- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- 1-2979-961/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32760-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Kaltinamasis
- V. J.
- Advokatai
- Alfredas Sokolovskis
viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „V. L.“ šaltkalviu, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. 2019 m. rugpjūčio 1 d., apie 20.11 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,07 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Teisiamojo posėdžio metu V. J. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 10 metų negėrė. Atsirado draugai, sako mažiuką stikliuką padarysime ir nieko čia tokio. Po to žmogus paprašė patraukti mašiną. Automobilis buvo miškelyje, bijojo palikti jį ten. Sėdo ir važiavo link sankryžos, kad motina ar kas nors kitas atvažiuotų ir pasiimtų automobilį. Jam prisiparkuojant prie sankryžos, privažiavo policijos pareigūnai. Važiavo iš tos vietos, kur gėrė, pažįstamas sakė važiuok į dešinę, o jis (V. J.) to kelio nepažįsta, nuvažiavo, o ten miškas, tai teko apsisukti ir grįžti atgal. Draugai stovėjo ten, kur juos ir paliko. Jis paėmė vieną draugę, nuvažiavo iki sankryžos, netoli buvo, apie 100-150 metrų iki tos vietos, kur norėjo palikti automobilį, ir tada privažiavo policijos pareigūnai. Buvo girtas, dėl savo veiksmų gailisi. Tą automobilį įsigijo už kreditą, kad ir tėvai galėtų važinėti. Toje pačioje įmonėje dirbo nuo 2011 iki 2018 m. Po to nedirbo apie pusę metų, stovėjo darbo biržoje, ieškojo darbo, bet vėl paskambino iš UAB „V. L.“ ir pasiūlė sugrįžti pas juos. Iš jų buvo išėjęs, nes buvo labai mažai darbo. Gyvena su mama, palaiko mamos prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu V. J. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. jis buvo pas savo draugą (duomenys neskelbtini) (tiksliai namo nepamena). Pas T. namuose buvo kartu su J. Visi trys jie vartojo alkoholinį gėrimą degtinę ir alkoholinį alų. Alkoholį vartojo maždaug nuo 15.00 val. iki 20.00 val. Kiek tiksliai išgėrė, pasakyti negali. Maždaug apie 20.00 val. jo draugas T. paprašė, kad jis išvarytų savo automobilį iš jo kiemo. Įtariamasis kartu su J. atsisėdo į jam priklausantį automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir norėjo savo automobilį nuvaryti maždaug atviroje vietovėje už miškelio, nes jo automobilis neturi signalizacijos. Galvojo, kad pastatys automobilį ir grįš atgal pas savo draugą T. į namus. Važiuojant (nepamena gatvės), prasilenkė su policijos automobiliu, prasilenkus jis pamatė, kad policijos automobilis apsisuko ir pradėjo jį vytis ir įjungė švyturėlius. Jis sustojo. Sustojus priėjo policijos pareigūnas, kuris pasikvietė į jų automobilį, kuriame įtariamais sutiko pasitikrinti blaivumą du kartus. Jam buvo nustatytas 2,09 ir 2,07 promilės girtumas. Tada jį policijos pareigūnai pristatė į Vilniaus AVPK OVP budėtojų dalį. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi ir kaltę pripažįsta. Automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis pirko prieš dvejus metus, per lizingo bendrovę „G. f.“. Šiuo metu liko išmokėti už automobilį apie 1700 eurų (b. l. 55-56).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. Z. parodė, kad apie 20:11 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu E. U., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) važiuoja VW Passat, kurį galimai vairuoja neblaivus asmuo. Atvykus minėtu adresu, pastebėjo minėtą automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prisivijus minėtą automobilį bei jį sustabdžius išsiaiškino, kad automobilį vairavo V. J., gim. (duomenys neskelbtini), pradėjus bendrauti su vairuotoju V. J., jo kalba buvo nerišli, pynėsi žodžiai, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Dar kartą asmens paklausus, ar nevartojo alkoholio, asmuo atsakė, jog yra blaivus. Nusivedus asmenį prie tarnybinio automobilio bei patikrinus alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0299“, pirmas patikrinimas 2019-08-01, 20 val. 35 min. parodė 2.09 prom. girtumą. Antras patikrinimas 2019-08-01, 20 val. 54 min. parodė 2.07 prom. girtumą. Asmuo prisipažino vartojęs alkoholį. Automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Vilnius, Minsko pl. 21 (b. l. 34).