Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovei A. P. (toliau – ir atsakovė), jos atstovei advokatei A. P. (nuotoliniu būdu per Zoom programą),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovei A. P. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad nuo 1987 m. pradžios dar iki santuokos įregistravimo (duomenys neskelbtini) ieškovas su O. B. gyveno kartu, faktiškai tvarkė bendrą ūkį, gyveno kaip šeima, t. y. buvo sudarę susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. P. B. gyvenant su O. B. (duomenys neskelbtini) įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), jame pasistatė sodo namelį, kurio statybą užbaigė 2012 m. gruodžio 27 d. Namelio statybos darbus P. B. su O. B. atliko iki santuokos sudarymo ir gyvenant kartu. Ieškovas statė sodo namą, prisidėjo prie jos statybos, įrengimo, vykdė kitas su namelio išlaikymu ir eksploatavimu susijusias pareigas.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį palaikė, paaiškino, kad sodo namelis pilnai įrengtas ir priduotas ieškovui su O. B. gyvenant santuokoje 2012 metais, ieškovas pastatė 85 procentus šio namelio. Nuo 1984 metų iki 1985 metų sodo namelio statyba nevyko, O. B. slėpė nuo ieškovo savo testamentą. P. B. 1986 – 1987 metais statė namelį, įrenginėjo, gilino rūsį, tvarkė elektros skydinę, taip pat ir ieškovo brolis, nes 1984–1985 metais buvo tik namo pamatai ir išmūryta 0,5 mūro sienos. Ieškovas buvo įsitikinęs, kad namą statosi sau, nemanė, kad namas yra tik O. B.. 2012 metų suformuota byla pagal O. B. užsakytus parametrus. 1987 m. rugpjūčio 21 d. sudaryta ieškovo ir O. B. bažnytinė santuoka, jie ne tik gyveno kartu nuo 1985 metų. Bendro ūkio vedimas ir gyvenimas kartu pakankamas pagrindas pagrįsti buvus susitarimui dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo. Nors iki O. B. mirties ieškovas ir ji kartu negyveno, tačiau bendravo, susitikdavo, kartu švęsdavo visas šventes, santykiai buvo geri. Tarybiniais laikais nebuvo jokių registrų dėl susitarimų kurti bendrąją dalinę nuosavybę.

Teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad 1984 metais tėvai J. B. ir O. B. buvo pradėję statyti sodo namelį, statyba buvo beveik užbaigta, gal buvo neišmūryti skliautai, vidaus apdailos nebuvo. 1987 m. lapkričio mėnesį namas jau buvo pastatytas. Statybos prasidėjo 1984 metais. Neginčija, kad (duomenys neskelbtini) statė pečių, dirbo prie aplinkos, bet mamos vardu viskas buvo mokesčius ji mokėjo, dalintis su P. B. negalvojo, niekada apie tai nesakė. Kai mirė jos tėvas J. B., namas jau buvo beveik pastatytas, namą padėjo statyti diedukas (mirė duomenys neskelbtini). Diedukas stogą dengė su mamos broliu (duomenys neskelbtini). Nuo 2017 m. mama su P. B. gyveno atskirai.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė paaiškino, kad turi būti sudarytas susitarimas dėl bendro turto kūrimo, jo nebuvo. 1980 metais O. B. priimta į sodininkų bendrijos narius, 1982 m. pirko statybines medžiagas, 1995 metais pati asmeniškai įsigijo žemės sklypą, mokėjo vienkartinėmis O. B. išmokomis, namelis žemės sklype jau buvo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie O. B. namelio statybos. Liudytojų parodymai subjektyvūs, jie galėjo ne taip suprasti, ne viską prisiminti. Ieškovas nesirūpino nuosavybės įregistravimu po ½ dalį, nepateikė susitarimo su O. B. dėl bendrosios dalinės nuosavybės kūrimo. Prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo j a:

Ieškinys atmetamas.

