Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Violeta Balčiūnienė Baudž. byla Nr. 1A–235–174/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.19.4.; 1.2.29.1.; 1.1.4.4.4.; 2.1.7. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2010 m. birželio 17 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro Jevgenijaus Michailovskio (Jevgenij Michailovskij) ir išteisintojo K. G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-24 nuosprendžio, kuriuo:

K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 24 straipsnio 5 dalį ir BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl sukurstymo kitą asmenį piktnaudžiauti tarnyba) ir pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl sukurstymo valstybės tarnautoją piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, sukurstymo suklastoti tikrą dokumentą ir suklastoto dokumento panaudojimo), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išteisintas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dėl tikro dokumento suklastojimo), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 303 straipsnio 6 dalimi, nuspręsta po nuosprendžio įsiteisėjimo šią baudžiamąją bylą dėl išteisintų epizodų perduoti prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nustatyti šias nusikalstamas veikas padariusius asmenis.

Daiktinius įrodymus – statybos leidimų registracijos žurnalo kopijas ir statybos leidimų kopijas – po nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta palikti saugoti voke kartu su baudžiamąja byla, originalus nuspręsta grąžinti Palangos miesto savivaldybės administracijai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, ir dėl to valstybė patyrė didelę žalą, bei suklastojo tikrą dokumentą, padarydamas didelę žalą, būtent:

„2007 m. kovo – balandžio mėnesiais, tiksli data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, K. G. sukurstė valstybės tarnautoją – Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių R. G., piktnaudžiauti tarnyba ir, priešingai tarnybos interesams, išduoti leidimo kopiją objekto, esančio Meilės al. 26, Palangoje, statybai. R. G., žinodamas, kad Palangos miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos posėdyje, kuriame buvo priimtas sprendimas neišduoti leidimo nurodytam objektui, piktnaudžiaudamas tarnyba, 2007-04-04 Palangos miesto savivaldybės pastate, esančiame Vytauto g. 73, Palangoje, nurodė jam pavaldiems darbuotojams atspausdinti 3 egzempliorius leidimų Nr. 56, kuriais leista vykdyti statybas Meilės al. 26, Palangoje, ir patvirtino jų kopijas herbiniu antspaudu, taip suklastodamas tikrą dokumentą bei padarydamas didelę žalą valstybei, nes šiais savo veiksmais administracijos direktorius R. G. sumenkino Palangos miesto savivaldybės, kaip valstybinės institucijos prestižą.“

K. G. buvo kaltinamas tuo, kad sukurstė valstybės tarnautoją piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, ir dėl to valstybė patyrė didelę žalą, bei sukurstė klastoti tikrą dokumentą, kurį panaudojo, padarydamas didelę žalą, būtent:

„2007 m. kovo – balandžio mėnesiais, tiksli data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, sukurstė valstybės tarnautoją – Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių R. G., piktnaudžiaujant valstybės tarnyba, priešingai tarnybos interesams, išduoti leidimo kopiją objekto statybai, esančiam Meilės al. 26, Palangoje. R. G., žinodamas, kad Palangos miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos posėdyje, kuriame buvo priimtas sprendimas neišduoti leidimo nurodytam objektui, piktnaudžiaudamas tarnyba, 2007-04-04 Palangos miesto savivaldybės pastate, esančiame Vytauto g. 73, Palangoje, nurodė jam pavaldiems darbuotojams atspausdinti 3 egzempliorius leidimų Nr. 56, kuriais leista vykdyti statybas Meilės al. 26, Palangoje ir patvirtino jų kopijas herbiniu antspaudu, taip suklastodamas tikrą dokumentą bei padarydamas didelę žalą valstybei, nes šiais savo veiksmais administracijos direktorius R. G. sumenkino Palangos miesto savivaldybės, kaip valstybinės institucijos prestižą. K. G., žinodamas, kad leidimas vykdyti statybas neišduotas, ir, kad tikras dokumentas – patvirtintas statybos leidimo Nr. 56 kopija – yra suklastotas, jį panaudojo 2007-11-05, pateikdamas Palangos miesto 2-jame notarų biure kopijos paliudijimui bei 2007-11-05 įregistruodamas valstybinės registrų įmonės registrų centre, esančiame V. Kudirkos d. 18, Vilniuje, taip padarydamas didelę žalą.“

