagas(alkoholį);

a) įpareigoti tęsti darbą (duomenys neskelbtini), o darbinių santykių nutraukimo atveju, per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

b) įpareigoti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti vienam iš nukentėjusiųjų E. R. nusikaltimu padarytą turtinę žalą 257,17 Eur.(dviejų šimtų penkiasdešimt septynių eurų ir 17 eur/ct.) sumoje;

c) įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šios programos kursą;

d) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam D. B. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam D. B. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Baudžiamojoje byloje abiejų nukentėjusiųjų E. R. ir G. B. bendrai pareikštą civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisiant iš kaltinamojo D. B. 257,17 Eur.(du šimtus penkiasdešimt septynis eurus ir 17 eur/ct.) turtinė žalos ir 1.800,- Eur.(vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų ir 00 eur/ct.) neturtinės žalos nukentėjusiojo E. R. naudai ir 700,- Eur.(septynis šimtus eurų ir 00 eur/ct.) neturtinės žalos nukentėjusiojo G. B. naudai jiems nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Baudžiamąją bylą Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, pareikšto civilinio ieškinio dalyje nutraukti.

Daiktinį įrodymą-CD-R kompaktinį diską(laikmeną) su vaizdo įrašų failais, įdėtą į popierinį aplanką, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.