Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2017-06-07 · Byla Nr. A2.2.-1838-1035/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2017-06-07Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-07-25Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-06-07
Bylos Nr.
A2.2.-1838-1035/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00671-2017-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Pažeidėjas
A. V.
Advokatai
Rimgaudas Černius

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. A2.2.-1838-1035/2017Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00671-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 7.11(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. birželio 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovui Gediminui Sasnauskui,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. V., jo atstovui advokatui Rimgaudui Černiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. V. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V., būdamas UAB „L.“ (toliau – ir Bendrovė) vadovu, žinodamas, kad Bendrovė nevykdo įsipareigojimų VMI ir turi mokestinę nepriemoką valstybės ir savivaldybės biudžetams, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, o būtent: 1) žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 30 d. Bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 2 879,55 Eur – laikotarpio pradžiai ir 3 851,55 Eur – laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 14 444,18 Eur, iš kurių 12 890,43 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės kreditoriais; 2) žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 29 d. Bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 3 879,44 Eur – laikotarpio pradžiai ir 4 077,09 Eur – laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 16 176,61 Eur, iš kurių 15 419,16 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės kreditoriais; 3) žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. Bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 4 110,62 Eur – laikotarpio pradžiai ir 4 462,62 Eur – laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 21 354,07 Eur, iš kurių 18 676,30 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės kreditoriais; 4) žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 28 d. Bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 4 503,19 Eur – laikotarpio pradžiai ir 4 764,96 Eur – laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 20 403,33 Eur, iš kurių 17 411,55 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės kreditoriais; 5) žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. Bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 4 242,33 Eur – laikotarpio pradžiai ir 5 389,31 Eur – laikotarpio pabaigai (Priedas Nr. 5, 1–2 lapai), kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 20 731,26 Eur, iš kurių 18 704,33 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės kreditoriais; 6) žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. Bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 5 430,54 Eur – laikotarpio pradžiai ir 4 580,06 Eur – laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 18 500,02 Eur, kuriuos panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės kreditoriais; 7) žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. Bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 4 623,16 Eur – laikotarpio pradžiai ir 4 661,68 Eur – laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 17 261,02 Eur, iš kurių 16 230,54 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės kreditoriais; 8) žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. spalio 26 d. Bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 4 698,77 Eur – laikotarpio pradžiai ir 7 074,51 Eur – laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 10 889,26 Eur, iš kurių 7 503,52 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės kreditoriais; 9) žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 2 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. Bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 6 912,23 Eur – laikotarpio pradžiai ir 7 657,23 Eur – laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 8 643,60 Eur, iš kurių 8.010,12 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės kreditoriais, tokiu būdu pažeidė kreditorės VMI teises ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje A. V. kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo nepripažino. Paaiškino, kad Bendrovės direktoriumi tapo 2014 m. pabaigoje, prieš tai dirbo komercijos direktoriumi. Susipažinęs su finansiniais dokumentais, kreipėsi į policiją dėl pinigų grobstymo, nes įmonėje pasigedo 30 000 Eur. Tikėjosi bent dalį tų pinigų atgauti, nes be jų įmonė negalėjo egzistuoti. Tačiau bylos tyrimas užsitęsė. Leisti, kad įmonė bankrutuotų, buvo gaila. Bandė įmonę išsaugoti visais įmanomais būdais, t. y. susitarė su tiekėjais, kad mokėjimai bus atidėti ilgesniam laikui. 2016 m. iš savo lėšų padengė įsiskolinimus kai kuriems tiekėjams. Nebuvo taip, kad kažkokias įmonės lėšas pasilikdavo sau. Įmonė jam nuolat yra skolinga, kadangi tiekėjams mokėjo iš savo pinigų, siekdamas išvengti įmonės uždarymo. Kai VMI pritaikė sankcijas sąskaitoms, mokėjimus vykdė iš savo sąskaitos. Dalį tų pinigų įmonė jam grąžino. Įmonės veiklai aktualus sezoniškumas, todėl tikėjosi, kad vasarą pagerės situacija ir bus atsiskaityta su VMI. Tiesiog pritrūko laiko išgelbėti įmonę. Nesmagu, kad ji bankrutavo ir liko skolos. Nė vieno cento sau nepasiėmė. Stengėsi, kad įmonė veiktų ir žmonės gautų atlyginimus. Būdamas įmonės vadovu, žinojo jos finansinę padėtį. Su kreditoriais atsiskaitinėjo pagal tai, kiek konkretus įsiskolinimas turėjo įtakos tolesnei įmonės veiklai. Žino, kad tuo atveju, kai įmonė neturi galimybės atsiskaityti su visais, pirmiausia reikia atsiskaityti su darbuotojais, su valstybės institucijomis ir tada su tiekėjais. Tačiau įmonė buvo beviltiškoje padėtyje, todėl nemanė, kad turi atsiskaityti tokia tvarka. Sumos, kurios nurodytos išmokėtos tretiesiems asmenims, tai darbuotojų atlyginimai. Šie darbuotojų atlyginimai buvo mokami ne pagal vykdomuosius raštus. Niekas nesikreipė į teismą dėl atlyginimo priteisimo. Jeigu neatsiskaitytų su tiekėjais, įmonė užsidarytų. Kiekviena įmonė išgyvena laikotarpius, kai neturi apyvartinių lėšų, bet tai nėra priežastis uždaryti įmonę. Tikėjosi laikinus sunkumus įveikti, juk buvo įvykdyta didžiulė vagystė iš įmonės. Gelbėjo įmonę net asmeniniais pinigais. Planavo pertvarkyti įmonės veiklą ir pagerinti jos situaciją. Įmonės akcininkė yra sutuoktinė V. V.. Jis vadovavo įmonei iki bankroto bylos iškėlimo. Įmonė užsiimdavo pilstomo alaus mažmenine prekyba. Jo vadovavimo laikotarpiu mokestinė našta tik augo, tai atsispindi 2015 m. balanse, nors prieš tai įmonė dirbo pelningai. Įmonė atsiskaitinėjo su VMI. Buvo įnešami pinigai į sąskaitą ir VMI juos nuskaičiuodavo. Su reikalavimu atlyginti nuostolius nesutinka.

