Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vyriausiajai specialistei Olgai Milienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dirbančios UAB (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K., būdama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau– Bendrovė), vadove ir žinodama apie UAB (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti bei turi susidariusią mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, privalėdama užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau– CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nuo 2016-05-27 iki 2016-05-31 ir 2016-09-05 teikė pirmenybę atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, t. y. išmokėjo žemesnės eilės kreditoriams 6778,42 eurų sumą tuo pažeisdama kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau –VMI) interesus.

Šiais savo veiksmais T. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalyje.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-10 nutartimi pagal VMI pareiškimą T. K. pradėta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį.

Teismo posėdyje T. K. paaiškino, kad supranta pažeidimą. Bendrovė mokėjo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams "Tax free" mokestį ir galvojo, kad valstybė yra įmonei skolinga apie 12 tūkstančių eurų bei tikėjosi šią skolą atgauti. Dėl to kreipėsi į VMI dėl skolos grąžinimo, tačiau buvo pradėtas įmonės patikrinimas. Po patikrinimo sužinojo, kad ne VMI yra skolinga Bendrovei, o priešingai - įmonė skolinga VMI, kuri priskaičiavo 34 tūkst. eurų nepriemoką. Tuo metu buvo sunki įmonės padėtis, reikėjo pirkti prekes, mokėti už techniką. Po patikrinimo ji buvo supažindinta su rezultatais ir VMI pasakė, kad jeigu nesutinka su patikrinimo išvada, gali ją ginčyti, tačiau į teismą Bendrovė nesikreipė, nes neturėjo lėšų mokėti advokatui. Pažymi, kad kai įmonė perka prekes, sumoka valstybei PVM, kai prekes parduota rusams, baltarusiams, įmonė grąžina jiems PVM (tax free), tačiau gaunasi taip, kad VMI priskaičiavo šį mokestį dar trečią kartą. Bendrovė tikėjosi, kad dirbs, bet išėjo taip, kad liko skolinga valstybei. Lietuviai nelabai pirko prekių, o rusai ir baltarusiai nepirktų, jeigu įmonė negrąžintų PVM. Bendrovė stengėsi dirbti, dėl to nesumokėjo valstybei pinigų, patys darbuotojai nuo 2016 m. balandžio mėnesio negaudavo atlyginimų. Atsiskaityti su valstybe tikėjosi vėliau. Bendrovė ir dabar neturi lėšų, yra iškelta bankroto byla. Nesutinka su reikalavimu priteisti nuostolių atlyginimą, nes tai yra neteisinga. Anksčiau buvo susidariusi VMI skola įmonei, kurią VMI grąžino. 2016 metais įmonėje buvo atlikti du patikrinimai. Iki tol nesusipratimų dėl PVM nebuvo. Pažeidimą pripažįsta, tik nesupranta, kodėl turi mokėti PVM trečią kartą. Apgailestauja, kad taip atsitiko, jai nebuvo kitos išeities norint, kad įmonė tęstų darbą. Prašo neskirti didelės baudos, o jeigu bus paskirta, prašo išdėstyti mokėjimą dalimis, kadangi šeimoje turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus ir neturi tiek pinigų, kiek reikalauja VMI.

Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė O. Milienė teisme savo pareiškimą palaikė ir prašė skirti T. K. baudą bei priteisti nuostolių atlyginimą tokio dydžio, kiek buvo išmokėta kitiems kreditoriams nesilaikant eiliškumo. Paaiškinio, jog įstatymas numato, kad už teisingą mokesčių deklaravimą yra atsakingas juridinio asmens direktorius. T. K. teisme parodė, kad nesutiko po atlikto patikrinimo, tačiau jo neginčijo, nieko nedarė, kas reiškia, jog sutiko su patikrinimo rezultatais. Operatyvus patikrinimas buvo pradėtas dėl to, kad susidarė nepriemoka. Buvo nustatyta, kad įsiskolinimas virš 34 tūkst. eurų. Vadovė turėjo žinoti įsiskolinimą, tačiau atsiskaitinėjo su žemesnės eilės kreditoriais ir pažeidė Civilinio kodekso nustatytą atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo reikalavimus. Kas dėl žalos atlyginimo, tai jeigu Bendrovė atsiskaitytų su VMI, mokestinė nepriemoka būtų mažesnė. VMI pateikė kreditorinį reikalavimą (36263,47 eurų), kuris iki šiol nėra patvirtintas. Bendrovės bankroto atveju realių galimybių atgauti skolą nėra. Kadangi įmonės vadovė atsako su bendrove solidariai, vadovė turi atlyginti žalą asmeniškai, nes įmonė bankrutavo. Vadovės asmeninė prievolė kyla iš neteisėtų jos veiksmų. Jeigu teismas pripažintų, kad VMI patyrė žalą ir priteistų minėtą sumą, tai bankroto byloje kreditorinis reikalavimas būtų sumažintas atitinkama suma ir nepriemoka valstybei būtų mažesnė. Prašo pripažinti pažeidimą ir pareiškimą tenkinti.

