- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-10
- Bylos Nr.
- 2A-259-267/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02651-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Suinteresuotas asmuo
- UAB ,,Petrolana”
- Pareiškėjas
- UAB „Tomega“
- Kategorijos
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Mindaugas Klemenis Civilinė byla Nr. 2A-259-267/2012
NUTARTIS
2012 m. gegužės 10 d.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens UAB ,,Petrolana” apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-01-05 sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-85-832/2012, pagal pareiškėjos UAB „Tomega“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir UAB „Petrolana“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja UAB „Tomega“ kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad kilnojamieji daiktai, esantys kuro talpyklose, nuosavybės teise priklauso UAB „Tomega“.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė teismo, įvertinus byloje turimus ir išreikalautus dokumentus, sprendimą priimti savo nuožiūra. Nurodė, kad pareiškėja pranešimo dėl naftos produktų pripažinimo bešeimininkiu turtu nėra pateikusi į VMI prie FM apskaitą, naftos produktai nėra įtraukti kaip bešeimininkis turtas. Civilinėje byloje Nr. 2-1092-636/2006 teismui pateikti krovinio gabenimo važtaraščiai ir PVM sąskaitos–faktūros pilnai neįrodė naftos produktų priklausomybės UAB „Petrolana“.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Petrolana“ nurodė, kad pareiškėja UAB „Tomega“ nepateikė jokių įrodymų, jog be suinteresuoto asmens UAB „Petrolana“ turto talpyklose buvo rasta kitiems asmenims priklausančio kuro. Pažymėjo, kad skystas kuras gali būti pareiškėjos UAB „Tomega“ veiksmais sugadintas.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012-01-05 sprendimu pareiškimą patenkino visiškai ir nusprendė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad UAB „Tomega“ (į. k. 166796392, Montuotojų g. 12, Mažeikiai) nuosavybės teise įgijo: 25337 kg skysto kuro, KN 3824 90 99, kuro talpykloje Nr. (duomenys neskelbtini); 25777 kg skysto kuro, KN 3824 90 99, kuro talpykloje Nr. (duomenys neskelbtini); 20588 kg skysto kuro, KN 3824 90 99, kuro talpykloje Nr. (duomenys neskelbtini); 27949 kg skysto kuro, KN 3824 90 99, kuro talpykloje Nr. (duomenys neskelbtini); 30879 kg skysto kuro, KN 3824 90 99, kuro talpykloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 9338 kg skysto kuro, KN 3824 90 99, kuro talpykloje Nr. (duomenys neskelbtini), esantį kuro talpyklose (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas, remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, konstatavo, kad pareiškėjos UAB „Tomega“ talpyklose nuo 2004-11-22 laikomas skystas kuras nėra suinteresuoto asmens UAB „Petrolana“ nuosavybė. Teismas nusprendė, kad pareiškėja yra sąžiningai įgijusi nekilnojamuosius daiktus, tame tarpe ir kuro talpyklas su jose buvusiu skystu kuru, šį daiktą sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė ne mažiau kaip trejus metus, ir per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo. Padarė išvadą, kad pareiškėja UAB „Tomega“ įgijo nuosavybės teises į šį daiktą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė.
Suinteresuotas asmuo UAB ,,Petrolana” teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2012 m. sausio 5 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. 2-85-832/2012, priimti naują sprendimą ir pareiškėjos UAB „Tomega“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.
1. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nedetalizavo, kokie būtent įrodymai patvirtina tai, kad pareiškėja UAB „Tomega“ 2004 m. lapkričio 23 d. iš V. R. komercinės firmos saugojimui priėmė būtent skystą kurą, nurodytą Muitinės laboratorijos išvadose. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepaisė įrodymų vertinimo taisyklių. Pažymi, kad pareiškėjos UAB „Tomega“ ir V. R. komercinės firmos 2004 m. lapkričio 23 d. pasirašytame perdavimo – priėmimo akte nurodoma, jog pareiškėja UAB „Tomega“ priima saugoti glicerolį ir šildymo kurą. Akcentuoja, kad apeliantės UAB „Petrolana“ Mažeikių rajono apylinkės teismui pateiktame 2006 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akte konstatuota, jog pareiškėjos UAB „Tomega“ talpyklose (duomenys neskelbtini), saugoma 123,073 t glicerolio ir 56,872 t šildymo kuro, priklausančių UAB „Petrolana“. Teigia, kad byloje esantys dokumentai ir pačios pareiškėjos UAB „Tomega“ nurodytos aplinkybės byloja apie apeliantei UAB „Petrolana“ priklausančio glicerolio ir šildymo kuro saugojimą pareiškėjos UAB „Tomega“ talpyklose.
Šalies argumentai
2. Apeliantė nurodo, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas nesiėmė priemonių išsiaiškinti, kiek kuras, skirtas šildymui, techninėmis savybėmis skiriasi nuo glicerolio ar šildymo kuro, o pareiškėja UAB „Tomega“ neįrodė, jog visose talpyklose saugomas tik kuras, skirtas šildymui.
3. Apeliantės nuomone, Mažeikių rajono apylinkės teismas peržengė pareiškėjos UAB „Tomega“ pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjimo ribas. Pažymi, kad pareiškėja UAB „Tomega“ prašė pripažinti nuosavybės teisę į skystą kurą skirtą šildymui, t. y. pareiškė reikalavimą dėl daiktinės teisės. Akcentuoja, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas nusprendė, jog pareiškėja UAB „Tomega“ pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo prašo pripažinti nuosavybės teisę į kurą skirtą šildymui, pagal įgyjamąją senatį.
