Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei O. P. dėl išlaidų atlyginimo ir atsakovės O. P. priešieškinį dėl avanso priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 2000,00 Eur patirtoms išlaidoms atlyginti, šią sumą įskaitant iš atsakovės sumokėjo 2000,00 Eur avanso, taip pat priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašė priešieškinį tenkinti, o ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais bei priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas visiškai.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

Atsakovė su ieškovu 2019-10-18 sudarė Memelio dvaro nuomos sutartį Nr. 2020-022, kuria atsakovė užsakė – „Memelio dvarą“, o ieškovas įsipareigojo laiku ir kokybiškai išpildyti bei aptarnauti atsakovės užsakytą šventę „Memelio dvare“, adresu (duomenys neskelbtini), Priekulės sen., Klaipėdos rajonas. Šalys aptarė užsakymo ir aptarnavimo sąlygas: renginio pradžia 2020-06-19, pabaiga 2020-06-20, preliminarus renginio dalyvių skaičius – 60 asmenų, ieškovei suteikiamos šios paslaugos: kambarių, pokylių salės, dvaro teritorijos nuoma, taip pat maitinimas, sutarties kaina - preliminarus renginio dalyvių skaičius, padaugintas iš dvaro teritorijos su apgyvendinimu (nakvynę) nuomos kainos susumavus kartu su maitinimu (meniu II varianto už 50,00 Eur vienam asmeniui su sočiais pusryčiais) kainos, suma. Atsakovė pagal sutarties 4.1. punktą sumokėjo 2 000,00 Eur registracijos mokestį, kurį atsakovės prašymu pervedė jos motina. Šalys sutarties 5 punkte aptarė užsakymo anuliavimo tvarką bei pasekmes, t. y. užsakovas turi teisę anuliuoti užsakymą, raštu informuodamas paslaugos tiekėją ne vėliau kaip prieš 360 kalendorinių dienų iki renginio pradžios, tokiu atveju grąžinamas užsakovo sumokėtas registracijos mokestis (5.1 punktas), jei užsakovas anuliuoja užsakymą iki renginio pradžios likus mažiau nei 360 kalendorinių dienų, užsakovas privalo sumokėti netesybas, lygias 50 proc. užsakymo kainos, į netesybas įskaičiuojamas sumokėtas rezervacijos mokestis, kuris nėra užsakovui grąžinamas (sutarties 5.2 punktas).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020-02-26 nutarimu Nr. 152 paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, o 2020-03-14 nutarimu Nr. 207, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsižvelgdama į nepalankią epideminę COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situaciją ir sveikatos apsaugos ministro teikimą, taip pat į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2020-03-14 pasiūlymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį; paskelbė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną; patvirtino karantino režimą: tuo tarpu uždraudė visus atvirose ir uždarose erdvėse organizuojamus renginius bei susibūrimus; uždraudė viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veiklą, išskyrus, kai maistą galima išsinešti arba kitais būdais jį pristatyti gyventojams. Karantinas Lietuvos Respublikoje buvo nustytas nuo 2020-03-16 00.00 val. iki 2020-06-16, 24.00 val.

Atsakovė 2020-04-07 elektroniniu paštu kreipėsi į ieškovą, jog dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino jos šventė sutarta laiku negalės įvykti, ieškovės ir jos svečių lėktuvo skrydžių bilietai planuotai vestuvių datai atšaukti ir prašė susitarti dėl naujos datos. Ieškovas 2020-04-08 elektoriniu paštu pateikė atsakymą, jog siūlo nemokamai perkelti numatytą renginį (vestuvių šventę) į kitą datą ir pateikė turimų laisvų datų pasirinkimą.

Ieškovas 2020-04-16 laišku pranešė, jog nutraukus sutartį atsakovė turėtų sumokėti netesybas lygias 100 proc. viso užsakymo kainos, taip pat pažymėjo, jog gali datą perkelti į kitą 2020 metų datą, o jei nori, jog data būtų perkelta į 2021 metu, reikės sumokėti papildomą mokestį.