Kauno Švč. J. Š. parapijos santuokos liudijimu nustatyta, kad P. B. ir O. Š. susituokė (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 5). Santuokos liudijimu nustatyta, kad P. B. ir O. B. (duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini) rajono civilinės būklės aktų įrašų biure (e. b. 1 t., b. l. 4). (duomenys neskelbtini) O. B. (duomenys neskelbtini) sodininkų draugija „(duomenys neskelbtini)“ išdavė nario bilietą Nr. 25, į draugijos narius ji priimta (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 137). (duomenys neskelbtini) išduotas leidimas kolektyviniame sode statyti sodo namelį, ūkinį pastatą, pastogę lengvajam automobiliui, šiltnamį pagal tipinį projektą (e. b. 1 t., b. l. 135). Pateikti kvitai patvirtina, kad O. B. 1982 m. pirko statybines medžiagas (1982 m. gruodžio 3 d., 1984 m. birželio 19 d. cementą) (e. b. 1 t., b. l. 133, 138). O. B. žemės sklypą sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ asmeninės nuosavybės teise įsigijo, mokėdama valstybės vienkartinėmis tikslinėmis išmokomis (investiciniais čekiais), iš valstybės 1995 m. kovo 29 d. pirkimo pardavimo sutartimi (e. b. 2 t., b. l. 20, 21–22), šiame žemės sklype jau buvo sodo namelis. O. B. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 6). J. B. mirė (duomenys neskelbtini) e. b. 1 t., b. l. 116). O. B. vardu registruotas žemės sklypas ir sodo namelis, esantys (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 7–9). (duomenys neskelbtini). UAB „Inventora“ parengtoje Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje (žemės sklypo, sodo namelio) pažymėta, kad sodo namelio statybos pradžia ir pabaiga 1984 metai, (duomenys neskelbtini) deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr.1 nustatyta, kad sodo namelio statyba užbaigta (e. b. 1 t., b. l. 86–103). 2012 m. spalio 15 d. testamentu O. B. visą savo turtą paliko dukrai A. P. (e. b. 1 t., b. l. 19–20, 85). P. B. ir A. P. po O. B. mirties padavė pareiškimus notarui dėl O. B. turto paveldėjimo (e. b. 1 t., b. l. 104–105, 106). 2022 m. kovo 17 d. Kauno miesto 7-ojo notarų biuro notarės nutarimu nustatyta, kad atsisakyta atlikti notarinį veiksmą O. B. paveldėjimo byloje pagal gautą sutuoktinio P. B. pareiškimą, nes testamentinė įpėdinė A. P. nesutinka, kad turtas įgytas santuokos metu ir kad P. B. reikalingas išlaikymas (e. b. 1 t., b. l. 81–83). Nutarimas teismui Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 511, 512 straipsnių tvarka nebuvo skundžiamas.

Liudytojas V. B. viską žino apie statybas ir pats 1987 –1989 metais statė, tačiau nežino, kad iki mirties (duomenys neskelbtini) ir Petras kartui negyveno, teigė, kad jie gyveno kartu.

Liudytoja J. V. parodymais nustatyta, kad 1986 –1987 metais namelį statė tėtis, jo tėvas ir jo brolis, svetimų žmonių nematė. Su (duomenys neskelbtini) kartu negyveno, bet šventes švęsdavo. Tėtis dažnai važiuodavo pas (duomenys neskelbtini) ir jai padėdavo.

Liudytojas V.P. U. parodė, kad buvo sodininkų bendrijos pirmininkas, iš pradžių buvo „Neringos“ sodininkų bendrija, po to – „(duomenys neskelbtini)“. Sodo namelio statybas (duomenys neskelbtini) pradėjo gal 1983 m. gal anksčiau ar vėliau, tai buvo ilgas procesas. Dirbo ir jų tėvukas, gal giminės padėjo. Ar iki (duomenys neskelbtini) mirties buvo sienos išmūrytos, ar iki mirties (duomenys neskelbtini) uždengė stogą nežino, (duomenys neskelbtini) atsirado 1986–1987 metais, dirbo ir jis, didino rūsį, gilino grindis, stogą baiginėjo, vėliau buvo vidaus darbai, apdaila, šiltinimas, pastatyta veranda. (duomenys neskelbtini) brolis dirbo taip pat. (duomenys neskelbtini) medžius sodino, ir dabar valo, šienauja aplink visuomeninį prūdą.