Administracinį teisės pažeidimą patvirtina byloje ištirti įrodymai: 2016-11-23 Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-8214 (b.l. 33-35) ir operatyviam patikrinimui UAB (duomenys neskelbtini) pateikti finansiniai dokumentai - balansas (b.l. 11-20), 2016 m. gegužės mėnesio UAB (duomenys neskelbtini) kasos knygos išrašas (b.l. 21-23), kasos išlaidų orderiai (b.l. 23-30), 2016 m. gegužės mėnesio avansinė apyskaita (b.l. 31-32), Bankroto departamento ir „Liteko“ duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini) 2017-01-27 Vilniaus apygardos teismo iškeltą bankroto bylą, o taip pat T. K. ir VMI atstovės paaiškinimai teisme. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016-11-23 atlikus UAB (duomenys neskelbtini) operatyvų patikrinimą nustatyta, jog šios įmonės direktorė T. K., žinodama, kad nuo 2016-05-27 iki 2016-05-31 Bendrovė turėjo 35571,54 Eur mokestinę nepriemoką, iš Bendrovės kasos išmokėjo žemesnės eilės kreditoriams - užsienio valstybių piliečiams, išvežantiems įsigytas prekes į trečiąsiais šalis, grąžintiną PVM už 2568,42 eurų sumą. Taip pat žinodama, kad 2016-09-05 Bendrovė turi 34046,11 eurų mokestinę nepriemoką, išmokėjo A. K., kaip atskaitingam Bendrovės darbuotojui, 4210 eurų, kurie buvo panaudoti atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės kreditoriais. Taigi, pažeidžiant atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, Bendrovė iš viso išmokėjo 6778,42 eurus. UAB (duomenys neskelbtini), vadovaujama T. K., pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, o tuo pačiu ir kreditoriaus VMI interesus.

Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) bei valstybės pinigų fondus. Tik po to (ketvirta ir penkta eile) galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Bendrovės direktorė T. K., būdama atsakinga už įmonės veiklą, organizuodama ir vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė atsiskaitymų eiliškumo tvarkos, kas pagal ATPK 50⁶ straipsnį laikytina kreditorių teisių pažeidimu. T. K. padarytas pažeidimas paaiškėjo 2016-11-23, atlikus Bendrovės operatyvų patikrinimą ir surašius Operatyvaus patikrinimo pažymą.

Kvalifikuojant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus, būtina atsižvelgti į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK), pakeitęs iki tol galiojusį ATPK. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869 (toliau – Įsigaliojimo įstatymas) 3 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos. Įsigaliojimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai (pareiškimai) surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK.

T. K. pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo, nuobaudos paskyrimo ir žalos atlyginimo surašytas 2017 m. sausio mėnesį, tačiau pažeidimas, kurio požymiai atitinka galiojusio ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį (Kreditorių teisių pažeidimas)paaiškėjo iki 2017-01-01, tai yra, kai 2016-11-23 buvo surašyta Operatyvaus patikrinimo pažyma. Todėl teismas daro išvadą, kad T. K. veiksmai turi būti kvalifikuoti ne pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, o pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta švelnesnė atsakomybė nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje, ir, vadovaujantis Įsigaliojimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teisena vyksta pagal ANK.

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio teisės pažeidimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-09 nutartis byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

ATPK 50⁶ straipsnyje numatytas pažeidimas padaromas tyčia, t. y. įmonės vadovas turi suvokti, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais). Pagal pažeidimo metu galiojusio ATPK 10 straipsnį administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Panašiai administracinio nusižengimo padarymo tyčią reglamentuoja ir ANK 8 straipsnis. Kalte administracinių teisės pažeidimų teisenoje įvardijamas asmens suvokimas, kokią veiką jis daro ir kokių tai sukels pasekmių, t. y. jo psichinis santykis su daroma veika ir jos padariniais (jei veikos sudėtis juos apima). Kaltė – tai asmens, kuris padarė pažeidimą, vidinis (psichinis) santykis su objektyviaisiais pažeidimo sudėties požymiais. Pagal teismų praktiką kaltė nustatoma vertinant ne tik kaip pažeidėjas suvokė bei vertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-14 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-489/2017, 2014-12-23 nutartis Nr. 2AT-69-2014, 2015-02-24 nutartis Nr. 2AT-9-746/2015 ir kt.).