Teismo posėdyje VMI atstovas palaikė pareiškime išdėstytus reikalavimus.

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijų vadovams už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą).

CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šį straipsnį skolininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile, t. y. pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais, antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus bei tik ketvirtąja ir penktąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti ir pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Iš VMI 2016 m. gruodžio d. operatyvaus patikrinimo pažymos (b. l. 52–54) matyti, kad, vykdant VMI 2016 m. lapkričio 28 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą, tikrinant mokesčių mokėtojo pareigų, susijusių su mokesčių sumokėjimu į biudžetą, įvykdymą, nustatyta, jog UAB „L.“ įregistruota 2011 m. balandžio 22 d. Bendrovės vadovas – A. V. (nuo 2015 m. birželio 11 d.). Bendrovės apskaitą tvarkantis asmuo – G. V.. Bendrovė įsiregistravo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) mokėtoja 2011 m. gegužės 9 d. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2016 m. lapkričio 28 d. duomenimis, Bendrovės mokestinę nepriemoką sudarė 7 657,23 Eur, iš jų: 1 132 Eur gyvenamų pajamų mokesčio (nuo 2016 m. balandžio 14 d.), 72 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, 6 214,39 Eur PVM (nuo 2016 m. kovo 25 d.), 238,84 Eur PVM delspinigių. Mokestinės nepriemokos išieškojimas vykdomas nuo 2016 m. balandžio 1 d. teikiant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitos ir sprendimą antstoliui išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 28 d. nurašyta 3 566,56 Eur suma. Po pavedimo išrašymo iki 2016 m. gruodžio 15 d. nurašyta 4,40 Eur suma. Antstolis mokestinės nepriemokos neišieškojo.

Operatyvus patikrinimas buvo atliktas būtent siekiant nustatyti mokestines nepriemokos nemokėjimo priežastis ir sumokėjimo galimybes. Tikrintas Bendrovės piniginių lėšų judėjimas pagal pateiktus apskaitos registrus už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. ir nustatyta, kad Bendrovė vykdė veiklą, gavo pajamas ir vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Iš operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad, Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2015 m. duomenimis, turto vertė buvo 76 930 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 85 633 Eur (visą šią sumą sudarė per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai), preliminaraus balanso 2016 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, turto vertė buvo 70 824 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 96 488 Eur (visą šią sumą sudarė per vienerius metu mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai). Šie duomenys sudaro pagrindą konstatuoti, kad minėtu laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. bendrovė neturėjo pakankamai lėšų visiems finansiniams įsipareigojimams patenkinti.

