- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-30
- Bylos Nr.
- 2-635-943/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01578-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Ieškovas
- A. B., V. B.
- Kategorijos
- 106.8.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų A. B. ir V. B. ieškinį, bylos Nr. 2-5226-640/2014.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, kaip pareikštą neįgalioto asmens, pagrįstai nenustatė termino ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. pateikti įrodymus apie teisę atstovauti ieškovą.
Ieškovai V. B. ir A. B., veikiantis savo ir ieškovo V. B. vardu, pareiškė ieškinį atsakovams „kriminalinei“ Lietuvos Respublikai, „kriminalinei institucijai“ Vilniaus apygardos teismui, „pseudoteisėjams“ A. R., D. R., V. S. dėl žalos, padarytos nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-3718-560/2013, atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 31 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Teismas nurodė, kad ieškovo V. B. vardu pareikštą ieškinį pasirašė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad ieškovo V. B. atstovas A. B., pasirašęs ieškinį, nepateikė duomenų, patvirtinančių jį turint aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde ieškovas A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš esmės kitam apygardos teismui, priimti atskirąją nutartį dėl teisėjos R. V.-J. procesinių veiksmų.
Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Nesuteikdamas galimybės ieškovams pateikti ieškovo A. B. aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo diplomo kopijos teismas užkirto kelią bylos eigai. Tokie teisėjos veiksmai rodo jos siekį padėti atsakovams išvengti atsakomybės. Teismo nutarties neteisėtumą įrodo ir tai, kad ieškinys pareikštas bendrininkų, t. y. vienas iš bendrininkų turėjo teisę pavesti bylą vesti abiejų vardu kitam bendrininkui (CPK 17, 42 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atsisakė priimti ieškinį remdamasis tuo, kad ieškinys paduotas neįgalioto vesti bylą asmens, t. y. prie ieškinio nepridėti ieškovo A. B. aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą patvirtinantys dokumentai (CPK 56 straipsnio 1 dalis). Šio klausimo išsprendimui būtina įvertinti kelias aplinkybes: 1) ar pirmosios instancijos teismas nepadarė fakto klaidos spręsdamas, kad ieškinį vienasmeniškai reiškia V. B., atstovaujamas A. B., bet ne abu šie asmenys; 2) ar teismo konstatuotas pareikšto ieškinio procesinis trūkumas gali būti vertinamas kaip pagrindas atsisakyti priimti ieškinį.
Atsakant į pirmąjį klausimą, pažymėtina, kad tiek iš ieškinio įžanginės dalies, tiek iš jo pagrindo ir dalyko matyti, jog ieškinį dėl žalos atlyginimo reiškia ne vienas, bet du ieškovai – V. B. ir A. B.. Ieškinio priedai ir turinys suponuoja, kad pastarasis ieškinį reiškia ne tik V. B., bet ir savo vardu. Padaręs ieškovų identifikavimo klaidą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė ieškinio dalyje dėl A. B. reikalavimų priėmimo klausimo. Be to, teismas be pagrindo atsisakė priimti ieškinį vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktu prieš tai nesuteikęs ieškovams galimybės pašalinti ieškinio trūkumų dalyje dėl V. B. reikalavimų. Pasisakant dėl tokių teismo procesinių veiksmų, atkreiptinas dėmesys, kad, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas gali priimti kelis sprendimus: ieškinį priimti (CPK 137 straipsnio 1 dalis), atsisakyti jį priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalis) arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis).
Įvertinus tai, kad civilinis procesas paremtas teisės į teisminę gynybą prieinamumo principu (CPK 5 straipsnio 1 dalis), spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas neturi be realaus teisinio ir faktinio pagrindo sudaryti procesines kliūtis užvesti bylą pagal suinteresuoto asmens pareikštą ieškinį. Dėl to akcentuotina, kad ieškinį galima atsisakyti priimti netaikius ieškinio trūkumų šalinimo instituto tik tuomet, kai akivaizdu, jog egzistuoja CPK 137 straipsnio 2 dalyje įvardyti pagrindai. Visais kitais atvejais teismas turi sudaryti sąlygas ieškinį pareiškusiam asmeniui pašalinti kilusius neaiškumus, susijusius su tuo, ar nėra procesinių kliūčių ieškinio priėmimui.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nustatytas ieškinio trūkumas – kartu su ieškiniu nepateikti įrodymai, kad A. B. turi teisę būti V. B. atstovu teisme pagal pavedimą (CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas), galėjo būti pašalintas. Taigi nesuteikdamas ieškovams galimybės pašalinti konstatuoto trūkumo, t. y. pateikti A. B. išsilavinimą įrodančius dokumentus, pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo procesą. Nustatytos procesinių teisės normų taikymo klaidos teikia pagrindą skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šiame kontekste būtina atkreipti dėmesį į atskirojo skundo argumentą, kad ieškovai turėtų būti laikomi bendrininkais, o jų tarpusavio santykiams ir ieškovo A. B. įgaliojimams vesti bylą kito ieškovo – V. B., vardu taikytinos CPK 44 straipsnio, reglamentuojančios bendrininkų santykius, nuostatos. Toks ieškovų tarpusavio santykių kvalifikavimas – pavedimo teisinių santykių aspektu, yra klaidingas. Byloje pateikto V. B. 2013 m. gegužės 6 d. išduoto įgaliojimo A. B. turinys suponuoja atstovavimo teisinių santykių pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą, bet ne pavedimo, kaip tai apibrėžta CPK 44 straipsnio 2 dalyje, susiklostymą. Todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai nustatė, kad ieškinys yra su trūkumais, t. y. kartu su ieškiniu nebuvo pateikti prieš tai minėti dokumentai.
Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės apeliacinio proceso teisinei baigčiai neturi, todėl dėl jų pagrįstumo / nepagrįstumo atskirai nepasisakoma.
Atskirajame skunde suformuluoti prašymai priimti atskirąją nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti kitam apygardos teismui ne tik nenagrinėtini šioje proceso stadijoje, bet nesant nurodytų prašymų pagrindų nėra objektyvios galimybės juos išnagrinėti ir dėl jų pasisakyti iš esmės. Ieškovui A. B. primintina, kad jam neabejotinai žinoma įstatyme nustatyta pareiškimų dėl teisėjų nušalinimo pateikimo ir jų sprendimo tvarka (CPK 68–69 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartį ir perduoti ieškovų A. B., V. B. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.