- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-17
- Bylos Nr.
- e2S-731-828/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- UAB „Kogus”
- Atsakovas
- G. Z.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Kogus” atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kogus” ieškinį atsakovui G. Z. dėl žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Kogus“ prašė iš atsakovo G. Z. priteisti 23 500 Eur žalos atlyginimą, 865,96 Eur palūkanų ir 5 % procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - neviršijant ieškinio sumos areštuoti atsakovui G. Z. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtines teises, esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti. Nustačius, kad atsakovas neturi pakankamai materialaus turto, neviršijant bendros ieškinio sumos, areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, bankų sąskaitose, leidžiant atlikti atsiskaitymus su ieškovu, taip pat areštuoti atsakovo gautinas sumas ir (ar) bet kokias kitas turtines teises.
2. Nurodė, jog kad atsakovas 2020-08-04 sudarė jam priklausančio nekilnojamojo turto perleidimo sandorį – atsakovas jam nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą perleido UAB „Egnita“. Mano, kad atsakovas tokių veiksmų galėjo imtis, siekdamas išvengti galimai jam nepalankaus teismo sprendimo vykdymo. Todėl yra pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Kadangi nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas gali ir toliau tęsti savo turto perleidimo veiksmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima būtų pagrįstai manyti, jog prašoma priteisti suma atsakovui iš tiesų yra didelė arba atsakovo turtinė padėtis yra sunki, o nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas. Ieškovė, be kita ko, nepateikė įrodymų, kurie bent preliminariai leistų spręsti, jog atsakovas aktyviais veiksmais siekia išvengti skolos sumokėjimo (slapstosi; ėmėsi kitų aktyvių veiksmų, siekdamas paslėpti turtą), elgiasi nesąžiningai. Todėl teismas neturi pagrindo spręsti, jog nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas galės pasunkėti ar jo įvykdymas pasidarys neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Kogus“ prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020-09-04 nutartį ir priimti naują sprendimą – UAB „Kogus“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.
6. Nurodo, kad atsakovas laikytinas pažeidusiu bendrovės teises ir sukėlęs jai žalą. Byloje yra aiškiai pagrįstas faktinis ieškinio pagrindas, ieškinys suformuluotas tinkamai, pateikti jį turintys pagrįsti įrodymai. Vadinasi, prima facie doktrinos požiūriu ieškinys yra tikėtinai pagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai).
7. Ieškovė pateikė įrodymus apie galimą atsakovo nesąžiningumą – t. y., kad atsakovas 2020-08-04 sudarė jam priklausančio nekilnojamojo turto perleidimo sandorį – atsakovas jam nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą perleido UAB „Egnita“. Mano, kad atsakovas tokių veiksmų galėjo imtis, siekdamas išvengti galimai jam nepalankaus teismo sprendimo vykdymo. Teismas apskritai nepasisakė dėl ieškovės argumentų ir nevertino jo pateiktų įrodymų.
8. Teismas ignoravo ieškovės pateiktus įrodymus, jog atsakovas ėmėsi savo turto perleidimo veiksmų. Priešingai nei konstatavo teismas, su ieškovo prašymu buvo pateikti įrodymai leidžiantys preliminariai spręsti apie tai, jog atsakovas gali vengti būsimo teismo sprendimo vykdymo. Mano, kad atsakovo atlikti nekilnojamojo turto perleidimo veiksmai yra pakankama prielaida manyti egzistuojant atsakovo nesąžiningumą ir jo siekį apsunkinti galimą sprendimo vykdymą. Nepaisant šių ieškovės pateiktų įrodymų, pirmosios instancijos teismas juos visiškai ignoravo ir dėl jų nepasisakė, kas nutartį daro neteisėta.
9. Mano, kad teismas šiuo atveju pažeidė savo pareigą tinkamai motyvuoti savo priimamus sprendimus, toks pažeidimas yra esminis, dėl ko nutartis yra naikintina.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas G. Z. prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė neįrodė nei vienos sąlygos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl jo prašymas atmestinas. Ieškovės ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, pareikštas ieškovei piktnaudžiaujant jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Dėl to šioje byloje atsakovas yra pateikęs motyvuotą prašymą, kuriuo prašo teismo skirti ieškovei UAB „Kogus“ maksimalią 5 000 Eur dydžio baudą pagal CPK 95 str. nuostatas, kadangi toks nesąžiningas elgesys negali būti toleruojamas.
11. Pažymi, kad ieškovė į teismą kreipėsi tik tuomet, kai prieš tai buvo inicijuota kita byla dėl atsakovo neteisėto nušalinimo nuo UAB „Kogus“ direktoriaus pareigu? ir neteisėto atleidimo. Nurodo, kad ieškinys visiškai nepagrįstas, grindžiamas tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis, klaidingais ir netiksliais dokumentų vertimais, subjektyviais ieškovo pareiškimais be jokių konkrečių argumentų.
12. Atsakovas nesutinka su ieškovo abstraktaus pobūdžio vienašališkais bei nemotyvuotais pareiškimais apie tai, jog yra grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atsakovo turtinė padėtis po sandorio sudarymo nepablogėjo. Atsakovas turi pakankamai daug turto, todėl jokios grėsmės dėl galimo sprendimo neįvykdymo nėra, ir kaip minėta – ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, dėl to negali būti patenkintas.
