- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-29
- Bylos Nr.
- 2-129-943/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01578-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Ieškovas
- V. B., A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui
- Kategorijos
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. B. atstovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti V. B., atstovaujamo A. B., atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5226-640/2014 pagal ieškovų V. B. ir A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui, šio teismo teisėjams A. R., D. R., V. S. dėl žalos atlyginimo bei
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, kaip paduotą praleidus terminą atskirajam skundui paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Šalies argumentai
Ieškovai V. B. ir A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, kuriuo prašo iš atsakovo ieškovui V. B. priteisti 516 135 Lt turtinės žalos, ieškovui A. B. – 386 565 Lt turtinės žalos, taip pat kiekvienam atsakovui po 50 000 Lt neturtinės žalos. Ieškovo V. B. vardu ieškinį padavė A. B..
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 31 d. nutartimi atsisakė priimti V. B. ieškinį, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens.
A. B., kaip V. B. atstovas, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartį apskundė atskiruoju skundu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 21 d. nutartimi atsisakė priimti V. B. atstovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. nutarties. Anot teismo, atskirasis skundas teismui buvo pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą, o duomenų apie tai, kad skundžiamą teismo nutartį gavo 2014 m. spalio 14 d. ar vėliau, apeliantas nepateikė. Teismas taip pat nurodė, kad skundas pateiktas faksu ir yra neįskaitomas, taigi neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 111 straipsnio reikalavimų.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovo V. B. atstovas A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartį ir perduoti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. nutarties nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismas netinkamai taikė CPK 335 straipsnio nuostatas, nes Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. nutarties apskundimo terminą skaičiavo ne nuo teismo nutarties nuorašo gavimo dienos, o nuo priėmimo dienos, nors skundžiama teismo nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka.
2. Teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 334 ir 316 straipsnius. Nepagrįstai teismas nurodė, kad apeliantas turėjo pateikti duomenis, įrodančius kada buvo gauta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismui yra grąžinama teismo nutarties įteikimo adresatui pranešimo dalis su adresato parašu ir nutarties nuorašo įteikimo data.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir procesui apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 335 straipsniu atskirieji skundai paduodami per 7 dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos, o jeigu skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 dienas nuo teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Praleidus įstatymo nustatytą septynių dienų terminą, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta.
Taigi, įstatymas diferencijuoja atskirojo skundo padavimo terminus atsižvelgiant į tai, kokia nagrinėjimo tvarka - žodinio ar rašytinio proceso - priimta ginčijama teismo nutartis. Kai teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, terminas atskirajam skundui dėl jos paduoti skaičiuojamas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos, kaip pagrįstai ir nurodo apeliantas atskirajame skunde. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje cituoja CPK 335 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią žodinio proceso tvarka priimtų teismo nutarčių apskundimą, tačiau iš tolimesnių nutarties motyvų galima spręsti, jog pirmosios instancijos teismas atskirojo skundo priėmimo klausimą vis dėlto išsprendė, įvertinęs ar yra duomenų apie nutarties įteikimą apeliantui 2014 m. spalio 14 d. ar vėliau. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. nutarties apskundimo terminą skaičiavo nuo priėmimo dienos.
Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė atsisakyti priimti V. B. atstovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. nutarties, kaip paduotą praleidus terminą atskirajam skundui paduoti. Nors nutartyje nurodyta, kad atskirąjį skundą atsisakyta priimti, vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, tačiau iš pirmosios instancijos teismo motyvų galima spręsti, jog atskirąjį skundą buvo atsisakyta priimti, vadovaujantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu apeliacinio skundo nepriėmimą, kai skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą, ir CPK 338 straipsniu, reglamentuojančiu, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Pažymėtina, kad 137 straipsnis reglamentuoja ieškinio, o ne atskirojo (apeliacinio) skundo priėmimą, todėl ši teisės norma skundžiamoje teismo nutartyje akivaizdžiai buvo nurodyta per klaidą.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti priimti V. B. atstovo A. B. atskirąjį skundą.
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka. Vadinasi, terminas atskirajam skundui dėl šios teismo nutarties paduoti turėjo būti skaičiuojamas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. nutarties patvirtinta kopija buvo keletą kartų siųsta tiek V. B., tiek A. B. (b. l. 6, 8, 9, 12), tačiau pašto siuntos grįždavo neįteiktos su Lietuvos pašto žymia, jog adresatas dokumentų neatsiėmė. Paskutinį kartą A. B. teismo dokumentai buvo siųsti 2014 m. spalio 13 d. (b. l. 12).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad apeliantas nepateikė duomenų apie tai, kad skundžiamą teismo nutartį gavo 2014 m. spalio 14 d. ar vėliau, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenys leido spręsti, jog V. B. atstovo A. B. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. nutarties buvo paduotas nepraleidus termino atskirajam skundui pateikti. Kaip jau minėta, byloje yra duomenų, patvirtinančių, jog teismo darbuotojai teismo dokumentus A. B. pakartotinai (t. y. paskutinį kartą) išsiuntė 2014 m. spalio 13 d. Kadangi V. B. atstovo A. B. atskirasis skundas Vilniaus apygardos teisme buvo gautas 2014 m. spalio 20 d., akivaizdu, jog apeliantas atskirojo skundo negalėjo paduoti praleidęs įstatymo nustatytą terminą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė voko kopiją, iš kurios matyti, kad teismo dokumentai paštui buvo įteikti 2014 m. spalio 15 d., o Jonavoje gauti 2014 m. spalio 17 d., kas taip pat patvirtina, jog A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. nutarties pateikė nepraleidęs termino atskirajam skundui paduoti.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, yra pagrindas daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas V. B. atstovo A. B. atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. nutarties priėmimo klausimą, netinkamai vertino bylos duomenis ir padarė neteisingą išvadą, jog apeliantas praleido terminą atskirajam skundui paduoti, dėl ko yra pagrindas daryti išvadą, jog skundžiama nutartis buvo priimta, pažeidžiant civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias atskirųjų skundų padavimo tvarką ir terminus, todėl yra pagrindas ją panaikinti.
Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad A. B. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. nutarties teismui buvo pateiktas faksu ir yra neįskaitomas, t. y. neatitinka CPK 111 straipsnio reikalavimų, tačiau CPK numatytas procesinių dokumentų trūkumų ištaisymo institutas (CPK 115 straipsnis), todėl klausimas dėl apelianto atskirojo skundo, pateikto dėl 2014 m. liepos 31 d. nutarties, priėmimo perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškovo V. B. atstovo A. B. atskirojo skundo, pateikto dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. nutarties, priėmimo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.