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį bei BK 300 straipsnio 3 dalį subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą dvejų metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Statybos leidimo Nr. 56 spausdinimo aplinkybės savivaldybėje nėra reikšmingos šioje baudžiamojoje byloje, kadangi nėra ginčo, kad toks statybos leidimas buvo atspausdintas. Tačiau vėliau kilo ginčas tarp savivaldybės atitinkamų darbuotojų dėl statybos leidimo išdavimo teisėtumo. Toks savivaldybės darbuotojų ginčas pasibaigė 2007-04-04 statybos leidimo Nr. 56 originalo dingimu ir savivaldybes administracijos direktoriaus V. K. 2007 m. gegužės mėnesio pabaigos raštu, kuriame atsiprašoma statytojo K. G. dėl statybos leidimo atspausdinimo dėl juridinių nesklandumų savivaldybėje.

Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-07-09 nutarties apeliantas K. G. nurodo, kad šia nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja K. Domarkienė atsisakė nagrinėti jo skundą dėl prokuroro S. Jasevičiaus 2008-05-06 nutarimo, nes jo skundas teismą pasiekė tada, kai buvo užbaigtas ikiteisminis tyrimas. K. G. prašo panaikinti šią nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodo, kad įstatymas nesuteikia teismui teisės atsisakyti nagrinėti įtariamojo skundo. Bylos medžiagoje yra įrodymai, kad jam (K. G.) nebuvo tinkamai pranešta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, tai yra nėra duomenų, kad jam būtų tinkamai įteiktas prokuroro pranešimas apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą. Baudžiamosios bylos medžiagos buvimas teisme neįrodo fakto, kad jam (K. G.) buvo žinoma apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą. Teisėja K. Domarkienė privalėjo nutartimi išnagrinėti jo skundą, nes, K. G. teigimu, skundo nagrinėjimo atsisakymo nereglamentuoja jokia įstatymo norma.

Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos 2008-08-18 teismo nutarties apeliantas K. G. nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja V. Balčiūnienė šia nutartimi nušalino jo advokatą V. G.. Teismo nuomone, pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 25 straipsnį advokatas neturi teisės ginti ar atstovauti byloje prieš savo brolį. K. G. prašo panaikinti šią nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodo, kad visų pirma tokia nutartis yra skundžiama, nes jam buvo užkirstas kelias tinkamai ir laisvai pasirinkti advokatą. Be to, advokatas V. G. procese neveikė prieš jo (K. G.) interesus, o gynė jį, ir tai daryti nedraudžia Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 25 straipsnis, kurio reglamentavimas nėra BPK 58, 59 ir 61 straipsnių sudėtyje.

BPK 58 straipsnis nereglamentuoja advokato nušalinimo, todėl teismas nepagrįstai taikė šią teisės normą nušalindamas advokatą V. G., kuris tikrai turėjo teisę ginti savo brolį nuo jam pateiktų kaltinimų.

Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 25 straipsnis nereglamentuoja advokato nušalinimo nuo dalyvavimo baudžiamajame procese, todėl teismas neturėjo teisės nušalinti advokato V. G., kuris turėjo teisę ginti savo brolį. Apeliantas K. G. pažymi, kad BPK 61 straipsnis nenumato teismui teisės nušalinti kaltinamojo brolio, kuris atlikdamas advokato pareigas gina savo brolį baudžiamajame procese.

K. G. apeliaciniame skunde pažymi, kad jo brolis advokatas V. G. jį gynė viso ikiteisminio tyrimo metu, tačiau prokuroras nušalinimo jam nepareiškė, todėl akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu šioje baudžiamojoje byloje BPK nuostatos ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 25 straipsnis buvo taikomi skirtingai. Toks skirtingas teisės taikymas kenkia demokratinės valstybės teisiniam stabilumui ir tinkamam teismų praktikos formavimui.

Atsikirtimuose į prokuroro apeliacinį skundą išteisintasis R. G. prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro J. Michailovskio apeliacinį skundą atmesti. Išteisintasis K. G. prašo atsisakyti priimti prokuroro skundą kaip paduotą neįgalioto asmens arba neturinčio teisės paduoti skundą, jei prokuroro skundas bus nagrinėjamas, prašo jį atmesti.