13. Pažymi, kad ieškovas neįrodė atsakovo nesąžiningumą bei sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais. Be to, atsakovo turtinė padėtis, po ieškinio pateikimo, bylos nagrinėjimo metu pagerėjo, nes atsakovui, kaip akcininkui buvo išmokėti dividendai, taip pat turi net šešis nekilnojamojo turto objektus, prabangią transporto priemonę BMW X6, kurios vertė 22 150 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
16. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus – akcininkų sąrašas, sąskaitos išrašas dėl dividendų išmokėjimo, įmonės „Kogus“ balanso ir pelno (nuostolių) ataskaita, automobilio pirkimo - pardavimo sutartis, automobilio reg. pažymėjimas, išrašas apie turimą nekilnojamąjį turtą, išrašas apie turimas patalpas - butą, duomenis apie ieškinio priėmimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai neturi esminės reikšmės, sprendžiant atskirojo skundo tenkinimo klausimą. Todėl įrodymai nepriimami.
17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba ne įmanomumo. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.
19. Sutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė ieškinio pagrįstumo klausimo. Tačiau pažymėtina, jog tikėtino ieškinio pagrindimo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, sąvoka reiškia, kad teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau toks ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo atsakovo nurodytiems argumentams patvirtinti.
20. Nagrinėjamos bylos atveju, ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo G. Z. 23 500 Eur žalos atlyginimą, 865,96 Eur palūkanų, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimus, taip pat nurodė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.
21. Iš byloje esančių bylos šalių procesinių dokumentų, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, ar jos pareikšti reikalavimai iš viso yra nepagrįsti ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, arba kad procesas pradėtas akivaizdžiai neteisėtai ir (ar) byloje patraukti asmenys negalėtų būti atsakingais pagal jiems pareikštus reikalavimus. Ieškovės reikalavimai grindžiami bylos įrodymais, ir yra tikimybė, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas. O atsakovo G. Z. argumentus, susijusius su žalos padarymo įmonei buvimo ar nebuvimo, kaip ir pripažįstama nutarties 19 p. nurodytoje teismų praktikoje, teismas vertins, nagrinėdamas bylą iš esmės, o ne laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo stadijoje.
22. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad atsakovas G. Z. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo teismo skirti ieškovei UAB „Kogus“ maksimalią 5 000 Eur dydžio baudą pagal CPK 95 str. nuostatas, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti ieškinio nepagrįstumą.
23. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, nusprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, o vien tik šis faktas negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas tokiai grėsmei pripažinti. Šio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo.
24. Byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet, visų pirma, jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1352-943/2018). Laikinųjų apsaugos priemonių siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybė negali būti siejama su tokiomis aplinkybėmis, kurias kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą įvardija ieškovė, t. y. su žalos padarymu įmonei, ar kreipimusi į teismą dėl skolos priteisimo.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien ieškinio faktinis pagrindas nėra priežastimi šioje proceso stadijoje konstatuoti nesąžiningus atsakovo veiksmus, kaip pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės nurodytos aplinkybės – žalos galimas padarymas įmonei, galimai neleistino sandorio sudarymas – savaime nepagrindžia atsakovo nesąžiningumo ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o yra prielaida kreiptis ieškovei į teismą dėl jos teisių gynimo. Ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės nepaneigia atsakovo sąžiningumo prezumpcijos, jų pagrįstumo klausimas yra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir bus nustatytas tik bylą išnagrinėjus iš esmės.
26. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų pagrindas spręsti apie atsakovo ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas ar kitaip šį turtą apsunkinti (kaip nurodoma anksčiau minėtoje teismų praktikoje), turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš šio turto ar piniginių lėšų įvykdyti ieškovės naudai priimtą teismo sprendimą (CPK 178 str.). Tuo tarpu, turto arešto paskirtis yra būtent nesąžiningų veiksmų užkardymas, o ne atsakovo lėšų, iš kurių vėliau būtų galima atsiskaityti su kreditoriumi pagal teismo sprendimą, sukaupimas.
27. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis yra labai gera. Atsakovas turi asmenine nuosavybe ne vieną nekilnojamojo turto objektą, didelės vertės transporto priemonę, piniginių lėšų, kurias gavo kaip dividendus. Taigi, byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis yra sudėtinga, o ieškinio suma jam yra didelė. T.p., įvertinus nurodytą atsakovo turtinę padėtį, nėra pagrindo ieškovo nurodyto atsakovo atlikto turto perleidimo pripažinti nesąžiningais veiksmais, sudarančiais pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Akivaizdu, kad nurodyto turto perleidimas iš esmės nekeičia geros atsakovo turtinės padėties, neduoda pagrindo spręsti, jog ieškinio suma atsakovui tapo didelė, o ir po sandorio sudarymo atsakovo turimo turto lieka daugiau nei ieškinio suma nagrinėjamoje byloje.
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliantės atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovė nagrinėjamu atveju neįrodė atsakovo nesąžiningumo (t.y. jo ketinimų paslėpti, perleisti kitiems asmenims jam priklausantį turtą bet kokia forma, įkeisti šį turtą ar jį apsunkinti bet kokia kita forma ir pan.), kas sukeltų grėsmę ar apsunkintų galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakojo skundžiamos nutarties pagrįstumo.
29. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, o apeliantė nenurodė teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutarties dalį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Tiek ieškovė, tiek atsakovas prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, pateikiant atskirąjį skundą bei atsiliepimą į atskirąjį skundą. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia, priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, turėtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato. Todėl ieškovės ir atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje proceso stadijoje nenagrinėjamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.