Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad atsakovei pagrįstų abejonių kelia ieškovės byloje pateikta keleivio reikalavimo teisės perleidimo sutartis, kuri, ieškovės teigimu, patvirtina keleivio reikalavimo teisės perleidimą ieškovei; atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu atlyginti jai šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš ieškovės pateikto ieškinio priedo Nr. 3, ieškovės byloje pateikta keleivio reikalavimo perleidimo sutartis yra sudaryta paprasta rašytine forma – patvirtinta keleivio ranka pasirašytu parašu. Tačiau atsakovė pastebėjo, kad kompiuterio pele paspaudus sutarties, pateiktos byloje PDF formatu, tekste ties keleivio parašu išsiryškina keturkampis laukelis mėlyname fone, kas paprastai indikuoja, jog tokiame laukelyje esantis tekstas ar simbolis yra paveikslėlis, kuris į dokumentą buvo įterptas dirbtinai. Aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad galimai keleivis reikalavimo perleidimo sutarties tekste ranka iš tiesų nepasirašė ir kyla klausimas, ar keleivis tikrai perleido ieškovei savo reikalavimo teisę. Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių, atsakovė prašo įpareigoti ieškovę pateikti su keleiviu sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties originalą bei paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu būdu reikalavimo teisės perleidimo sutartis buvo su keleiviu sudaryta. Ieškovei nepateikus tokių įrodymų bei duomenų atsakovė laikysis pozicijos, jog ieškovė byloje nėra įrodžiusi susitarimo su keleiviu dėl reikalavimo teisių perleidimo ieškovei sudarymo fakto ir, atitinkamai, prašys ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė inicijavo šešias vienarūšes civilines bylas dėl sutrikdyto 2024 m. liepos 18 d. skrydžio FR2745 Kaunas (KUN) – Londonas (STN). Vienarūšės civilinės bylos šiuo atveju reiškia tai, kad ieškiniai yra pareikšti tos pačios ieškovės, tai pačiai atsakovei dėl tų pačių faktinių aplinkybių – 2024 m. liepos 18 d. skrydžio (duomenys neskelbtini) ir kompensacijų pagal Reglamentą priteisimo ieškovės naudai. Civilinėse bylose teismų priimtų procesinių sprendimų pagrindu ieškovei ginčo skrydžio atžvilgiu jau buvo atlyginta bendra 1 026 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti suma. Nėra net menkiausios abejonės, kad reikalavimai dėl kompensacijų už vėlavusį skrydį (duomenys neskelbtini) priteisimo, reiškiami tos pačios ieškovės, tai pačiai atsakovei, gali būti pareikšti vienoje civilinėje byloje. Ieškinio dėl kiekvieno tapataus perleisto reikalavimo reiškimas atskirose bylose kiekvienoje formuojant kelis kartus didesnes bylinėjimosi išlaidas turėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu. Nuolatinis tokių pačių ieškinių teikimas, grindžiamas tais pačiais faktais ar argumentais, pažeidžia CPK įtvirtintus proceso koncentracijos, ekonomiškumo bei sąžiningumo principus ir vertintinas kaip nesąžiningas procesinis elgesys ir piktnaudžiavimas. Tai reiškia, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidų atsiradimas buvo sąlygotas pačios ieškovės veiksmų – jos pasirinktu nesąžiningu ir neekonomišku teisių gynimo būdu, tačiau atsakovė negali dėl to papildomai nukentėti ir atitinkamai būti įpareigotas atlyginti tokias perteklines ieškovės išlaidas, nepriklausomai nuo to, ar jos atitinka rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą. Atsakovės vertinimu, ieškovė niekada nesiekė ekonomiškai ir operatyviai išspręsti kompensacijų išmokėjimo klausimo. Prašo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nagrinėjamoje byloje ieškovei bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.

