- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-13
- Bylos Nr.
- 2A-3008-656/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-01175-2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas (pran.), Liuda Uckienė, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- UAB „Swedbank lizingas“
- Atsakovas
- R. B., S. S.
- Trečiasis asmuo
- BUAB „Marmisas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignotas, teisėjų Liudos Uckienės ir Aldonos Tilindienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“, ieškinį atsakovėms R. B., S. S., dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo BUAB „Marmisas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas prašo teismo priteisti solidariai iš atsakovių 6 379, 69 Lt nesumokėtų įmokų po sutarties nutraukimo, 42 945,41 Lt nuostolių dėl lizingo objekto realizavimo, 23 267,90 Lt dydžio papildomų išlaidų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad su UAB (duomenys neskelbtini) 2007 m. rugsėjo 25 d. sudarė Lizingo sutartį Nr. LT060901, kurios pagrindu ieškovas perdavė naudotis minėtai bendrovei lizingo dalyką ((duomenys neskelbtini) gamyklą), o UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo Lizingo sutartyje nustatytais terminais dalimis sumokėti lizingo dalyko kainą ir palūkanas. 2009 m. liepos 28 d. sutartimi visos UAB (duomenys neskelbtini) teisės ir pareigos pagal Lizingo sutartį perėjo trečiajam asmeniui BUAB „Marmisas“. Atsakovės 2009 m. liepos 28 d. sudarė su ieškovu Laidavimo sutartis Nr. LT060901/L-3 ir LT060901/L-4, kuriomis įsipareigojo atsakyti ieškovui už trečiąjį asmenį, jei pastarasis neįvykdytų savo įsipareigojimų pagal Lizingo sutartį. Šalims nevykdant įsipareigojimų pagal Lizingo ir Laidavimo sutartis, Lizingo sutartis buvo nutraukta, lizingo dalykas realizuotas, o ieškovas liko negavęs 42 945,41 Lt lizingo objekto kainos sumos bei 6 379, 69 Lt palūkanų, be to, patyrė 23 267,90 Lt papildomų išlaidų.
Atsakovė R. B. nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad trečiasis asmuo padengė susidariusį įsiskolinimą ir grąžino lizingo dalyką ieškovui, todėl pagrindinė prievolė yra pasibaigusi, kaip ir laidavimas. Pabrėžė, kad ieškovas nepateikė reikalavimo trečiajam asmeniui dėl nuostolių atlyginimo. Ieškinio reikalavimui taikytinas ieškinio senaties terminas, kadangi ieškovė per įstatyme nustatytą terminą nepareiškė reikalavimo laiduotojams. Ieškovo nurodyti nuostoliai yra akivaizdžiai per dideli, todėl jis turi prievolę prisiimti savo sąskaita tokio dydžio nuostolius. Atsakovė S. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Tretysis asmuo prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant jo atstovui.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė solidariai iš atsakovių R. B. ir S. S. ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ naudai 72 593 Lt nuostolių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. sausio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei po 1089 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad, vadovaujantis CK 6.574 straipsniu, nutraukus lizingo sutartį dėl lizingo gavėjo kaltės, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Lizingo sutarties nutraukimo momentu, liko nesumokėta 258 400,13 Lt lizingo dalyko kainos bei 6 379,69 Lt palūkanų. Ieškovui