Liudytoja D. J. parodė, kad jos anyta su (duomenys neskelbtini) bendravo iki jos mirties, jos buvo draugės, ji matė statybas (duomenys neskelbtini) sode, nes 1988 m. ištekėjo, darbo jėga buvo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) neturėjo sveikatos, kai atėjo (duomenys neskelbtini), buvo tik pamatai pamūryti ir viena siena 1 m, viską lipdė (duomenys neskelbtini), ten gyveno ir viską tvarkė, statė pečių, rūpinosi (duomenys neskelbtini), visur ją vežiojo. Nematė, kas dar (duomenys neskelbtini) padėjo. (duomenys neskelbtini) viską dirbo, langus keitė, dirbo užsienyje, krašto apsaugoje, budėjo, turėjo invalidumą, savanoriavo krašto apsaugoje.

Liudytojas V. Š. parodė, kad viską statė (duomenys neskelbtini), pradėjo 1983 m. gavus 1980 m. leidimą statyti namą, Jonui padėjo tėvas ir jis, mirus (duomenys neskelbtini) - su (duomenys neskelbtini) statė jis, K. Š., (duomenys neskelbtini) sūnus (duomenys neskelbtini) padėjo, namas buvo pastatytas, apdengtas 1984 m., bet reikėjo viską pabaigti. Kai atsirado (duomenys neskelbtini) (1986 metais jie pradėjo draugauti), jis nustojo važinėti į (duomenys neskelbtini) sodą. Daug metų Petras nedirbo, jį atleido iš darbo. (duomenys neskelbtini) sakė, kad tą sodą jis nori perleisti savo vaikams ir kovos už tai. 4–5 metus (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) negyveno. (duomenys neskelbtini) uždirbo pinigus, bet (duomenys neskelbtini) nieko nedavė, jis išmokėjo savo broliams už mamos butą, ūkius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vedė atskirai.

Liudytojas R. B. parodė, kad 1989–1990 m. su (duomenys neskelbtini) jis mūrijo tvorelę, sieną, bet namelio statybos prasidėjo 1981 metais, nes ekskavatorius kasė duobę. Medžiagas pirko 1981, 1982 m., mūrijimo darbai vyko 1983 m., 1984 m. viskas buvo sumūryta, stogas turėjo būti uždengtas 1984 m., diedukas pirko medieną, prie (duomenys neskelbtini) pečius pastatytas, kas mokėjo nežino, (duomenys neskelbtini) pirko medžio drožlių plokštes 1986 m. vidaus apdailai. (duomenys neskelbtini) mirė tėtis, 1985 metai niekas nestatė, nakvodavo naujai pastatytame name, buvo ir medinis namukas, kartais jame nakvodavo, viskas buvo mamos vardu. 1985 m. buvo įrengti tik du kambariai, 1986 m. kai (duomenys neskelbtini) pirko plokštes, buvo sudėtos grindys didžiajame kambaryje. (duomenys neskelbtini) dėjo grindis, gilino rūsį 1987–1988 m. kartu su juo mūrijo akmeninę tvorelę, medinius langus darė diedukas, nes buvo stalius, ant grindų ir lubų (duomenys neskelbtini) dėjo plokštes, apšiltino lubas po 2000 metų, kaminą pastatė po stogo dengimo, dirbo (duomenys neskelbtini) brolis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dėdė (duomenys neskelbtini) iki 1984 m. Po to kai (duomenys neskelbtini) atsirado, gal ir jo brolis dirbo. Mamos turtas buvo jos vardu, (duomenys neskelbtini) turėjo savo turtą, ji nepretendavo į jo turtą, leido jam naudotis savo sodu nameliu ir žeme. Kai P. B. ir mama gyveno atskirai 5 metus iki mamos mirties, šventes kartu šventė. Mama slėpė nuo (duomenys neskelbtini) testamentą, jis gal apie testamentą nežinojo, mama norėjo sodą parduoti, nes juo nesinaudojo ir jos ten Petras nevežė, bet po to sodą paliko (duomenys neskelbtini).