3. Ieškovė dublike pažymėjo, kad į bylą pateikta reikalavimo perleidimo sutartis yra originali sutartis, kadangi yra sudaryta elektroniniu būdu, keleiviui ją pasirašant elektroniniu parašu. Parašas elektroniniu būdu sudaromose reikalavimo perleidimo sutartyse dedamas tolimesniame pretenzijos pildymo etape, prieš tai užpildžius anketinius duomenis apie skrydį ir nurodžius keleivio duomenis. Prieš pasirašant elektroninę reikalavimo perleidimo sutartį, ieškovės pretenzijų platformoje keleiviui pateikiama susipažinti reikalavimo perleidimo sutartis. Šiame pildymo etape keleivis el. parašu pasirašo reikalavimo perleidimo sutartį. Parašą keleivis padeda naudodamasis kompiuterio pele, pirštu ar jutikliniu rašikliu, priklausomai nuo naudojamo įrenginio. Parašo autentiškumą patvirtina pridedamas parašo sertifikatas. Atsakovė teiginiais, kad sutartis yra sudaryta paprasta rašytine forma, mėgina klaidinti teismą, nes atsakovei yra žinoma, kad sutartys yra sudaromos elektroniniu būdu ir pasirašytos elektroninėmis priemonėmis elektroniniu parašu. Atsakovės „abejonės“ dėl parašo autentiškumo ar dėl to, ar keleivis perleido savo reikalavimo teisę ieškovei yra nepagrįstos ir vertintinos ne tik kaip siekis išvengti keleiviui už pažeistą vežimo sutartį – sutrikdytą skrydį – priklausančios kompensacijos mokėjimo, bet ir vilkinti teismo procesą. Ieškovė, atsiliepdama į atsakovės argumentus, kad atsakovė pretenzijos ikiteismine tvarka neva negavo, kad jos siunčiamos neva automatizuotu el. paštu ir tai negarantuoja, jog su pretenzija susipažins fizinis asmuo, paaiškina, kad nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio tam tikrą laiką tarp atsakovės ir ieškovės vyko bendradarbiavimas, kuris 2024 m. pabaigoje nutrūko, kadangi ieškovės išsiųsti elektroniniai laiškai atsakovės buvo ignoruojami, kompensacijos ikiteismine tvarka nemokamos be jokių argumentų. Pagal šalių susitarimą, bendradarbiavimas vyko taip: ieškovė siųsdavo atsakovei pretenzijas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (pačios atsakovės nurodytu komunikacijos kanalu) su reikalavimo perleidimo sutartimi ir kitais reikiamais dokumentais, po to ieškovės atstovas pakartotinai išsiųsdavo atsakovei Excel lentelę su per atitinkamą mėnesį pateiktų pretenzijų duomenimis. Atsakovė peržiūrėdavo Excel lentelę ir joje nurodydavo pretenzijas, kurių pagrindu sutinka sumokėti ieškovei kompensacijas, o kurių – ne. Be to, atsakovės atstovė 2025 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. e2- 2393-1050/2025 metu nurodė, kad ieškovė turėtų pretenzijas siųsti atsakovės atstovei advokatei Linai Šikšniutei-Vaitiekūnienei, kadangi ieškovei yra žinoma, kad jau ne vienerius metus ji yra atsakovės atstovė teismuose. Atsižvelgiant į tai, ieškovės atstovas 2025 m. gegužės 26 d. el. paštu kreipėsi į atsakovės atstovę (darbuotoją, su kuria bendradarbiavimo metu buvo vykdoma komunikacija), taip pat ir į atsakovės atstovę advokatę Liną Šikšniutę-Vaitiekūnienę su prašymu patvirtinti, ar ieškovė nuo šiol gali siųsti visas ikiteismines pretenzijas advokatei Linai Šikšniutei-Vaitiekūnienei tam, kad atsakovė sumokėtų ieškovei priklausančias kompensacijas ir ieškovei nereikėtų kreiptis į teismą, tačiau jokio atsakymo nesulaukė. Ieškovės atstovas kreipėsi į atsakovės atstoves dėl el. pašto adreso, kuriuo galėtų siųsti ikiteismines pretenzijas atsakovei jau prasidėjus teisminiam procesui dėl to, kad ieškovė tik teisminio proceso metu, t. y. atsakovei pateikus procesinius dokumentus, sužinojo, kad šis el. pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra neva netinkamas siųsti ikiteismines pretenzijas – ieškovės žiniomis, iki tol šis el. pašto adresas buvo tinkamas. Ieškovė pateikia teismui elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiųstas pretenzijas atsakovei, kurių pagrindu atsakovė sumokėjo reikalaujamas kompensacijas ieškovei dar iki teismo. Tai patvirtina, kad ieškovės siųstas pretenzijas nurodytu elektroniniu paštu