Iš prie VMI pareiškimo pateiktų Bendrovės mokesčių balansų ir avanso apyskaitos duomenų matyti, kad Bendrovė atliko mokėjimus kitiems asmenims, kai tą pačią dieną turėjo nesumokėtą mokestinę nepriemoką, t. y. 1) laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 30 d. Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką: 2 879,55 Eur – laikotarpio pradžiai ir 3 851,55 Eur – laikotarpio pabaigai, o A. V. kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 14 444,18 Eur, iš kurių 12 890,43 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės kreditoriais (b. l. 10–14); 2) žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 29 d. Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką: 3 879,44 Eur – laikotarpio pradžiai ir 4 077,09 Eur – laikotarpio pabaigai, o A. V. kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 16 176,61 Eur, iš kurių 15 419,16 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės kreditoriais (b. l. 15–19); 3) žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką: 4 110,62 Eur – laikotarpio pradžiai ir 4 462,62 Eur – laikotarpio pabaigai, o A. V. kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 21 354,07 Eur, iš kurių 18 676,30 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės kreditoriais (b. l. 20–24); 4) žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 28 d. Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką: 4 503,19 Eur – laikotarpio pradžiai ir 4 764,96 Eur – laikotarpio pabaigai, o A. V. kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 20 403,33 Eur, iš kurių 17 411,55 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės kreditoriais (b. l. 25–29); 5) žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką: 4 242,33 Eur – laikotarpio pradžiai ir 5 389,31 Eur – laikotarpio pabaigai (Priedas Nr. 5, 1–2 lapai), kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 20 731,26 Eur, iš kurių 18 704,33 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės kreditoriais (30–34); 6) žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką: 5 430,54 Eur – laikotarpio pradžiai ir 4 580,06 Eur – laikotarpio pabaigai, o A. V. kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 18 500,02 Eur, kuriuos panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės kreditoriais (b. l. 35–39); 7) žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką: 4 623,16 Eur – laikotarpio pradžiai ir 4 661,68 Eur – laikotarpio pabaigai, o A. V. kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 17 261,02 Eur, iš kurių 16 230,54 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės kreditoriais (b. l. 40–43); 8) žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. spalio 26 d. Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką: 4 698,77 Eur – laikotarpio pradžiai ir 7 074,51 Eur – laikotarpio pabaigai, o A. V. kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 10 889,26 Eur, iš kurių 7 503,52 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės kreditoriais (b. l. 44–47); 9) žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 2 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką: 6 912,23 Eur – laikotarpio pradžiai ir 7 657,23 Eur – laikotarpio pabaigai, o A. V. kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 8 643,60 Eur, iš kurių 8.010,12 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės kreditoriais (b. l. 48–51).

Vertindamas minėtas faktines aplinkybes teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog Bendrovės vadovas A. V. nesilaikė minėto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditorės VMI teises. Bendrovės vadovas A. V., žinodamas įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią didelę mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio reikalavimų. To nepadarydamas, A. V. padarė teisės pažeidimą. Tai, kad mokestinei nepriemokai susidaryti turėjo įtakos apyvartinių lėšų trūkumas dėl buvusios įmonės vadovės galimai neteisėtos veikos pasisavinant iš kasos 30 000 Eur ir kiti rinkos veiksniai, nelaikytina jo atsakomybę šalinančia aplinkybe. Būdamas Bendrovės vadovu jis privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kad atsiskaitymai būtų vykdomi įstatymo numatyta eiliškumo tvarka.

Dėl A. V. atstovo nurodytų argumentų, kad CK 6.930¹ straipsnyje kalbama tik apie pareikštų reikalavimų tenkinimo eiliškumą, o byloje nėra duomenų apie VMI Bendrovei pareikštus reikalavimus dėl mokesčių mokėjimo, teismas pažymi, jog įstatyme vartojama sąvoka „pareikšti reikalavimai“ neturėtų būti suprantama formaliai, t. y. kaip oficialiai pareikštas reikalavimas skolininkui įvykdyti prievolę. Nagrinėjamu atveju pakanka nustatyti, ar Bendrovės vadovas žinojo apie mokestinę nepriemoką. Iš jo paaiškinimų, pateiktų tiek atliekant operatyvų patikrinimą (b. l. 53), tiek teismo posėdyje, matyti, kad A. V. neabejotinai žinojo apie susidariusią mokestinę nepriemoką, todėl, Bendrovėje esant blogai finansinei padėčiai (kai nepakanka lėšų patenkinti visų kreditorių reikalavimų), turėjo atsiskaitymus vykdyti CK 6.930¹ straipsnyje numatyta tvarka, tačiau, kaip jau minėta, to nedarė. A. V. ir jo atstovo akcentuotos aplinkybės, kad, nepaisant sunkios finansinės padėties, buvo stengiamasi išsaugoti Bendrovės veiklą ir, atsižvelgiant į veiklos perspektyvą, paskirstyti prioritetus, su kuriais kreditoriais atsiskaityti pirmiausia, o su kuriais vėliau, neatleidžia įmonės vadovo nuo pareigos laikytis teisės aktų reikalavimų. Šiuo atveju – kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo. Minėtos aplinkybės gali būti vertinamos tik kaip lengvinančios įmonės vadovo atsakomybę, bet ne ją šalinančios.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, pripažįsta, kad A. V. padarė neteisėtą veiką ir yra kaltas dėl to, kad jo vadovaujama įmonė, nesilaikydama minėto atsiskaitymų eiliškumo, pažeidė kreditorės VMI teises. A. V. veika dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ANK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes A. V., būdamas atsakingas, neužtikrino, kad nebūtų pažeistas atsiskaitymų eiliškumas.

