- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- e2S-3207-614/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22340-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Suinteresuotas asmuo
- I. O. L.
- Pareiškėjas
- N. A. N. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens I. O. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo N. A. N. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – I. O. L., antstolė Virginija Meškauskienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas N. A. N. S. pateikė skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, kuriuo prašė įpareigoti antstolę Virginiją Meškauskienę, vykdančią Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. liepos 9 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-9-445/2018 dėl nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos kas antrą savaitgalį, dėl skolininkės I. O. L. neteisėtų veiksmų, kuriais ji neleido išieškotojui bendrauti su nepilnamečiu vaiku 2021 m. rugpjūčio 6-8 dienomis, surašyti sprendimą, įpareigojantį skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, jo neįvykdymo aktą ir kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo. Nurodė, kad antstolių kontoroje yra vykdomas Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. liepos 9 d. vykdomasis raštas Nr. e2-9-445/2018 dėl nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku su skyrium gyvenančiu tėvu (pareiškėju), pagal kurį pareiškėjas bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. S. kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį sekmadienį iki 18 val. mokslo metų laikotarpiu ir iki 20 val. ne mokslo metų laikotarpiu. Išieškotojo atstovė 2021 m. rugpjūčio 9 d. raštu informavo antstolę, kad skolininkė – vaiko motina I. O. L., nevykdo teismo nustatytos bendravimo tvarkos, pagal kurią išieškotojas su dukra turėjo bendrauti 2021 m. rugpjūčio 6-8 d. (savaitgalį), tačiau jam nebuvo leista. 2021 m. rugsėjo 2 d. patvarkymu Nr. S-21-15-17507 antstolė atsisakė patenkinti išieškotojo atstovės 2021 m. rugpjūčio 9 d. pareiškimą, pasiūlė šalims spręsti teismo sprendimo dalies dėl bendravimo tvarkos pakeitimo klausimą. Pareiškėjas su tokia antstolės pozicija nesutinka. Nurodo, kad įstatymai nesuteikia antstoliui įgaliojimų spręsti dėl teismo sprendimo pagrįstumo, vertinti bei keisti teismo išduoto vykdomojo dokumento turinio, jį siaurinant arba plečiant. Šalių ginčą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku jau yra išsprendęs Alytaus apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9-445/2018, kuriuo nustatė tėvo su dukra bendravimo tvarką. Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi civ. b. Nr. e2A-552-896/2019 Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą nutarė pakeisti iš dalies - pakeisti bendravimo tvarkos 1.4 punktą. Teismo sprendimas kuriuo nustatyta išieškotojo su vaiku bendravimo tvarka, įsiteisėjo 2019 m. balandžio 11 d., jis yra galiojantis ir privalo būti vykdomas. Išieškotojas dukros negalėjo paimti bendrauti jam tenkantį savaitgalį. El. paštu susisiekus su vaiko motina, ši nurodė, kad ji atostogauja ir yra išvykusi. Į telefono skambučius nei dukra, nei dukros motina neatsiliepė. Fakto, kad vaiko neperdavė tėvui bendrauti, neginčijo ir pati skolininkė, o tai reiškia, kad skolininkė neužtikrino vaiko buvimo jo gyvenamojoje vietoje minėtomis dienomis pagal teismo sprendimu nustatytą tvarką savaitgaliais. Aplinkybę, kad teismo nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikoma, patvarkyme pažymi pati antstolė. Taigi esant minėtoms aplinkybėms, antstolė atitinkamai turėjo surašyti neįvykdymo aktą ir kreiptis į teismą, tačiau