2020-06-08 atsakovė pranešė ieškovui, jog atšaukia vestuvių šventę, sutartį nutraukia ir prašė ieškovo grąžinti sumokėtą 2000,00 Eur avansą. 2020-06-22 atsakovė kreipėsi į ieškovą ir nurodė, jog sutartį nutraukė dėl kovo – birželio mėnesių paskelbtos pandemijos. Ieškovas 2020-07-08 pranešė atsakovei, jog planuota šventė galėjo vykti 2020-06-19 be jokių apribojimų, todėl force majeure sąlygos neegzistavo, atsakovės gautą avansą panaudojo jos su švente susijusių prekių, inventoriaus, paslaugų įsigijimui.

Atsakovės motina 2020-07-02 kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – VVTAT) dėl negrąžinto 2000,00 Eur avanso vartotojai atsakovei atsisakius paslaugos – „Memelio dvaro“ nuomos, maitinimo ir šventės organizavimo. VVTAT 2021-01 nutarimu įpareigojo ieškovą grąžinti sumokėta 2000,00 Eur avansą. Ieškovas atsakovei negrąžino 2000,00 Eur.

VVTAT 2020-09-29 nutarimu Nr.10E-213 pripažino, kad ieškovo sutarties 1 punkte įtvirtinta sąlyga „<...> „Dvaras “pasilieka vienašališką galimybę ir teisę keisti meniu sudėtį ir sandarą bei patiekalus ir jų rūšis ir/ar jų sudedamąsias dalis, proporcijas bei medžiagiškumą“ bei sutarties 3.5, 3.7, 4.1, 4.3 ir 5.1 punktų sąlygos atitinka Civilinio kodekso 6.228⁴ straipsnio 2 dalies bendrąjį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. iš esmės pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus; pripažino, kad sutarties 1 punkte įtvirtinta sąlyga „<...> Savavališkas pirties ir kubilo kūrimas užtraukia 1500 eurų baudą“ bei Sutarties 3.5, 3.7, 4.2, 4.7, 5.2 ir 5.3 punktų sąlygos atitinka Civilinio kodekso 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkto sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo atsisakymo grąžinti atsakovei sumokėtą 2000,00 Eur rezervacijos mokestį, kai atsakovė nutraukė sutartį, kurį ieškovas teigia panaudojo, užsakant maitinimo, inventoriaus bei kitas aptarnavimo paslaugas atsakovės 2020-06-19 vyksiančios šventės organizavimui.

Dėl tarp šalių sudarytos sutarties kvalifikavimo bei jos nutraukimo.

Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228¹ straipsnio 1 dalis). Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis (CK 6.228¹ straipsnio 2 dalis, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 dalis ).

Teismo vertinimu šalių sudaryta „Memelio dvaro“ nuomos sutartis Nr. 2020-22 kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, kadangi paslaugų teikėjas - ieškovas veikė kaip verslininkas, valdantis ir nuomojantis sodybą „Memelio dvaras“ ir iš to gaunantis pajamas, šią veiklą verčiasi jau ilgą laiką, ir kuris pagal sudarytą sutartį įsipareigojo suteikti vartotojui paslaugas - kambarių, pokylių salės, dvaro teritorijos nuomą, taip pat suorganizuoti maitinimą atsakovės vestuvių šventei, o atsakovė - vartotoja, fizinis asmuo, kuri sudarė sutartį savo asmeniniams poreikiams tenkinti (užsakė vestuvių šventei maitinimo, kambarių bei teritorijos nuomos paslaugas) ir įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti sutartą kainą. Taigi tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai.

CK 6.716 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo paslaugų sutarčiai taikomos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis. Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta sutartis kvalifikuotina atlygintinų paslaugų sutartis.

Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2020-02-26 nutarimu Nr. 152 paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės bei 2020-03-14 nutarimu Nr. 207, Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbus trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį ir paskelbus šalyje karantiną nuo 2020-03-16 iki 2020-03-30, kurio terminas 2020-05-25 sprendimu buvo pratęstas iki 2020-04-13, atsakovė 2020-04-07 raštu pranešė ieškovui, jog atšaukia 2020-06-19 planuotos šventės – vestuvių rezervaciją ir paprašė perkelti datą. Ieškovas 2020-04-14 pranešė, jog gali datą perkelti į kitą 2020 metų datą, o jei nori perkelti į kitus metus – 2021 bus taikomas papildomas mokestis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimais karantino terminas buvo pratęsiamas. 2020-06-08 atsakovė pranešė ieškovui, jog atšaukia vestuvių šventę, sutartį nutraukia ir prašė ieškovo grąžinti sumokėtą 2000,00 Eur avansą.

Teismas nurodo, jog kliento, kaip paslaugų gavėjo padėtis teisiniuose santykiuose yra labiau išskirtinė (CK 6.718 straipsnis). Kaip viena iš paslaugos gavėjo interesų apsaugos garantijų yra numatyta CK 6.721 straipsnio 1 dalyje, kuriame numatyta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti.

CK 6.721 straipsnio 1 dalis įtvirtina kliento interesų prioriteto principą ir vertintina, kaip tam tikra sutarčių laisvės principo išraiška paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose: paslauga negali būti teikiama per prievartą, prieš asmens valią. Kita vertus, apie sutarties nutraukimą paslaugos teikėjas turi būti informuotas, priešingu atveju, suteikęs paslaugą laikydamasis sutarties sąlygų, jis turi teisę į atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-06-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2012). Kliento teisė atsisakyti bet kuriuo momentu nuo teikiamų paslaugų aiškintina tuo, kad paslaugos gali būti teikiamos tik esant kliento sutikimui. Klientui išreiškus valią atsisakyti nuo paslaugų, jų teikėjas turi nutraukti tokių paslaugų teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2007). Pažymėtina, kad CK 6.721 straipsnio 1 dalis laikytina imperatyvaus pobūdžio norma, kurios šalys savo susitarimu negali pakeisti ar panaikinti (CK 6.258 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2007).

Pažymėtina, kad teisė nutraukti paslaugų teikimo sutartį yra viena iš vartotojo interesų apsaugos garantijų, kuri yra besąlyginė, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2007). Taigi vartotojo teisė nutraukti paslaugų teikimo sutartį yra garantuota įstatymo ir negali būti paslaugų teikėjo ribojama.

Taigi įstatymas, nepriklausomai nuo sutarties nutraukimo priežasčių, suteikia atsakovei - paslaugos gavėjai, teisę vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį, o vartotojo teisė vienašališkai nutraukti sutartį negali būti paslaugų teikėjo jokiais būdais ribojama, taip pat vartotojas neprivalo nurodyti paslaugų sutarties nutraukimo priežasčių bei pateikti tai patvirtinančių įrodymų.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir remiantis išdėstytais argumentais, konstatuotina, kad atsakovė turėjo teisę anksčiau termino nutraukti paslaugų sutartį su ieškovu. Pažymėtina, jog atsakovė elgėsi atsakingai, iš anksto pranešė ieškovui apie paslaugos atšaukimą bei sutarties nutraukimą, taip pat nurodė priežastis dėl ko sutarties negali vykdyti. Kaip matyti atsakovės pranešimo terminas neatitiko šalių sutartyje nurodyto termino, kuriame numatyta, jog apie sutarties nutraukimą turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš 360 kalendorinių dienų iki renginio ir tik tuomet bus grąžinamas užsakovui avansas, tačiau teismo vertinimu tokia sutarties sąlyga yra nesąžininga bei pažeidžia vartotojo bei paslaugos gavėjo teisę bei interesus bet kada atsisakyti paslaugų teikimo sutarties. Be to pažymėtina ir tai, jog VVTAT sutarties 5.1 ir 5.2 punktus pripažino pažeidžiančiais vartotojo teises ir interesus. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovė tinkamai ir laiku atliko savo pareigą – pranešė ieškovui apie sutarties nutraukimą.