Išteisintasis K. G. prašo jo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Išteisintasis R. G. prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro ir išteisintojo K. G. apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir nuosprendyje išdėstęs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pateikė nuoseklią jų analizę, ir teisėjų kolegija su tokiu įrodymų įvertinimu sutinka. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad kaltinamieji R. G. ir K. G. dalyvavo padarant jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ikiteisminis tyrimas byloje dėl kaltinamajame akte nurodytų nusikalstamų veikų atliktas tendencingai, šių veikų padarymo aplinkybės ištirtos ne iki galo ir paviršutiniškai, kaltinimai R. G. ir K. G. pagrįsti tik formaliais pagrindais, jų kaltė nepatvirtinta tinkamai surinktais nenuginčijamais įrodymais.

R. G. buvo pareikšti kaltinimai dėl to, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriumi, 2007 m. kovo–balandžio mėnesiais, sukurstytas kito kaltinamojo K. G., suklastojo tikrą dokumentą – 2007-04-04 Palangos miesto savivaldybės pastate, esančiame Vytauto g. 73, Palangoje, nurodė jam pavaldiems darbuotojams atspausdinti 3 egzempliorius leidimų Nr. 56, kuriais leista vykdyti statybas Meilės al. 26, Palangoje, ir pativrtino jų kopijas herbiniu antspaudu. K. G. buvo pareikšti kaltinimai dėl to, kad jis sukurstė valstybės tarnautoją R. G. suklastoti tikrą dokumentą bei šį dokumentą panaudojo.