Nors V. B. gerai atsimena namelio statymo metus, kas kokius darbus atliko, kas statė, tačiau neprisimena, kad iki mirties jo brolis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kartu negyveno. Liudytoja J. V., kuri statybos metu buvo nepilnametė, prisimena namelio statymo metus, tačiau neprisimena, kad namelį statė ir svetimi žmonės (tėvo draugai, kaimynai, kareiviai). D. J. (duomenys neskelbtini) ištekėjo už vyro, kurio motina buvo (duomenys neskelbtini) draugė, matė (duomenys neskelbtini) namelio statybas, žinojo, kad (duomenys neskelbtini) viską pastatė, visą laiką dirbo sode, kokiuose darbuose (duomenys neskelbtini) dirbo. Ji nežino, kas dar be (duomenys neskelbtini) dirbo sode, nors P. B. ir kiti liudytojai apie tai detaliai papasakojo. R. B., nors jam buvo 15 metų, prisimena darbus, kuriuos atliko jo tėvas, o kuriuos – (duomenys neskelbtini), pats teigė daug dirbęs statant sodo namelį, (duomenys neskelbtini) taip pat daug dirbo prie sodo namelio įrengimo, kitų darbų. Matyti liudytojų ir šalių konfliktiški santykiai (V. Š., R. B. ir P. B.). Liudytojai nepaneigė, kad ieškovas prisidėjo prie sodo namelio statybos, įrengimo, apdailos, apšiltinimo, nes ieškovo ir O. B. bendras gyvenimas buvo ilgas. Atsakovė pateikė įrodymus apie statybinių medžiagų pirkimą O. B. dar negyvenant su P. B., kiti įrodymai apie namelio statybai, įrengimui skirtų medžiagų pirkimą nepateikti, nors neabejotinai jos buvo perkamos. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį, be kita ko, reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Jis remiasi vidiniu savo įsitikinimu, kuris turi būti grindžiamas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu bei vadovaudamasis įstatymais. Faktą yra pagrindas pripažinti įrodytu, t. y. pakankamai patikimai nustatytu, jeigu iš byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertina teismas, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo tirti ir vertinti kiekvieną byloje priimtą įrodymą, jo prigimtį, pobūdį, taip pat turinį sudarančius duomenis, taip pat įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę.

Pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus reikia atsižvelgti į liudytojų parodymų subjektyvų pobūdį. Rašytiniai įrodymai vertinami kaip aiškesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai. Rašytinių įrodymų turiniui, skirtingai nei liudytojų parodymams, neturi tokios įtakos turinio fiksavimo, išsaugojimo, atkūrimo ir perteikimo aplinkybės (gebėjimas matyti, girdėti, suprasti ar kitaip įsisavinti tam tikras aplinkybes, jas visa apimtimi detaliai įsiminti ir atgaminti bei perteikti neiškraipant). Liudytojo parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Dėl šių aplinkybių asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnesnės įrodomosios galios įrodymai. Liudytojų parodymai, teismo vertinimu, subjektyvūs, priklausomi nuo to, kas juos pakvietė liudyti, koks ieškovo, atsakovės ir liudytojų giminystės ryšys.

Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį. Nagrinėjamoje byloje ieškovas paaiškino, kad jis ir O. B. kartu gyventi pradėjo 1986 metais ir kartu statėsi sodo namelį, todėl kvalifikuojant tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius taikytinos 1964 metų Civilinio kodekso normos. Šio kodekso 472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui, nesukurdami naujo juridinio asmens. To paties kodekso 474 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė. Jungtinė veikla gali būti vykdoma bet kokiam teisėtam tikslui pasiekti. Jungtinės veiklos sutartis paprastai sudaroma tada, kai vienas asmuo nesugeba ar negali pasiekti užsibrėžto tikslo. Abiejų sutarties šalių interesai yra nukreipti bendram tikslui pasiekti, o sutarties dalykas ir yra ta jų jungtinė veikla, kurios rezultatas – sutartimi numatytas tikslas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (1964 m. Civilinio kodekso 472, 474 straipsniai). Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas. Žinoma, kad senesniais laikas tokios jungtinės veiklos sutarys paprastai raštu nebuvo sudaromos, rašytinės tokio susitarimo formos nebuvimas nedaro susitarimo negaliojančio, tačiau vis tiek kartu gyvenusių sugyventinių susitarimas kurti bendrą, konkretų turtą turi būti. Šiuo atveju jokiais įrodymais ieškovo ir O. B. susitarimas sukurti bendrą, konkretų turtą, jų aiški valia dėl kiekvienam priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio nėra patvirtinti. Tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, pagal kasacinio teismo praktiką turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.970 straipsnio 1 dalyje – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016). Kasacinis teismas, aiškindamas 1964 m. CK nuostatas, reglamentuojančias jungtinę veiklą (472–476 straipsniai), yra pažymėjęs, kad kai bendras turtas įgytas vieno asmens vardu, siekiant jį pripažinti bendrąja daline nuosavybe, turi būti įrodyta buvus atitinkamą jungtinės veiklos susitarimą; tokiu atveju nepakanka įrodyti vien faktą, kad įsigyjant turtą buvo panaudotos ir antrojo asmens lėšos, kito asmens lėšų panaudojimas įgyjant turtą gali reikšti atlygintinę ar neatlygintinę finansinę paramą ar kt.

Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką, skirtingai nei susituokusių asmenų atveju, kai (nesant vedybų sutarties) galioja įstatymu įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės turto režimo prezumpcija, pagal kurią sutuoktinių turto dalys yra lygios, jungtinės veiklos sutarties tarp nesusituokusių asmenų atveju taikomos dalinės nuosavybės teisės normos ir partnerių dalys nustatomos atsižvelgiant į jų susitarimą. Sutarties turinys, jos sąlygos yra teisiškai reikšmingos kiekvienai iš jos šalių tenkančios bendrosios dalinės nuosavybės nustatymui. Vien tai, kad jungtinės veiklos sutarties šalys nebuvo šios sutarties sudariusios rašytine forma, nesudaro pagrindo preziumuoti, kad dėl konkrečių įnašų ir dalių jos nebuvo susitarusios. Nagrinėjamoje byloje ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad dėl konkrečių dalių jungtinės veiklos sutarties šalys buvo susitarusios. Sutarties šalių valia dėl dalių bendrojoje nuosavybėje nustatytina vertinant bendras sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygas, įtvirtintas CK 6.970 straipsnio 1 dalyje – įnašus pinigais, kitu turtu, profesines ir kitas žinias, įgūdžius ir t. t. Byloje nėra įrodymų apie tai, kokį susitarimą ieškovas sudarė su O. B. dėl turto, kokį turtą konkrečiai susitarė įsigyti, kaip susitarė O. B. vardu įgytą turtą gerinti, už kieno lėšas, kokia šių lėšų suma turėjo būti. Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra nurodyta, kokie konkrečiai įrodymai galėtų patvirtinti buvus tokį susitarimą. O. B. 1995 m. kovo 29 d. žemės sklypą, kuriame buvo sodo namelis, pirko už savo asmeninius investicinius čekius ir įregistravo savo vardu. Ieškovas neįrodė savo prisidėjimo prie žemės sklypo pirkimo, jo susitarimo su O. B. dėl šio sklypo. Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėja, kad ginčo sodo namelis buvo pastatytas bendrai, ir siekia ginčo turtą pripažinti bendrąja daline ieškovo ir P. B. nuosavybe. Ieškovo teikiami įrodymai turėtų būti tokio pobūdžio ir apimties, kurie patvirtintų bendrą šalių siekį namelio statybas vykdyti kartu, iš abiejų lėšų ir šį turtą įgyti bendrosios nuosavybes teise. Įrodymai turėtų patvirtinti nuolatinį, intensyvų abiejų šalių įsitraukimą siekiant bendro tikslo. Byloje lieka nepatvirtinti faktai apie visų, per ilgus metus statybinių medžiagų įsigijimą, apie tai, už kieno lėšas pirktos šios medžiagos, o liudytojų parodymai apie ieškovo, kuris nebuvo statybos ir apdailos darbų specialistas, atliktus pagrindinius darbus prie namelio statybos nėra pakankami ieškovo įrodinėjamiems faktams nustatyti. Ieškovas, ilgą laiką gyvendamas su O. B. ir naudodamasis jos sodo nameliu bei žemės sklypu, galėjo turtą gerinti siekdamas patogumo sau ir O. B., o jo prisidėjimas darbu ir tam tikromis statybinėmis, vidaus apdailos medžiagomis galėjo būti finansinė parama O. B..