atsakovė gauna, su jomis susipažįsta ir netgi apmoka iki teismo. Ieškovė taip pat pateikia teismui atsakovei elektroniniu laišku dėl šio skrydžio išsiųstą pretenziją, taip pat atsakovės atsakymą į pretenziją iš aptariamo elektroninio pašto adreso, iš kurio matyti, jog pretenzija buvo užregistruota – jai buvo suteiktas numeris. Tai patvirtina, jog komunikacija aptariamu komunikacijos kanalu vyksta. Ieškovė taip pat pažymi, kad atsakovė uoliai kvestionuodama elektroninio pašto adresą, taip ir nepasako, koks gi yra tas elektroninio pašto adresas, kuriuo reikėtų siųsti pretenzijas atsakovei ikiteismine tvarka, kad atsakovė ieškovei priklausančias kompensacijas sumokėtų be teismo. Ieškovė laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo taikyti bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės išimtį, numatytą CPK 93 straipsnio 4 dalyje, t. y. įvertinus bylos proceso eigą nėra jokio pagrindo išvadai, jog ieškovės procesinis elgesys būtų nesąžiningas. Ieškovė pareiškė pagrįstą ieškinį (pažymėtina, jog atsakovė neginčija, kad kompensacija už sutrikdytą skrydį apskritai priklauso – tik kvestionuoja Reikalavimo perleidimo sutarties parašą), aktyviai ir operatyviai dalyvavo bylos procese, laiku reagavo į teismo įpareigojimus ir sąžiningai bei laiku vykdė jai tenkančias procesines pareigas. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo išvadai, jog ieškovė piktnaudžiauja procesu, dirbtinai padidindama bylinėjimosi išlaidų sumą. Ieškovė pabrėžia, jog nėra saistoma pareigos reikalavimus dėl visų keleivių pareikšti viename ieškinyje. Ieškovė paaiškina, jog į teismą kreipiasi atskirais ieškiniais todėl, kad: (1) pareikšti reikalavimai susiję su tarpusavyje niekaip nesusijusiais keleiviais; (2) keleiviai skirtingu metu kreipiasi į ieškovę; (3) keleiviai skirtingu metu pasirašo atskiras reikalavimo perleidimo sutartis su ieškove; (4) ieškovė kiekvieno keleivio atveju atskirai vertina pateiktų įrodymų turinį, patikimumą, ar jie pakankami pareikšti reikalavimą; (5) ieškovė išsiunčia atsakovei atskiras pretenzijas skirtingu metu; (6) bylų medžiaga teisininkams perduodama taip pat skirtingu metu. Akcentuoja, kad atsakovė galėtų nepatirti absoliučiai jokių bylinėjimosi išlaidų, jeigu ji dar ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principais, įvykdytų teisėtus teisę į kompensacijas turinčių asmenų reikalavimus, t. y. gavusi ieškovės pretenzijas sumokėtų ieškovei kompensacijas. Todėl būtent atsakovės nesąžiningas elgesys lėmė tai, kad ieškovė, neturėdama kitos išeities, buvo priversta kreiptis į teismą dėl atsakovės pareigos mokėti kompensacijas už sutrikdytą skrydį nevykdymo.

4. Triplike atsakovė paaiškino, kad nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės teigia, kad iš į bylą ieškovės pateiktų duomenų nėra jokio pagrindo spręsti, kad keleivių parašai atitinka pažangiajam elektroniniam parašui keliamus. Ieškovui neįrodžius, kad keleivio parašas atitinka Reglamento 26 straipsnio reikalavimus, toks parašas iš tiesų galėtų būti laikomas nebent paprastuoju elektroniniu parašu, kurių pagrindu galimybės identifikuoti pasirašiusio asmens nėra. Priešingai nei dublike teigia ieškovė, reikalavimo perleidimo sutartį sudarančių asmenų tapatybe sutarties sudarymo metu faktiškai nėra įsitikinama – reikalavimo perleidimo sutartį keleivio vardu iš esmės gali sudaryti bet kas, savo žinioje turintis skrydžio bilieto atspausdintą kopiją (bilietas nėra asmenį identifikuojantis duomuo, jis, kaip minėta, gali būti ir kitų asmenų – nebūtinai konkretaus bilietą įsigijusio keleivio žinioje). Ieškovo kartu su dubliku pateiktas tariamas keleivio „patvirtinimas“ taip pat niekaip neįrodo, kad ieškovė ir ieškinyje įvardytas keleivis iš tiesų sudarė reikalavimo perleidimo sutartį – ieškovo pateiktas elektroninis laiškas taip pat neleidžia identifikuoti jo atsiuntusio asmens. Pats elektroninio pašto adresas nepatvirtina asmens tapatybės ir nėra asmenį identifikuojanti priemonė ar duomuo – elektroninio pašto adresą panaudojant kito asmens duomenis (vardą ir/ar pavardę) gali susikurti bet kas. Kita vertus, nagrinėjamu atveju keleivio vardas ir pavardė apskritai neatsispindi minėto „patvirtinimo“ siuntėjo el. pašto adrese (e. laiško siuntėjas – „(duomenys neskelbtini)“). Ieškovas su dubliku pateikė keleivio parašo sertifikatą, tačiau pastebėtina, jog iš pateikto dokumento nėra galimybės nustatyti, kas išdavė šį parašo sertifikatą (tokia informacija nėra nurodyta). Negalėdami nustatyti, ar sertifikatą išdavė kvalifikuotas patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjas, negalime nustatyti, ar keleivio parašo sertifikatas iš tikrųjų susietas su pačiu keleiviu. Taigi tam, kad paprastasis elektroninis parašas arba pažangusis elektroninis parašas būtų prilyginamas rašytiniam parašui, ieškovė su keleiviu iš anksto turėjo raštu susitarti. Tačiau duomenų apie tokio susitarimo sudarymą ieškovė į bylą nepateikė. Tad laikytina, kad ieškovė neįrodė su keleiviais sudarytos rašytinės sutarties fakto. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės su keleiviu sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis kaip viešąjį interesą ginančioms imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, todėl ieškovės ieškinys atmestinas. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tai faktinių aplinkybių, kurių pagrindu ieškovė formuoja ieškinio reikalavimus ir pagrindą, įvertinimas iš esmės pasireiškia duomenų dėl skrydžio laikų patikrinimu tam tikroje viešoje interneto svetainėje bei skrydžio atstumo apskaičiavimu remiantis http://www.distancecalculator.net/ sistema, kas faktiškai atliekama vieną kartą ir negali pagrįsti ieškovės prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydžio kiekvienoje atskiroje (iš šešių nurodytų) byloje. Ieškovė iš esmės naudojasi iš anksto parengta ieškinio šablonine forma, kurią minimaliai koreguoja (faktiškai keičiami tik keleivių duomenys), kas suponuoja ženkliai mažesnes ieškinio rengimo konkrečiai bylai laiko sąnaudas. Ieškovės ieškinių priedai – pretenzijos taip pat yra standartizuoto turinio, o visose (šešiose) atsakovės nurodytose bylose ieškovės pateiktas įrodymas dėl skrydžio sutrikdymo yra vienas ir tas pats dokumentas, kurį, akivaizdu, ieškovės atstovui taip pat reikėjo versti vieną kartą (o ne šešis kartus kiekvienos atskiros bylos atveju). Todėl ieškovės nurodomos papildomos laiko sąnaudos, susijusios su teikiamų procesinių dokumentų priedų vertimais kiekvienos atskiros bylos atžvilgiu yra visiškai nepagrįstos. Tad ieškovės išlaidos susidarė išskirtinai dėl jos pačios pasirinkto neekonomiško teisių gynimo būdo. Nėra net menkiausios abejonės, kad 2025 m. vasario 26 d. ieškovė, atstovaujama to paties atstovo, reikšdama pirmąjį ieškinį atsakovei dėl sutrikdyto skrydžio (duomenys neskelbtini), žinojo, kad yra perėmusi iš viso 7 keleivių iš to paties skrydžio reikalavimo teises, todėl neabejotinai ieškovė turėjo visas galimybes minėtus reikalavimus apjungti, pareikšdamas vieną ieškinį, taip sutaupydama ne tik proceso išlaidas, bet ir teismo bei kitos proceso šalies laiką. Be to, ieškovė, siekdama pagrįsti, jog atsakovės el. pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra tinkama komunikacijos priemonė, taip pat remiasi selektyviai parinktu jam palankiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, tačiau pastebėtina, jog šiuo klausimu jau yra pasisakęs ir apeliacinės instancijos teismas 2025 m. spalio 30 d. civilinėje byloje Nr. e2A-1288-613/2025 priimtoje nutartyje, kurioje teismas iš esmės konstatavo, jog atsakovės informavimas apie reikalavimo teisų perleidimą ieškovei siunčiant parnešimus neviešu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) nėra tinkamas. Prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; ieškinio tenkinimo atveju, prašo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nagrinėjamoje byloje ieškovei bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.