realizavus lizingo dalyką už 215 454,72 Lt sumą, neišpirktos lizingo objekto kainos dalis liko 42 945,41 Lt. Be to, ieškovas papildomai patyrė 18 137, 90 Lt už lizingo objekto atsiėmimą ir transportavimą bei 4 525 Lt už jo apsaugą, taip pat, 605 Lt sumą už pardavimo paslaugas, iš viso 23 267,90 Lt papildomų išlaidų, kurios, teismo nuomone, skirtingai nei nurodė atsakovės atstovė,nėra akivaizdžiai per didelės. Teismas pripažino, jog trečiajam asmeniui tinkamai įvykdžius lizingo sutartį, ieškovė būtų gavusi 42 945, 41 Lt lizingo dalyko kainos sumą bei uždirbusi 6 379,69 Lt palūkanų sumą, be to, nebūtų patyrusi 23 267,90 Lt papildomų išlaidų. Konstatuotina, kad ieškovo dėl trečiojo asmens ir atsakovių prievolių nevykdymo patirti nuostoliai sudaro 72 593 Lt sumą (CK 6.249 straipsnis). Nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas būtų suinteresuotas parduoti susigrąžintą turtą akivaizdžiai žemesne negu rinkos kaina, nes nėra jokių garantijų, kad atsakovas neabejotinai padengs atsiradusių nuostolių skirtumą. Ieškovas teikia finansines paslaugas, neturi galimybių pats imtis realizuoti perimamą turtą, todėl jam parduoti pasitelkia tuo užsiimančias įmones, už atitinkamą užmokestį. Ieškovo sąžiningumas ir rūpestingumas vertintinas atsižvelgiant į tai, kad kilnojamojo turto vertė krenta pakankamai sparčiai, ieškovas privalo mokėti atitinkamą užmokestį tarpininkui, neturėdamas jokių garantijų, jog atsakovas šias išlaidas padengs, be to, atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovės nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kad pačios ėmėsi kokių nors priemonių nuostoliams sumažinti. Net ir tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, kad ieškovas pardavė turtą už mažesnę kainą negu vidutinė rinkos vertė, teismo nuomone, kitos šioje byloje nustatytos aplinkybės neįrodo ieškovo nerūpestingumo, siekimo padidinti nuostolius, praturtėti ar pan.
Vadovaujantis CK 6.87 straipsnio 1 dalimi, laidavimo pabaiga siejama su prievolės, kuri užtikrinta laidavimu, pasibaigimu. Atsakovių laidavimas minėtos teisės normos pagrindu pasibaigtų, kai pasibaigtų trečiojo asmens prievolės ieškovei pagal Lizingo sutartį. Nutraukus lizingo sutartį dėl trečiojo asmens kaltės, tos pačios Lizingo sutarties ir CK 6.574 straipsnio pagrindu ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą. Kol tokie nuostoliai nėra atlyginti, laikytina, kad trečiasis asmuo nėra įvykdęs savo prievolių ieškovei pagal Lizingo sutartį. Todėl atsakovių laidavimo prievolė pagal CK 6.87 straipsnio 1 dalį taip pat negali būti laikoma pasibaigusia. CK 6.89 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai buvo laiduota nenustatytam laikui, taip pat kai prievolės įvykdymo terminas nenurodytas arba apibūdintas pareikalavimo momentu ir nėra kitokio susitarimo, laidavimas baigiasi suėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jeigu kreditorius per šį terminą nepareiškia ieškinio laiduotojui. Teismas pažymi, kad Lizingo sutartyje yra aiškiai nurodyti lizingo gavėjo prievolių įvykdymo (lizingo įmokų sumokėjimo) terminai, todėl, akivaizdu, minėta teisės norma šiuo atveju negali būti taikoma. Teismas padarė išvadą, jog ieškinio padavimo teismui momentu atsakovių laidavimo prievolės ieškovei pagal Lizingo sutartį nėra pasibaigusios.