4. Apeliantės nuomone, Mažeikių rajono apylinkės teismas nenustatinėjo nuosavybės įgijimui pagal įgyjamąją senatį būtinų sąlygų egzistavimo ir apsiribojo jokiais įrodymais nepagrįstu ir formaliu tokių sąlygų buvimo konstatavimu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Tomega“ prašė atmesti apeliacinį skundą. Nurodė, kad apeliantė nuo 2004 m. nė karto nesikreipė į V. R. komercinę firmą dėl naftos produktų, likusių (duomenys neskelbtini) naftos produktų saugojimo bazėje, grąžinimo. 2005-04-12 V. R. komercinei firmai buvo iškelta bankroto byla. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad ji buvo pareiškusi reikalavimus bankrutuojančiai V. R. komercinei firmai. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad 2004-11-23 V. R. komercinės firmos ir UAB „Tomega“ pasirašytas priėmimo–perdavimo aktas, kuriame nurodyta, jog talpyklose laikinai saugoti priimtas glicerolis ir šildymo kuras, yra tiesioginis įrodymas, jog šie naftos produktai priklauso apeliantei. Naftos produktai, dėl kurių pareiškėja kreipėsi į teismą, patikrinti ir užfiksuoti Muitinės laboratorijos tyrimų protokoluose. 2011-03-14 pareiškėjos prašymu Šiaulių AVMI pateikė 2006-12-18 muitinės tyrimo protokolus ir nurodė, kad kuro talpyklose Nr. (duomenys neskelbtini) yra saugomas skystas kuras, sudarytas iš RRME, naftos alyvų, riebiųjų rūgščių ir kt. organinių junginių mišinio, kurio KN kodas yra 3824 90 99.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo teismo priimti sprendimą savo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 442 straipsnyje pateiktas sąrašas bylų, kurios teismo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šis sąrašas nėra išsamus, nes nurodyto straipsnio 14 punkte nustatyta, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas taip pat nagrinėja kitas bylas, kurios pagal Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka. Pagal CPK 442 straipsnį teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (1 punktas), taip pat bylas dėl daiktinių teisių, išskyrus bylas, nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles (9 punktas).
Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Jeigu yra dokumentai, patvirtinantys tą faktą, arba juos galima gauti ar prarastus atkurti kita tvarka, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu (nenagrinėtinas teisme), o priėmęs bylą nagrinėti, teismas turi ją nutraukti CPK 293 str. 1 p. pagrindu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2004).
Atkreiptinas dėmesys, kad bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos, o bylų dėl daiktinių teisių nagrinėjimui reglamentuoti tiesiogiai skirtos CPK XXXIV skyriaus normos. Pažymėtina, kad nurodytos dvi bylų kategorijos turi esminių skirtumų, jų teisminio nagrinėjimo dalykas yra skirtingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja UAB „Tomega“ kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad kilnojamieji daiktai, esantys kuro talpyklose (duomenys neskelbtini) rajone, nuosavybės teise priklauso UAB „Tomega“. Teisiniu pareiškimo pagrindu pareiškėja nurodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.57, 4.58 straipsnius, CPK 444–447 straipsnius. Teismo vertinimu, pareiškėjos reikalavimo formulavimas yra teisiškai ydingas, nes pareiškėja prašė nustatyti tiek juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 442 straipsnio 1 punktas, XXVI skyriaus normos), tiek pripažinti daiktą bešeimininkiu (CPK 442 straipsnio 9 punktas, XXXIV skyriaus ketvirtojo skirsnio normos). Atsižvelgdamas į pareiškėjos nurodytą faktinį pareiškimo pagrindą bei pareiškėjos reikalavimą, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme duomenis, teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK XXVI skyriaus normas, kas turėjo įtakos priimto procesinio sprendimo neteisėtumui. Teismo vertinimu, faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėją ir suinteresuotą asmenį galimai siejusiais daiktiniais teisiniais santykiais, gali būti nustatinėjamos, sprendžiant kilusį ginčą įstatymų nustatyta tvarka, t. y. ginčo teisenos tvarka, vadovaujantis CK 1.138 straipsnio 1 punktu bei ketvirtosios knygos II dalies nuostatomis.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ypatingosios teisenos tvarka ir nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, savo sprendime rėmėsi aukštesniojo teismo sprendimu (Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A‑72‑210/2010) ir nurodė, kad teismas, vykdydamas pareigą teisingai teisiškai kvalifikuoti nagrinėjamus teisinius santykius, turi taikyti įstatymą, kurį turi taikyti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šia aukštesniojo teismo sprendimo nuostata buvo sprendžiamas materialinių teisės normų taikymo klausimas, t. y. buvo sprendžiama kokios materialinės teisės normos reglamentavo tam tikrus teisinius santykius teisiškai reikšmingu laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi minėtu aukštesniojo teismo sprendimu.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs UAB „Tomega“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir skundžiamu 2012‑01‑05 sprendimu pareiškimą patenkinęs visiškai, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylų nagrinėjimą ypatingosios teisenos tvarka, neužtikrino tinkamo proceso, dėl ko skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu LR CPK 263 straipsnio prasme (CPK 5 str., 137 str. 2 d. 1 p., 442 str., 444 str.). Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme ypatingos teisenos tvarka (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 293 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 5 punktu, 293 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. sprendimą panaikinti, o bylą nutraukti.