Lietuvos Respublikos CK 6.972 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad esminiai susitarimų užsiimti, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai : dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimai užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu; kad pasiektų tikslą jungtinės veiklos dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu. Sprendžiant dėl nesusituokusių asmenų įgyto turto pripažinimo bendrąja nuosavybe, nepakanka vien nustatyti nesusituokusių asmenų bendro gyvenimo drauge ar ūkio tvarkymo kartu faktą, turi būti nustatytas bendro turto sukūrimas asmeninėmis lėšomis ar bendru jų pačių darbu, be to, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą. Byloje nėra duomenų, kad O. B. ir P. B. susitarė bendrai įsigyti žemės sklypą ir sodo namelį, nepaneigta kiekvieno sutuoktinio ar sugyventinio teisė įsigyti ir turėti savo asmeninį turtą. Byloje pateikti įrodymai apie nekilnojamąjį turtą, kuris buvo įgytas po ieškovo civilinės santuokos su O. B. sudarymo ir įregistruotas jų abiejų vardu : garažas (boksas) (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) parduotas (duomenys neskelbtini) bei 23/231 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įgyta 2008 m. spalio 3 d., padovanota (duomenys neskelbtini). (e. b. 2 t., b. l. 26–32). Ieškovas teigia, kad jis savo darbu bei lėšomis pastatė sodo namelį, nuolat juo rūpinosi, prižiūrėjo, naudojasi nameliu iki šiol nepertraukiamai, vykdė kitas su namelio išlaikymu ir eksploatavimu susijusias pareigas. Įrodymai apie asmenines pinigines lėšas, ieškovo panaudotas namelio statybai, priežiūrai, eksploatavimui nepateikti. Ieškovas darbo knygelės, socialinio draudimo pažymėjimo kopijomis įrodinėja, kad nuo 1980 m. birželio 17 d. iki 1998 m. spalio 15 d. jis dirbo, turėjo pastovias pajamas (e. b. 1 t., b. l. 122–131). Bylos duomenimis, ieškovas tuo metu, kai namelis, jo paaiškinimu nuo 1987 m., buvo statomas, turėjo vaikus, gimusius 1973, 1977, 1980, 1983, 1986 metais (e. b. 1 t., b. l. 107), kuriuos turėjo išlaikyti. Todėl visas savo pajamas, kurios nebuvo didelės, ieškovas objektyviai negalėjo skirti O. B. sodo namelio statybai ir prie statybos prisidėti iš esmės. Kaip jau minėta, P. B., gyvendamas kartu su O. B. nuo 1987 m. rugpjūčio mėnesio, naudojosi sodo nameliu, žemės sklypu, ir tam, kad naudotis būtų patogu, prisidėjo prie sodo namelio dalinio įrengimo, žemės sklypo tvarkymo. Tačiau tai neįrodo, kad buvo P. B. ir O. B. susitarimas sukurti bendrąją dalinę nuosavybę – kartu po ½ dalį įsigyti sodo namelį ir žemės sklypą, o naudojimasis ilgą laiką sodo nameliu ir žemės sklypu neįrodo ieškovo ir O. B. susitarimą kurti bendrąją dalinę nuosavybę ir įgyti konkretų turtą. Ieškovas nereiškia reikalavimo dėl piniginės kompensacijos priteisimo už jo lėšomis atliktą O. B. sodo namelio pagerinimą, atsakovė teigia, kad ieškovui pateikus tokius įrodymus, spręstų apie šių išlaidų ieškovui atlyginimą.