Solidariosios skolininkų pareigos atveju, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.5 straipsnio 4 dalis), todėl abiejų atsakovių atsakomybė pagal Lizingo sutartį yra solidari. Kreditorinių reikalavimų pareiškimas skolininko bankroto byloje nesudaro kliūčių reikšti laiduotojams reikalavimus bendrosios ginčo teisenos tvarka, todėl abi atsakovės turi prievolę atlyginti ieškovei dėl Lizingo sutarties nutraukimo patirtus nuostolius - 72 593 Lt. Nuo teismo nutarties iškelti skolininkui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos sustabdomas procesinių palūkanų skaičiavimas, o laiduotojo atsakomybės ribos negali viršyti skolininko atsakomybės apimties bankroto byloje, tačiau kreditoriui pareiškus reikalavimą į laiduotoją, pastarajam atsiranda individuali pareiga mokėti procesines palūkanas už sutarties pagal laidavimo sutartį pažeidimą atsakyti už skolininko prievoles. CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovių solidariai priteistinos ir 5 proc. dydžio metinės kompensacinio pobūdžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai
Atsakovė R. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį apeliantės atžvilgiu atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.Ieškovas yra profesine veikla užsiimantis subjektas, todėl jam taikomi aukštesni reikalavimai. Ieškovas, laiku negavęs įmokų pagal lizingo sutartį nesusisiekė su atsakovu ir neišaiškino galimų įmokos nesumokėjimo pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
2.Teismas nevertino civilinio ieškinio pagrįstumui ir dydžiui reikšmingų faktų, tinkamai nesivadovavo teisingumo, protingumo kriterijais bei teismų praktika, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
3.Teismas padarė klaidingą išvadą, kad ieškinio padavimo teismui momentu atsakovių laidavimo prievolės ieškovei pagal lizingo sutartį nėra pasibaigę. Pagal CK 6.89 str. 1 d., kai laiduojama nenustatytam laikui, taip pat kai prievolės įvykdymo terminas nenurodytas arba apibūdintas pareikalavimo momentu, laidavimas baigiasi suėjus 2 metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jeigu per šį terminą nepareiškia ieškinio laiduotojui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad lizingo sutartyje yra aiškiai nurodyti lizingo gavėjų prievolių įvykdymo (įmokų mokėjimo terminai), tačiau net ir esant nurodytiems terminams, ieškovas praleido CK 6.88 str. 2 d. nustatytą 3 mėnesių terminą ieškiniui pareikšti.
4.Teismas neanalizavo, kodėl ieškovas 2009-10-06 pareikšdamas pretenziją UAB „Marmisas“ nepasinaudojo savo teise pareikšti pretenziją ir laiduotojui. Dėl patirtų papildomų nuostolių ieškovas nepateikė sąskaitų apmokėjimui nei laiduotojui, nei UAB „Marmisas“. Ieškovas dar prieš atgręžiant reikalavimą į laiduotoją, pats nustatinėjo turto vertę, kuri pagal pateiktą medžiagą buvo didesnė negu pardavimo vertė (230 000 Lt), tačiau byloje nepateikti jokie duomenys, kodėl šiomis kainomis nebuvo realizuotas turtas. Neaišku, kodėl lizingo dalykas buvo parduotas tik 2010-08-24, ir kodėl nepateiktos sąskaitos apmokėjimui dėl papildomai patirtų išlaidų, o laukta UAB „Marmisas“ bankroto bylos iškėlimo. Ieškovas prieš pradėdamas realizuoti savo teisę susigrąžinti sutarties dalyką, neinformavo laiduotojų ir UAB „Marmisas“ apie 2010-04-30 vykdomą turto perėmimą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad laiduotojos pačios nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad laiduotojoms buvo įteikti ieškovo reikalavimai dėl įsiskolinimo padengimo. Reikalavimai laiduotojams buvo surašyti 2011-04-07, t.y. tada, kai jau buvo realizuotas turtas. Ieškovas vienašališkai nutraukdamas lizingo sutartį, neinformavo laiduotojo apie susidariusį įsiskolinimą, papildomus nuostolius, susidariusius parduodant betono gamyklą. Į ieškovo kreditorinį reikalavimą UAB „Marmisas“ bankroto byloje neįtraukti šioje byloje pareikšti netiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos – 6309 Lt. Teismas netyrė, kodėl atsakovės nebuvo informuotos apie nurodytus nuostolius. Ieškovui vienašališkai nutraukus lizingo sutartį, pagal CK 5.76 str. 2 d., 6.87 str., 1 d. ir neinformavus laiduotojo apie patirtus nuostolius, bendrasis laidavimas pasibaigė tuo pačiu metu, kada pasibaigė juo užtikrinta prievolė. Laidavimas pasibaigė, kada UAB „Marmisas“ grąžino prievolės dalyką. Ieškovas siekė skolą prisiteisti tik iš laiduotojų silpnesnių fizinių asmenų, tuo tarpu ir juridinių asmenų iki bankroto bylos iškėlimo skolos nereikalavo.