Dėl ieškovo patirtų nuostolių.

CK 6.721 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog klientas anksčiau laiko nutraukęs paslaugų teikimo sutartį privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento.

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovei jokios paslaugos pagal šalių sudarytą paslaugų sutartį šalių sutartu laikotarpiu 2020-06-19 - 2020-06-20 nebuvo suteiktos, nes atsakovė atšaukė šventę ir sutartį nutraukė. Sutartis buvo nutraukta 2020-06-08. Ieškovui apie sutarties nutraukimą buvo pranešta tinkamai. Atsakovė, nutraukusi sutartį, pareikalavo, jog ieškovas grąžintų 2000,00 Eur avansą, kurį atsakovė sumokėjo sutarties sudarymo metu. Ieškovas teigia, jog jis atsakovės sumokėtą 2000,00 Eur rezervacijos mokestį panaudojo patalpų bei teritorijos atnaujinimui, inventoriaus įsigijimui bei maisto ieškovės šventei užsakymui, šios išlaidos tiesiogiai susijusios su sutarties vykdymu ir turi būti jam atlygintos, todėl jis nesutinka atsakovei grąžinti 2000,00 Eur.

Kaip matyti iš ieškovo pateiktų 2020-06-11, 2020-06-19, 2020-06-25 prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitų Nr. 21, 22, 23 ieškovui buvo suteikti statybos baigimo apdailos ir valymo darbai, kurių bendra kaina – 4550,00 Eur. Kaip matyti visi ieškovo įsigyti statybos darbai buvo atlikti jau atsakovei nutraukus sutartį. Iš pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2020-02-14 iki 2020-06-17 iš UAB „Vilpra“, UAB „Kesko senukai Lithuania“, UAB „Baltlonga“, UAB „Ermitažas“, UAB „Betono mozaika“, UAB „JYSK Baltic, UAB „Stamex“ įsigijo statybinių medžiagų, santechnikos, techninių priemonių. Kaip matyti statybinės paslaugos suteiktos, taip pat dalis prekių ieškovo įsigyta iki atsakovės pranešimo apie sutarties nutraukimą. Kitos prekės įsigytos jau po atsakovės pranešimo apie sutarties nutraukimą, tačiau įvertinus šias ieškovo įsigytas prekes darytina išvada, jog jos nėra susijusios su atsakovės užsakymo vykdymu, nes iš esmės ieškovas įsigijo prekes, kurios buvo naudojamos jam priklausančio objekto "Memelio dvaras" remontui, gerinimui, o ne atsakovės užsakymo vykdymui. Teismui nėra pateikta jokių duomenų, jog statybos paslaugų bei prekių įsigijimas buvo tiesiogiai susijęs su atsakovės užsakymu. Tai, jog ieškovas nusprendė atnaujinti jo valdomą ir asmenims nuomojamą objektą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog šios išlaidos tiesiogiai susijusios su atsakovės pateikto užsakymo vykdymu. Šiame kontekste svarbu tai, jog ieškovas, internetiniame tinklapyje siūlydamas paslaugas, kurias įsigijo atsakovė, garantavo, jog išnuomojama teritorija, pastatai yra tinkamos būklės. Kitas svarbus aspektas, jog atsakovė, sudarydama sutartį, nenurodė jokių specialių pageidavimų dėl kambarių, aplinkos, siūlomas objektas tiko, todėl ieškovo patirtos išlaidos už statybos paslaugų suteikimą, statybinių medžiagų, santechnikos įsigijimą, kambarių remontą, jų rekonstrukciją, aplinkos tvarkymą nėra tiesiogiai susijusios būtent su atsakovės užsakymo vykdymu, o laikytinos ieškovo patirtos išlaidos bei investicija į jo verslą.

