Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. M. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – E. Ž., R. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas D. M. šiuo metu gyvena ir dirba Norvegijoje (nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2021 m. birželio 30 d.). Paveldėjimo dokumentų sutvarkymui pareiškėjas privalėjo atvykti į Kauno miesto 24-ojo notarų biurą, pagal mirusiosios gyvenamąją vietą, kur ir turėjo būti atliktas teisinę reikšmę turintis veiksmas. Dėl koronoviruso pandemijos užsitęsusio karantino ir taikomų karantino režimo judėjimo ribojimų, dėl darbo kontrakto sąlygų laikymosi bei darbo užimtumo, pareiškėjas savalaikiai objektyviai negalėjo atvykti į notarų biurą dėl palikimo priėmimo fakto įregistravimo. Pareiškėjas dėl judėjimo apribojimų negalėjo parvykti net į senelės laidotuves. Sušvelnėjus karantino režimo ribojimams darbdavys pareiškėjui suteikė atostogas, todėl pareiškėjas nedelsdamas 2021 m. gegužės 15 d. sugrįžo i Lietuvą, susisiekė su paveldėjimo bylą tvarkančiu notaru dėl galimo jo vizito į notarų biurą, tikslu susitvarkyti paveldėjimo dokumentus po jo senelės mirties. Jam buvo paaiškinta, kad yra praleistas trijų mėnesių terminas palikimo priėmimui. Dėl įstatyme nustatyto palikimui priimti termino atnaujinimo ar juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo notaras pasiūlė kreiptis į teismą, todėl jau 2021 m. gegužės 28 d. pareiškėjas su advokatu sudarė teisinių paslaugų sutartį dėl civilinės bylos užvedimo. Pareiškėjas artimai bendravo su senele M. Ž., jos laidotuvėse dalyvavo pareiškėjo motina G. M. ir pareiškėjo žmona R. M.. Pareiškėjas, pasikonsultavęs su notaru, kuris tvarko palikėjos paveldėjimo bylą, notarui telefonu paaiškino, kad atvykti nustatytu terminu į notarų biurą negali, bet 2021 m. balandžio 7 d. el. paštu notarui išsiuntė prašymą.

Suinteresuotas asmuo E. Ž. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, apie teisme iškeltą bylą jis informuotas tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką suinteresuotas asmuo informuotas tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui E. Ž. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo D. M. senelė M. Ž.. Ji turėjo tris vaikus: sūnų G. M., gimusį (duomenys neskelbtini), dukrą R. J., gimusią (duomenys neskelbtini), ir sūnų E. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas, M. Ž. sūnus iš pirmosios santuokos, G. M. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas turi dar tris brolius: A. M., gimusį (duomenys neskelbtini), M. M., gimusį (duomenys neskelbtini), G. M., gimusį (duomenys neskelbtini). Palikėjos vardu yra registruoto nekilnojamojo turto. Po palikėjos mirties jos palikimą priėmė dukra R. J. ir sūnus E. Ž.. Paveldėjimo teisės liudijimas iki šiol nėra išduotas. Pareiškėjas dirbo Norvegijoje, buvo sudaryta terminuota darbo sutartis nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2021 m. birželio 30 d. Iš Norvegijos pareiškėjas į Lietuvą grįžo 2021 m. gegužės mėn., kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, sužinojęs, jog praleido palikimo priėmimo terminą – kreipėsi į advokatą, su kuriuo sudarė atstovavimo sutartį susidariusiai situacijai spręsti. Dar 2021 m. balandžio 7 d. pareiškėjas siuntė el. paštu notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Pareiškėjas nurodė, kad esminė aplinkybė, lėmusi tai, kad pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti, buvo tai, kad jis nuo 2021 m. sausio 4 d. dirbo Norvegijoje, todėl nei dėl senelės laidotuvių, nei dėl palikimo priėmimo grįžti į Lietuvą per nustatytą terminą negalėjo, jis turi tris nepilnamečius vaikus, kurių išlaikymui privalo gauti pajamas, todėl tik pradėjęs dirbti negalėjo gauti atostogų vykimui į Lietuvą. Be to, buvo taikomi karantino ribojimai, dėl ko buvo apsunkintas grįžimas į Lietuvą. Pareiškėjas turėjo aiškią valią ir siekė sąžiningai bei laiku inicijuoti palikimo priėmimo procedūrą, tačiau to negalėjo padaryti dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas prašo teismo pripažinti, jog terminą palikimui priimti pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių, ir jį atnaujinti.

Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas nustatytu terminu siekė priimti palikimą, nepasibaigus palikimo priėmimo terminui kreipėsi el. paštu į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau visą laiką, per kurį jis gali priimti palikimą notaro biure, pareiškėjas nebuvo Lietuvoje. Pareiškėjo atlikti veiksmai patvirtina, kad jis turėjo valią palikimą priimti ir ėmėsi aktyvių veiksmų, atliko procedūras, reikalingas palikimo priėmimui, tačiau dėl objektyvių aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų laiku. Teismo nuomone, pareiškime išdėstytos priežastys gali būti laikomos svarbiomis.

Suinteresuotas asmuo R. J. nors nesutiko su pareiškimu ir pareiškėjo reikalavimu, nurodė, jog termino praleidimo priežastys nėra svarbios, tačiau tai grindė tik savo nuomone, kad pareiškėjas negali pretenduoti į turtą, kurį močiutė įgijo su suinteresuotų asmenų tėvu, kuris nėra pareiškėjo senelis, taip pat nurodė, jog pareiškėjas, jei būtų norėjęs, būtų galėjęs grįžti į Lietuvą palikimo priėmimui. Tokius suinteresuoto asmens argumentus paneigia pareiškėjo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, kad pareiškėjas siekė priimti jam priklausančią palikimo dalį, kreipėsi į notarą el. paštu (būtent tokį būdą priimti palikimui nurodė suinteresuotas asmuo), tačiau notarui buvo būtina, kad pareiškėjas atvyktų asmeniškai. Pažymėtina, kad notaras negali spręsti dėl termino palikimo priėmimui pratęsimo ar atnaujinimo, termino atnaujinimo klausimas yra priskirtas išimtinai teismo kompetencijai. Kiti suinteresuoto asmens nurodyti motyvai yra susiję su moraliniais įsitikinimais (kad turtas pareiškėjui nepriklauso, nes jis močiute ir jos gerbūviu nesirūpino), tačiau nėra teisiniai ir pakankami paneigti pareiškėjo nurodomų termino praleidimo priežasčių svarbumą.

Palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.57 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012), kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007).

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo nurodytus argumentus, atmetus suinteresuoto asmens R. J. atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodytus argumentus dėl termino praleidimo priežasčių netinkamumo, darytina išvada, jog dėl susiklosčiusių svarbių aplinkybių pareiškėjas nustatytu terminu nerealizavo savo teisių laiku priimti palikimą, atsiradusį po M. Ž. mirties, todėl remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atnaujintinas praleistas terminas pareiškėjui po M. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, palikimui priimti. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo pareiškimas laikytinas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkintinas (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti terminą pareiškėjui D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui, atsiradusiam po M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), priimti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.