Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. K. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2020 m. lapkričio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 50 parų arešto bausme, ir paskirta galutinė 7 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmė.

A. K., remiantis BK 67 straipsniu, 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Pašto išlaidos iš A. K. valstybei nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. K. nuteistas už tai, kad 2021 m. sausio 1 d. apie 17.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė du kartus į veidą savo šeimos narei - sugyventinei J. B., o jai pabėgus į lauką - kumščiu sudavė vieną kartą į galvą ir įspyrė jai vieną kartą į kairį šoną, dėl ko nukentėjusioji nugriuvo ir susižalojo kairę koją, J. B. grįžus į namus - kumščiu sudavė du kartus į galvą ir įspyrė vieną kartą į pilvą, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke, kairiame žaste, kairiame dilbyje, pilvo kairėje, dešiniame klube, kairėje šlaunyje, kairio pakinklio srityje, kairėje blauzdoje, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimą, viršutinio žandikaulio dešinio 1-o danties krašto nuskilimą, kairio smilkinio sumušimą ir taip nežymiai sutrikdė sveikatą bei sukėlė J. B. fizinį skausmą.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad be A. K. kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais bylos įrodymais – nukentėjusiosios parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, asmens apžiūros protokolu, kitais rašytiniais bylos duomenimis. Teismas sprendė, kad aptarti įrodymai dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, vieni kitus papildo ir sudaro pagrindą konstatuoti, kad A. K. padaryta nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įvertino A. K. charakterizuojančių duomenų visumą, ankstesnius teistumus ir taikytų bausmių įtaką jo elgesiui, darbinę veiklą ir sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę ją atliekant įkalinimo įstaigoje ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, iš esmės nesutinkama tik su A. K. paskirta laisvės atėmimo bausme, prašant ją sušvelninti ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Taip pat keliamas klausimas ir dėl nuteistojo galimybės vykdyti teismo paskirtą įsipareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. K. paskirtos bausmės pagrįstumo, pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

6.1. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

7. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl A. K. paskirtos bausmės, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į inkriminuotos nusikalstamos veikos stadiją ir pobūdį (padaryta viena baigta nusikalstama veika, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai), A. K. kaltės formą (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus (smurtas pavartotas prieš fiziškai silpnesnį asmenį, mušant kumščiu į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą). Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę, tai, kad jis teistas 16 kartų, tame tarpe ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (BK 140 straipsnio 2 dalis) (t. 2, b. 1. 5-19), nusikalstamą veiką įvykdė neatlikęs paskutiniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, baustas administracinėmis nuobaudomis (t. 2, b. 1. 72-79), vykdo individualią veiklą (t. 2, b. 1. 83). Teismas taip pat nustatė dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes - prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir savo noru atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) bei dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Visumos šių aplinkybių pagrindu apylinkės teismas padarė išvadą, kad A. K. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, todėl nėra jokio pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir skyrė griežčiausią BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį - terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, sprendžia, kad aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti antivisuomenines nuteistojo nuostatas ir patvirtina, jog A. K. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu. Praeityje apeliantui jau ne kartą buvo skirta griežčiausios rūšies bausmė (laisvės atėmimas), tačiau tai neturėjo tinkamo poveikio nuteistojo elgesiui, ilgesnį laikotarpį tinkamo elgesio išlaikyti nuteistajam nepavyksta, jis ir toliau daro nusikaltimus. Veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. K. padarė neatlikęs 2020 m. lapkričio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės. Toks A. K. elgesys neabejotinai atskleidžia neigiamą nuteistojo požiūrį tiek į visuomenėje priimtas elgesio normas, tiek ir į įstatymų keliamus reikalavimus, todėl skirti švelnesnę BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu, nėra jokio pagrindo. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apelianto skunde nurodytos aplinkybės, susiję su žalos atlyginimu ir susitaikymu su nukentėjusiąja. Minėtos aplinkybės jau buvo teismo įvertintos, nustatant nuteistajam mažesnį nei vidurkis bausmės dydį. Į A. K. apeliaciniame skunde akcentuojamą jo prisipažinimą bei nuoširdų gailestį taip pat jau buvo atsižvelgta apylinkės teismui taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, todėl pakartotinis tų pačių aplinkybių vertinimas, švelninant nuteistajam paskirtą bausmę, būtų nepagrįstas. Bausmių bendrinimo taisyklės, numatytos BK 64 straipsnyje, buvo pritaikytos pagrįstai ir skundžiamu nuosprendžiu A. K. paskirta bausmė buvo tinkamai subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.

9. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas akcentavo ir galimybę taikyti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą pagal BK 75 straipsnio nuostatas. A. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir jam paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir įvertinti, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų apeliantą charakterizuojančių aplinkybių (nutarties 7-8 punktai) jis savo elgesio kritiškai nevertina, neanalizuoja savo netinkamų poelgių ir neieško to priežasčių, tačiau vis sugrįžta prie baudžiamajam įstatymui prieštaraujančio elgesio, todėl aukštesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę. Išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nenustatyta. Priešingai, dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas gali būti tik paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas.

10. Byloje yra gautas nukentėjusiosios prašymas įvertinti aplinkybes, susijusias su A. K. asmenybe, atsižvelgti į tai, kad jis susitaikė su nukentėjusiąja, nebevartoja alkoholinių gėrimų, yra rūpestingas, dirba ir finansiškai išlaiko šeimą, tačiau tai nei nuteistojo kaltės, nei padarytos veikos pavojingumo nemenkina ir nesudaro pagrindo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ar skirti švelnesnės bausmės rūšį. Pažymėtina, kad pataisos namuose nuteistiesiems taip pat suteikiama galimybė dirbti apmokamą darbą, kuria nuteistasis, siekdamas padėti savo šeimai finansiškai, galės pasinaudoti atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai, susiję su jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymu, siejami su artimųjų priežiūra, išlaikymu ir pan., taip pat nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės švelninimo. Akivaizdu, kad darydamas nusikalstamą veiką, apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl jam paskirtos bausmės patiriami nepatogumai yra adekvatus padaryto nusikaltimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistojo asmeniniai interesai vis tik negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso tinkamai, t. y. proporcingai jo padarytai nusikalstamai veikai, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.

11. Įvertinus aukščiau išdėstytas nuteistojo A. K. asmenybę bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, jo buvusius teistumus ir baustumus administracine tvarka, tai, kad naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, nuteistajam paskirtą galutinę bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo – paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant A. K. paskirtą bausmę buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar apelianto asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti jo teisinę padėtį skiriant švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį, šioje byloje nenustatyta.

12. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. taip pat kelia klausimą ir dėl jam kartu su realia laisvės atėmimo bausme paskirto įpareigojimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose pagrįstumo.

13. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas nuteistajam, kartu su laisvės atėmimo bausme, paskyrė ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). Nors BK 67 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme, tačiau nagrinėjamu atveju šis konkretus įpareigojimas nėra suderinamas su realios laisvės atėmimo bausmės vykdymu, kadangi asmenų, nuteistų realia laisvės atėmimo bausme, socialinė reabilitacija vyksta pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas (BVK 137 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad BK 72² straipsnyje, priešingai nei skiriant kitas BK 67 straipsnyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, pvz. uždraudimą naudotis specialia teise (BK 68 straipsnio 4 dalis) ar teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimą (BK 68² straipsnio 3 dalis), nėra numatyta galimybė šią baudžiamojo poveikio priemonę skirti kartu su realiai atliekama laisvės atėmimo bausme. Šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas laisvės atėmimu nuteistam asmeniui yra numatytas tik taikant BK 75 straipsnio nuostatas, t. y. visiškai ar iš dalies atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai paskyrė nuteistajam BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl ši nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė naikinama ir apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. kovo 10 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, 72² straipsniu, A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.