5.Pagal CK 6.6 str. 5 d. kreditorius turi teisę reikalauti, kad solidariąją prievolę įvykdytų bet kuris iš skolininkų arba jie bendrai, tačiau ieškovas apsisprendė ir pareiškė reikalavimą UAB „Marmisas“ bankroto byloj. Ieškovas, nesumažinęs savo reikalavimo bankroto byloje, neturi teisės reikalauti visuos sumos iš laiduotojų.
6.Teismas nepagrįstai iš laiduotojų priteisė procesines palūkanas, nes pagal teismų praktiką laiduotojas negali atsakyti didesne apimtimi negu pagrindinis skolininkas.
Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1.Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad praleistas senaties terminas. Pagal bendrąją taisyklę laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 str. 2 d., 6.87 str. 1 d.). CK 6.88 ir 6.89 str. nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai, tačiau šiuos terminus galima pakeisti šalių susitarimu. CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Laidavimo sutarties 22 punkte šalys susitarė, jog sutarties galiojimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrintos prievolės pagal lizingo sutartį. Nors lizingo sutartis su UAB „Marmisas" buvo sudaryta apibrėžtam terminui, o UAB „Marmisas" nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų lizingo sutartis ir buvo nutraukta prieš terminą, vertinant lizingo sutarties 11.2.2, 11.2.3 punktų nuostatas konstatuotina, kad užtikrintos prievolės pagal lizingo sutartį nepasibaigė, o kartu nepasibaigė ir laidavimo sutarties galiojimas. UAB „Marmisas" prievolės „Swedbank lizingas", UAB nėra pasibaigusios, nes nėra įvykdytos (LR CK 6.123 str. 1 d.). CK 6.89 str. 1 d. nustatytas laidavimo pabaigos terminas šiuo atveju netaikomas ir laidavimas galios tol, kol lizingo bendrovei bus įvykdytos visos prievolės pagal lizingo sutartis.
2. Atsakovė nepagrįstai nurodo, jog grąžinus turtą „Swedbank lizingas", UAB prievolės pagal lizingo sutartį pasibaigė. Lizingo sutarties 11 str. reglamentuoja lizingo sutarties nutraukimą prieš terminą ir nutraukimo teisines pasekmes. Lizingo sutarties 11.2.3 p. aiškiai nurodoma, kad klientui iš esmės pažeidus lizingo sutartį, lizingo bendrovė turi teisę „nutraukti Sutartį, pareikalauti nedelsiant grąžinti Lizingo bendrovei Turtą, bei tokio dydžio nuostolius, kad jie Lizingo bendrovę grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu Klientas būtų tinkamai įvykdęs Sutartį".Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir CK6.574 str., kuriame numatyta, kad, kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai Įvykdęs sutartį.