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. Š. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. apie19.50 val. jis su drauge vedžiojo šunį (duomenys neskelbtini) esančiame miške. Pamatė, kaip dideliu greičiu pralėkė VW Passat, valstybinio numerio neįsidėmėjo, automobilis buvo su įjungtais avarinio signalo žibintais. Jie toliau ėjo per mišką, įėjo į (duomenys neskelbtini) ir pamatė sankryžoje su (duomenys neskelbtini) stovintį stambų vyrą, kuris šūkavo, rodė agresyvumą savo elgesiu, buvo neadekvatus, kalba buvo nerišli, nesuprantama. Tuomet pamatė iš miško (duomenys neskelbtini) gatve, kuri yra žvyruota, nuo (duomenys neskelbtini) dideliu greičiu atvažiuojantį tą patį automobilį VW Passat, tamsiai mėlynos spalvos, kuris sankryžoje staiga stabdė, tuomet vėl didino greitį, apsisukinėjo, čiuožė nuo greito stabdymo ir vairo sukimo, tuomet važiavo atgal. Prieš tai minėtas vyriškis, kuris gestikuliavo stovėdamas gatvėje, panašu buvo kažkokiame neaiškiame santykyje su automobilį vairavusiu vyriškiu, kadangi jis metė akmenį į važiuojantį VW Passat, šiam privažiavus prie jo arčiau, bandė prie jo prieiti, atidaryti dureles, ir nuolat kažką kalbėdavo savo nerišlia kalba. Liudytojas paskambino policijai, nes vairuotojas automobilį vairavo chuliganiškai. Vairuotojas buvo apsirengęs ryškiais rūbais, ant galvos užsidėjęs gaubtuvą. Kol skambino policijai, vairuotojas dar kelis kartus važinėjo pirmyn atgal (duomenys neskelbtini) esančiame miškelyje. Paskui nuvažiavo (duomenys neskelbtini) link. Visą tą laiką liudytojas kalbėjo telefonu su pareigūnų ekipažu ir pranešinėjo, kur link juda automobilis, netrukus pareigūnai jam patvirtino, kad mato jo nurodytą automobilį VW Passat, padėkojo jam ir baigė pokalbį. Daugiau nieko paaiškinti negali (b. l. 29-30).
Iš VĮ ,,Regitra“ 2019 m. rugpjūčio 2 d. išrašo matyti, kad automobilio VW Passat 3C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra V. J. (b. l. 9).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodoma, kad pagal 2019 m. rugpjūčio mėnesio leidinį transporto priemonės VW Passat (2005-2010) 3c kaina su PVM – 2960 Eur (b. l. 15-16).
2019 m. rugpjūčio 1 d. Neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenų kvitas patvirtina, kad V. J. 2019 m. rugpjūčio 1 d., 20.35 val. nustatytas 2,09 promilės girtumas, 20.55 val. nustatytas 2,07 promilės girtumas, alkotesterio metrologinė patikra buvo galiojanti (b. l. 41-44).
2019 m. rugsėjo 11 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad V. J. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (b. l. 69).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Jo kaltė įrodyta tiek paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog automobilį valdė po to, kai pavartojo alkoholio, tiek kitais byloje surinktais įrodymais. Tai patvirtina liudytojo policijos pareigūno E. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojo E. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat alkotesterio rodmenys, patvirtinantys, jog V. J. 2019 m. rugpjūčio 1 d., 20.55 val. nustatytas 2,07 promilės girtumas. Todėl konstatuotina, kad V. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Byloje buvo gautas kaltinamojo mamos L. J. prašymas nutraukti baudžiamąją bylą atleidžiant kaltinamąjį V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant kaltinamąjį L. J. atsakomybei. Prašyme nurodoma, jog V. J. anksčiau neteistas, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikaltimą. Mano, kad sūnus ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes šiuo metu jis dirba, o ji turi galimybę daryti jam teigiamą įtaką, nes su juo kartu gyvena ir artimai bendrauja. Ji dirba UAB „S.“ valytoja, darbe charakterizuojama teigiamai, neteista, administracine tvarka nebausta.
