- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-25
- Bylos Nr.
- 2S-781-614/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-41581-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-09 nutarties civilinėje pagal pareiškėjo V. Š. skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolis Andrius Bublys, M. L. C.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas V. Š. antstoliui Andriui Bubliui pateikė skundą, prašydamas panaikinti 2015-11-02 patvarkymą dėl 2015-02-05 turto aprašo pakeitimo Nr. 0042/14/02214MM. Turto aprašas antstolio buvo pakeistas, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2015-10-19 nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2064-275/2015, kuria areštuoto turto saugotoju buvo paskirtas jo savininkas (skolininkas) M. L. C. Pareiškėjo teigimu, teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymas yra antstolio prerogatyva, ir tik jis turi teisę spręsti, kam perduoti saugoti aprašytą areštuotą turtą. Įstatymas numato pareigą antstoliui imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus. Pareiškėjo nuomone, skolininkas aprašyto ir areštuoto turto saugotoju skundžiamu patvarkymu paskirtas nepagrįstai. Toks patvarkymas paneigia laikinųjų apsaugos priemonių prasmę bei neatitinka išieškotojo interesų, kadangi areštuotas turtas skolininko gali būti paslėptas ar su juo atlikti kiti veiksmai, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis Andrius Bublys 2015-11-24 patvarkymu pareiškėjo skundą patenkinti atsisakė. Nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-06 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-39975-821/2014 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. skolininko M. L. C. turto arešto 63 371 Lt (18 353,51 Eur) sumai išieškotojui V. Š. Pažymėjo, jog, priimdamas skundžiamą patvarkymą, vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2015-10-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-2064-275/2015, kuria areštuoto turto saugotoju buvo paskirtas jo savininkas (skolininkas) M. L. C.
Suinteresuotas asmuo M. L. C. atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad, nevaldydamas turto, negali gauti pajamų ir sumokėti išieškotojui skolą. Suinteresuoto asmens M. L. C. teigimu, pareiškėjas pažeidžia jo turtinius interesus, nes įgijo vertingų daiktų, kurie nebuvo aprašyti, todėl turi kompensuoti nuostolius. Pažymėjo, jog pareiškėjas savavališkai konfiskavo jo turtą, nes teismo sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs. Įsiteisėjusia teismo nutartimi turto saugotoju paskirtas M. L. C., todėl pareiškėjas neturi teisės saugoti tretiesiems asmenims priklausantį turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-09 nutartimi pareiškėjo V. Š. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-06 nutartimi buvo areštuotas atsakovui M. L. C. priklausantis nekilnojamasis turtas – 63 371 Lt (18 353,51 Eur) sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamasis turtas 63 371 Lt (18 353,51 Eur) sumai, ir tik nesant turto – piniginės lėšos ir/ar turtinės teisės, priklausančios atsakovui ir esančios pas jį ar trečiuosius asmenis, kurių suma ar vertė neviršija 63 371 Lt (18 353,51 Eur), uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, bet leidžiant juo naudotis ir valdyti. 2015-05-08 ieškovas V. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių tvarką, areštuotą atsakovo turtą perduodant saugoti ieškovui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-05 nutartimi šį ieškovo prašymą patenkinti atsisakė, o Vilniaus apygardos teismas 2015-10-19 nutartimi nurodytą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Pagal CPK 339 str., apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Taigi įsiteisėjusi apeliacinės instancijos teismo nutartis privaloma tiek antstoliui, tiek teismui. Skundžiamą patvarkymą antstolis priėmė, vykdydamas įsiteisėjusią apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl šį patvarkymą panaikinti nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas V. Š. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-09 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio Andriaus Bublio 2015-11-02 patvarkymą Nr. 0042/14/02214MM. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas jo skundą išnagrinėjo tik formaliai. Pažymėjo, kad skolininkas neturi nei kito turto, nei jokių pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą. Teismas neanalizavo konkrečių antstolio įgaliojimų, susijusių su areštuoto turto saugojimu. Pagal CPK 683 str. 1 d., teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymas yra antstolio prerogatyva, ir tik jis turi teisę spręsti, kam perduoti saugoti aprašytą areštuotą turtą. Nepaisant Vilniaus apygardos teismo 2015-10-19 nutarties, įstatymas numato pareigą antstoliui imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Ieškinio sumos dydis, skolininko turtinė padėtis, nežinoma jo gyvenamoji vieta, teismo klaidinimas dėl aprašyto turto nuosavybės teisių turėtojo (Vilniaus apygardos teismo 2015-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2635-431/2015) – aplinkybės, savaime suponuojančios būtinybę perduoti areštuotą turtą saugoti išieškotojui ar kitam, su skolininku nesusijusiam, asmeniui. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo iš naujo įvertinti reikšmingas aplinkybes ir skundžiamą antstolio patvarkymą panaikinti, kadangi jis pažeidžia išieškotojo interesus ir apskritai paneigia laikinųjų apsaugos priemonių prasmę. Skunde dėl antstolio veiksmų nurodytos ir teismų konstatuotos aplinkybės patvirtina skolininko nesąžiningumą. Todėl areštuotas turtas, perdavus jį saugoti skolininkui, gali būti paslėptas ar su juo atlikti kiti veiksmai, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo M. L. C. prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Naujų argumentų nenurodė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje keliamas antstolio Andriaus Bublio 2015-11-02 patvarkymo dėl 2015-02-05 turto aprašo pakeitimo Nr. 0042/14/02214MM teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Byloje nustatyta, kad antstolis Andrius Bublys vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-06 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-39975-821/2014, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria 63 371 Lt (18 353,51 Eur) sumai buvo areštuotas M. L. C. turtas V. Š. naudai. Vilniaus apygardos teismas 2015-10-19 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eS2-2064-275/2015, areštuoto turto saugotoju paskyrė jo savininką M. L. C. 2015-11-02 antstolis priėmė patvarkymą dėl 2015-02-05 turto aprašo pakeitimo Nr. 0042/14/02214MM, kuriuo patvarkė patikslinti 2015-02-05 turto aprašą, nustatant, jog aprašyto ir areštuoto turto saugotoju paskiriamas jo savininkas M. L. C.
Apelianto atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo argumentu, kad, pagal CPK 683 str. 1 d., teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymas yra antstolio prerogatyva, ir tik jis turi teisę spręsti, kam perduoti saugoti aprašytą areštuotą turtą. Todėl skundžiamas antstolio patvarkymas, kuriuo turto saugotojas paskirtas, atsižvelgiant į teismo nutartį, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka. Pagal Antstolių įstatymo 2 str. 1 d., viena iš antstolio, valstybės įgalioto asmens, funkcijų yra vykdomųjų dokumentų vykdymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-712/2013). Tai reiškia, kad antstolio veikla reglamentuota griežtai.
Lietuvos apeliacinis teismas 2013-06-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1658/2013 yra nurodęs, kad teismas turto saugotojo paskyrimo klausimą, esant pritaikytoms su turtu susijusioms laikinosioms apsaugos priemonėms, gali išspręsti bet kurioje civilinio proceso stadijoje tol, kol teismo kompetencijai priskirtinas klausimų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, sprendimas. Kitas subjektas, galintis išspręsti šį klausimą teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo metu, kai aprašomas konkretus areštuotinas turtas, yra antstolis (CPK 677 str., 683 str.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, vadovaudamasis CPK 683 str., areštuoto turto saugotoją antstolis gali paskirti tik tokiu atveju, kai jis nėra paskirtas teismo. Nagrinėjamu atveju areštuoto turto saugotoju jo savininkas buvo paskirtas Vilniaus apygardos teismo 2015-10-19 nutartimi (c. b. Nr. eS2-2064-275/2015). CPK 339 str. įtvirtinta, jog apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Pagal CPK 18 str., įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl nurodytą nutartį vykdyti ir patvarkymu patikslinti anksčiau sudarytą turto aprašą antstolis privalėjo.
Kiti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-09 nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-09 nutartį palikti nepakeistą.