3. Atsakovė nepagrįstai nurodė, kad iki ieškinio pareiškimo ieškovas jokių reikalavimų nereiškė. Ieškovas siuntė atsakovui reikalavimus įvykdyti kliento neįvykdytus įsipareigojimus pagal sutartį. Byloje ieškovo buvo pateikti įrodymai, jog prieš parduodant turtą trečiajam asmeniui, ieškovas siuntė atsakovei pasiūlymą įsigyti turtą nurodydamas ir nustatytą pardavimo kainą ir galimus nuostolius iš turto pardavimo, tačiau atsakovė po tokio rašto gavimo nesiėmė jokių veiksmų. Ieškovo aukščiau minėtas raštas buvo išsiųstas registruotu paštu, sutartyje atsakovės nurodytu adresu. Laidavimo sutarties 16 punkte šalys įsipareigojo informuoti viena kitą jeigu keistųsi sutartyse nurodyti adresai ar kiti rekvizitai. Ieškovas nėra gavęs jokio pranešimo apie sakovės gyvenamosios vietos adresų pasikeitimą, o kiti adresai, nei nurodyti sutartyse ieškovui nebuvo žinomi. Laidavimo sutarties 7 punkte laiduotojas ir ieškovas susitarė, kada lizingo bendrovės reikalavimai laikomi laiduotojo gautais, kai jie išsiųsti registruotu paštu, adresu, nurodytu šioje sutartyje ir praėjus 7 dienom po reikalavimo išsiuntimo. UAB „Marmisas“ parašo ant turto atsiėmimo akto nėra, nes UAB „Marmisas“ turto geruoju nepristatė, todėl ieškovas kreipėsi į trečiąjį asmenį, kuris už papildomą mokestį įvykdė šią paslaugą. Ieškovo nustatyta turto kaina buvo mažinama, nes turto nepirko, todėl pradžioje ieškovas buvo nustatęs didesnę turto kainą.
4.Atsakovė nepagrįstai nurodė, kad ieškovas, pareiškęs kreditorinį reikalavimą UAB „Marmisas“ bankroto byloje neteko teisės dėl tų pačių sumų priteisimo kreiptis į laiduotojus. Ieškovas, naudodamasis jam suteiktomis teisėmis, gali pareikšti ieškinį dėl neįvykdytų prievolių tiek skolininkui (lizingo gavėjui), tiek ir jo laiduotojams (atsakovams), tiek visiems kartu, tiek skyrium (CK 6.6 str. 4 d.). Kreditorinio reikalavimo patvirtinimas bankroto byloje nereiškia jo patvirtinimo. Bankrutuojant pagrindiniam skolininkui, laiduotojo solidarioji atsakomybė (CK 6.81 str. 1 d.) lemia, kad kreditorius gali iš karto reikšti savo reikalavimą laiduotojui ir savaime net neturi pareigos jo reikšti pagrindinio skolininko bankroto byloje.
5.Jeigu pagrindinis skolininkas negrąžina paskolos ir dėl jos priteisimo teisme pareiškiamas ieškinys už skolininką laidavusiam asmeniui, kuris irgi geruoju nevykdė savo prievolės pagal laidavimo sutarti, tai savo prievolės nevykdęs laiduotojas yra tinkamas skolininkas CK 6.37 straipsnio 2 dalies prasme dėl procesiniu palūkanų priteisimo.
Kiti proceso dalyviai atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Byloje nustatyta, kad ieškovas perdavė UAB „Žygintis“ lizingo dalyką, tačiau 2009 m. liepos 28 d. Sutarties Nr. LT060901 pagrindu tretysis asmuo UAB „Marmisas“ perėmė UAB „Žygintis“ teises ir pareigas pagal Lizingo sutartį. Ieškovas su atsakovėmis 2009 m. liepos 28 d. sudarė Laidavimo sutartis Nr. LT060901/L-3 ir LT060901/L-4, kuriomis atsakovės įsipareigojo atsakyti ieškovui už tretįjį asmenį, jei pastarasis neįvykdytų savo įsipareigojimų pagal Lizingo sutartį. Ieškovas 2009 m. spalio 6 d. pretenzija įspėjo tretįjį asmenį UAB „Marmisas“ dėl jo nevykdomų prievolių pagal Lizingo sutartį, o 2009 m. lapkričio 11 d. pranešimu pareiškė vienašališkai nuo 2009 m. lapkričio 11 d. nutraukiantis Lizingo sutartį dėl jos nevykdymo. Lizingo dalyką ieškovas 2010 m. rugpjūčio 24 d. pardavė už 215 545, 72 Lt. Ieškovas sumokėjo 18 137, 90 Lt už lizingo objekto atsiėmimą ir transportavimą bei 4 525 Lt už jo apsaugą, taip pat, 605 Lt sumą už pardavimo paslaugas. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi iškėlė trečiajam asmeniui bankroto bylą, o 2011 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi patvirtino ieškovo kreditorinius reikalavimus trečiajam asmeniui pagal Lizingo sutartis Nr.LT053367 ir Nr. LT060901 bendrai 84 068 Lt sumai. Byloje apeliantė neginčija ieškinio sumos paskaičiavimo, ši suma yra pagrįsta ieškovo pateiktais išlaidas patvirtinančiais dokumentais. Apeliantė nepateikė konkrečių įrodymų, kad ieškovo perimtas lizingo dalykas buvo parduotas už nepagrįstai žemą kainą, todėl apeliacinėje byloje nagrinėjami tik teisės klausimai, susiję su laiduotojo atsakomybe.