Teisiamojo posėdžio metu L. J. savo prašymą palaikė, nurodė, kad sūnus pirmą kartą taip pasielgė, jis negeria išvis, susitiko labai seną draugą, taip ir išėjo. Jiems tai buvo smūgis. Labai prašo atleisti sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės, ji už jį laiduoja, kad jis daugiau taip nedarys, jis jos klauso, atsižvelgia į jos nuomonę, gyvena kartu. Jie viską sprendžia kartu, jis jai padeda, jeigu reikia. Daugiau tai nepasikartos. Po įvykio jis iškart grįžo namo ir papasakojo viską kaip buvo, sakė, kad buvo draugai, kad norėjo palikti mašiną prie sankryžos, kad ji mašiną paimtų, bet privažiavo pareigūnai. Jis viską papasakojo, kaip buvo, labai gailisi, gyvenime tokio dalyko nebuvo jų šeimoje, tai tikrai daugiau nepasikartos. Ji mažai uždirba, invalidumą gauna, sūnus jai padeda.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31/2010, Nr. 2K-51/2010).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. J. padarė nesunkų nusikaltimą; nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (b. l. 58), per 5 metus buvo 3 kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo vieną galiojančią nuobaudą, paskirtas baudas yra sumokėjęs (b. l. 59), dirba UAB „V. L.“, yra gavęs padėkos raštą už sąžiningą ir nepriekaištingą darbą. Viso proceso metu jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis nuoširdžiai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Todėl, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, galima pagrįstai manyti, jog V. J. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Manytina, jog dalyvavimas baudžiamajame procese jam padarė pakankamą poveikį, kuris sustiprins pasiryžimą laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pagal laidavimą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip jau minėta, L. J. yra pateikusi prašymą perduoti V. J. jos atsakomybei pagal laidavimą. Pateiktais duomenimis, L. J. neteista, administracine tvarka nebausta. Iš pateiktos UAB ,,S.“ charakteristikos matyti, kad L. J. darbe charakterizuojama kaip mandagi, pareiginga darbuotoja. Pateiktame prašyme L. J. nurodė, kad jos ir sūnaus V. J. santykiai artimi, jie kartu gyvena, jis jai padeda ir atsižvelgia į jos nuomonę. Po įvykio V. J. labai gailėjosi dėl savo veiksmų ir išgyveno. Teismo įsitikinimu, L. J. charakterizuojantys duomenys, jos ir V. J. giminystės ryšys, tarp jų susiklosčiusių santykių pobūdis leidžia pagrįstai konstatuoti, jog ji yra verta teismo pasitikėjimo, gali daryti teigiamą poveikį V. J.. Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta, konstatuotina, jog L. J. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus.
Teismui nustačius visas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, V. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Įvertinus V. J. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, darytina išvada, kad priešingas teisei elgesys nėra būdingas V. J., o buvo spontaniškas, todėl, atsižvelgus ir į kaltinamajam nustatytą vidutinį neblaivumo laipsnį, į L. J. gaunamas nedideles pajamas, nustatytinas minimalus BK 40 straipsnyje nustatytas laidavimo terminas be užstato.
Teismas pastebi, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nereiškia, kad kaltinamasis visiškai išvengia teisinių pasekmių, susijusių su nusikalstamos veikos padarymu, kadangi BK 40 straipsnio 6-7 dalių nuostatos taip pat yra skirtos ir tam, kad drausmintų asmenį, padariusį nusikalstamą veiką bei atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės.
V. J. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. jis valdė transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Taigi atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis), užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Teisinga ir protinga laikytina tokia baudžiamojo poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, įtariamojo asmenybę, nėra per griežta. Kaip minėta, V. J. turėjo tik vieną galiojančią administracinę nuobaudą už KET pažeidimą (leistino greičio viršijimą), tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad padarytas nusikaltimas yra tyčinis, o kaltinamajam nustatytas neblaivumo laipsnis ženkliai viršijo įstatymo numatytą, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialiąja teise (teise vairuoti transporto priemones). Teismo įsitikinimu, skiriama baudžiamojo poveikio priemonė sudarys kaltinamajam galimybę dar kartą įvertinti savo veiksmų pavojingumą bei galėjusias kilti pasekmes. BK 67 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatydamas skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas įvertina V. J. nusikalstamų veiksmų pobūdį bei pavojingumą (automobilis buvo valdomas vakaro metu, tačiau pavojingai manevruojant, į pavojingą vairavimą atkreipė dėmesį net po teritoriją vaikščioję pėstieji (liudytojo E. Š. parodymai), tik išvakarėse buvo baigęs gydymą nuo psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, žalingo alkoholio vartojimo, b. l. 69), anksčiau aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kurie, kita vertus, sudaro pagrindą manyti, kad nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, todėl terminas nustatytinas mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis. Terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės specialiosios teisės sustabdymo skyrimo dienos.
BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Įvertinus tai, kad kaltinamasis V. J. padarė tyčinį nusikaltimą, kurio metu vairavo automobilį, nuosavybės teise priklausantį jam pačiam, šis automobilis kaip BK uždraustos veikos priemonė konfiskuotinas. Tokia išvada darytina ir atsižvelgus į kaltinamojo neblaivumo laipsnį, į tai, kad, kaip minėta, jis pavojingai manevravo miesto teritorijoje, dideliu greičiu važinėdamas pirmyn atgal, savo elgesiu šokiravo praeivius, buvo sustabdytas policijos pareigūnų važiuojantis (duomenys neskelbtini) link.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui taikytinas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu V. J. paskirtos kardomosios priemonės – vairuotojo pažymėjimo Nr. 00203083 paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40, 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
V. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį L. J. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti jam dvejus metus vairuoti kelių eismo transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti V. J. nuosavybės teise priklausantį automobilį VW Passat 3C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu V. J. paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį VW Passat 3C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
V. J. paskirtą kardomąją priemonę – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – pažymėjimą perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Išaiškinti V. J., kad, jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti L. J., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.