BK 300 straipsnio dispozicijoje nurodyto nusikaltimo dalykas gali būti tiek netikras dokumentas (kai jis pagaminamas), tiek tikras dokumentas (kai jis suklastojamas). Šiame straipsnyje įtvirtinta teisės norma saugo tokias vertybes kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumentų formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, kurio turiniui keliami atitinkami reikalavimai. Svarbu, kad dokumentas suteiktų informaciją apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Baudžiamajame įstatyme nepateikta dokumento sąvoka, tačiau teismų praktikoje, taikant BK 300 straipsnį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymu, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu ir kt., dokumento samprata suformuluota. Tai rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių konstatavimas. Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui arba valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys Nr. 2K-406/2006, 2K-7-200/2008, 2K-263/2010 ir kt.). Dokumento suklastojimu pripažįstamas netikro dokumento pagaminimas, sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant jo turinį. Melagingi duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (kasacinės nutartys Nr. 2K-387/2008, 2K-263/2010). Atskleidžiant BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, taip pat svarbu nustatyti asmens veiksmų apimtį, konkrečiai įvardyti, kuo šie veiksmai pasireiškė pagaminant, panaudojant ar realizuojant kaltinime nurodytą dokumentą. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendime išvados dėl išteisintojo R. G. išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį dėl tikro dokumento suklastojimo bei apelianto K. G. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį dėl sukurstymo suklastoti tikrą dokumentą ir suklastoto dokumento panaudojimo aiškios, tinkamai motyvuotos, konstatuota, jog neįrodyta, kad kaltinamieji K. G. ir R. G. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Tokia išvada padaryta konstatavus, jog byloje nepakanka surinktų ir ištirtų įrodymų apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad išteisintasis K. G., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, pateikė prašymą Palangos miesto savivaldybei išduoti statybos leidimą objektui, esančiam Meilės al. 26, Palangoje, statyti. Kitas išteisintasis R. G. patvirtino, kad tiek į jį, kaip tuometinį Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių, tiek į pavaldinę A. B. kreipėsi K. G. dėl statybos leidimo išdavimo. K. G. 2007-03-14 dalyvavo Palangos miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos posėdyje, po posėdžio perskaitė protokolą, kuriame buvo Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjos išvada „Pritarti“, protokole pasirašė, jog susipažino. Vėliau šiame dokumente buvo padaryti pataisymai, tačiau apie tai V. G. iš karto nebuvo informuotas. Tai patvirtina V. K., kuris Palangos miesto savivaldybės direktoriaus pareigas pradėjo eiti vėliau, 2007-05-31 raštas, adresuotas K. G., kuriame V. K. atkreipė K. G. dėmesį, jog 2004-03-14 Palangos miesto savivaldybės nuolatinė statybos komisija priėmė sprendimą neišduoti statybos leidimo rekreacinio pastato su poilsio ir poilsio aptarnavimo patalpomis Meilės al. 26, Palangoje. Tos pačios dienos kitame K. G. adresuotame rašte V. K. nurodė apgailestaująs, jog dėl įvairių juridinių nesklandumų 2007-04-04 statybos leidimas Nr. 56, esant neigiamoms Komisijos išvadoms, buvo atspausdintas bei kad jis negalėjo būti įregistruotas, nes, vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies nuostatomis, nebuvo ir negalėjo būti pasirašytas Administracijos direktoriaus. Tačiau, kaip minėta, 2007-03-14 Palangos miesto savivaldybės nuolatinės komisijos posėdžio protokole buvo išvada „Pritarti“, ir su šiuo protokolu pasirašytinai susipažino K. G.. Tačiau protokolas buvo pakeistas, pakeitimai šiame protokole buvo padaryti po savaitės – 2007-03-21, apie tai V. G. nedelsiant informuotas nebuvo. V. G. teigimu, pakeistą protokolą jis gavo tik 2007-10-12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-07-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-938/2009 pažymėjo: „ ...Palangos m. savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokole esantis sprendimas yra individualus aktas, apie kurį asmuo turi būti informuojamas asmeniškai. Nagrinėjamoje byloje K. G. dalyvavo komisijos posėdyje ir protokole pasirašė, tačiau, kaip matyti iš paties dokumento, jame buvo daromi pataisymai, be to, nors posėdis įvyko 2007-03-14, jo prieduose įrašytas 2007 m. kovo 21 d. dokumentas, kas leidžia abejoti šio protokolo teisingumu. ...Nepaisant aptartų aplinkybių, minėtas individualus administracinis aktas turėjo būti išsiųstas pareiškėjui. Tačiau tai buvo padaryta tik 2007 m. rugsėjo 26 d., o pasak paties K. G., jam šis sprendimas įteiktas 2007 m. spalio 12 d.“. Taigi susipažinęs su komisijos protokolu, kuriame buvo išvada „Pritarti“, K. G., kaip buvo informuotas, kitą dieną, tai yra 2007-03-15, kreipėsi į savivaldybę dėl statybos leidimo išdavimo, tačiau leidimas nebuvo išduotas, nurodant, kad dėl didelio savivaldybės darbuotojų darbo krūvio leidimas dar neatspausdintas. Todėl K. G. savivaldybės administracijoje užregistravo pranešimą dėl statybos darbų vykdymo be leidimo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu. Po to kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrių pasiteirauti, ar nėra išduotas statybos leidimas statiniui Meilės al. 26, Palangoje. Buvo informuotas, kad statybos leidimas yra paruoštas, tačiau jis negali būti išduotas be administracijos direktoriaus nurodymo.