Pagal T. K. paaiškinimus matyti, kad nors ji pažeidimą pripažino, tačiau teigė, kad išmokėjo kreditoriams, nes nežinojo, jog Bendrovė yra VMI skolinga, t. y. galimai padarė pažeidimą dėl neatsargumo. Tačiau tokius jos teiginius paneigia bylos duomenys. Visų pirma, pati administracinėn atsakomybėn patraukta T. K. nurodė, kad jų įmonė turėjo finansinių sunkumų, trūko lėšų, nuo 2016 m. balandžio mėnesio negaudavo darbo užmokesčio. Iš UAB (duomenys neskelbtini) balanso matyti, kad nuo 2016-05-27 iki 2016-05-31 šios bendrovės mokestinė prievolė VMI buvo 35571,54 Eur, o 2016-09-05 mokestinė prievolė buvo 34046,11 Eur (b.l. 11-20). T. K., būdama šios Bendrovės vadovė bei atsakinga už įmonės darbo organizavimą ir piniginių lėšų judėjimą, neužtikrino, kad lėšos būtų mokamos nepažeidžiant atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, ir pirmenybę teikė atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditoriais. Šią aplinkybę patvirtina UAB (duomenys neskelbtini) kasos knygos įrašai ir kasos išlaidų orderiai, 2016 m. gegužės mėnesio avansinė apyskaita (b. l. 21-31).

Operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdoma veikla yra Elektrinių buitinių aparatų arba prietaisų didmeninė prekyba, mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse. Patikrinimo metu buvo tikrinta šios bendrovės piniginių lėšų judėjimas bankų sąskaitose ir kasoje nuo 2016-04-01 iki 2016-09-30, avansų apyskaitos, Didžiosios knygos sąskaitų apyvartos, finansinės atskaitomybės dokumentai. Bendrovė įregistruota 2013-10-11, pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja įregistruota 2014-02-14, išregistruota iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų 2016-08-31. T. K. dirba UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2014-01-29. Apskaitą tvarko J. M., bendrovės akcininkas V. K.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis 2016-11-07 Bendrovėje dirbo du darbuotojai. Operatyvus patikrinimas atliktas pagal plėtros vadovo A. K. pateiktus finansinius dokumentus. Iš patikrintų dokumentų nustatyta, kad 2016-10-11 bendrovės įsiskolinimas valstybės ir savivaldybės biudžetams buvo 34662,81 Eur, iš jų: 26599,04 Eur pridėtinės vertės mokesčio (PVM), 3617,43 Eur šio mokesčio delspinigių, 3688 Eur PVM bauda, 748 Eur avansinio pelno mokesčio ir 10,12 Eur šio mokesčio delspinigių, 0,22 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių. Bauda paskaičiuota pagal 2016-03-31 patikrinimo aktą. Mokestinės nepriemokos išieškojimas vykdomas nuo 2016-05-30, priimant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų, 2016-06-30 buvo priimtas sprendimas išieškoti iš turto. Patikrinimo metu nustačius atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimą T. K. 2016-10-26 pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2016 m. kovo mėnesį buvo atliktas patikrinimas, kurio metu buvo anuliuotos deklaracijos užsienio piliečiams, dėl to susidarė įsiskolinimas VMI. Šiuo metu prekybos bendrovė nevykdo, padengti įsiskolinimą neturi galimybės, debitorių bendrovė neturi, paskolų 2016 metais nesuteikė, balansą už 2016 metus neturi galimybės pateikti, nes buhalterinė įmonė atsisako teikti paslaugas (b. l. 33-35). Atlikus patikrinimą, direktorei T. K. 2016-11-26 buvo įteiktas VMI priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius.

Taigi, minėtos aplinkybės patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) skola valstybei jau buvo nustatyta 2016-03-31 patikrinimo akte. Bendrovės vadovė T. K. žinojo įmonės finansinę situaciją ir buvo atsakinga už įmonės veiklą, todėl posėdžio metu jos nurodytas aplinkybes, kad ji nežinojo apie skolą valstybei ir galvojo, kad valstybė yra Bendrovei skolinga teismas vertina kritiškai bei daro išvadą, kad T. K. suprato, jog pažeidžia atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti. Tokie įmonės vadovės veiksmai buvo neteisėti, už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė. Tuo pačiu pažymėtina, kad jeigu Bendrovei buvo neaiškumų dėl mokestinės prievolės, prieš atlikdama mokėjimus kitiems kreditoriams, vadovė turėjo pareigą išsiaiškinti situaciją ir tik tada priimti sprendimus dėl atsiskaitymų, tačiau to nepadarė. T. K. veika atitinka ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, todėl ji pagrįstai patraukta atsakomybėn dėl kreditorių teisių pažeidimo. Aplinkybė, kad ji stengėsi dėl įmonės ir norėjo, jog bendrovė toliau dirbtų, o skola VMI būtų sumokėta vėliau, šiuo atveju neatleidžia nuo atsakomybės.

T. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi pažeidimą ir gailisi (ANK35 str. 1 d. 1 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, buvusią įmonės sunkią finansinę padėtį, į kitiems kreditoriams išmokėtų sumų dydžius, į tai, kad T. K., kaip įmonės vadovė, stengėsi užtikrinti įmonės veiklą, norėjo sumokėti skolą VMI vėliau, taip pat jos asmenybę (dirba, išlaiko du nepilnamečius vaikus, nebausta administracine tvarka, pirmą kartą padarė tokio pobūdžio pažeidimą), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, todėl teismas sprendžia, kad T. K. skirtina ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, kuri, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis gali būti mažesnė, nei įstatymo sankcijoje numatytas minimumas. Šiuo atveju teismas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir kitų aukštesniųjų teismų praktika, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N3-1900/2006, Nr. N9-827/2007, Nr. N5-542/2007; Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-794-256/2015).

Įvertinus visas bylos aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta paskyrus T. K. už padarytą pažeidimą mažesnę baudą nei įstatymo sankcijoje numatyta minimali.

Atsižvelgiant į T. K. prašymą ir nuobaudos dydį, baudos mokėjimas išdėstomas 10 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant mokėti kas mėnesį lygiomis dalimis (ANK 675 str. 3 d.).

Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškimu taip pat prašo pripažinti ją nukentėjusiaja ir priteisti iš T. K. 6778,42 Eur dydžio nuostolių atlyginimo. Nurodė, kad administraciniu pažeidimu VMI buvo padaryta žala, kuri turi būti priteista toje pačioje byloje, nepriklausomai nuo to ar žalos dydis yra aiškus, ar dėl jo kyla ginčas. Administraciniu nusižengimu padarytos turtinės žalos atlyginimas yra numatytas ANK 664-665 straipsniuose. Administraciniu teisės pažeidimu padarytos žalos atlyginimo klausimus reglamentuoja CK normos, nustatančios deliktinę civilinę atsakomybę. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-11-05 nutartis Nr. A-520-2636-12). VMI manymu, nagrinėjamoje situacijoje yra visos įstatymuose ir teismų praktikoje išvardintos sąlygos reikalingos tam, kad būtų atlyginta administraciniu nusižengimu VMI padaryta žala. UAB (duomenys neskelbtini) žemesnės eilės kreditoriams išmokėtos sumos turėjo būti panaudotos atsiskaitymui su VMI, todėl galima daryti išvadą, jog Bendrovė buvo pajėgi bent iš dalies atsiskaityti su VMI, dėl to VMI negautos sumos laikytinos nuostoliais. Šio administracinio nusižengimo sudėtis (neteisėti veiksmai, padaryta žala, priežastinis ryšys, kaltė preziumuojama) atitinka visas būtinąsias sąlygas tam, kad VMI patirti nuostoliai būtų vertinami kaip negautos pajamos. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismui pripažinus, kad T. K. įvykdė administracinį pažeidimą yra pagrindas konstatuoti, kad dėl šio pažeidimo VMI patyrė 6778,42 Eur nuostolį. Pažymi, kad VMI nuostolius prašo atlyginti ne dėl to, kad Bendrovė nesugeba įvykdyti savo prievolių, bet dėl to, kad Bendrovės vadovė padarė administracinį teisės pažeidimą. Minėto pažeidimo padarymas ir dėl jo kilusi žala yra asmeninė vadovės atsakomybė, o dėl neteisėtų veiksmų likusi nepadengta mokestinė nepriemoka (nuostoliai) yra solidari Bendrovės ir direktorės T. K. atsakomybė. Dėl to pažeidėjai kyla pareiga atlyginti nuostolius.

Su tokiu VMI reikalavimu T. K. nesutiko, nes jos nuomone tai yra neteisinga.