šių veiksmų neatliko. Antstolės išvados yra prieštaringos, t. y. patvarkyme pačios antstolės nurodoma, kad teismo nustatyta vaiko bendravimo su tėvu tvarka nevykdoma pilna apimtimi, tačiau nurodoma, kad duomenų, jog skolininkė neleistų, trukdytų ar kitaip užkirstų kelią tėvo bendravimui su vaiku, nepateikta, kas prieštarauja pirmiau nurodytam antstolės teiginiui. Bendravimo su vaiku klausimas buvo išspręstas teismo, kurio sprendimu nustatyta bendravimo tvarka yra galiojanti ir privaloma abiem tėvams, todėl antstolis turi užtikrinti jos vykdymą, o ne spręsti, kad tėvų tarpusavio nesutarimas turi būti sprendžiamas teisme iš naujo. Skolininkė su išieškotoju kitokios bendravimo su vaiku nei nustatyta teismo tvarkos nesuderino, o aplinkybė, kad skolininkė iš anksto nurodė išieškotojui, jog nevykdys teismo sprendimo, nėra pagrindas laikyti, kad ji veikė teisėtai. Vaiko motinos atostogos nėra objektyvi priežastis nevykdyti teismo sprendimo. Antstolė tokį neteisėtą skolininkės veikimą pateisina ignoruodama teismo sprendimo privalomumą, kelia nepasitikėjimą valstybe, jos teisine sistema, pažeidžia vaiko ir tėvo interesus. Tėvai tarpusavyje gali susitarti dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos kitokio vykdymo, bet tėvams nepavykus susitarti kitaip, teismo nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos privalo laikytis abi šalys. Antstolei vengiant vykdyti jai priskirtas funkcijas, išieškotojo teisėtas interesas nėra užtikrinamas, skolininkė nėra skatinama vykdyti teismo sprendimą ar kreiptis dėl jo pakeitimo (jeigu skolininkei netinka nustatyta bendravimo tvarka), o ir toliau gali vienasmeniškai spręsti dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo. Nepagrįstas patvarkymo argumentas, kad antstolė išieškotojo prašymus gali priimti tik žiniai, nes vykdomasis raštas dėl vaiko bendravimo su tėvu mokslų atostogų laiku antstolei nėra pateiktas vykdymui. Pažymėtina, jog Antstolei vykdyti pateiktas Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019-07-09 vykdomasis raštas Nr. e2-9-445/2018 dėl nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos kas antrą savaitgalį (bendravimo tvarkos 1.1. p.). Išieškotojas kreipėsi į antstolę būtent dėl bendravimo tvarkos savaitgaliais nevykdymo, o ne dėl mokslų atostogų.
2. Antstolė Virginija Meškauskienė patvarkymu atsisakė tenkinti išieškotojo skundą. Nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 9 d. išieškotojo atstovė informavo antstolę, kad skolininkė nevykdo teismo nustatytos vaiko bendravimo su tėvu tvarkos mokslų atostogų metu 2021 m. rugpjūčio 6-8 d. 2021 m. rugsėjo 2 d. patvarkymu Nr. S-21-15-17507 antstolė atsisakė tenkinti 2021 m. rugpjūčio 9 d. pareiškimą. 2021 m. rugpjūčio 17 d. antstolių kontoroje gautas išieškotojo atstovės skundas dėl 2021 m. rugsėjo 2 d. patvarkymo Nr. S-21-15-17507. Antstolei vykdymui yra pateiktas tik Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų vykdomasis raštas Nr. e2-9-445/2018 dėl nustatytos tėvo bendravimo tvarkos su vaiku A. S. kas antrą savaitgalį (tvarkos punktas 1.1. tvarkos pakeitimas įsiteisėjo 2019 m. balandžio 11 d.). Vykdomasis raštas dėl vaiko A. S. bendravimo su tėvu mokslų atostogų laiku (bendravimo tvarkos 2 punktas) antstolei nėra pateiktas vykdymui. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, šiai dienai pas antstolius vykdomos 5 vykdomosios bylos dėl nustatytos bendravimo tvarkos su vaiku A. S., o kokie vykdomieji dokumentai vykdomi kitose antstolių kontorose, dėl kokios bendravimo tvarkos dalies, antstolei nėra žinoma ir antstolė apie tai nebuvo informuota. Iš skolininkės 2021 m. rugpjūčio 25 d. pateikto paaiškinimo nustatyta, kad išieškotojas apie planuojamas motinos ir vaiko atostogas žinojo iš anksto. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje numatyta vaikų teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais bei įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatyta vaikų teisė į poilsį ir laisvalaikį, tačiau tėvams nepavyko priimti bendro susitarimo dėl motinos ir vaiko atostogų. Nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad motina būtų piktnaudžiavusi teise ar būtų nevykdžiusi teismo sprendimo bei būtų trukdžiusi dukrai bendrauti su tėvu. Vykdymo procesų metu buvo surinkti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad ilgas tarpusavio bylinėjimosi laikotarpis labai aiškiai parodo, kad pagrindinis tėvo tikslas yra ne siekis normalizuoti santykius su dukra, o siekis kontroliuoti vaiko motiną, vaiką bei valdyti situaciją pagal savo poreikius. Viso sprendimo vykdymo metu yra būtina atsižvelgti į vaiko interesus, nes nacionaliniai ir tarptautinės teisės aktai, reglamentuojantys vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pabrėžtinai akcentuoja visiems asmenims taikomą reikalavimą – visur ir visada, imantis bet kokių su vaikais susijusių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos turi būti pasirenkami tokie būdai ir formos, kurie labiausiai atitiks jo poreikius ir darys mažiausią psichologinę žalą. Tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Darytina išvada, kad antstolė nepažeidė norminių teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo skolininko skundo, dalyje, susijusioje su antstolio atliekamais procesiniais veiksmais vykdomojoje byloje, tenkinti.
3. Suinteresuotas asmuo I. O. L. atsiliepimo į skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi pareiškėjo N A. N. S skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų patenkino ir įpareigojo antstolę Virginiją Meškauskienę surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą dėl skolininkės I. O. L. veiksmų 2021 m. rugpjūčio 6-8 d. ir perduoti jį teismui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnyje nustatyta tvarka.
5. Vykdomosios bylos duomenimis teismas nustatė, kad antstolė vykdo 2019 m. liepos 9 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-9-445/2018, kuriame nurodyta, jog: „Tėvas N. A. N. S. bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. S., kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 valandos, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį sekmadienį iki 18 valandos mokslo metų laikotarpiu ir iki 20 val. ne mokslo metų laikotarpiu. Jeigu tėvui bendrauti priklausantį savaitgalį vaikas serga ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo vaiko tėvo valios, jo pasiimti negalima, toks bendravimas nukeliamas į artimiausią savaitgalį. Paskesni tėvo su vaiku bendravimo savaitgaliai skaičiuojami atsižvelgiant į paskutinio realiai įvykusio susitikimo laiką. Vaiko motinos asmenimis ar su darbu susijęs užimtumas nelaikomas objektyviomis vaiko neperdavimo priežastimis. Apie tai, kad vaiko negalima paimti dėl ligos ar kitos objektyvios priežasties, vaiko motina privalo informuoti vaiko tėvą iki atitinkamo penktadienio 13 val.“ Teismo nutartis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 11 d. Vykdomasis dokumentas antstolei pateiktas vykdymui 2020 m. kovo 9 d., o priimtas 2020 m. kovo 12 d. patvarkymu Nr. S-20-15-3701. Kitos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nuostatos antstolei vykdyti nepateiktos.
6. Teismas nustatė, jog ginčo, kad pareiškėjui nebuvo leista 2021 m. rugpjūčio 6-8 d. (savaitgalį) pasimatyti su dukra nėra, todėl sprendė, jog ši faktinė aplinkybė įrodyta.