Teismas nesutinka su A. V. atstovo pozicija, kad jo atstovaujamojo veika vertintina kaip mažai pavojinga. Padaryta veika yra susijusi su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, o konkrečiai su mokesčių, kurie yra valstybės finansų sistemos esminė dalis, savalaikiu mokėjimu. Pagrindinė mokesčių paskirtis yra fiskalinė – valstybės siekis gauti pajamų, reikalingų valstybių (savivaldybių) veiklai. Todėl veika, susijusi su mokesčių nemokėjimu, negali būti laikoma mažai pavojinga. Tokią išvadą patvirtina ir įstatymo leidėjo numatytos griežtos sankcijos už šios veikos padarymą. Kitokios išvados teismas neturi pagrindo daryti ir šios bylos kontekste. Iš bylos medžiagos matyti, kad bylai aktualaus laikotarpio pradžioje (2016 m. kovo 1 d.) Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo tik 2 879,55 Eur, o tuo metu A. V. iš Bendrovės gautų 14 444,18 Eur lėšų atsiskaitymams su kitais kreditoriais, kurie neturėjo pirmenybės prieš VMI, panaudojo 12 890,43 Eur sumą. Tai rodo A. V. netinkamą požiūrį į mokesčių mokėjimą. Nors į minėto laikotarpio pabaigą (2016 m. lapkričio 30 d.) mokestinė nepriemoka tik didėjo, tačiau A. V. ir toliau, Bendrovei vykdant veiklą ir gaunant lėšas, nedengė įsiskolinimo VMI. Per tą laikotarpį mokestinė nepriemoka buvo dengiama priverstine tvarka, t. y. nurašant lėšas nuo įmonės sąskaitos, ir A. V. tai žinojo (patvirtino teismo posėdyje). Reziumuodamas teismas konstatuoja, kad A. V. padarytą veiką laikyti mažai pavojinga nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

Dėl A. V. atstovo akcentuoto senaties termino teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju A. V. padaryta veika laikytina trunkamu pažeidimu. Pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos skyrimo terminas šiuo atveju yra 6 mėnesiai nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Tokia diena laikytina operatyvaus patikrinimo pažymos surašymo data, t. y. 2016 m. gruodžio 20 d. Tai reiškia, kad A. V. pagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn už veiką, kurios pradžia 2016 m. kovo mėn., nes ji paaiškėjo tik 2016 m. gruodžio 20 d.

A. V. padarė minėtą veiką (kreditorių teisių pažeidimą) iki 2017 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas – kreditorių teisių pažeidimas atitinka nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Pagal ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu, darytina išvada, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė nėra švelnesnė nei ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, todėl A. V. veika kvalifikuotina pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį.

ANK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia asmenimis baudą nuo 1 448 iki 2 896 Eur.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (padaryta tyčinė veika), A. V. asmenybę (dirbantis, byloje duomenų apie asmens paraukimą administracinėn atsakomybėn nėra), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Įvertinęs tai, kad A. V. anksčiau nebuvo baustas už tokio nusižengimo padarymą, neužtikrino minėto atsiskaitymų eiliškumo turėdamas tikslą atsiskaityti su tiekėjais, tikėdamasis išsaugoti įmonės veiklą, mokesčių nemokėjimą nulėmė apyvartinių lėšų trūkumas, kuris susidarė dėl ankstesnės įmonės vadovės veiklos (tai patvirtina pateikto ieškinio kopija ir ikiteisminio tyrimo duomenys), teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti A. V. mažesnę baudą negu ATPK 506 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Dėl VMI reikalavimo priteisti iš A. V. 7 657,23 Eur nuostolių atlyginimo teismas pažymi, kad, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, Bendrovei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi iškelta bankroto byla Nr. eB2-3802-562/2017. Pagal naujausią teismų praktiką (žr. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.2.-1294-1033/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-365-256/2017) tuo atveju, kai įmonei yra iškelta bankroto byla, kreditorė VMI turi teisę įgyventi savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo iš buvusio įmonės vadovo per šios įmonės bankroto administratorių įstatymų numatytais pagrindais, todėl VMI reikalavimas A. V. dėl nuostolių atlyginimo paliktinas nenagrinėtas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas, paskirti jam 500 (penkių šimtų) Eur baudą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant šios administracinio nusižengimo bylos numerį. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstinai.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valerij Lauš