Dėl ieškinio senaties termino

Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį tuo pagrindu atmesti.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kadangi vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis).

Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą. Ieškovas teigia apie O. B. sudarytą testamentą nežinojęs, paaiškino, kad bažnytinės santuokos liudijimą išsiėmė 2017 metais tikslu turėti visus dokumentus, liudytojo R. B. parodymais teisme nustatyta, kad jo mama O. B. nuo P. B. slėpė testamento sudarymo faktą. Tikėtina, kad ieškovas į teismą nesikreipė anksčiau dėl turto pripažinimo jo ir O. B. bendrąja daline nuosavybe, nors visą laiką suprato ir žinojo, jog sodo namelis ir žemės sklypas, viešųjų registrų duomenimis, registruoti O. B. vardu. P. B. nekėlė klausimų dėl sodo namelio ir žemės sklypo priklausomybės, nei ieškovas, nei O. B. nesiėmė veiksmų, kad šį turtą įregistruoti bendrąja daline nuosavybe, nors jokių kliūčių šiems veiksmams atlikti nebuvo. Nors ilgą laiką iki O. B. mirties ieškovas su ja kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė, į teismą dėl santuokos nutraukimo nė vienas nesikreipė, ieškovas, atsakovė, liudytojai paaiškino, kad ieškovo ir O. B. santykiai buvo geri, jie bendravo. Ieškovas galimai tikėjosi, kad jis, kaip O. B. sutuoktinis pagal įstatymą paveldės jos turto dalį, o kitą dalį paveldės jos vaikai. Tačiau O. B. mirus, o ieškovui (duomenys neskelbtini) kreipiantis į notarą dėl O. B. turto paveldėjimo, jis sužinojo, kad visas turtas testamentu paliktas A. P.. (duomenys neskelbtini) buvo atsisakyta atlikti ieškovo prašomą notarinį veiksmą, nes A. P. nesutiko, kad turtas įgytas santuokos metu ir ieškovui reikalingas išlaikymas. Tuomet, teismo nuomone, jis 2022 m. kovo 17 d. sužinojo apie savo teisės pažeidimą ir 2022 m. balandžio 28 d. kreipėsi į teismą. Todėl laikytina, kad ieškovas nepraleido 10 metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovo bylinėjimosi išlaidos yra 624,00 Eur žyminis mokestis ir 900,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (e. b. 1 t., b. l. 12–13; 139–140, 173–174, 180–181). Atmetus ieškinį, iš ieškovo atsakovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, tai yra 1 275,00 Eur išlaidos advokatės pagalbai apmokėti (e. b. 1 t., b. l. 175–179) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Byloje yra 19,21 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, jos valstybei priteisiamos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai, 93 straipsnio 1 dalis).

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2022 m. gegužės 2 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi : įrašas viešame registre, draudžiantis A. P., gim. (duomenys neskelbtini), perleisti nuosavybės teises į turtą : žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 275 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2022 m. gegužės 2 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Priteisti valstybei iš ieškovo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,21 Eur (devyniolikos eurų 21 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokant nurodyti mokėtojo asmens kodą ir mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.