Ieškovas taip pat teigia, jog dėl atsakovės užsakytos šventės nupirko naujas kėdes už 3 665,86 Eur. Atsakovė nurodė, jog jokių pageidavimų dėl naujų kėdžių ji nereiškė ir neprašė, jog ieškovas užsakytų specialias kėdes jos šventei. Ieškovo pateikti mokėjimai patvirtina, jog 2019-11-04 įsigijo 70 kėdžių su Auksiniu rėmu už 2660,00 Eur, taip pat pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, jog 2020-01-24 sumokėta UAB „TLSC“ 1005,86 Eur pagal sąskaitą. Tačiau duomenų, jog šių kėdžių pageidavo atsakovė savo šventei ir šios kėdės buvo specialiai pirktos konkrečiai atsakovės šventės organizavimui, nėra. Priešingai pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, jog ieškovas, plėtodamas savo verslą ir siekdamas pritraukti kuo daugiau klientų, įsigijo kėdes, jog gautų pajamų, o ne vykdydamas su atsakove sudarytą sutartį. Be to, atsakovė pageidavimo dėl specialių kėdžių įsigijimo neišsakė, o tai, jog pats ieškovas nusprendė jas įsigyti bei klientams leisti jomis naudotis šventės metu, nesudaro pagrindo išvadai, jog šios kėdės buvo įgytos specialiai atsakovės užsakymo įvykdymui. Taigi iš esmės ieškovas, siekdamas pritraukti naujų klientų bei parduoti savo paslaugas, atnaujino turimą inventorių, todėl nėra pagrindo išvadai, jog už šių kėdžių įsigijimą patirtas išlaidas turi atlyginti atsakovė.

Teismas nurodo, jog ieškovas, sudarydamas sutartį ir įsipareigodamas suteikti paslaugas, garantavo, jog jo nuomojamas dvaras bei teritorija yra tinkama ir tokia aplinka bus ir atsakovės šventės metu. Pažymėtina, jog dar prieš sudarant sutartį ieškovas, kaip paslaugos teikėjas, įsipareigoja išnuomoti tinkamą objektą bei garantuoti, jog jo objektas tinkamas naudoti pagal paskirtį. Tai, jog ieškovas, sudaręs sutartį su atsakove, nutarė gerinti nuomos objektą, atlikti jo rekonstrukciją, įsigyti naujas kėdes, susitvarkyti kambarius, aplinką, ir dėl to jis patyrė išlaidų, nėra atsakinga atsakovė ir ji neturi atlyginti ieškovo patirtų išlaidų jo verslo vystymuisi. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė, užsakydama paslaugas, jokių papildomų ir specialių reikalavimų nekėlė, o tai, jog ieškovas savo iniciatyva atnaujino patalpas, įsigijo naują inventorių, padarė privažiavimus bei aikšteles automobilių statymų, kaip šio turto savininkas bei kaip paslaugų teikėjas, kurio verslas susijęs su tokių paslaugų teikimu, nesudaro pagrindo šias ieškovo patirtas išlaidas laikyti tiesiogiai susijusios su tarp šalių sudarytos sutarties, kurią atsakovė anksčiau laiko nutraukė, vykdymu.

Ieškovas nurodo, jog išnuomotas objektas buvo eksploatuojamas ir naudojamas ir per tą laiką turtas fiziškai nusidėvi. Teismas sutinka su ieškovu, jog naudojamas turtas dėvėsi, tačiau atsakovė neturi pareigos atlyginti turto atkūrimo kaštus. Ieškovas kaip verslininkas turi prisiimti atsakomybę, jog jo teikiamos paslaugos bus tinkamos kokybės. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, jog ieškovo patirtos išlaidos nėra konkrečiai susijusios su atsakovės vestuvių šventės 2020-06-19 - 2020-06-20 organizavimu, nes įsigytas inventorius ir užsakytos statybinės paslaugos buvo skirtos bendram sodybos "Mememlio dvaras" gerbūvio gerinimui, siekiant ieškovui vystyti verslą ir pritraukti klientus, o ne konkrečiai su atsakove sudarytos sutarties vykdymui.