Lietuvos Respublikos ANK 664 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniu nusižengimu padarytą turtinę žalą administracinį nusižengimą padaręs asmuo gali atlyginti savo noru. Tokiu atveju padarytos turtinės žalos dydis nustatomas nukentėjusiojo ir administracinį nusižengimą padariusio asmens rašytiniu susitarimu, kuriame nukentėjusysis patvirtina žalos atlyginimo faktą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. Sutinkamai su ANK 665 straipsnio 1 dalimi, jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytais atvejais teismas ar institucija, priimdami nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Kadangi šios veikos yra alternatyvios ir už bet kurią iš jų gali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal minėtą straipsnį, todėl teismas mano, kad dėl žalos padarymo dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą turi būti sprendžiama analogiškai, kaip ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą įmonės bankroto atveju.

Lietuvos Aukščiausias Teismas 2011-03-25 kasacinėje nutartyje Nr. 3K-3-130/2011 yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Vadovo civilinės atsakomybės specifika lemia, kad įmonės vadovo civilinė atsakomybė iš esmės skiriasi nuo pačios įmonės atsakomybės prieš jos kreditorius už įmonės prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuo interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Taigi įmonės vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas.

Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šioje nuostatoje vartojamoje formuluotėje neįtvirtintas subjektas, turintis teisę pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo, o tik nurodyta, kad žalą gali patirti ir bankrutuojančios įmonės kreditoriai. Kadangi kreditorių interesus gina bankrutuojančios įmonės administratorius (ĮBĮ 11 str.3 d. 14 p.), o kreditorių interesai ginami, be kita ko, ir ginant bankrutuojančios įmonės interesus, tai bankroto administratorius yra pagrindinis subjektas, turintis teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Įmonės naudai priteisus žalos atlyginimą, gautos sumos panaudojamos patvirtintiems kreditorių reikalavimams proporcingai tenkinti, laikantis ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos. Konkretus kreditorius į teismą dėl žalos atlyginimo galėtų kreiptis tik su netiesioginiu ieškiniu (CK 6.68 str.), pareikšdamas ieškinį skolininko (bankrutuojančios įmonės) vardu, jei pati bankrutuojanti įmonė (jos administratorius) savo teisės reikalauti žalos atlyginimo neįgyvendintų. Tokiu atveju, patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas būtų įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 str. 5 d.). Priešingas aiškinimas, kad žalos atlyginimas galėtų būti priteisiamas pavieniams kreditoriams, pareiškusiems ieškinį savo vardu, neužtikrintų kreditorių lygiateisiškumo principo, pažeistų ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai - sustabdyti kreditorių lenktynes dėl nemokios įmonės turto (kasacinė nutartis 2011-03-25 byloje Nr. 3K-3-130/2011). Bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas (kasacinė nutartis 2010-12-13 Nr. 3K-3-508/2010). Kadangi bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių visumos interesai iš esmės sutampa ir neturi būti priešinami, o bankrutuojančios įmonės turtas panaudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti, tai kuo daugiau tokio turto bus sukaupta, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Dėl šios priežasties ĮBĮ nuostatos įpareigoja bankrutuojančios įmonės administratorių pareikšti ieškinius dėl bankrutuojančios įmonės sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, imtis priemonių išieškoti skolas iš įmonės skolininkų (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p., 23 p.) (kasacinė 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2017-01-27 nutartimi Nr. B2-2274-562/2017 UAB (duomenys neskelbtini) yra iškelta bankroto byla ir paskirtas bankroto administratorius UAB (duomenys neskelbtini). Kreditoriams nustatytas 40 dienų terminas per kurį jie turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Kreditorių reikalavimų sąrašas dar nėra patvirtintas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kasacinio teismo formuojamą praktiką įmonių bankroto atvejais, darytina išvada, kad 6778,42 Eur dydžio nuostolių atlyginimas kreditoriui VMI šioje byloje iš T. K. negali būti priteistas, todėl reikalavimas dėl nuostolių priteisimo paliekamas nenagrinėtas. Kreditorius VMI turi teisę įgyvendinti savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo iš T. K. per UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorių įstatymų numatytais pagrindais, o administracinėn atsakomybėn patraukta T. K. turi teisę pateikti prieštaravimus dėl šių nuostolių dydžio (posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su VMI reikalavimu) tokius ginčus sprendžiant civilinio proceso tvarka.

Vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

T. K. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Paskirtos 500 eurų baudos mokėjimą išdėstyti 10 (dešimt) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant mokėti kas mėnesį lygiomis dalimis, sumokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos.

Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iš T. K. palikti nenagrinėtą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad paskirtos baudos pirma įmoka turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio teisės pažeidimo bylos numerį. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 str., 668 str. 4 d.).