Apeliacinio skundo argumentai dėl laidavimo galiojimo pasibaigimo yra nepagrįsti. pagal bendrąją taisyklę laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 str 2d., 6.87 str. 1 d.). LR CK 6.88 ir 6.89 str. nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai, tačiau šiuos terminus galima pakeisti šalių susitarimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad „CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms,yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). Laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip aksesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį. Aptariama sutarties sąlyga vertintina kaip įstatymo neuždraustas kitoks šalių susitarimas. Šiuo atveju CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas prievolės pabaigos terminas nebus taikomas, bet prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus grąžinta visa paskola, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių." (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje „Swedbank", AB Nr. 3K-7-229/2009).
Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentais dėl laiduotojo atsakomybės už lizingo gavėjo prievoles principų. Solidariųjų prievolių nustatymas – išimtinai kreditoriaus teisių gynimo priemonė, skirta maksimaliai užtikrinti kreditoriui galimybę gauti prievolės įvykdymą. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti įvykdyti prievolę, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-364/2010; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. J. N.-Alūzienė ir kt., bylos Nr. 3K-3-526/2010; 2012 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB Parex bankas v. D. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-86/201; kt.). Taigi prievolės solidarumo įtvirtinimas skirtas kreditoriaus teisėms ginti, todėl šis turi teisę visų solidariųjų skolininkų reikalauti užtikrinti prievolių įvykdymą, t. y. siekti, kad kiekvienas skolininkų būtų pajėgus įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius turi teisę nevaržomai rinktis, iš kurio solidariojo skolininko, kokios prievolės dalies reikalauti. Aplinkybės, kad ieškovas pareiškė kreditorinį reikalavimą UAB „Marmisas“ bankroto byloje, kur jis buvo patvirtintas, neturi įtakos atsakovių kaip solidarių skolininkų įsipareigojimų galiojimui.
Ieškovas atsakovėms kaip laiduotojoms ieškiniu pareiškė 6309 Lt didesnį reikalavimą negu pareikštas kreditorinis reikalavimas UAB „Marmisas“ bankroto byloje. Tai įvyko dėl to, kad į kreditorinį reikalavimą bankroto byloje nebuvo įtraukta negautų pajamų suma. Vadovaujantis CK 6.574 straipsniu, nutraukus lizingo sutartį dėl lizingo gavėjo kaltės, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad visa ieškinio suma įrodyta, o atsakovės šių reikalavimų pagrįstumo nenuginčijo, todėl ieškovas pareikštų reikalavimų sumų neatitikimas neįtakoja atsakovių atsakomybės dydžio. Atsižvelgiant į solidarių skolininkų atsakomybės pobūdį, ieškovas galėjo pagrindinio skolininko bankroto byloje reikšti tik dalį galimo kreditorinio reikalavimo.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo išvada jog pagrindiniam skolininkui iškėlus bylą ir kreditoriui praradus galimybę iš bankrutuojančio skolininko reikalauti procesinių palūkanų, laiduotojas privalo toliau mokėti procesines palūkanas, yra pagrįsta. Jeigu pagrindinis skolininkas negrąžina paskolos ir dėl jos priteisimo teisme pareiškiamas ieškinys už skolininką laidavusiam asmeniui, kuris irgi geruoju nevykdė savo prievolės pagal laidavimo sutartį, tai savo prievolės nevykdęs laiduotojas yra tinkamas skolininkas CK 6.37 straipsnio 2 dalies prasme dėl procesinių palūkanų priteisimo. Tokia laiduotojo prievolė sumokėti procesines palūkanas yra grindžiama jo, kaip laiduotojo, asmeninės prievolės pažeidimu. Toks aiškinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2011-12-29 nutarime civilinėje byloje Nr.3K-P-537/2011 išdėstytą išaiškinimą.
Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas nebendradarbiavo su atsakovėmis nepagrįstas. Ieškovas, laiku negavęs įmokų pagal lizingo sutartį nesusisiekė su atsakovu ir neišaiškino galimų įmokos nesumokėjimo pasekmių. Ieškovas 2009 m. gruodžio 2 d. siuntė atsakovui reikalavimus įvykdyti kliento neįvykdytus įsipareigojimus pagal lizingo sutartį. 2010 m. liepos 26 d. atsakovei buvo siųstas pasiūlymas Nr. SL-SR-6300 įsigyti lizingo sutarties dalyku buvusį turtą. Byloje ieškovo buvo pateikti įrodymai, jog prieš parduodant turtą trečiajam asmeniui, ieškovas siuntė atsakovei pasiūlymą įsigyti turtą nurodydamas, informavo apie nustatytą pardavimo kainą ir galimus nuostolius iš turto pardavimo, tačiau atsakovė po tokio rašto gavimo nesiėmė jokių veiksmų. Nors atsakovė nurodo, kad minėto pasiūlymo negavo, tačiau reikšminga aplinkybė, kad minėtas raštas buvo išsiųstas registruotu paštu, sutartyje atsakovės nurodytu adresu, t.y. Alinkos g. 44, Elektrėnai. Laidavimo parties 16 p., šalys įsipareigojo informuoti viena kitą jeigu keistųsi sutartyse nurodyti adresai. Ieškovas nėra gavęs jokio pranešimo apie sakovės gyvenamosios vietos adresų pasikeitimą, o kiti adresai, nei nurodyti sutartyse, ieškovui nebuvo žinomi. Laidavimo sutarties 7 punkte laiduotojas ir ieškovas susitarė, kada lizingo bendrovės reikalavimai laikomi laiduotojo gautais: jie išsiųsti registruotu paštu, adresu, nurodytu šioje sutartyje ir praėjus 7 dienoms po reikalavimo išsiuntimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 2010 m. liepos 26 d. pasiūlymas Nr. SL-SR-6300 atsakovei ir 2011 04 07 reikalavimas Nr. SL-SR-6529 iki 2011 balandžio 22 d. įvykdyti lizingo gavėjo neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles pagal sutartį atsakovei įteiktas ir atsakovė savo įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį neįvykdė. Aplinkybė, kad lizingo gavėjo UAB „Marmisas“ atstovas nepasirašė ant lizingo dalyko perdavimo ieškovo pasitelktai įmonei, neturi įtakos ieškinyje nurodyto finansinio reikalavimo dydžiui, nes turto perdavimo faktas neginčijamas. Be to, lizingo gavėjo atstovai vengė tinkamai bendradarbiauti su lizingo davėju.
Paduodant apeliacinį skundą apeliantė turėjo mokėti 1122 Lt žyminį mokestį, tačiau faktiškai sumokėjo 300 Lt žyminį mokestį ir prašė teismo atidėti likusios 822 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Pirmos instancijos teismas priėmė apeliacinį skundą, tačiau dalies žyminio mokesčio atidėjimo klausimo neišsprendė. Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės priteisiamas jos nesumokėtas žyminis mokestis (CPK 84 str., 93 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės R. B. 882 Lt bylinėjimosi išlaidų.