Ieškovas pateikė duomenis, jog pardavėja B. S. 2020-01-18 pateikė atsakovui išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. B16, kurioje nurodo, jog už 60 žmonių renginio maitinimą ir aptarnavimą kaina – 2000,00 Eur, pastabose nurodoma, jog renginys vyks 2020-06-19. Ieškovas taip pat pateikė pardavėjos B. S. išrašytą 2020-01-27 sąskaitą Nr. B16, kurioje nurodo, jog už 60 žmonių renginio maitinimą ir aptarnavimą kaina – 2000,00 Eur, pastabose nurodoma, jog renginys vyks 2020-06-19. B. S. išrašytas 2020-10-18 kasos pajamų orderis patvirtina, jog ieškovas už maitinimo paslaugas sumokėjo 2000,00 Eur. Teismas pirmiausia nurodo, jog pateikti dokumentai patvirtina, jog ieškovas sumokėjo 2000,00 Eur avansą paslaugų teikėjui už maitinimo paslaugas, tačiau svarbu tai, jog duomenų, jog šios paslaugos – maitinimo buvo suteiktos, nėra.

Sutartyje šalys buvo numačiusios preliminarų dalyvių skaičių, galutinis svečių skaičius tikslintinas likus 10 dienų iki renginio. Valgiaraštis derinamas atskirai, pagal užsakovo poreikius ir pageidavimus. Taigi dėl maitinimo paslaugos teikimo buvo svarbu išsiaiškinti atsakovės pageidavimus dėl menių, tiksliai žinoti dalyvių skaičių. Pažymėtina ir tai, jog šventės data buvo numatyta 2020-06-19, renginio dalyvių skaičius buvo tik preliminarus, kodėl 2020-01-18, t. y. iki renginio likus penkiems mėnesiams, buvo būtinumas užsakyti maitinimo paslaugas duomenų, nėra. Kaip minėta atsakovės šventė neįvyko, jokios jai sutartos paslaugos pagal sutartį nebuvo suteiktos. Šiame kontekste svarbu akcentuoti ir tai, jog ieškovas 2020-07-08 pranešime atsakovei nenurodė jokių duomenų, jog dėl jos šventės patyrė išlaidų dėl maitinimo, taip pat tokių duomenų ieškovas neteikė ir VVTAT nagrinėjant atsakovės prašymą dėl avanso grąžinimo.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovo patirtos išlaidos nėra patirtos konkrečiai su atsakovės vestuvių organizavimu bei tarp šalių sudarytos sutarties vykdymu. Ieškovui suteiktos statybos darbų paslaugos, ieškovo įsigytos statybinės medžiagos bei santechnika, kėdės buvo skirtos ieškovo priklausančios sodybos gerbūvio gerinimui, o ne patirtos dėl konkrečiais atsakovės sutarties vykdymo. Taigi darytina išvada, jog ieškovas neįrodė, jog jo nurodomos išlaidos tiesiogiai susijusios su atsakovei sudarytos sutarties vykdymu. Atsakovė iš anksto informavo ieškovą, jog dėl paskelbto karantino negali vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, todėl nutraukė sutartį ir reikalavimo grąžinti rezervacijos mokestį. Taigi ieškovas apie atsakovės ketinimą nutraukti sutartį buvo informuotas tinkamai. Be to, ieškovas yra verslininkas, todėl jis turi prisiimti ir galimą neigiamų savo verslo (veiklos) padarinių riziką. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovo nurodomos išlaidos – 2000,00 Eur yra ne patirtos išlaidos, kurias ieškovas patyrė norėdamas įvykdyti konkrečią, būtent su atsakove sudarytą paslaugų sutartį, o tai yra bendros ieškovo veiklos išlaidos, būtinos jo verslo funkcionavimui ir jų atsakovė neturi pareigos atlyginti.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nėra teisinio bei faktinio pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl atsakovės sumokėto registracijos mokesčio grąžinimo