7. Iš pateikto šalių tarpusavio susirašinėjimo teismas nustatė, kad išieškotojas 2021 m. liepos 1 d. informavo skolininkę dėl susitikimų su vaiku 2021 m. birželio mėn., o 2021 m. liepos 7 d. skolininkė informavo išieškotoją dėl atostogų, kurias praleis su vaiku laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 16 d. iki 2021 m. rugpjūčio 8 d., kurių datos keisti negali, kadangi vaikas užrašytas priešmokykliniams tyrimams, odontologo, kardiologo konsultacijoms. Nagrinėjamu atveju išieškotojui skirtas praleisti su vaiku savaitgalis buvo numatytas skolininkės nurodytų atostogų paskutinėmis dienomis. Nors apie savo atostogas skolininkė išieškotoją informavo, tačiau byloje nėra išieškotojo sutikimo dėl teismo nustatytos tvarkos keitimo, todėl nesant sutarimo dėl tvarkos pakeitimo, šalims galiojo teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, kuri galioja visus metus, o ne tik mokslo metų laikotarpiu. Teismo nuomone, vien argumentas, jog išieškotojas galimai pažeidė tvarką 2021 m. birželio mėn., taip 2 dienomis praleisdamas laiko su vaiku daugiau, nei priklauso, nėra pagrindas neleisti praleisti jam skirto laiko su vaiku kitu metu. Konkrečios objektyvios priežastys ir jas patvirtinantys įrodymai, pavyzdžiui, kelionių bilietai ir kt., dėl kurių nebuvo galimas išieškotojo laiko praleidimas su vaiku paskutinėmis skolininkės nurodytų atostogų dienomis, apart skolininkės nurodyto iš anksto numatyto atostogų laikotarpio, byloje nepateikti.
8. Teismas sprendė, jog antstolės argumentai, kad vykdomojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai parodo, jog pagrindinis pareiškėjo tikslas yra ne siekis normalizuoti santykius su dukra, o siekis kontroliuoti vaiko motiną, vaiką bei valdyti situaciją pagal savo poreikius, kitų antstolių vykdomos vykdomosios bylos, konkrečiu atveju laikytini nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo pateisinti skolininkės atsisakymą skolininkui pasimatyti su vaiku. Antstolė nenurodė konkrečių rašytinių įrodymų, leidžiančių daryti tokias išvadas, o nurodyta 2020 m. spalio 28 d. vaiko teisių apsaugos kontrolierės išvada, kurioje ji nurodė, jog atkreipiant abiejų tėvų dėmesį dėl vaiko teisės augti emociškai saugioje aplinkoje nestebint suaugusių tarpusavio konfliktų, nepaneigia ir skolininkės pareigos elgtis tinkamai ir laikytis teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos bei sudaryti tinkamas sąlygas išieškotojui matytis su vaiku.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Suinteresuotas asmuo I. O. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: palikti galioti 2021 m. rugsėjo 2 d. anstolės Virginijos Meškauskienės patvarkymą Nr. S-21-15-17507 atsisakyti patenkinti išieškotojo 2021 m. rugpjūčio 9 d. pareiškimą. Atskirajame skunde nurodė:
9.1. antstolė pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nes jai vykdymui yra pateiktas tik Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų vykdomasis raštas Nr. e2-9-445/2018 dėl nustatytos tėvo bendravimo tvarkos su vaiku A. S. kas antrą savaitgalį (tvarkos punktas 1.1. tvarkos pakeitimas įsiteisėjo 2019 m. balandžio 11 d.), o vykdomasis raštas dėl vaiko bendravimo su tėvu mokslų atostogų laiku (bendravimo tvarkos 2 punktas) antstolei nėra pateiktas vykdymui;