K. G. parodė, jog jis užantspaudavo statybos leidimą Nr. 56, tačiau pasiteiravęs pavaldinės A. B., ar su statybos leidimu Nr. 56 yra viskas gerai, nes buvo girdėjęs, jog išduodant šį leidimą buvo atitinkamų nesklandumų, bei išgirdęs, kad yra problemų, šio leidimo nepasirašė, o nepasirašytas dokumentas neturi juridinės galios. Teigė, jog atspausdinti leidimo jis neprašė, šį dokumentą užantspaudavo automatiškai kartu su pateiktais dokumentais. R. G. pripažino padaręs klaidą grąžindamas užantspauduotą, bet nepasirašytą statybos leidimą A. B.. Nors pastaroji apklausta kaip liudytoja teigė, jog R. G. liepė atspausdinti statybos leidimą Nr. 56, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Liudytojos A. B. parodymus apie tai, kad R. G. liepė jai atspausdinti minėtą leidimą, paneigia paties R. G. veiksmai nepasirašant užantspauduoto dokumento. Jokių kitų objektyvių duomenų apie tai, kad R. G. būtų liepęs A. B. atspausdinti statybos leidimą Nr. 56, byloje nėra. Priešingai, kaip liudytoja apklausta V. L. parodė šį statybos leidimą atspausdinusi tik A. B. paprašyta. V. L. taip pat parodė, jog ji atspausdintame statybos leidime Nr. 56 įrašė ne savo, kaip visada rašydavo, o R. G. pavardę, nes žinojo, kad toks statybos leidimas neišduotas. Kaip minėta, R. G. šio dokumento nepasirašė. Kaip ir kodėl tokio dokumento, be parašo neturinčio juridinės galios, kopiją patvirtino savivaldybės specialistė M. Š., nenustatyta. R. G. nurodė nežinantis, kieno prašymu buvo atspausdintas statybos leidimas Nr. 56 bei kokiomis aplinkybėmis šis užantspauduotas, tačiau nepasiraštytas dokumentas buvo patvirtintas savivaldybės darbuotojos M. Š.. Statybos leidimo Nr. 56 originalas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimmo teisme metu nebuvo pateiktas. Ikiteisminio tyrimo metu šio dokumento originalas nebuvo ieškotas, o teismui pareikalavus, pateiktas nebuvo. Byloje yra tik užantspauduota, bet R. G. nepasirašyta statybos leidimo Nr. 56 kopija. Nors prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad statybos leidimo Nr. 56 originalo nebuvo, tačiau, kaip minėta, liudytoja M. Š. teigė mačiusi 2007-04-04 statybos leidimo Nr. 56 originalą ir tinkamai patvirtino tokio statybos leidimo kopiją. Be to, Palangos miesto savivaldybės Statybos leidimų registracijos žurnale įrašytas išduoto statybos leidimo Nr. 56, nors kiti įrašai žurnale nepažymėti. Šios aplinkybės rodo, jog statybos leidimas turėjo būti išduotas. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu šios aplinkybės nebuvo tiriamos, tai yra nesiaiškinta, kokiomis aplinkybėmis M. Š. patvirtino šio dokumento kopijas, kas jai liepė tai padaryti, ar buvo šio statybos leidimo originalas. Nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo tik nustatyta, jog M. Š. tokį pavedimą davė Juridinio skyriaus vedėja D. Z.. Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas pagrįstai nelaikė pateiktos statybos leidimo Nr. 56 kopijos tikru dokumentu, remiantis kuriuo būtų galima neginčijamai nustatyti ir įrodyti, kad R. G., sukurstytas K. G., suklastojo statybos leidimą, o K. G. šį suklastotą statybos leidimą panaudojo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog remiantis BPK 20 straipsniu bei byloje ištirtų įrodymų pagrindu, 2007-04-04 statybos leidimo Nr. 56 kopija negali būti tiesioginis ir nenuginčijamas įrodymas. Remiantis byloje pateikta statybos leidimo Nr. 56 kopija, būtų galima padaryti tik prielaidą, kad R. G. šį dokumentą galėjo suklastoti K. G. sukurstytas ar paprašytas. Tuo tarpu apkaltinamasis nuosprendis būtų pagrįstas prielaidomis, tai yra neleistina, nes teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Nors kaltinime nurodyta, kad R. G., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, sukurstytas K. G., suklastojo tikrą dokumentą, uždėjęs herbinį antspaudą, tai yra padarė BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, o K. G., sukurstydamas R. G. suklastoti tikrą dokumentą, padarė BK 24 straipsnio 5 dalyje ir BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, tačiau, kaip minėta, byloje esančiais įrodymais nenustatyta, jog R. G. suklastojo statybos leidimą Nr. 56, o K. G. sukurstė jį tai padaryti, todėl ir ši kaltinimo dalis nepagrįsta, ir dėl šių nusikalstamų veikų R. G. ir K. G. išteisinti pagrįstai, neįrodžius, jog jie dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Apeliantas K. G. savo apeliaciniame skunde nepagrįstai tvirtina, jog statybos leidimo Nr. 56 notaro patvirtinta kopija yra tinkamas ir leistinas įrodymas BPK 20 straipsnio prasme. Kaip liudytoja apklausta notarė J. Doržinkevičienė parodė, kad Viktoras ir K. G. kreipėsi dėl statybos leidimo nuorašo patvirtinimo, ir pateiktą dokumentą ji patvirtino pagal dokumentų kopijų tvirtinimo taisykles. Nors Notarų rūmų rašte nurodyta, kad statybos leidimo nustatyta tvarka patvirtinta kopija yra oficialus dokumentas, ir notaras neturi pagrindo abejoti jo teisėtumu bei atsisakyti tvirtinti tokio dokumento nuorašą, tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog notarei paliudyti buvo pateikta R. G. nepasirašyta, taigi neturinti teisinės galios, tačiau savivaldybės darbuotojos M. Š. patvirtinta statybos leidimo Nr. 56 kopija. Remiantis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001-12-28 įsakymu Nr. 88 patvirtintų Dokumentų tvarkymo ir tvarkymo apskaitos taisyklių 3 p., nuorašas yra atgamintas dokumentas be ranka rašytų rekvizitų ar jų dalių ir jų tikrumą reikia paliudyti. Vadinasi, remiantis minėtomis taisyklėmis, notarė paliudijo, kad yra leidimą išdavusio asmens parašas, tai nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Esant šioms aplinkybėms nepagrįsta teigti, jog baudžiamojoje byloje esanti statybos leidimo Nr. 56 kopija yra tinkamas ir leistinas įrodymas BPK 20 straipsnio prasme, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