Šalių sudarytos sutarties 4.1 punkte nustatyta, jog sutarties sudarymo metu atsakovė (užsakovas) sumoka registracijos mokestį 2000,00 Eur. Registracijos mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau, kaip per vieną dieną, nuo sutarties pasirašymo datos. Byloje nustatyta, jog 2000,00 Eur registracijos mokestis ieškovui sumokėtas mokėjimo nurodymu 2019-10-18, paskirtyje nurodyta, jog apmokama už memelio dvaro nuomą 2020-06-19, šį mokestį sumokėjo atsakovės motina.

Byloje nustatyta, jog atsakovei paslaugos pagal Memelio dvaro nuomos sutartį nebuvo suteiktos, nes atsakovė nutraukė paslaugų sutartį. Atsakovė prašo grąžinti 2000,00 Eur avansą.

Teismas nurodo, jog CK 6.98 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą. Tuo atveju, kai tam tikra pinigų suma sumokama parduoti daiktą ar paslaugą įsipareigojusiam asmeniui, toks mokėjimas pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu – avansu. Nagrinėjamu atveju sutartyje rezervavimo mokestis atlieka mokėjimo funkciją ir yra vienos šalies iš anksto pagal sutartį kitai šaliai sumokama suma, todėl rezervavimo mokestis iš esmės atitinka avanso sąvoką.

Pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat jis gali atlikti ir įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek susitarimui sudaryti sutartį ateityje), bet neatlieka užtikrinamosios funkcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-966/2003, 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008, 2011 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011; kt.), todėl šalis visais atvejais gali reikalauti jį grąžinti.

Teismų praktikoje pasisakoma, kad avansas, kaip ir rankpinigiai, atlieka mokėjimo funkciją (įskaitomas į būsimus mokėjimus), bet skirtingai nuo rankpinigių, avansas niekada neatliks užtikrinamosios funkcijos, t. y. šalis, sumokėjusi avansą, turi teisę reikalauti jį grąžinti visais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais, o šalis, gavusi avansą, jokiomis aplinkybėmis neturi jo grąžinti dvigubai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-23/2000).

Įvertinus bylos duomenis bei vadovaujantis anksčiau minėtų teisės aktų nuostatomis bei kasacinio teismo praktika, konstatuotina, kad atsakovė ieškovui sumokėjo 2000 Eur dydžio avansą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei paslauga nebuvo suteikta, teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė patirtų nuostolių dėl atsakovės sutarties vykdymo iki atsakovei atšaukus šventę, konstatuotina, jog ieškovas nepagrįstai negrąžinta atsakovei 2000,00 Eur avanso, todėl atsakovės priešieškinio reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, iš ieškovo priteistina atsakovei 2000 Eur avansas.

Dėl procesinių palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).

Priešieškinį tenkinus, atsakovei iš ieškovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už 2000,00 Eur priteistą sumą, skaičiuojamos nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2021-05-03) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, sumos išmokėtos vertėjams, taip pat kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.

Atmetus ieškovo ieškinį ir tenkinus atsakovės priešieškinį visiškai, yra pagrindas spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei. Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pateikė duomenis, jog šioje byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: t. y. 45,00 Eur žyminis mokestis, 850,00 Eur už advokatų suteiktą teisinę pagalbą (už atsiliepimo, tripliko, priešieškinio parengimą, atstovavimą atsakovės teismo posėdyje).

Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, atsakovės atstovo paruoštų procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, įvykusių teismo posėdžio trukmę, darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr.1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus kriterijus.

Teismui tenkinus priešiekšinį visiškai atsakovei iš ieškovo priteistina 850,00 Eur už advokatų suteiktą teisinę pagalbą, 45,00 Eur žyminio mokesčio, viso 895,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti atsakovei O. P. iš atsakovo A. T. 2000,00 Eur avansą, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo 2000,00 Eur nuo priešieškinio priėmimo teisme 2021-05-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 895,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.