9.2. antstolė pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nes nenustatė, jokių konkrečių I. O. L. veiksmų, kurie leistų daryti neginčijamą išvadą, jog ji tyčia nevykdo teismo sprendimo. Pareiškėjas elektroniniu paštu buvo informuotas apie dukros atostogų planus bei jų trukmę, tačiau piktybiškai nesiekė susitarti savo interesus iškeldamas aukščiau dukros. Dukros atostogų metu, trukusių nuo 2021 m. liepos 15 d. iki rugpjūčio 9 d., pareiškėjui priklausantis savaitgalis, buvo kompensuotas kai pareiškėjas, pažeisdamas nustatytą bendravimo tvarką, pasinaudojo teise praleisti laiką su dukra 2021 m. birželio 14-27 d. nors į nurodytą laikotarpį buvo įsiterpęs ir vaiko mamai tenkantis savaitgalis. Nevykdydamas teismo nustatytos bendravimo su dukra tvarkos pareiškėjas sau kelia mažiau reikalavimų, o bendravimo tvarka yra nustatyta prioritetiniais dukros interesais. Taigi, pats pareiškėjas veikia prieš savo nepilnametės dukros teisėtus interesus, dėl to pareiškėjo interesas, kurį jis įvardija kaip pažeistą, dėl jo paties netinkamo ir neteisėto elgesio negali būti ginamas;
9.3. teismas neįsigilino į bylos esmę, nes šioje byloje svarbūs rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pagrindinis pareiškėjo tikslas yra ne siekis normalizuoti santykius su savo dukra, o siekis kontroliuoti vaiko motiną, dukrą bei valdyti situaciją pagal savo poreikius. Todėl teismo motyvas, kad nebuvo gautas pareiškėjo sutikimas pakeisti bendravimo su dukra laikui, rodo formalų teismo požiūrį į ištiesų sudėtingą situaciją.
Atsiliepimas
10. Antstolė Virginija Meškauskienė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą patenkinti. Nurodė, kad:
10.1. antstolei vykdymui yra pateiktas tik Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų vykdomasis raštas Nr. e2-9-445/2018 dėl nustatytos tėvo bendravimo tvarkos su vaiku A. S. kas antrą savaitgalį ( tvarkos punktas 1.1. tvarkos pakeitimas įsiteisėjo 2019 m. balandžio 11 d.). Vykdomasis raštas dėl vaiko A. S. bendravimo su tėvu mokslų atostogų laiku ( bendravimo tvarkos 2 punktas ) antstolei nėra pateiktas vykdymui;
10.2. antstolių informacinės sistemos duomenimis šiai dienai pas antstolius vykdomos net penkios vykdomosios bylos dėl nustatytos bendravimo tvarkos su vaiku A. S.. Kokie vykdomieji dokumentai vykdomi kitose antstolių kontorose (dėl kokios bendravimo tvarkos dalies) antstolei nėra žinoma ir antstolė apie tai nebuvo informuota;
10.3. viso sprendimo vykdymo metu yra būtina atsižvelgti į vaiko interesus, nes nacionaliniai ir tarptautinės teisės aktai, reglamentuojantys vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pabrėžtinai akcentuoja visiems asmenims taikomą reikalavimą – visur ir visada, imantis bet kokių su vaikais susijusių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos turi būti pasirenkami tokie būdai ir formos, kurie labiausiai atitiks jo poreikius ir darys mažiausią psichologinę žalą. Tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Antstolė nepažeidė norminių teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo skolininko skundo, dalyje, susijusioje su antstolio atliekamais procesiniais veiksmais vykdomojoje byloje, tenkinti.
11. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atmesti atskirąjį skundą, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nepakeistą ir priteisti pareiškėjo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
11.1. atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad antstolė neturi įgaliojimų priimti sprendimo dėl išieškotojo bendravimo su dukra, nes antstolei nėra pateiktas vykdymui vykdomasis raštas dėl vaiko A. S. bendravimo su tėvu mokslų atostogų laiku (bendravimo tvarkos 2 punktas). Pažymėjo, kad skundžiama nutartimi antstolė įpareigota surašyti sprendimą dėl išieškotojo bendravimo su dukra savaitgalį (skolininkės I. O. L. veiksmų 2021 m. rugpjūčio 6-8 d. savaitgalį), o ne dėl vaiko bendravimo su tėvu mokslo atostogų laiku. Nėra nustatyta jokios atskiros tėvo bendravimo su vaiku tvarkos vasaros laikotarpiu - ne mokslo metų metu, o galioja ta pati tvarka, kaip ir mokslo metų laikotarpiu, išskyrus tai, kad vaikas grąžinamas sekmadienį ne iki 18 valandos, o iki 20 valandos. Taigi, priešingai nei nurodoma atskirtajame skunde, antstolė įpareigota atlikti veiksmus ne dėl bendravimo su vaiku mokslo atostogų laiku, bet dėl bendravimo su vaiku savaitgalį (skolininkės I. O. L. veiksmų 2021 m. rugpjūčio 6-8 d. savaitgalį). Pagal 2019 m. liepos 9 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų išduotą vykdomoji raštą Nr. e2-9-445/2018, būtent tokius įgaliojimus šiuo atveju antstolė ir turi;
11.2. nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nevertino antstolės atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą priežasčių. Priešingai nei teigia apeliantė, iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas įsigilino į bylos esmę, įvertino apeliantės nurodytas aplinkybes ir dėl jų pasisakė. Pirma, fakto, kad apeliantė 2021 m. rugpjūčio 6-8 d. (savaitgalį) pasimatyti su dukra išieškotojui neleido, neneigia ir pati apeliantė, jis yra patvirtintas byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių pripažintas. Antra, pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visas nurodytas aplinkybes, kuriomis apeliantė mėgina pateisinti teismo nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą. Trečia, byloje nėra nei vieno dokumento ar kompetentingos institucijos išvados, kurioje būtų nustatyta, kad išieškotojas būtų pažeidęs teismo nustatytą bendravimo su dukra tvarką arba, kad tėvo bendravimas su dukra neatitiktų dukros interesų. Apeliantės teiginiai niekuo nepagrįsti ir parodo tik nesąžiningą mėginimą prisidegti neva vaiko interesų gynimu, kad pateisintų teismo sprendimo nevykdymą. Profilaktiniai vaiko sveikatos tyrimai atliekami darbo dienomis, o ne savaitgaliais, todėl tai taip pat nėra objektyvi priežastis neperduoti vaiko savaitgaliui. Ketvirta, vaiko interesas yra matytis ir bendrauti su abiem tėvais, jaustis abiem tėvams svarbiu ir mylimu, o apeliantės vienasmeniškas sprendimas, kad savaitgalis su mama (su kuria nuolat gyvena) labiau atitiks vaiko interesą, nei bendravimas su tėvu (su kuriuo gali bendrauti tik du savaitgalius per mėnesį, ir dar tik tais atvejais, kai apeliantė netrukdo), nėra veikimas vaiko interesais;
Šalies argumentai
11.3. apeliantė klaidina teismą atskirtajame skunde nurodydama, neva byloje yra svarbūs rašytiniai įrodymai, kad išieškotojo tikslas yra siekis kontroliuoti apeliantę, dukrą bei valdyti situaciją pagal savo poreikius. Tačiau jokių minėtas aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų byloje nėra, ką atitinkamai skundžiamoje nutartyje yra pažymėjęs pirmosios instancijos teismas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria antstolė įpareigota surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą dėl skolininkės I. O. L. veiksmų 2021 m. rugpjūčio 6-8 d. ir perduoti jį teismui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnyje nustatyta tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Apeliantė nesutikdama su teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį ir palikti galioti 2021 m. rugsėjo 2 d. antstolės V. Meškauskienės patvarkymą Nr. S-21 -15-17507.
15. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, jog antstolė pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nes ji neturi įgaliojimų priimti sprendimo dėl išieškotojo bendravimo su dukra mokslų atostogų laiku (bendravimo tvarkos 2 punktas). Nurodo, jog antstolei vykdymui yra pateiktas vykdomasis raštas tik dėl nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos kas antrą savaitgalį (tvarkos punktas 1.1. tvarkos pakeitimas įsiteisėjo 2019 m. balandžio 11 d.). Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
16. Vykdomosios bylos Nr. 0015/20/00280 duomenimis nustatyta, kad antstolė vykdo 2019 m. liepos 9 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-9-445/2018, kuriame nurodyta, jog: „Tėvas N. A. N. S. bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. S., kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 valandos, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį sekmadienį iki 18 valandos mokslo metų laikotarpiu ir iki 20 val. ne mokslo metų laikotarpiu. Jeigu tėvui bendrauti priklausantį savaitgalį vaikas serga ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo vaiko tėvo valios, jo pasiimti negalima, toks bendravimas nukeliamas į artimiausią savaitgalį. Paskesni tėvo su vaiku bendravimo savaitgaliai skaičiuojami atsižvelgiant į paskutinio realiai įvykusio susitikimo laiką. Vaiko motinos asmenimis ar su darbu susijęs užimtumas nelaikomas objektyviomis vaiko neperdavimo priežastimis. Apie tai, kad vaiko negalima paimti dėl ligos ar kitos objektyvios priežasties, vaiko motina privalo informuoti vaiko tėvą iki atitinkamo penktadienio 13 val.“ Tai kad nevykdė teismo nustatytos bendravimo tvarkos, pagal kurią išieškotojas su dukra turėjo bendrauti 2021 m. rugpjūčio 6-8 d. (savaitgalį), neneigia ir pati apeliantė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas įpareigojo antstolę surašyti sprendimą dėl išieškotojo bendravimo su dukra savaitgalį (skolininkės I. O. L. veiksmų 2021 m. rugpjūčio 6-8 d. savaitgalį), o ne dėl vaiko bendravimo su tėvu mokslų atostogų laiku. Pagal 2019 m. liepos 9 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų išduotą vykdomoji raštą Nr. e2-9-445/2018, būtent tokius įgaliojimus šiuo atveju antstolė ir turi, todėl apeliantės argumentai dėl antstolė įgaliojimų neturėjimo atmestini kaip nepagrįsti.
17. Priešingai nei atskirajame skunde nurodė apeliantė, priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visas apeliantės nurodytas aplinkybes, kuriomis apeliantė mėgina pateisinti teismo nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą. Kaip jau buvo minėta, pati apeliantė neneigia fakto, kad 2021 m. rugpjūčio 6-8 d. (savaitgalį) pasimatyti su dukra išieškotojui neleido. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas išanalizavo šalių susirašinėjimą el. paštu, vertino apeliantės nurodytas aplinkybes ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai apeliantės nurodytų priežasčių nelaikė objektyviomis priežastimis neleisti išieškotojui bendrauti su dukra 2021 m. rugpjūčio 6-8 d. savaitgalį.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.170 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku. Taigi tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaikų teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, konstatavęs teismo patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimo faktą, įpareigojo antstolę surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą dėl skolininkės I. O. L. veiksmų 2021 m. rugpjūčio 6-8 d. ir perduoti jį teismui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnyje nustatyta tvarka. I. O. L., su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi pareigą dėti pastangas, kad vaiko teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta. Apeliantės nurodytos priežastys, dėl kurių apeliantė neatvežė vaiko susitikimui su tėvu, nėra pateisinamos, nėra objektyvios, t. y. nepriklausančios nuo pačios apeliantės valios. Nagrinėjamu atveju pačioje teismo nustatytoje bendravimo tvarkoje nurodyta, kad vaiko motinos asmeninis ar su darbu susijęs užimtumas nelaikomas objektyviomis vaiko neperdavimo priežastimis, todėl nesant atskiro sutarimo dėl tvarkos pakeitimo, šalims galiojo teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka.
20. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
22. Suinteresuotas asmuo N. A. N. S. prašo priteisti 160 Eur bylinėjimosi išlaidų už pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Kadangi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo jas mažinti. Suinteresuoto asmens atskirojo skundo netenkinus, pareiškėjui N. A. N. S. iš suinteresuoto asmens I. O. L. priteistinos 160 Eur apeliaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
suinteresuoto asmens I. O. L. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens I. O. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjui N. A. N. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 160,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.