Be to, teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai nenagrinėjo aplinkybių, ar valstybės įmonėje Registrų centre bei notarų biure buvo laikomasi teisės aktų reikalavimų, paliudijant ir įregistruojant statybos leidimo Nr. 56 kopiją, bei aplinkybių, ar kiti pareigūnai, susiję su byloje tiriamu įvykiu, yra kalti dėl kilusių pasekmių, nes taip neleistinai būtų išplėstos kaltinimo ribos, nes tokie kaltinimai K. G. ir R. G. pareikšti nebuvo.

Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje atliktas neišsamiai ir paviršutiniškai, dėl to nebuvo ir nėra galimybės nustatyti visų nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, visapusiškai ir iki galo ištirti aplinkybių. Remiantis aptartų duomenų visuma R. G. ir K. G. pagrįstai išteisinti dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, tai yra dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, padarant didelę žalą valstybei, dėl tikro dokumento suklastojimo, padarant didelę žalą, dėl sukurstymo valstybės tarnautojo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, padarant didelę žalą valstybei bei dėl sukurstymo suklastoti tikrą dokumentą ir jo panaudojimo, padarant didelę žalą, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Teisėjų kolegija nesutinka su išteisintojo K. G. apeliacinio skundo argumentu dėl išteisinimo pagrindo pakeitimo, nurodant, kad jis turi būti išteisintas dėl to, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kaip minėta, be pateiktos statybos leidimo Nr. 56 kopijos, visi kiti byloje surinkti įrodymai tik patvirtina faktą, kad statybos leidimo objektui Meilės al. 26., Palangoje, išdavimui nebuvo pritarta, ir statybos leidimas galbūt buvo suklastotas bei pateiktas notarui patvirtinti bei užregistruotas VĮ Registrų centras bei sukėlė teisines pasekmes. Dėl to baudžiamoji byla dėl išteisintų epizodų pagrįstai perduota prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nustatyti šias nusikalstamas veikas padariusius asmenis. Šiuo atveju K. G. pagrįstai išteisintas dėl to, jog neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Apeliantas K. G., be skundžiamo nuosprendžio, kartu skundžia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-08-18 nutartį, kuria buvo nušalintas jį gynęs brolis advokatas V. G., bei to paties teismo 2008-07-09 nutartį, kuria buvo atsisakyta nagrinėti jo skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro Sigito Jasevičiaus 2008-05-06 nutarimo, tačiau šie K. G. apeliacinio skundo argumentai nėra apeliacijos dėl skundžiamo nuosprendžio nagrinėjmo dalykas, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms nėra pagrindo naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-24 nuosprendį.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Esant šioms aplinkybėms, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro Jevgenijaus Michailovskio ir išteisintojo K. G. apeliacinius skundus atmesti.